Legislator Case Law & Legislation
c5667630-e585-4e20-97af-4585d75beafa AI generated

c5667630-e585-4e20-97af-4585d75beafa · Kauno apygardos teismas

Case Number c5667630-e585-4e20-97af-4585d75beafa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas PlusPlus Capital AS (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo T. O. (toliau – ir atsakovas) priteisti 3 491,94 Eur skolÄ (nesumokėtÄ finansavimo sumÄ ), 1 893,92 Eur negautas pajamas, t. y. negautas mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, apskaičiuotas iki ieÅ¡kinio parengimo ir pateikimo teismui, 39 proc. metines palÅ«kanas, skirtas kompensuoti ieÅ¡kovo negautas pajamas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

c5667630-e585-4e20-97af-4585d75beafa · Kauno apygardos teismas: Nustačius visas civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. nustačius faktÄ , kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorius patyrė žalÄ negautų pajamų forma, tačiau negali įrodyti ir apskaičiuoti tikslaus negautų pajamų dydžio, apelianto teigimu, tÄ privalėtų padaryti pats teismas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-87-343/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12166-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS ieÅ¡kinį atsakovui T.

O. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas PlusPlus Capital AS (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo T. O. (toliau – ir atsakovas) priteisti 3 491,94 Eur skolÄ (nesumokėtÄ finansavimo sumÄ ), 1 893,92 Eur negautas pajamas, t. y. negautas mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, apskaičiuotas iki ieÅ¡kinio parengimo ir pateikimo teismui, 39 proc. metines palÅ«kanas, skirtas kompensuoti ieÅ¡kovo negautas pajamas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovas per nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, teismas priėmė sprendimÄ už akių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 3 491,94 Eur skolÄ , 419,37 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (3 911,31 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogo LT“ ir atsakovas 2016 m. sausio 18 d. sudarė lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį, pagal kuriÄ pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei iÅ¡pirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę, jÄ valdė, naudojosi ja su teise iÅ¡pirkti bei įsipareigojo tinkamai ir laiku mokėti periodines įmokas, vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl UAB „mogo LT“ sutartį su atsakovu 2018 04 24 nutraukė. Reikalavimo perleidimo sutartimis pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ Risk Management OÜ, o Å¡i 2019 m. gegužės 15 d. perleido reikalavimo teisę ieÅ¡kovui.

5. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 3 491,94 Eur skolÄ yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais – sutartimi, praneÅ¡imais apie įsiskolinimÄ ir sutarties nutraukimÄ , reikalavimo perleidimo sutartimis, praneÅ¡imais apie kreditorės pasikeitimÄ , todėl atsakovui nepateikus teismui atsiliepimo dėl ieÅ¡kovo reikalavimų ir duomenų apie tai, kad įsiskolinimas ar jo dalis apmokėtas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 3 491,94 Eur skolÄ .

6. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei į tai, kad sutartis nutraukta 2018 m. balandžio 24 d., kad sutartyje nebuvo aptarta, jog po sutarties nutraukimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo ieÅ¡kovui bus mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydį (39 proc.) bei tai, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 893,92 Eur negautas pajamas (nuostolius), teismui pateikė tik jų apskaičiavimo bÅ«dÄ (3 491,94 Eur x 39 % x 442 d. = 1 649,15 Eur; 244,77 Eur (2019-05-15) + 1 649,15 Eur = 1 893,92 Eur), kitų nuostolius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat į tai, kad teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo, o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga, bei į tai, kad ieÅ¡kovas po reikalavimo teisės į atsakovo skolÄ Ä¯gijimo, t. y. 2019 m. gegužės 15 d., ieÅ¡kinį teismui pateikė 2020 m. liepos 30 d., ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 1 893,92 Eur palÅ«kanų priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 419,37 Eur palÅ«kanas.

IeÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 39 proc. metinių palÅ«kanų, skirtų kompensuoti ieÅ¡kovo negautas pajamas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) atmetė kaip nepagrįstÄ .

7. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieÅ¡kovu, tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (3 911,31 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti 2020 m. spalio 9 d. sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, taip pat ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas, nors ir pripažinęs ieÅ¡kovo teisę į negautų pajamų atlyginimÄ , laikė, kad ieÅ¡kovas neva neįrodė negautų pajamų fakto bei dydžio, todėl ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju egzistuoja visi kriterijai, bÅ«tini negautų pajamų atsiradimo faktui konstatuoti, t. y. teisėtai sudarant lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį kreditorius pagrįstai ir realiai numatė ne tik atgauti finansavimo sumÄ , bet ir gauti sutartyje sulygtas pajamas (pelno palÅ«kanas), kas ir bÅ«tų įvykę, jeigu atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus.

Å iuo atveju tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo) lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartis buvo nutraukta ir kreditorius iki Å¡iol nėra gavęs iÅ¡ skolininko to, ko pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį. Ta aplinkybė, kad po sutarties nutraukimo iÅ¡ jos kylančias reikalavimo teises į atsakovÄ pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovui, neturi jokios įtakos atsakovo civilinei atsakomybei ar jos apimčiai. Pažymi, jog ginčo lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartis buvo sudaryta, o vėliau nutraukta esant ankstesnei teismų praktikai, pagal kuriÄ kreditorius turėjo teisę skaičiuoti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

Taigi, ir tuo metu buvęs teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimas taip pat leido tikėtis kreditoriui gauti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas net ir nutraukus lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį. 8.2. Negautos pajamos apskaičiuotos tuo pačiu bÅ«du, kaip ir bÅ«tų buvusios skaičiuojamos mokėjimo palÅ«kanos tuo atveju, jeigu lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartis bÅ«tų galiojusi, todėl laikytina, kad toks skaičiavimas tiksliai pagrindžia negautų pajamų sumÄ . Apelianto teigimu, nors negautų pajamų suma nėra apibrėžta konkrečia suma, tačiau pagrįsta racionaliu ir paprastu apskaičiavimu, todėl, ieÅ¡kovo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas nepateikė tikslaus negautų pajamų apskaičiavimo.

Pažymi, kad teismų praktikoje nėra nurodyta, kad negautos pajamos turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tos tik absoliučia suma. Teismui tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 39 procentų metines palÅ«kanas, skirtas kompensuoti ieÅ¡kovo negautas pajamas nuo negrÄ Å¾intos finansavimo sumos, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiÅ¡ko prievolės grÄ Å¾inti finansavimo sumÄ Ä¯vykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d., ieÅ¡kovas turėtų teisę į negautų pajamų atlyginimÄ , tačiau kartu nepagrįstai nepraturtėtų, kadangi atsakovui grÄ Å¾inus finansavimo sumÄ negautų pajamų skaičiavimas bÅ«tų nutrauktas. 8.3.

Nustačius visas civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. nustačius faktÄ , kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorius patyrė žalÄ negautų pajamų forma, tačiau negali įrodyti ir apskaičiuoti tikslaus negautų pajamų dydžio, apelianto teigimu, tÄ privalėtų padaryti pats teismas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nustatyta, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2016 m. sausio 18 d. sudarė lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį, pagal kuriÄ pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei iÅ¡pirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę, jÄ valdė, naudojosi ja su teise iÅ¡pirkti bei įsipareigojo tinkamai ir laiku mokėti periodines įmokas, vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus.

13. Lizingo sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad lizingo (finansavimo) suma yra 3517,50 Eur, transporto priemonės pirkimo kaina – 3350 Eur (2 punktas), terminas 2016 01 18 – 2022 01 18 (3 punktas), palūkanų norma – 39 procentai per metus (5 punktas).

14. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl UAB „mogo LT“ 2018 m. balandžio 24 d. sutartį su atsakovu nutraukė. Vadovaujantis byloje esančiomis reikalavimo perleidimo sutartimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ Risk Management OÜ, o Å¡i 2019 m. gegužės 15 d. perleido reikalavimo teisę ieÅ¡kovui.

15. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti 1893,92 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas) iki ieÅ¡kinio parengimo ir pateikimo teismui dienos bei 39 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skirtas kompensuoti ieÅ¡kovo negautas pajamas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) ieÅ¡kovo naudai priteisė tik 419,37 Eur palÅ«kanas. Todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl apeliaciniame skunde skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies.

16. Minėta, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį negautų pajamų dalyje dėl tenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė ieÅ¡kovui 419,37 Eur palÅ«kanas, o reikalavimÄ dėl 39 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skirtų kompensuoti ieÅ¡kovo negautas pajamas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), atmetė kaip nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs Å¡ias aplinkybes:

1) lizingo sutartis su atsakovu nutraukta 2018 m. balandžio 24 d.;

2) sutartyje nebuvo aptarta, jog po sutarties nutraukimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo ieÅ¡kovui bus mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydį (39 proc.);

3) ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1893,92 Eur negautas pajamas (nuostolius), teismui pateikė tik jų apskaičiavimo bÅ«dÄ (3491,94Eur x 39 % x 442 d. = 1 649,15 Eur; 244,77 Eur (2019-05-15) + 1 649,15 Eur = 1893,92 Eur), kitų nuostolius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė;

4) teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo, o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga;

5) ieÅ¡kovas po reikalavimo teisės į atsakovo skolÄ Ä¯gijimo, t. y. 2019 m. gegužės 15 d., ieÅ¡kinį teismui pateikė tik 2020 m. liepos 30 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo sprendimo už akių motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo už akių dalyje padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl jÄ keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

17. Vadovaujantis lizingo sutarties nuostatomis nustatyta, kad lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų, lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 procento netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Akcentuotina tai, kad sutarties sÄ lygos nenustatė, jog palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos ir po sutarties nutraukimo.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, yra nurodęs, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.

Sutartį nutraukus turi bÅ«ti vadovaujamasi sutarties nutraukimÄ ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natÅ«ra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai pasielgė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 1 893,92 Eur palÅ«kanų priteisimo tenkindamas iÅ¡ dalies ir priteisdamas iÅ¡ atsakovo 419,37 Eur palÅ«kanas, o reikalavimÄ dėl 39 procentų palÅ«kanų, skirtų kompensuoti ieÅ¡kovo negautas pajamas nuo 2020m. liepos 30 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), atmetė kaip nepagrįstÄ .

20. Teismų praktikoje, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ .

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias jis pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, tačiau, vien ši aplinkybė savaime neįrodo patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2018 m. balandžio 24 d., kas reiÅ¡kia, kad nuo Å¡ios dienos pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra. Svarbu akcentuoti ir tai, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima bent preliminariai spręsti apie jo pagrįstÄ lÅ«kestį, jog atsakovas tinkamai įvykdys sutartines prievoles. NeaiÅ¡ku, kaip pradinė kreditorė, sudarydama lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos sutartį), pagal kuriÄ atsakovas turėjo mokėti periodines įmokas, įvertino jo kreditingumÄ , ar elgėsi protingai bei sÄ Å¾iningai aiÅ¡kindama sutarties sÄ lygas.

Å ių aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodė, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jis galėjo pagrįstai tikėtis ne tik atgauti finansavimo sumÄ , bet ir gauti sutartyje sulygtas pajamas (pelno palÅ«kanas).

21. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, skundžiamoje sprendimo už akių dalyje padarė teisingas iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stipriÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ , nes tai nereiÅ¡kia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo iÅ¡vada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmeta. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 23. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

24. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkintas, ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidų neatlygina. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimÄ už akių. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis Edvardas Paliokas RÅ«ta Palubinskaitė