c5658af4-554d-46e4-b795-772f8331a99c · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-324-744/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14072-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, nuteistojo O.

G. gynėjui advokatui Jurijui Malininui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O. G. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo O. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 60 parų areÅ¡tu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios priežiÅ«rÄ , leidimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, O.

G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamÄ veikÄ artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, O. G. į paskirtos bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. balandžio 7 d. 10.37 val. iki 2019 m. balandžio 8 d. 15 val.

– 2 sulaikymo dienos; bausmės atlikimo pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. K. civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti patenkintas dalinai ir priteista iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusio asmens O. G. S. K. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. K. iÅ¡laidas 500 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas nuspręsta pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo O.

G. S. K.. Kaltinamajam O. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. O. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 7 d. apie 3 val., bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,08 promilių girtumas), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tarp jo ir jo tėvo G.

G. kilusio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ galva suduodamas jam į veido sritį ir tuo padarydamas veido sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu kaktos srityje, nosies kaulų lūžimu, nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – savo tėvÄ G. G..

2. Be to, O. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 7 d. apie 3 val., bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,08 promilių girtumas), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tarp jo ir S. K. kilusio konflikto metu, tyčia rankomis stumdamas S. K. nuo laiptų, dėl ko jai, siekiant iÅ¡vengti griuvimo, žengiant žingsnį nuo laiptų žemyn bei to metu kryptelint deÅ¡inės čiurnos sÄ narį, buvo padarytas deÅ¡inės pėdos V padikaulio bazės lūžimas, tai yra nesunkiai sužalojo S. K..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. G. ir jo gynėjas advokatas Jurijus Malininas praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti O. G. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 138 straipsnio 1 dalyje, nes jo veiksmais nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat praÅ¡o nukentėjusiosios S. K. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieÅ¡kinius atmesti. 3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. G. ir jo gynėjas nurodo, kad nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes O. G. nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų. Byloje nėra komplekso įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų padaryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , kad O. G. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis grindžiamas ne įrodymais, o prielaidomis.

Apeliantų įsitikinimu, teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, kad turi būti vertinamas įrodymų visetas ir tik jo pagrindu turi būti daromos išvados byloje, o ne remiantis pavieniais įrodymais. 3.2. Apeliantai teigia, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog konflikto tarp O. G. ir nukentėjusiojo G. G. metu, ne O. G. sudavė galva savo tėvui į nosį, bet priešingai - neblaivus nukentėjusysis (nustatytas 0,89 prom. girtumas) G.

G., norėdamas suduoti O. G. savo kakta į jo kaktÄ , pataikė savo nosimi jam į kaktÄ . Nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusiajam lūžo nosies kaulai, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å ios aplinkybės įrodytos O. G. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, bei kitais netiesioginiais įrodymais. 3.3. Apeliantai pažymi, kad nukentėjusysis G. G. Å«giu aukÅ¡tesnis už savo sÅ«nų O. G., todėl, suduodamas nuteistajam kakta į kaktÄ ir bÅ«damas neblaivus, neapskaičiavo smÅ«gio ir netyčia pataikė į O.

G. kaktÄ savo nosimi. Kitų įrodymų (tiesioginių ar netiesioginių) byloje nėra. Visi netiesioginiai įrodymai – liudytojų J. G. ir A. K. parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir kiti, patvirtina tik tai, kad G. G. patyrė sužalojimus. Bet Å¡ie netiesioginiai įrodymai visiÅ¡kai neįrodo O. G. kaltės. Apeliantų tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo metu O. G. apkalbėjo save, sakydamas, kad tai jis sudavė savo kakta tėvui į nosį. IÅ¡ tikro buvo taip, kaip jis nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad O. G. sužalojo savo tėvÄ G. G., byloje nėra, todėl O. G. dėl Å¡ios veikos turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 3.4. Apeliantų įsitikinimu, kaltinimas O. G. padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl S. K. sužalojimo teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡vis nepasitvirtino. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog O. G. padarė S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , stumdamas jÄ nuo namo laiptų, byloje nėra. Pačios nukentėjusiosios S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, skiriasi, yra nenuoseklÅ«s, ji juos nuolat keitė. 2019 m. balandžio 7 d. apklausos metu ji parodė, kad O.

G., paėmęs jÄ už pečių, nustÅ«mė nuo betoninių laiptų, tačiau apklausiama 2019 m. balandžio 10 d. ji pakeitė parodymus, sakydama, kad ji pati paėmė O. G. už deÅ¡inio peties ir norėjo pasukti link nulipimo nuo laiptų, kitaip tariant, pastumti. Tada O. G. jÄ neva paėmė už abiejų alkÅ«nių (jau ne už pečių) ir nustÅ«mė nuo laiptų. ApžiÅ«rima gydytojo 2019 m. balandžio 29 d. nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jai buvo trauma buityje, blaivi konflikto metu susilaužė padikaulį, nors iÅ¡kart po įvykio jai (S. K.) užfiksuotas 1,45 prom. girtumas. 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu S. K. parodė, kad ji paėmė O.

G. už žasto ir liepė važiuoti namo, o jis paėmė jÄ už rankų (jau ne už pečių ir ne alkÅ«nių) ir sviedė nuo laiptų. 3.5. Apeliantai nurodo, kad O. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė ir paaiÅ¡kino, kad nestÅ«mė ir nenorėjo stumti S. K. nuo laiptų. Nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, iÅ¡skyrus prieÅ¡taringus pačios S. K. parodymus, byloje nėra. Apeliantų tvirtinimu, S. K., norėdama nustumti O. G. nuo laiptų, pati paėmė jį už deÅ¡inio peties ir norėjo tai padaryti, bet, bÅ«dama neblaivi (1,45 prom.), neiÅ¡laikė pusiausvyros ir pati nulėkė nuo laiptų ir dėl to patyrė kojos traumÄ dėl lūžimo.

Tai visiÅ¡kai įrodyta O. G. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, iÅ¡ dalies pačios nukentėjusiosios S. K. parodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais. Pažymi, kad O. G. pagal byloje nustatytÄ situacijÄ nenumatė, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad S. K., prisilietusi prie jo, dėl girtumo neiÅ¡laikys pusiausvyros bei nulėkusi nuo laiptų nesunkiai sutrikdys sveikatÄ . Taigi O. G. veikoje nėra nei tyčios, nei neatsargumo.

4. Atsiliepimų į nuteistojo O. G. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundÄ proceso dalyviai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo O. G. gynėjas advokatas Jurijus Malininas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė Daiva Kaučikienė prašė nuteistojo O. G. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Nuteistasis O. G. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir teismo iÅ¡vadomis dėl O. G. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigia, kad O. G. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 138 straipsnio 1 dalyje, todėl praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo O. G. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas 8. Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

9. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. Nagrinėjamoje byloje O. G. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ galva suduodamas savo tėvui G.

G. į veido sritį ir tuo padarydamas veido sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu kaktos srityje, nosies kaulų lūžimu, nesunkiai sužalojo savo tėvÄ , bei tyčia rankomis stumdamas S. K. nuo laiptų, dėl ko jai, siekiant iÅ¡vengti griuvimo, žengiant žingsnį nuo laiptų žemyn bei tuo metu kryptelint deÅ¡inės čiurnos sÄ narį, buvo padarytas deÅ¡inės pėdos V padikaulio bazės lūžimas, nesunkiai sužalojo S. K..

10. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas O. G. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 138 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistÄ jį (tuo metu – kaltinamÄ jį) O. G., nukentėjusįjį G. G., nukentėjusiÄ jÄ S. K., liudytojus J. G. ir A. K., taip pat iÅ¡tyrė (iÅ¡vardino) dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų. Teismas tyrė bei analizavo tiek O. G. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – O. G. teisinančius įrodymus (paties O. G. parodymus).

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo O. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

11. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje O. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 138 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Pirmosios instancijos teismo posėdyje O. G. parodė, kad 2019 m. balandžio 7 d. naktį apie 3 val. tarp jo ir tėvo G. G. kilo konfliktas, kurio metu tėvas trynė savo kaktÄ Ä¯ jo kaktÄ ir galva sudavė smÅ«gį jam į veidÄ , prakirto lÅ«pÄ , taip pat sudavė ir į krÅ«tinę, jis smÅ«gių tėvui į galvÄ nesudavė, iÅ¡ kur atsirado tėvo sužalojimai, nežino, kraujavo jis (O.

G.). Po konflikto su tėvu į laiptų aikÅ¡telę atėjo S. K., kuri liepė jam iÅ¡eiti, stumtelėjo deÅ¡inį jo petį, bet jis iÅ¡sisuko, S. K. liko stovėti ant laiptų, ji buvo žengtelėjusi, bet nenukrito, jis bandė jÄ sulaikyti (2 t., b. l. 39, 40). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Å¡iuos nuteistojo O. G. parodymus ir vadovavosi nukentėjusiųjų G. G. ir S. K. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, raÅ¡ytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad nuteistasis O.

G. 2019 m. balandžio 7 d. apie 3 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme konfliktų metu nesunkiai sužalojo savo tėvÄ G. G. ir S. K.. Netikėti nukentėjusiųjų G. G. ir S. K. parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s ir vienodi – G. G. parodė, kad jis tarp jo ir sÅ«naus kilusio konflikto metu sÅ«nus O.

G. galva sudavė jam į nosį, o jis sÅ«nui sudavė smÅ«gį į krÅ«tinę, atėjusi S. K. pasakė, kad jam bėga kraujas, todėl sÅ«nų paliko vienÄ su ja ir nuėjo į pirtį apsiprausti ir žmonai J. G. liepė iÅ¡kviesti policijÄ , vėliau S. K. sakė, kad O. G. jÄ nustÅ«mė nuo laiptų ir skundėsi kojos skausmu (2 t., b. l. 40, 41); S. K. parodė, kad ji prabudo iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ ir išėjusi į laukÄ ant laiptų pamatė besistumdančius G. G. ir O. G., kaip G. G. buvo suduoti smÅ«giai, ji nematė, tačiau G.

G. buvo kruvinas, ji liepė O. G. važiuoti namo, tačiau jis liepęs jai neaiÅ¡kinti ir paėmė jÄ už rankų sviedė nuo laiptų, ji viena ranka įsikibo į turėklus, dėjo didelį žingsnį ir nikstelėjo deÅ¡inę kojÄ , jai lūžo pėdikaulis, skausmÄ pajuto iÅ¡ karto (2 t., b. l. 41, 42). Nukentėjusieji G. G. ir S. K. pirmosios instancijos teisme parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , be to, nukentėjusioji S. K. savo parodymus patvirtino akistatos su O.

G. metu (1 t., b. l. 70-72).

12. Nukentėjusiųjų G. G. ir S. K. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojos J. G. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jai su broliene A. K. bÅ«nant pirtelėje, atėjo jos vyras G. G. visas kruvinas ir pasakęs, kad jį galva trenkdamas į kaktÄ sužalojo sÅ«nus O. G., liepė kviesti policijÄ , jos sesuo S. K. taip pat papasakojo, kad jÄ nuo laiptų numetė O. G. ir ji susižalojo kojÄ (2 t., b. l. 42); liudytojos A. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad ji matė kruvinÄ G. G., kuris pasakė, kad jam trenkė sÅ«nus O. G., S. K. atėjusi į pirtį papasakojo, kad jÄ nuo laiptų nustÅ«mė O. G. (2 t., b. l. 43).

13. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, jog nukentėjusieji G. G. ir S. K. bei liudytojos J. G. ir A. K. galėjo apkalbėti nuteistÄ jį O. G., apkaltinti jį nusikaltimų padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi ir dėl to bÅ«tų davę neobjektyvius parodymus. Nukentėjusiųjų G. G. ir S. K. bei liudytojų J. G. ir A. K. duoti parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, logiÅ¡ki ir aiÅ¡kÅ«s, todėl laikytini patikimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys: 2019 m. balandžio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, kad 2019 m. balandžio 7 d. apie 4 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas J.

G. praneÅ¡imas, kad O. G. sumušė savo tėvÄ ir pusseserę, policijos pareigÅ«nams nuvykus į įvykio vietÄ G. G., S. K., J. G. ir A. K. paaiÅ¡kino byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 14, 15); 2019 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, kad laiptų aikÅ¡telėje prieÅ¡ namo duris ant grindų yra kraujo dėmių (1 t., b. l. 16-22); 2019 m. balandžio 7 d. nukentėjusiosios S. K. protokole – pareiÅ¡kime užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 27, 28), specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nustatyti nukentėjusiesiems G.

G. ir S. K. padaryti sužalojimai, patvirtinantys jų nurodytas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 100-101, 106), 2019 m. balandžio 7 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kad S. K. ir G. G. pateikė gydytojų iÅ¡raÅ¡us, kuriuose apraÅ¡yti nukentėjusiųjų patirti sužalojimai (1 t., b. l. 107-111). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ nuteistojo O.

G. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

14. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad O. G. nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų ir ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo save, kad konflikto tarp O. G. ir nukentėjusiojo G. G. metu, ne O. G. sudavė galva savo tėvui į nosį, bet prieÅ¡ingai – neblaivus nukentėjusysis G. G., norėdamas suduoti O. G. savo kakta į jo kaktÄ , pataikė savo nosimi jam į kaktÄ , kad nukentėjusysis G. G. Å«giu aukÅ¡tesnis už savo sÅ«nų O. G., todėl, suduodamas jam (O. G.) kakta į kaktÄ ir bÅ«damas neblaivus, neapskaičiavo smÅ«gio ir netyčia pataikė į O.

G. kaktÄ savo nosimi, kad O. G. nestÅ«mė ir nenorėjo stumti S. K. nuo laiptų, kad S. K., norėdama nustumti O. G. nuo laiptų, pati paėmė jį už deÅ¡inio peties ir norėjo tai padaryti, bet, bÅ«dama neblaivi (1,45 prom.), neiÅ¡laikė pusiausvyros ir pati nulėkė nuo laiptų ir dėl to patyrė kojos traumÄ dėl lūžimo, vertintini kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti.

15. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo O. G. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad O. G. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir už jas nubaustas, yra nepagrįsti, todėl nuteistojo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje netenkintinas. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis O. G. betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 138 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia, todėl panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – O.

G. iÅ¡teisinti, nėra pagrindo. Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistajam O. G. ir jo gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi apeliantai, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio 16. Nuteistasis O. G. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o nukentėjusiosios S. K. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieÅ¡kinius atmesti.

17. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Vienas iÅ¡ Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų baudžiamajame procese – civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Teismas šį ieÅ¡kinį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla, ir kai jis yra pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, Å¡io tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys. Be to, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieÅ¡taraujančios baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kitose).

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nepareiškė, todėl nuteistojo O. G. ir jo gynėjo advokato prašymas atmesti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį yra nepagrįstas. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš O. G. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 40-42).

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl neteisėtų O. G. veiksmų jai buvo sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų ji patyrė didelius fizinius skausmus, stresÄ , nemalonias emocijas dėl ilgalaikio bejėgiÅ¡kumo ir su tuo susijusių nepatogumų. Dėl patirto sužalojimo buvo apribotos jos darbo ir bendravimo galimybės, nes jos koja ilgÄ laikÄ buvo sugipsuota, ji negalėjo vairuoti automobilio, tinkamai rÅ«pintis mažamečiu sÅ«numi, buvo priversta vartoti nuskausminamuosius vaistus. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė S. K. palaikė civilinį ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti (2 t., b. l. 41).

19. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimÄ sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sÄ lyga priteisti neturtinę žalÄ , bÅ«tina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į:

1) jos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).

Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieÅ¡kovo padėtis negali bÅ«ti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau taip pat ir į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros.

Neturtinės žalos dydžio nustatymÄ pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibÅ«dinančios aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų iÅ¡gyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiÅ¡kumÄ ir kt.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė nukentėjusiajai iÅ¡ nuteistojo O. G. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nusprendė, kad nukentėjusiajai S. K. nusikalstamais O. G. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, tačiau, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji nebuvo nuoÅ¡irdi ir sÄ Å¾ininga teigdama, jog ji negalėjo pasirÅ«pinti nei sÅ«numi, nei savimi, jai nuolat reikėjo artimųjų pagalbos, už kuriÄ ji turėjo mokėti, nes iÅ¡ byloje esančių foto nuotraukų matyti (1 t., b. l. 114 -124), kad ji kojos įtvaro kurį tai laikÄ galėjo ir neneÅ¡ioti, taip pat atsižvelgė į teismų praktikÄ , į O.

G. turtinę padėtį, smurtinių veiksmų pobūdį bei pačios nukentėjusiosios veiksmus dalyvaujant konflikte ir pagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisiant neturtinę žalÄ iÅ¡sprendė tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į Å¡ios žalos rÅ«Å¡ies nustatymo kriterijus, faktines bylos aplinkybes ir teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius tokio pobÅ«džio bylose. S. K. nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas, adekvatus ir proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste, todėl nėra pagrindo keisti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde praÅ¡oma nukentėjusiosios S. K. civilinį ieÅ¡kinį atmesti, tačiau toks apeliantų praÅ¡ymas, kaip matyti, iÅ¡ esmės buvo grindžiamas su kitu apeliacinio skundo reikalavimu – iÅ¡teisinti O. G.. Kadangi nėra pagrindo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį O. G. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo tenkini apeliacinio skundo ir nukentėjusiosios S. K. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

22. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas ir O. G. pagrįstai pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tad tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti skundžiamÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Todėl nuteistojo O. G. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo O. G. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Nerijus Masiulis Gražvydas PoÅ¡kus Laisvydas ZederÅ¡tremas