2022-02-02 Nr. AB-2630-3-62-3-01888-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-129-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01888-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.6; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir J. O. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir J. O. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – Kauno rajono savivaldybės administracija, O. I., J. I., R. U., R. M., Z. A., B. A., J. B., R. B., L. M., R. D., Z. D., R. M., A. T., A. T. (A. T.), R. P., R. G. P.), dėl įsakymo ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos V. V. ir J. O. J. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno rajono skyrius) vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124.) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 1SS-1500-(8.5.) (toliau – ir skundžiamas raštas).

2. Pareiškėjos nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjai V. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis S(duomenys neskelbtini)., o pareiškėjai J. O. J. nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjoms 2015 metais tapo žinoma, kad yra pradėtas formuoti žemės sklypas adresu S(duomenys neskelbtini), skirtas eksploatuoti daugiabučiam gyvenamajam namui (toliau – ir Ginčo žemės sklypas). Pareiškėjos domėjosi gretimame sklype rengiamu projektu, kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių, į matininką dėl tinkamo privažiavimo į jų namų valdos sklypus užtikrinimo.

2.2. 2019 m. birželio 21 d. NŽT Kauno rajono skyriaus raštu Nr. 7SD-4394-(14.7.104) pareiškėja V. V. buvo informuota, kad Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 metų kovo 21 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas). Pareiškėjos apskundė minėtą Įsakymą NŽT direktoriui. NŽT 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 1SS-1500-(8.5.) pareiškėjų skundą atmetė.

2.3. Skundžiami atsakovo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 33 punkte įtvirtintą reikalavimą, jog žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams; taip pat pažeidžiant Taisyklių 2 punktą, kuris nustato, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Įsakymu buvo pažeistos pareiškėjų, kaip gretimų žemės sklypų savininkių ir naudotojų, teisės ir teisėti interesai.

2.4. Pagal pareiškėjų žemės sklypų planus, jų sklypai visada ribojosi su keliu, nurodytu kaip (duomenys neskelbtini) gatvė, Šiuo pravažiavimu ir praėjimu pareiškėjos visada naudojosi. Šiuo metu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas taip, kad D kategorijos gatvė baigiasi akligatviu, t. y. dalis kelio, nurodyto plane, yra suformuota kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis.

2.5. Formuojant nurodytą akligatvį, buvo šiurkščiai pažeisti Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ (toliau – ir Reglamentas) 32 punkto reikalavimai, numatantys, kad akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Rengiant Projektą, jokia apsisukimo aikštelė nenumatyta, neaišku, dėl kokių priežasčių dalis gatvės įtraukta į sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, akligatvio plotis pagal parengtą projektą tėra 5,60 metro.

2.6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 29 d. raštu Nr. 7SD-6704-(14.7.104) pareiškėjos buvo informuotos, jog pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 49 punktą, projektuojamo kelio plotis turi atitikti faktiškai naudojamą teritoriją ir turi būti ne mažesnis kaip nuo 4,5 m iki 6 m pločio.

2.7. Faktinis kelio plotis, kuriuo pareiškėjos visada naudojosi privažiavimui, yra 7,45 metro, o gatvės plotis ties garažais buvo 12 metrų. Projekto sprendiniais (duomenys neskelbtini)dalis susiaurinta iki 4,7 metro ir trumpinama iki antrų (duomenys neskelbtini), įvažiavimo vartų, nustatant iki tol nebuvusį akligatvį. Individualūs namai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti anksčiau negu daugiaaukštis, minėtų namų gyventojai savo lėšomis buvo įsirengę privažiavimus iki savo namų valdų sklypų. Prie aikštelės remonto daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai prisidėjo tik paskutiniu metu, todėl pareiškėjų naudojama aikštelė Projekte nepagrįstai įtraukta į (duomenys neskelbtini), sklypo ribas, o privažiavimo kelias nepagrįstai susiaurintas iki 4,7 metro, be to, jis užstatytas pastatais, jame yra želdynai, gėlynai, pieva, todėl neužtikrintas realus patekimas į pareiškėjų sklypus.

2.8. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (toliau – ir Gaisrinės saugos reikalavimai) 148.7 punktas numato, kad ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12×12 m aikštele, o ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, aklakelis turi baigtis 16×16 m aikštele. Parengtas Projektas suformuotas taip, kad (duomenys neskelbtini)gatvėje neįmanoma įrengti aikštelės akligatvyje, kuris lieka suformavus sklypą (duomenys neskelbtini).

2.9. Projektu pažeidžiant žemės sklypų rengimą ir formavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus suformuotas žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) neatitinka faktiškai naudotų žemės sklypo ribų, nėra racionalių ribų bei formos. Pareiškėjų teigimu, ginčo žemės sklypo dalis niekada nebuvo faktiškai naudojama daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai. Suformavus akligatvį šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nenumatyta jokių kelio servitutų nueiti į mokyklą, parduotuvę, ambulatoriją pagal esamą faktinę situaciją. Pareiškėjų nuomone, skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) įstatymo nuostatų, nes jį priimant buvo pažeistas teisėtumo principas.

2.10. Apie Įsakymą pareiškėjos sužinojo gavusios NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. birželio 21 d. raštą Nr. 7SD-4394-(14.7.104), kurį ikiteismine tvarka apskundė Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o gavę iš jo atsakymą 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą, todėl termino ginčyti Įsakymą nepraleido.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. NŽT Kauno rajono skyriuje 2015 m. liepos 9 d. buvo gautas prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 7FPĮ-337-(14.19.124.) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu priėmė sprendimą pradėti rengti projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. NŽT Kauno rajono skyrius 2015 m. rugpjūčio 26 d. išdavė Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-186-(14.7.36), taip pat Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 31 d. išdavė Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. RFP-286.

3.2. Taisyklių 58 punkte nustatyta, kad susipažinimui su parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS). Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS. Nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. bei nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 5 d. Projekto rengimu suinteresuoti asmenys šio projekto rengimo organizatoriui NŽT Kauno rajono skyriui dėl Projekto sprendinių neteikė jokių pretenzijų ar pasiūlymų.

3.3. Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, patikrino Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinus Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūras bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams pažeidimų nebuvo nustatyta, buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo ir skundžiamo rašto panaikinimui nėra pagrindo. Pareiškėjos apie Įsakymą sužinojo nuo jo paskelbimo ŽPDRIS, todėl praleido terminą jį apskųsti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. P., veikiantis savo vardu ir trečiųjų fizinių suinteresuotų asmenų įgalioto atstovo teisėmis, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Tretieji suinteresuoti asmenys yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir Ginčo žemės sklypo naudotojai. Jie per įgaliotąjį asmenį R. G. P. su UAB „Žemės matavimai“ 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė darbų sutartį Nr. 15/09/15 dėl Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Projektas buvo parengtas 2018 m. vasario 7 d. ir laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų ir reikalavimų, Įsakymu teisėtai ir pagrįstai patvirtintas.

4.2. Pareiškėjos praleido terminą pateikti skundą dėl Įsakymo panaikinimo, nes apie jo priėmimą žinojo jau 2019 m. kovo mėnesį. Su Projekto sprendiniais jos turėjo galimybę susipažinti ŽPDRIS, tačiau jų neskundė, pasiūlymų dėl to neteikė, teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo NŽT patikrinimo aktu Nr. FPA-298-(8.14) priimtos išvados Projektą tvirtinti.

4.3. Ginčo atveju netaikytini Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 32 punkto reikalavimai, nes šalia pareiškėjų namų valdų nei gatvės, nei kelio nėra, o tik pravažiavimas valstybinėje žemėje, kurio plotis Projekte atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl ginčo teritorijos galioja 1994 metais priimtų potvarkių nuostatos, pagal kurias šių žemės sklypų savininkai, suteikiant naudojimuisi didesnius žemės sklypus daugiabučio namo gyventojų sutikimu, buvo įpareigoti prie sklypų ribų nestatyti statinių. Įsakymo panaikinimas pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, nes dėl pareiškėjų piktnaudžiavimo savo teisėmis, neteisėtų skundų jie ilgą laiką negali naudotis prie daugiabučio namo esančia aikštele automobiliams pastatyti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjų V. V. ir J. O. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą; priteisė iš pareiškėjos V. V. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. I., J. I., R. U., R. M., Z. A., B. A., J. B., R. B., L. M., R. D., Z. D., R. M., A. T., A. T. (A. T.), R. P., R. G. P. (toliau – ir tretieji asmenys), kiekvienam po 32,56 Eur; priteisė iš pareiškėjos J. O. J. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kiekvienam po 32,56 Eur (trisdešimt du eurus, 56 ct).

6. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124.) buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo (0,1900 ha), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projektas buvo pradėtas rengti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 7FPĮ-337-(14.19.124.) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu pagal daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų (šioje byloje trečiųjų asmenų) prašymą suformuoti valstybinės žemės sklypą prie esamų statinių, t. y. pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. NŽT Kauno rajono skyrius 2015 m. rugpjūčio 26 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-186-(14.7.36), taip pat Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 31 d. išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. RFP-286.

7. Teismas, spręsdamas dėl termino skundui paduoti, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26, 29 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, Taisyklių 17, 69 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad Įsakymo apskundimui numatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad Įsakymas dėl Projekto patvirtinimo ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt) buvo paskelbtas 2019 m. kovo 21 d. (paslaugos Nr. 2SFP-10092), paskutinė jo apskundimo diena 2019 m. balandžio 18 d. Kadangi pareiškėjos 2019 m. balandžio 18 d. kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių su skundu, iš kurio matyti, jog skundžiami matininko M. G. veiksmai ir reiškiamas nesutikimas su Projekto sprendiniais, dėl kurių keliamas ginčas teisme, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos įstatymo nustatytu terminu inicijavo ikiteisminį ginčą dėl Įsakymo teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad NŽT Kauno rajono skyrius į pareiškėjų skundą atsakė 2019 m. birželio 21 d. raštu Nr. 7SD-4394-(14.7.104), kuris ikiteismine tvarka buvo apskųstas 2019 m. liepos 18 d. skundu Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, kuris pareiškėjoms atsakė 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 1SS-1500-(8.5.).

8. Teismas, spręsdamas dėl byloje ginčijamų NŽT sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, vadovavosi Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalies, 40 straipsnio, Taisyklių 2 punkto, 33 punkto, 42 punkto, 50 punkto, 52 punkto nuostatomis.

9. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjos yra Ginčo žemės sklypui gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir juose esančių pastatų savininkės. Formuojamas Ginčo žemės sklypas yra valstybinės paskirties žemėje; iki Projekto rengimo pradžios daiktinės teisės (juridiniai faktai) adresu (duomenys neskelbtini), viešame registre neįregistruotos, išskyrus jame įregistruotą daugiabutį gyvenamąjį namą 1A2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ginčas byloje kilo dėl valstybinėje žemėje esančio pravažiavimo tarp pareiškėjų namų valdų ir Projekte suformuoto valstybinės žemės sklypo prie daugiabučio namo, esančio S(duomenys neskelbtini), t. y. dėl kelio į pareiškėjų namų valdas susiaurinimo, patekimo į sklypus sąlygų pagal susiklosčiusią faktinę situaciją pabloginimo. Projekto sprendinių brėžinyje nurodytos ribos tarp taškų 5-6 sutampa su pareiškėjos V. V. sklypo ribomis, o pareiškėjos iš esmės nesutinka su Projekte nurodytomis ginčo žemės sklypų ribomis tarp taškų 6-14-1, nesutinka su, jų teigimu, „akligatvio“ suformavimu ties taškais 5-6 ir 6-7 dėl to, kad pablogės sąlygos pravažiavimui (įvažiavimui) į jų sklypų valdas, nes kelias (pravažiavimas) neatitiks teisės aktų jam keliamų reikalavimų, bus pabloginta situacija dėl jų patekimo į nuosavybės teise valdomus žemės sklypus ir jų veiklos.

10. Teismas nustatė, kad Projektas buvo parengtas 2018 m. vasario 7 d. NŽT Kauno rajono skyriaus 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. 7SD-4327-(14.7.104) atsisakė derinti Projektą, nurodęs, jog Projekto sprendinių brėžinyje erdviniuose duomenyse nepažymėtos visų aplinkui esamų žemės sklypų ribos, kaip numato Taisyklių 52 punkto reikalavimai, neišnagrinėta aplinkinė teritorija iš esmės, neaptartas privažiavimas į gretimus žemės sklypus ties projektuojamo žemės sklypo ribos taškais Nr. 6-14-1, aiškinamajame rašte nepateikti duomenys, ar suprojektuotos ribos neprieštarauja Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui pagal NŽT 2015 m. rugpjūčio 26 d. išduotus Reikalavimus Nr. 7RE-186(14.7.36).

11. Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugsėjo 13 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-952-(8.14) buvo priimta išvada nepritarti teikimui tvirtinti Projektą dėl Taisyklių 33 punkto reikalavimų, ar žemės sklypo suformavimas nepažeidžia gretimų žemės sklypų naudotojų interesų, tinkamo neįvykdymo, tikrinimo metu nustačius, kad nėra pateikta informacija apie pravažiavimo tarp ribų 6-1 parametrus.

12. Atlikus ginčo teritorijos faktinės situacijos patikrinimą vietoje, kuriame dalyvavo su Projektu susijusių institucijų, t. y. NŽT Kauno rajono skyriaus, Kauno rajono savivaldybės administracijos, atstovai, Projektas buvo pataisytas, pašalinus NŽT nurodytus trūkumus, atsižvelgiant į faktinės situacijos patikrinimo metu nustatytus duomenis. Projekto sprendinių brėžinyje erdviniuose duomenyse pažymėtos visų aplinkui esamų žemės sklypų ribos, kaip numato Taisyklių 52 punkto reikalavimai, Projekte numatytas 5 metrų pločio privažiavimas į gretimus žemės sklypus ties projektuojamo žemės sklypo ribų taškais Nr. 6-14-1.

13. Teismas, vertindamas projektuojamų kelių, pravažiavimų techninius parametrus, įvertino Metodikos 49 punkto nuostatas, kad naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi būti mažesnis kaip 4,5 m.; bei Reglamento 33 punkto 3 papunkčio nuostatas, kad vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose eismo juostos plotis – 3,50 m (3,00 m siaurose vietose).

14. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad privažiavimui prie pareiškėjų namų valdų ir prie daugiabučio namo Projekte numatytas 5 metrų pločio pravažiavimas (privažiavimas) valstybinėje žemėje, kuris prasideda ties išsukimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės (taškas1), sukasi į kairę ir baigiasi ties pareiškėjos V. V. žemės sklypu (taškai 6-7). 5 metrų pravažiavimo plotį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, schemos, Projekto sprendiniai, kt. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Metodikos 49 punkte ir Reglamento 33 punkto 3 papunktyje numatytas reikalavimas dėl pravažiavimui (formuojamam keliui) skirto pločio buvo užtikrintas. Pareiškėjos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, jog konkrečiu atveju buvo pažeisti numatomo pravažiavimo (kelio) plotį reglamentuojantys teisės aktai.

15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų skundo argumentų, jog Projekto sprendiniais buvo pažeisti Reglamento 32 punkto reikalavimai dėl gatvės neteisėto pasibaigimo akligatviu; apsisukimo aikštelės, kurios plotis 9 metrai, lengvajam automobiliui apsisukti D kategorijos gatvės akligatvyje nesuformavimo, akligatvio pabaigoje neišskirtos teritorijos pėstiesiems praeiti ir dviratininkams pravažiuoti, pažymėjo, kad kelių ir gatvių įtraukimą į Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašus reglamentuoja Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-326 patvirtintas Kelių ir gatvių įtraukimo į Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašus tvarkos aprašas, bei nurodė, kad šio aprašo pagrindu teritorija, dėl kurios kelia ginčą pareiškėjos, nėra įtraukta į Kelių ir gatvių sąrašą ir nėra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip (duomenys neskelbtini)gatvė, t. y. pareiškėjų minimas pravažiavimas nėra įregistruotas viešame registre nei kaip gatvė, nei kaip vietinės reikšmės kelias. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys (1992 m. parengti pareiškėjų žemės sklypų planai ir ribų aprašymai; pareiškėjoms priklausančių žemės sklypų kadastro žemėlapio ištraukos) nepatvirtina, jog pagal pareiškėjų sklypų planus jų sklypai visada ribojosi su keliu, įvardytu (duomenys neskelbtini) gatve, kuriame buvo nurodytas pravažiavimas, nes duomenų apie įvažiavimo ginčo teritorijoje suformavimą ir įregistravimą viešame registre nėra. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad į savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą įtraukta (duomenys neskelbtini). dalis, besiribojanti ties daugiabučiu namu (Projekte pažymėta tarp taškų 1-2), kuri jungiasi su kitais vietinės reikšmės keliais. Teismas padarė išvadą, jog, nesant įregistruotos gatvės viešame registre, nebuvo pagrindo Projekto rengėjui taikyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 32 punkto reikalavimų dėl atstumo, dėl apsisukimo aikštelės, todėl pareiškėjų argumentai dėl jo netaikymo nepagrįsti.

16. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjos skunde akcentavo, jog Projekte numatomas pravažiavimas neatitinka jų faktiškai naudojamo ploto, tačiau į bylą nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjų ginčo teritorijoje faktiškai naudojamą pravažiavimui kelio plotį, kadangi pareiškėjų pateiktuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės yra susijusios su Projekto sprendinių įgyvendinimo procesu (ribų nustatymu, atliekant kadastrinius matavimus, pažymint sklypų ribas riboženkliais ir pan.), tačiau nepagrindžia skundžiamu Įsakymu patvirtinto Projekto sprendinių neteisėtumo.

17. Teismas pažymėjo, kad Metodikos 49 punkto kaip teisės normos sisteminė-loginė analizė leidžia daryti išvadą, jog joje imperatyviai įtvirtintas kelio (pravažiavimo) formavimui ne mažesnis kaip 4,5 m plotis, o dėl faktiško naudojimo pločio turi būti sprendžiama pagal faktinę situaciją, kurią įvertinti suteikta teisės aktais nurodytiems subjektams, o nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog Projekte reikalavimas dėl kelio pločio išlaikytas. Pagal byloje esamus duomenis teismas nustatė, jog ginčo teritorija faktiškai naudojosi (naudojasi) tiek pareiškėjos (jų šeimos nariai), tiek daugiabučio namo gyventojai; faktinio naudojimosi ribos tarp pareiškėjų namų valdų ir daugiabučio namo nebuvo nustatytos, faktinis naudojimasis neįtvirtintas teisiniu pagrindu.

18. Teismas, padaręs išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas susijęs su specifinio daiktinių teisių objekto – valstybinės žemės – naudojimu, vadovavosi Žemės įstatymo 7, 32 straipsnių nuostatomis, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Nuostatai), 15 punktu. Teismas pažymėjo, kad atlikus Žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patikrinus faktinę situaciją vietoje, teisės aktų pažeidimų, be kita ko, ir dėl pravažiavimo parametrų faktinio teritorijos naudojimo požiūriu nenustatyta, be to, pareiškėjų minimas pravažiavimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suformuotas kaip susisiekimui skirtas kelias.

19. Teismas pažymėjo, kad byloje nepaneigta, jog pareiškėjos (jų šeimos nariai) ir daugiabučio namo gyventojai ties garažais pravažiavimui naudojosi didesniu plotu (siekdami išvengti lanksto trajektorijos ties garažais iš rytinės pusės), toje vietoje buvo įsirengę aikštelę, o pareiškėja V. V. (jos šeimos nariai) naudojosi didesniu plotu ties įvažiavimu į namų valdą, tačiau sprendė, kad šios aplinkybės savaime nepatvirtina Projekto sprendinių dėl pravažiavimo neteisėtumo, bei nepatvirtina valstybinės žemės naudojimo pagrįstumo ir teisėtumo ir nesudarė pagrindo reikalauti, kad būtent pačių pareiškėjų pasirinkimu faktiškai naudojamo (jų užimto) valstybinės žemės sklypo plotas ir būtų skirtas pravažiavimui. Byloje kitais įrodymais nepaneigtos trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų nurodytos aplinkybės, jog dėl pareiškėjų sklypuose pastatytų tvorų, kurių dalis patenka į valstybinę žemę, skirtą pravažiavimui, kelio plotis susiaurėjo.

20. Teismas pažymėjo, jog pagal Žemės įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją, jai pavesta atlikti ne tik valstybinę žemės naudojimo kontrolę, bet ir valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (32 str. 3 d. 10 p.). Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, jog Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, o valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra atliekama vadovaujantis Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-64 (toliau – ir Tikrinimo taisyklės).

21. Teismas nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikrino Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2019 m. kovo 1 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-298-(8.14) nustatė, jog Projektas atitinka procedūras ir teisės aktų reikalavimus, ir priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti. Teismas pažymėjo, kad Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros buvo vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS, per kurią pareiškėjoms buvo sudarytos galimybės susipažinti su Projektu ir teikti pretenzijas, pasiūlymus, kaip numato Taisyklių 17, 54, 58, 59 punktų nuostatos, tačiau pareiškėjos nesinaudojo savo teisėmis ir per susipažinimui su Projekto sprendiniais skirtą laiką Projekto rengimo organizatoriui neteikė pretenzijų ar pasiūlymų dėl Projekto sprendinių, nepasinaudojo Projektų sprendinių, dėl kurių kelia ginčą teisme, apskundimu Projekto rengimo eigoje, neginčijo Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-298-(8.14) priimtos išvados dėl Projekto atitikties teisės aktų reikalavimams. Pareiškėja V. V. pretenzijas (pasiūlymus) pareiškė tik Projekto rengimo pradžioje 2015 m., kai dar Projektas nebuvo parengtas ir nesuformuoti sprendiniai, vėlesni pareiškėjų skundai buvo pateikti jau baigiamojoje Projekto rengimo stadijoje po Projekto patvirtinimo, prieš kreipiantis į teismą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjos turėjo galimybes domėtis Projekto rengimo procedūromis, nes nuo pat Projekto rengimo pradžios joms buvo žinoma apie rengiamą Projektą, o esant kliūčių dėl naudojimosi ŽPDRIS, galėjo kreiptis pakartotinai į Projekto organizatorių ar rengėją, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjų argumentai, jog apie Projekto svarstymą nebuvo informuotos, nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Projekto organizatorius nepažeidė Taisyklių nuostatų neinformuojant pareiškėjų apie rengiamą projektą registruotais laiškais, o paskelbiant ŽPDRIS.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos neįrodė, jog Projekto sprendiniai prieštarauja kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pareiškėjos skundą grindė Projekto sprendinių pažeidimais, susijusiais su privažiavimo pasunkinimu, jo užstatymu kitais objektais, pareiškėjų veiklos sąlygų pablogėjimu, priešgaisrinių taisyklių reikalavimų ir kitais pažeidimais, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų nepateikė. Pareiškėjos taip pat nepateikė duomenų, kad pagal Projekto sprendinius bendra riba tarp Ginčo žemės sklypo ir V. V. žemės sklypo, numatyta tarp taškų 5-6, kur Ginčo žemės sklypas ribojasi su pareiškėjos tvoros dalimi, pažeistų pareiškėjos teises, nes ties abejais vartų įvažiavimais į pareiškėjos sklypą bendros ribos nėra ir netrukdoma galimybė jais naudotis įvažiavimui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos, nurodydamos, jog Projekto skundžiamais sprendiniais bus pažeistos jų veiklos sąlygos, jokių duomenų apie tai, kokia veikla užsiima, į bylą nepateikė.

23. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, jog institucijos, atsakingos už valstybinės žemės naudojimą, valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, patikrinusios faktinę situaciją, teisės aktų nustatyta tvarka atlikusios Projekto eigoje priimtų sprendimų, projekto rengėjo atliktų veiksmų, su ginču susijusių sprendinių patikrą, pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog pravažiavimo suformavimui į pareiškėjų žemės sklypus pakanka valstybinės žemės pagal teisinį reglamentavimą (Metodikos 49 str., Reglamento 33 p. 3 pp.), atsižvelgiant į visuomenės interesus, jų pusiausvyrą (Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis).

24. Teismas pažymėjo, kad esminės pretenzijos kyla dėl Projekto sprendinių įgyvendinimo (kadastrinių matavimų, žemės sklypų ribų nustatymo, paženklinimo ir pan.), t. y. dėl vėlesnės stadijos, kuri reglamentuojama Taisyklių VII skyriuje. Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė Viešojo administravimo įstatymo ir jame įtvirtintų principų, procedūrų bei reikalavimų administracinio akto turiniui pažeidimų.

25. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui), todėl dėl jų nepasisakė. Teismas konstatavo, kad Įsakymas buvo priimtas laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų ir procedūrų, skundžiamame rašte buvo tinkamai išnagrinėtos pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, pateikiant motyvuotą, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą atsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, Įsakymo ir skundžiamo rašto panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

26. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims, vadovaudamasis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16, 8.18, 8.19, 9 ir 10 punktais, padarė išvadą, kad tretieji suinteresuoti asmenys patyrė 1 042 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš abiejų pareiškėjų lygiomis dalimis trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai (po 521 Eur ir iš kiekvienos pareiškėjos priteisiama kiekvienam trečiajam suinteresuotam asmeniui lygiomis dalimis po 32,56 Eur).

III. 27. Pareiškėjos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 metų vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti; priteisti iš atsakovo pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

28. Pareiškėjos nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

28.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

28.2. Ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektas buvo tikrinamas du kartus. NŽT 2018 m. rugsėjo 13 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-952-(8.14) buvo nustatyta, kad Projektas neatitinka Taisyklių 39 punkte nurodytų reikalavimų dėl sklypo ribų ir gali neužtikrinti Taisyklių 33 punkto reikalavimų dėl gretimų žemės sklypų sąlygų ir galimybių ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygų gretimų žemės sklypų naudotojams nebloginimo. Minėtame akte taip pat buvo nurodyta, kad nėra pateikta informacija apie gatvės pravažiavimo parametrus, bei nustatyta kartu su Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovu atlikti patikrinimą vietoje.

28.3. Pareiškėjų manymu, nei vienas iš nurodytų trūkumų nebuvo pašalintas, byloje nėra duomenų apie komisijos faktinei situacijai vertinti sudarymą, jos išvadas, o teismas išvadas dėl komisijos sudarymo padarė tik iš liudytojo paaiškinimo; taip pat nebuvo įvykdytas Taisyklių 39 punkto reikalavimas formuojant žemės sklypą prie valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, turinčių nustatytas kelio juostas, formuojamas sklypo ribas sutapatinti su kelių juostų ribomis.

28.4. Pareiškėjų nuomone, teismas neteisingai vertino Reglamento 33 punkto 3 papunkčio nuostatas dėl pravažiavimo ploto, nurodydamas, kad paliktas 5 metrų privažiavimo plotis visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi minėtame Reglamento punkte nurodyta, kad vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose eismo juostos plotis – 3,50 m (3,00 m siaurose vietose), t. y. teismas nepagrįstai sutapatino „eismo juostos“ ir „kelio juostos“ sąvokas. Pareiškėjos pažymi, kad byloje esantys dokumentai (Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštas, Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 28 d. raštas) patvirtina, jog pareiškėjų turimas privažiavimas yra vietinės reikšmės IV kategorijos kelias, o pagal Reglamento 15 punktą, vietinės reikšmės IV kategorijos kelio juostos plotis yra 8 metrai (teismas neatsižvelgė į skirtumą tarp kelio ir eismo juostos). Nagrinėjamu atveju pravažiavimui Projektu palikta 5 metrų pločio žemės juosta, ir tai atitinka kelio juostos sąvoką, bet neatitinka Reglamento 15 punkto 2 lentelės reikalavimų, todėl teismo išvados, kad byloje nėra ginčo, kad Projekto reikalavimas dėl kelio pločio yra išlaikytas, yra visiškai nepagrįstos.

28.5. Sužinoję apie pradėtą rengti žemės formavimo projektą, pareiškėjai kreipėsi raštu į Nacionalinę žemės tarnybą dėl jiems rūpimo privažiavimo prie žemės sklypų. 2015 metų spalio 29 d. NŽT Kauno rajono skyriaus raštu Nr. 7SD-6704-(14.7.104) pareiškėjos buvo informuotos apie tai, kad į jų prašymą užtikrinti privažiavimą į namų valdos sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bus atsižvelgta. Minėtame rašte buvo nurodyta, kad jeigu projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį, tačiau nebūti mažesnis nei 4,5 metro, todėl pareiškėjos tikėjosi, kad jų privažiavimas bus paliktas toks, koks yra. Teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad pareiškėjos šio atsakymo neskundė teismui, ir pažymi, kad atsakymas atitiko teisės aktų reikalavimus, atitiko pareiškėjų lūkesčius dėl naudojamo platesnio privažiavimo išsaugojimo.

28.6. Pareiškėjos nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos neįrodė, kad faktiškai naudojosi didesniu pravažiavimu, nei joms paliktas formuojant Ginčo žemės sklypą, nes tą paneigia pareiškėjų pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuota, jog žvyruota privažiavimo dalis prie pareiškėjų namų valdų sudaro 7,45 metro. Teismas netinkamai vertino pareiškėjų pateiktus įrodymus, pvz., visiškai nevertino UAB „Netkada“ parengtos situacijos schemos (toliau – ir situacijos schema), iš kurios matyti, jog ties pareiškėjų namų valdos žemės sklypais žvyruota danga sudaro 7,60 metro; (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo naudojamo žemės sklypo riba baigėsi ties sklype įrengtomis trinkelėmis; žvyruotas kelias ties pareiškėjų sklypais niekada nebuvo naudojamas minėto daugiabučio namo gyventojų; bendrai su pareiškėjomis buvo naudojama tik žvyruotos aikštelės dalis, kurioje daugiabučio namo gyventojai parkavo savo transporto priemones. Pareiškėjos pažymi, kad niekada daugiabučio namo gyventojų nebuvo naudojama ir žemės sklypo dalis prie pareiškėjos V. V. žemės sklypo, kuri ginčijamu Projektu įtraukta į Ginčo žemės sklypą, tokiu būdu suformuojant aklakelį. Teismas visiškai nevertino pareiškėjos V. V. pateikto žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, kuriame nurodyta, kad jos sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini)gatve, kuri eina iki pat pareiškėjos sklypo vakarinės ribos.

28.7. Pareiškėjos pažymi, kad minėtoje situacijos schemoje aiškiai nurodyta tvirtos dangos riba, t. y. žemės sklypo dalis, kuri yra žvyruota, bei kuria ir naudojosi pareiškėjos iki Ginčo žemės sklypo suformavimo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos neįrodė, jog naudojosi didesniu privažiavimu (naudojo privažiavimui žvyruotą dangą, o ne pievą), be to, ši situacijos schema patvirtina, kad pravažiavimui kai kuriose vietose nėra palikta ir penkių metrų.

28.8. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad analogiškos aplinkybės patvirtintos antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 64 (toliau – ir protokolas), nors teismas nepagrįstai jo nevertino, konstatavęs, kad jame fiksuoti V. V. paaiškinimai, o ne ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės. Pareiškėjos pažymi, kad minėtame protokole yra fiksuotos faktinės aplinkybės (pvz., pagal trečio asmens R. P. atkastus riboženklius, kurie žymi naujai suformuoto Ginčo žemės sklypo ribas, buvo nubrėžtos suformuoto sklypo ribos ir pagal jas aiškiai buvo matyti, kad pareiškėjams įvažiavimui buvo palikta pieva, o visas žvyruotas privažiavimas paliktas Ginčo žemės sklypo ribose). Teismas, vertindamas minėtą protokolą, nepagrįstai konstatavo, kad jame užfiksuotos aplinkybės, susijusios su Projekto vykdymu atliekant kadastrinius matavimus, todėl nepagrindžia Projekto sprendinių neteisėtumo, kadangi antstolis fiksavo aplinkybes, kokia kelio danga yra paliekama pareiškėjams privažiuoti. Šis įrodymas patvirtina, kad suformavus Ginčo žemės sklypą, pareiškėjų sklypų naudojimo sąlygos aiškiai pablogės, nes pareiškėjoms teks važinėti ne žvyruota kelio danga, o pieva.

28.9. Pareiškėjos nesutinka su teismo vertinimu, kad nėra pagrindo remtis UAB „Netkada“ situacijos schema, kadangi privažiavimo plotis yra nurodytas ne nuo viešame registre įregistruotos sklypo ribos, o nuo esamos tvoros, kuri patenka į valstybinę žemę, ir mano, kad šis faktas savaime nedaro situacijos schemos nepatikima. Pareiškėjos pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjų tvoros yra valstybinėje žemėje, buvo patvirtintas tik M. G. parodymais ir jo trečiųjų asmenų užsakymu pateiktoje schemoje, nors minėtas asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini)įrengta tvora yra leistinos žemės sklypo kadastrinių matavimų paklaidos ribose. Pareiškėjų nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatinėjama, kiek realiai palikta pareiškėjoms privažiuoti prie jų sklypų, o ne koks atstumas yra iki nekilnojamojo turto registre įregistruotos ribos.

28.10. Pareiškėjos nurodo, kad teismo išvados yra prieštaringos, nenuoseklios. Teismas pripažino, kad pareiškėjos kartu su daugiabučio namo gyventojais naudojosi žvyruotu įvažiavimu ir aikštele, todėl šis privažiavimas ir aikštelė ir turėjo būti paliktas kaip vietinės reikšmės kelias, o ne įtraukiamas į Ginčo žemės sklypo ribas, tačiau šios teismo išvados prieštarauja teismo nurodytam Metodikos 49 punktui. Pareiškėjos pažymi, kad iš Metodikos 49 punkto nuostatų akivaizdu, kad kelio plotis turėjo atitikti faktinį plotį, o teismui nustačius, kad faktiškai keliu naudojosi tiek pareiškėjos, tiek daugiabučio namo gyventojai, toks kelias ir turėjo būti paliekamas tolesniam naudojimui.

28.11. Pareiškėjos, pasisakydamos dėl teismo išvados dėl Reglamento 32 punkto reikalavimų dėl atstumo, dėl apsisukimo aikštelės netaikymo nagrinėjamoje byloje, nenustačius, kad privažiavimas prie pareiškėjų namų valdų nėra įregistruotas kaip gatvė, pažymi, jog pagal Reglamento 22 punkto 4 lentelės nuostatas, nepaisant to, kad privažiavimas nėra įregistruotas kaip gatvė, jam turi būti taikomi D kategorijos gatvių reikalavimai, nes privažiavimai prie atskirų statinių priskiriami D kategorijos gatvei. Kadangi ties pareiškėjos V. V. žemės sklypu yra suformuotas akligatvis, neįrengus ir nenumačius reikiamų plotų apsisukimui buvo pažeisti tiek Reglamento reikalavimai, tiek ir pareiškėjų teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjos akcentuoja, kad pareigą remtis nurodytu Reglamentu numato ir Taisyklių 491.2 punktas.

28.12. Pareiškėjos pažymi, kad iš jų sklypų nėra įmanoma išvažiuoti su didesne transporto priemone neįvažiavus į Ginčo žemės sklypo ribas, o apsisukti pareiškėjų namų valdos sklypuose dėl juose esančių statinių irgi neįmanoma, ir visos šios aplinkybės buvo fiksuotos antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pareiškėjos pažymi, kad tokiu būdu yra pažeidžiamas Taisyklių 33 punkto principas, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Pareiškėjos pažymi, kad teismas klaidingai vertino, jog suformavus Ginčo žemės sklypą nebus pažeistos pareiškėjų ūkinės veiklos sąlygos, nes pareiškėjos turėjo omenyje savo sklypų naudojimo sąlygas, o teismas nepagrįstai susiaurino šios nuostatos reglamentavimą, kad nepablogėti turi tik tam tikros ūkinės veiklos sąlygos. Kadangi pareiškėjų privažiavimui naudojamas žemės sklypas, kuriame buvo įrengtas žvyruotas privažiavimas ir kuriuo pareiškėjai naudojosi nuo pat namų valdos įsigijimo dienos, yra įtraukiamas į Ginčo žemės sklypo ribas, o pareiškėjoms paliekama privažiavimui žole užaugusi žemės dalis, ir joms nepaliekamas pakankamas žemės plotas išvažiuoti iš savo namų valdų, privažiuoti stambiagabaritinėms priemonėms, tai patvirtina, kad pareiškėjų žemės sklypų naudojimo sąlygos pablogėja ir buvo pagrindas spręsti dėl Taisyklių 33 punkto pažeidimo rengiant Projektą ir jį tvirtinant.

28.13. Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjų skundo argumento, kad formuojant Ginčo žemės sklypą ir paliekant privažiavimą prie pareiškėjų namų valdų, buvo pažeisti Gaisrinės saugos reikalavimai, numatantys, kad ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12×12 m aikštele, o ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, aklakelis turi baigtis 16×16 m aikštele, nes pagal Projekto sprendinius (duomenys neskelbtini) gatvėje neįmanoma įrengti aikštelės akligatvyje, kuris lieka suformavus Ginčo žemės sklypą.

28.14. Pareiškėjos nurodo, kad žemės sklypas, skirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, faktiškai visada buvo mažesnis, nei yra suformuotas, į jį niekada neįėjo nei privažiavimo kelias, nei aikštelė, todėl rengiant Projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams, t. y. gyvenamajam namui, eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą tiesioginę paskirtį, turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 metų kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) nuostatų“, kurių 4 punktas numato, kad žemės sklypas formuojamas toks, koks jis faktiškai yra naudojamas. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo dalis buvo naudojama pareiškėjų, todėl nebuvo pagrindo jos priskirti išimtinai daugiabučio namo eksploatavimui, taip pažeidžiant pareiškėjų teises.

28.15. Pareiškėjos nurodo, kad Ginčo žemės sklypas neatitinka faktiškai naudotų žemės sklypo ribų, nėra racionalių ribų bei formos, dalis privažiavimo prie pareiškėjos V. V. sklypo įtraukta į Ginčo žemės sklypą, taip suformuojant akligatvį, taip pažeidžiant Taisyklių 32 ir 34 punktų reikalavimus.

28.16. Pareiškėjos nesutinka su teismo išvada, kad jos pretenzijas dėl Projekto teikė tik 2015 metų pradžioje, kai dar Projektas nebuvo parengtas ir nesuformuoti sprendiniai, tuo tarpu vėlesnėje stadijoje jokių pretenzijų nereiškė, neskundė NŽT priimtų administracinių aktų iki jų patvirtinimo, t. y. pareiškėjos nebuvo pakankamai rūpestingos ir atidžios, bei pažymi, jog jos Projekto rengėjo M. G. buvo prašiusios užtikrinti privažiavimą į jų namų valdą sutinkamai su statybos techninio reglamento reikalavimais, taip pat prašė informuoti apie Projekto svarstymo vietą ir laiką, tačiau ši informacija pareiškėjoms nebuvo pateikta. Kadangi Projekto rengimas truko 4 metus, sekti informaciją ŽPDRIS buvo sudėtinga, juo labiau, kad jame nebuvo pateikiama visa numatyta informacija. Pareiškėjos, pasisakydamos dėl teismo išvados, kad jos per susipažinimui su Projekto sprendiniais skirtą laiką Projekto rengimo organizatoriui Taisyklių nustatyta tvarka neteikė pretenzijų ar pasiūlymų dėl Projekto sprendinių, nepasinaudojo Projektų sprendinių, dėl kurių kelia ginčą teisme, apskundimu, pažymi, jog Projekto rengimo eigoje buvo priimami tarpiniai sprendimai (pvz., NŽT patikrinimo išvada), kurie tiesioginių pasekmių pareiškėjoms nesukėlė, todėl negalėjo būti ginčo administraciniame teisme objektu, bei nurodo, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 metų liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4067-502/2018).

28.17. Pareiškėjos pažymi, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir pažeidė procesines teisės normas, vertindamas įrodymus. Teismo išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra prieštaringos, prieštarauja logikai, teisingumo ir protingumo kriterijams. Tiek teismas, tiek ir atsakovas, priimdamas administracinį aktą, pažeidė teisės normas. Ginčijamas NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 metų kovo 21 d. įsakymas Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124) pažeidžia pareiškėjų teises, teisėtus lūkesčius, sąžiningumo, teisėtumo, teisinio apibrėžtumo principus.

29. Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

29.1. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Projektas buvo tikrinamas du kartus ir nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, ir nurodo, kad byloje esantys duomenys (2018 m. lapkričio 28 d. NŽT Kauno rajono skyrius raštas Nr. SD-7124 „Dėl žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto“) patvirtina, jog 2018 m. gruodžio 5 d. buvo atliekamas žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimas vietoje, o liudytojas M. G. patvirtino, kad šiame faktinių duomenų patikrinime dalyvavo tiek NŽT Kauno rajono skyriaus atstovė, tiek Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovas, tiek trečiųjų asmenų atstovas, tiek pareiškėjų atstovai ir UAB „Žemės matavimai“ atstovas. 2018 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo akte nurodyti trūkumai buvo ištaisyti ir Projektas pateiktas pakartotinai tikrinti. Kadangi patikrinus Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūras bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, pažeidimų nenustatyta, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymu buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

29.2. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė Reglamento reikalavimus, nes pravažiavimas yra per siauras, ir pažymi, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 28 d. rašte NR. SD-2064 nurodyta, kad formuojamo pravažiavimo eismo juostų skaičius – viena. Tokį atsakymą savivaldybė pateikė vadovaudamasi Reglamento VI skyriaus „Vietinės reikšmės kelių skersiniai ir išilginiai profiliai“ nuostatomis. Pagal tuo metu galiojusią Reglamento redakciją buvo nustatyta, kad privažiavimai priskirtini pagalbinių gatvių kategorijai, 4 lentelėje nurodyta, kad prie pagalbinės D kategorijos gatvės yra priskiriamos tokios gatvės, kurios reguliuoja srautų paskirstymus į smulkias teritorijas arba privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų. Kadangi IX skyriaus „Gatvių pagrindiniai techniniai parametrai“ 10 lentelė numato, kad vienos juostos pravažiavimo plotis yra 3,50 m (3,00 m. siaurose vietose), pirmos instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad reikalavimas dėl privažiavimo pločio buvo išlaikytas.

29.3. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjoms suformuotas pravažiavimas yra siauresnis negu faktiškai buvo naudojamas, ir pažymi, jog pareiškėjos neįrodė, kad jos faktiškai naudojosi 7,45-7,60 metro pravažiavimo pločiu, kaip teisingai konstatavo teismas. Atsakovas pažymi, jog minėtas aplinkybes patvirtina byloje esanti UAB „Žemės matavimai“ atlikta vietovėje esamų tvorų patikrinimo schema, kuri buvo parengta pagal VĮ Registrų centre įregistruotas pareiškėjų žemės sklypų ribas.

29.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl Metodikos 49 punkto reikalavimo, kad naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio, o kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, pažymi, kad tiek pareiškėjos tiek tretieji suinteresuoti asmenys įvažiavimui savavališkai naudojosi laisvo valstybinio žemės sklypo dalimi, kurioje kelias nebuvo nei suprojektuotas, nei įrengtas, todėl teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad asmenys negali valstybei priklausančioje žemėje patys pasirinkti, koks valstybinės žemės plotas gali būti skirtas pravažiavimui.

29.5. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Projekto sprendiniais buvo pažeisti Reglamento 32 punkto reikalavimai dėl apsisukimo aikštelės įrengimo akligatvyje, bei pritaria teismo išvadai, kad nesant įregistruotos gatvės, nebuvo pagrindo Projekto rengėjui taikyti Reglamento 32 punkto reikalavimų.

29.6. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginių dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų pažeidimų, nurodo, kad Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.2 punktas numato, kad kelias privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, gali būti įrengiamas ne didesniu kaip 25 m atstumu iki pastatų. Kadangi pravažiavimas yra prie pat pareiškėjų namų, todėl Gaisrinės saugos reikalavimai Projekto sprendiniais nėra pažeisti, be to, Projektas buvo suderintas ir su Gaisrinės saugos specialistais, kurie jokių pastabų dėl parengto Projekto nepareiškė.

29.7. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pareiškėjų argumentų, jog pareiškėjoms nebuvo suteikta informacija apie Projekto rengimo eigą, nors jos ir prašė to Projekto rengėjo, ir pažymi, jog pareiškėjos buvo informuotos apie projekto rengimą ne tik ŽPDRIS interneto svetainėje pateikiamais duomenimis, bet ir Kauno rajono skyriaus raštu, todėl jos turėjo visas galimybes savalaikiai teikti pasiūlymus ar pastabas Projekto organizatoriui, tačiau nei vieno Projekto sprendinio neskundė ir savo pastabų Projekto organizatoriui neteikė. Atsakovas akcentuoja, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas yra administracinis aktas, sukeliantis asmenims teisines pasekmes ir kuris skundžiamas įstatymų numatyta tvarka.

30. Tretieji suinteresuotieji asmenys pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims iš pareiškėjų patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

30.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, vertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

30.2. Tretieji asmenys nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Projektas buvo du kartus tikrinamas NŽT, ir 2018 m. rugsėjo 13 d. nustatyti projekto trūkumai nebuvo pašalinti, bei pažymi, kad juos šalinant buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, kurio metu įvertinta, ar visas suformuotas žemės sklypas yra būtinas statiniams eksploatuoti ir ar nėra pažeisti gretimų žemės sklypų naudotojų interesai. Projekto trūkumai buvo ištaisyti ir jis pateiktas pakartotinai tikrinti NŽT. Pakartotinai projektas nebuvo suderintas tik dėl to, kad prie projekto pridėti priedai prieštaravo 2018 m. gegužės 25 d. pradėtam taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos, tvarkant asmens duomenis, nes Projekto rengėjas prie aiškinamojo rašto pateikė fizinių asmenų sąrašą, kuriame buvo informacija, susijusi su saugomais asmenų duomenimis. Minėtas pažeidimas buvo operatyviai pašalintas ir 2019 m. sausio 29 d. NŽT Kauno rajono skyrius suderino valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jį pateikė patikrinti NŽT. 2019 m. kovo 1 d. NŽT patikrino projektą ir surašė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-298-(8.14), kuriame konstatuota, Projektas atitinka įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimus bei padaryta išvada, jog pritariama projekto teikimui tvirtinti. Kadangi pareiškėjos minėto akto neginčijo, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos sutiko su šio patikrinimo akto išvadomis, jog visi 2018 m. rugsėjo 13 d. NŽT Patikrinimo akte nurodyti projekto trūkumai buvo pilnai ištaisyti ir žemės sklypo projektas atitiko tiek įstatymų, tiek poįstatyminių aktų reikalavimus. Tretieji asmenys atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nei savo skunduose NŽT, nei teismui pateiktame skunde šiuo motyvu Įsakymo neginčijo, šis argumentas atsirado tik apeliaciniame skunde.

30.3. Tretieji asmenys nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas, taikydamas šioje byloje Reglamentą, nepagrįstai sutapatino „eismo juostos“ ir „kelio juostos“ sąvokas, bei pateikia analogiškus argumentus, kokie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime dėl minėto argumento, ir pažymi, kad pareiškėjos bando suklaidinti teismą, nes šiuo atveju „eismo juosta“ sutampa su „kelio juosta“, nes privažiavimas iki namų formuojamas iš vienos juostos, todėl teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad reikalavimas dėl privažiavimo pločio buvo išlaikytas.

30.4. Tretieji asmenys, pasisakydami dėl Metodikos 49 straipsnio pažeidimo, nurodo, kad šalia pareiškėjų namų valdų esantis Ginčo žemės sklypas, kuriame stovi daugiabutis gyvenamasis namas, nebuvo suformuotas ir jame nebuvo jokio suformuoto privažiavimo, o pareiškėjų namų valdos sklypai jau yra seniai suformuoti. Prie pareiškėjoms priklausančių žemės sklypų buvo papildomai prijungta valstybės žemės dalis, kuri buvo įgyta ne aukciono tvarka, bet buvo draudžiama padidintoje žemės sklypo dalyje statyti statinius bei trukdyti naujų komunikacijų tiesimui. Bylos medžiaga patvirtina, kad ant padidintos žemės sklypo dalies abi pareiškėjos pasistatė statinius – tvoras, kurios įsiterpia į valstybei priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjoms priklausantys žemės sklypai jau 2 kartus buvo padidinti valstybinės žemės sąskaita, pareiškėjos neleistinai pastatė tvoras įsiterpiant į valstybei priklausantį žemės sklypą ir jau 6 metus sąmoningai trukdo įgyvendinti Ginčo žemės sklypo suformavimą.

30.5. Tretieji asmenys nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pareiškėjoms suformuotas privažiavimas yra siauresnis negu faktiškai buvo naudojamas, bei pažymi, jog pravažiavimas yra suprojektuotas valstybinėje žemėje. Tai, kad minėtas pravažiavimas faktiškai yra 5 metrų pločio patvirtina byloje esanti UAB „Žemės matavimai“ atlikta vietovėje esamų tvorų patikrinimo schema, parengta pagal VĮ Registrų centro įregistruotas pareiškėjų žemės sklypų ribas. Tretieji asmenys kritiškai vertina pravažiavimo faktinio ploto įrodinėjimą fotonuotraukomis, kadangi jos neinformatyvios, neaišku kas ir kokiu būdu ant nuotraukų užrašė skaičius ir kokį sąryšį pateiktos nuotraukos turi su aktualaus Projekto sprendiniais.

30.6. Tretieji asmenys pažymi, jog UAB „Netkada“ pateikta situacijos schema nepatvirtina, jog faktinio pravažiavimo plotis ties pareiškėjoms priklausančiomis namų valdomis yra 7,60 m, kadangi iš pateiktos schemos matyti, kad faktinis pravažiavimo plotis ties pareiškėjų namų valdomis yra dar mažesnis nei 5 metrai. Be to, schema buvo sudaryta pažeidžiant planų sudarymo taisykles ir tvarką, nes schemos pastaboje nurodyta, kad atstumai schemoje yra nurodyti ne nuo pareiškėjoms priklausančių žemės sklypų ribų, o nuo „tvoros išorinių gabaritų“, kuri, kaip jau buvo minėta, įsiterpia į valstybinės žemės sklypą, Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos neįrodė, jog faktinis privažiavimo plotis yra didesnis nei 5 metrai. Tretieji asmenys pažymi, jog minėta schema nepatvirtina, jog pravažiavimui pagal Projektą „kai kuriose vietose nėra palikta ir penkių metrų“, kadangi minėta schema nebuvo vertinamas ar tikrinamas aktualus Projektas, o joje tik buvo atlikti tik kai kurie matavimai.

30.7. Tretieji asmenys pažymi, jog teismas pagrįstai nesivadovavo antstolio S. U. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, konstatavęs, kad antstolis iš esmės fiksavo tik apeliantės V. V. įgalioto atstovo pasisakymą, o ne objektyvius faktus. Pasisakydami dėl antstolio fiksuotos faktinės aplinkybės, jog „pravažiavimui prie sklypų (duomenys neskelbtini)paliekamas pats pravažiavimo kraštas ir plotas, kuris apžėlęs žole“, tretieji asmenys atkreipia dėmesį, kad formuojamas pravažiavimas bus skirta ne tik pareiškėjoms privažiuoti prie jų namų valdų, bet ir tretiesiems asmenims patekti į jų gyvenamąjį namą, šis pravažiavimas yra suprojektuotas valstybinėje žemėje, kurioje šiuo metu jokio įrengto pravažiavimo faktiškai nėra. Tretieji suinteresuotieji asmenys atkreipia dėmesį, jog antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu nebuvo atliekami jokie matavimai. Protokole nėra nurodyta, jog matininkas matavo pravažiavimo plotį ar atliko kitus matavimus. Tretieji suinteresuotieji asmenys pažymi, antstolis neturi specialių žinių ir negali fiksuoti faktinės aplinkybės, kad pravažiavimas yra per siauras išvažiuoti iš namų valdos su didesne transporto priemone.

30.8. Tretieji asmenys nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Projekto sprendiniais buvo pažeisti Reglamento 32 punkto reikalavimai dėl apsisukimo aikštelės įrengimo akligatvyje, bei pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms šiuo klausimu. Projekto sprendiniai nepažeidžia pareiškėjų teisių, nes jos turi pilną galimybę tinkamai naudotis pravažiavimu ir jų interesai nėra pažeidžiami. Formuojant Ginčo žemės sklypą, pareiškėjų žemės sklypų naudojimo sąlygos nebuvo pablogintos.

30.9. Tretieji asmenys nesutinka su pareiškėjų teiginiais dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų pažeidimo, bei pažymi, jog Projektas buvo suderintas ir su Gaisrinės saugos specialistais, kurie jokių pastabų dėl parengto projekto nepareiškė.

30.10. Tretieji asmenys nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimui buvo suformuotas didesnis žemės sklypas, nei jis faktiškai buvo naudojamas, bei pažymi, jog daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype, kuriuo visada naudojosi tik tretieji asmenys, o apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjos naudojosi ne tik nuosavybės teise priklausančiais padidintais žemės sklypais, bet ir valstybinės žemės sklypo dalimi, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų – viešo registro duomenų. Pirmos instancijos teismas įvertino įrodymų visetą ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų interesų žemės sklypo projektas nepažeidžia.

30.11. Tretieji asmenys nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjoms nebuvo suteikta informacija apie projekto rengimo eigą, nors jos ir prašė to Projekto rengėjo, bei pažymi, jog pareiškėjos buvo informuotos apie projekto rengimą ne tik ŽPDRIS interneto svetainėje pateikiamais duomenimis, bet ir V. V. buvo informuota NŽT Kauno rajono skyriaus raštu. Pareiškėjų teiginiai, kad Projekto rengėjas privalėjo jas asmeniškai informuoti apie Projekto svarstymą, yra nepagrįsti teisės normomis. Pareiškėjos turėjo visas galimybes ginčyti 2019 m. rugsėjo 13 d. NŽT Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą, bet to nepadariusios neteko teisės ginčyti žemės sklypo projekto atitikimo įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams. Nei skunde pirmos instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėjos nenurodė nei vieno motyvo, leidžiančio teigti, kad Įsakymas neatitinka įstatymų, normatyvinių aktų ar privalomų procedūrų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124.) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. 1SS-1500-(8.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pravažiavimo pločio

32. Vadovaujantis Reglamento (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2019 m. balandžio 27 d.) VI skyriumi „Vietinės reikšmės kelių skersiniai ir išilginiai profiliai“ ir VII skyriumi „Gatvių klasifikacija“, pagalbinės gatvės: lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys; srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų, priskiriamos D gatvių kategorijai. Reglamento IX skyriaus „Gatvių pagrindiniai techniniai parametrai“ 3 punkte numatyta, kad vienos juostos pravažiavimo plotis yra 3,50 m (3,00 m. siaurose vietose) (tokios pačios nuostatos galiojo ir Reglamento redakcijose, galiojusiose nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 25 d.). Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 28 d. rašto NR. SD-2064 matyti, kad formuojamo pravažiavimo eismo juostų skaičius – viena.

33. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad reikalavimai, keliami privažiavimo pločiui, yra nepažeisti.

Dėl valstybinės žemės faktinio naudojamo kelio tikslams reikšmės ir taikytinos teisės

34. Ginčijamu Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 metų kovo 21 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio rengimui, viešinimui, derinimui, tikrinimui bei tvirtinimui taikytos specialaus teisės akto – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos.

35. Vadovaujantis Taisyklių 2 punktu, projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 33 punkte įtvirtinta, jog žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Taisyklių 42 punkte nurodyta, jog, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

36. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 2 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projektas pagal tikslus ir uždavinius yra žemėtvarkos planavimo dokumentas – žemės valdos projektas.

37. Keliai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, skirstomi į kelių kategorijas. Kelio kategorija – rodiklis, kuriuo išreiškiami kelio techniniai parametrai. Kelių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais (Kelių įstatymo 9 str.). Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.).

38. Atsižvelgiant į Kelių įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad Taisyklėse, kaip specialiame teisės akte, taikytiname ginčo teisiniams santykiams, nėra specialiųjų teisės normų dėl pagalbinių gatvių formavimo taisyklių, tokioje teisinėje padėtyje taikytinas šios Nutarties 32 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo nustatomi būtent vienos juostos pravažiavimo pločio reikalavimai pagalbinei gatvei, o ne Metodikos 49 punktas, kuriame apibrėžiami bendro pobūdžio reikalavimai naujai projektuojamiems keliams, o taip pat faktiškai naudojamiems keliams.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstais pripažįsta atsakovo argumentus, kad tiek pareiškėjos, tiek tretieji suinteresuoti asmenys įvažiavimui naudojosi laisvo valstybinio žemės sklypo dalimi, kurioje kelias nebuvo nei suprojektuotas, nei įrengtas, ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjos ir tretieji asmenys neturi teisinio pagrindo valstybei priklausančioje žemėje patys pasirinkti, koks valstybinės žemės plotas gali būti skirtas pravažiavimui.

Dėl apsisukimo aikštelės įrengimo akligatvyje

40. Vadovaujantis Reglamento 32 punktu, akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės.

41. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad į savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą įtraukta (duomenys neskelbtini) g. dalis, besiribojanti ties daugiabučiu namu (Projekte pažymėta tarp taškų 1-2), kuri jungiasi su kitais vietinės reikšmės keliais. Teismas padarė išvadą, jog, nesant įregistruotos gatvės viešame registre, nebuvo pagrindo Projekto rengėjui taikyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 32 punkto reikalavimų akligatvyje projektuoti apsisukimo aikštelės.

42. Teisėjų kolegija šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes ne (duomenys neskelbtini) g. neįregistravimo viešame registre faktas, o jos egzistavimas pagal tikrąją reikalų padėtį, kurią pripažįsta visos administracinės bylos proceso šalys, lemia, kad rengiant ginčo Projektą taikomi STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 32 punkto reikalavimai. Todėl šis pareiškėjų skundo pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais atmestas neteisėtai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų vertinti kitų galimų ir / ar teisiniu požiūriu pateisinamų aplinkybių dėl ko gyvenvietės urbanizuotoje teritorijoje, galbūt, galėtų nebūti projektuojama apsisukimo aikštelė akligatvyje. Tai turėtų nustatyti pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinės bylos proceso šalių argumentus, todėl ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų

43. Pareiškėjai pirmosios instancijos teisme nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.7 punktas numato, kad ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12×12 m aikštele, o ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, aklakelis turi baigtis 16×16 m aikštele. Parengtas Projektas suformuotas taip, kad (duomenys neskelbtini)gatvėje neįmanoma įrengti aikštelės akligatvyje, kuris lieka suformavus sklypą (duomenys neskelbtini).

44. Pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų pareiškėjų skundo argumentų ir sprendime dėl jų nepasisakė, todėl konstatuotina, kad skundas šiuo pagrindu neišnagrinėtas, todėl ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl priimamo procesinio sprendimo dėl apeliacinio skundo

45. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

46. Tuo pačiu, vadovaudamasi ABTĮ 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija pažymi, kad šios teisėjų kolegijos Nutarties 32, 33 ir 34-39 punktuose jau išspręsta dėl dalies pareiškėjų reikalavimų skundo pagrindų apimtimi nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas dėl jų pasisakyti bylą nagrinėdamas iš naujo neturi teisinio pagrindo.

47. Pareiškėjos ir tretieji suinteresuotieji asmenys (gyventojai) prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl pareiškėjos ir tretieji suinteresuotieji asmenys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. V. ir J. O. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius