c5657798-3a2e-4307-bce4-fb450d58147b · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja N

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio  ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4

apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.

2-631-816/2010 pagal ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovei J. Ž. dėl išlaidų kompensavimo.

 Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

           Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ 2009-12-20 pateikė ieškinį, prašydamas

priteisti iš atsakovės J. Ž. 27976,27 Lt automobilio Toyota Land Cruiser draudimo, naudojimo ir išlaikymo išlaidų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 882 Lt žyminis mokestis. Nurodė, kad 2009-01-16 ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ sudarė su atsakove J. Ž. nuomos sutartį Nr. 2 dėl lengvojo automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos.

Minėta sutartimi Å¡alys taip pat sutarė ateityje sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarė dėl kainos apskaičiavimo tvarkos. 2009-01-16 automobilis buvo perduotas atsakovei, kuri naudojosi iki 2009-09-28. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad visÄ naudojimosi automobiliu laikotarpį atsakovė nemokėjo įmokų už draudimo ir lizingo paslaugas. Konkretus automobilio nuomos mokesčio dydis nuomos sutartyje nebuvo nurodytas. Å alys susitarė, kad nuomos mokesčio dydis bus apskaičiuotas automobilio pardavimo atsakovei metu.

Pagal nuomos sutarties 3.1 p. atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kuris turėjo bÅ«ti mokamas ieÅ¡kovui ne periodiÅ¡kai, bet vienÄ kartÄ automobilio pirkimo-pardavimo sutarties metu. Tai reiÅ¡kia, kad galutinę automobilio pardavimo kainÄ sudarė dvi dalys: automobilio kaina ir automobilio nuomos mokestis. IeÅ¡kovas 2009-10-20 raÅ¡tu siÅ«lė įsigyti automobilį už protingÄ , pagrįstÄ ir nuomos sutarties sÄ lygas atitinkančia kainÄ â€“ 61000 Lt, į Å¡iÄ sumÄ buvo įskaičiuota automobilio lizingo likutinė vertė – 43774,39 Lt.

Tačiau atsakovė su Å¡iais pasiÅ«lymais nesutiko, todėl atsižvelgiant į tai, kad pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir pagal LR CK 6.526 str. atsakovė privalo padengti bent jau visas nuomotos transporto priemonės naudojimo ir kitas iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Atsakovė pažeidė LR CK 6.526 str. nuostatas, kadangi visas automobilio draudimo įmokas automobilio nuomos laikotarpiu mokėjo ieÅ¡kovas. IÅ¡ viso nuo 2009-01-16 iki 2009-09-28 ieÅ¡kovas draudimo brokerių bendrovei UADBB „Sagauta“ už automobilio draudimÄ sumokėjo 8051 Lt. 2005-08-04 ieÅ¡kovas sudarė su lizingo bendrove UAB SEB VB Lizingas finansinio lizingo sutartį Nr. 2005-080070, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įgijo teisę valdyti ir naudoti automobilį, nuo 2009-01-16 iki 2009-09-28 automobilio valdymo ir naudojimo teisės buvo perėjusios atsakovei, per tÄ laikotarpį ieÅ¡kovas sumokėjo 19925,27 Lt lizingo įmokų.

Ieškovas 2009-09-28 raštu Nr. 05-534 ir 2009-10-20 raštu Nr. 05-582 kreipėsi į atsakovę dėl patirtų išlaidų kompensavimo, tačiau atsakovė 2009-10-05 ir 2009-10-29 raštais atsisakė tenkinti prašymus.

           2010-02-01 ieÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, praÅ¡ydamas areÅ¡tuoti J. Ž. priklausančias

pinigines lėšas 28858,27 Lt sumai. Nesant piniginių lėšų, prašė areÅ¡tuoti kitÄ J. Ž. priklausantį kilnojamÄ jį ir

nekilnojamÄ jį turtÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovo UAB „Antakalnio Å«kis“ ieÅ¡kinio suma yra didelė, o atsakovei J. Ž., ieÅ¡kovo duomenimis, yra pareikÅ¡ti

turtiniai reikalavimai kitose civilinėse bylose. Pažymėjo, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

           Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-02-03 nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nutarė:

 1) IeÅ¡kovo UAB „ Antakalnio Å«kis“ reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinėjÄ apsaugos priemonę – 28858,27 Lt dydžio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovei J. Ž. areÅ¡tÄ , uždraudžiant atsakovei disponuoti areÅ¡tuojamu turtu;

2) AreÅ¡tuojamÄ turtÄ palikti naudotis ir valdyti atsakovei. Antstolį įpareigoti pagal įstatymų reikalavimus paskirti areÅ¡tuojamo turto saugotojÄ .

3) Nesant ar esant nepakankamai atsakovės kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti kitÄ

laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – piniginių lėšų, priklausančių atsakovei J. Ž., areÅ¡tÄ 28858,27 Lt sumai.

4) AreÅ¡tavus atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, uždrausti atsakovei su areÅ¡tuota pinigų suma atlikti bet kokias operacijas, iÅ¡skyrus privalomus atsiskaitymus valstybės, savivaldybės ar valstybės socialinio draudimo fondo biudžetams ir ieÅ¡kovui. Teismas nurodė, kad pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, praÅ¡oma priteisti suma yra pakankamai didelė fiziniam asmeniui, kuri savaime preziumuoja rizikÄ dėl jos įvykdymo apsunkinimo, atsakovė vengia atsiskaityti, jos turtinė padėtis nežinoma. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Vadovaujantis įstatymo nuostata, jog laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma negali virÅ¡yti pareikÅ¡to reikalavimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, areÅ¡tuotinas 28858,27 Lt dydžio atsakovei priklausantis kilnojamas ir nekilnojamas turtas, o jų nesant – areÅ¡tuotinos atsakovei priklausančios piniginės lėšos Å¡iai sumai. Teismas nusprendė, kad pirmiausia areÅ¡tavus tokio dydžio fizinio asmens pinigines lėšas gali bÅ«ti neproporcingai pažeistos asmens teisės (LR CPK 144 str. - 151 str.).

           Atsakovė J. Ž. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-03 nutartį. Nurodė, kad nei LR CPK, nei teismų praktikoje nėra suformuoto savarankiÅ¡ko pagrindo, kuris įpareigotų teismÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones visose bylose, kuriose atsakovui pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai. „Didelė ginčo suma“ yra sÄ lyginė sÄ voka, kuriÄ savo nuožiÅ«ra pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nustato ieÅ¡kovas ir kurios dydis iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo gali bÅ«ti laikomas absoliučiai įrodytu, neatsižvelgiant į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, reikÅ¡tų formalų, o ne realų klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimÄ . Teismo nutartyje dėstomas argumentas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę sÄ lygojo ir tai, kad atsakovė vengia atsiskaityti su

ieškovu ir nežinoma jos turtinė padėtis, visiškai nepagrįstas. Skolininko vengimas atsiskaityti su

kreditorium, nesumokant jo reikalaujamų sumų, yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismÄ , tačiau tai nėra savarankiÅ¡kas pagrindas teismui remiantis vien Å¡iuo faktu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones skolininkui. Atsakovė pažymėjo, kad atskirÄ jį skundÄ nagrinėsiantis Vilniaus apygardos teismas 2009-12-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1410-340/2009 nurodė, kad pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės – nebus įvykdytas ar bus netinkamai įvykdytas galimas teismo sprendimas reikalavimo patenkinimo atveju.

IeÅ¡kovas UAB „Antakalnio Å«kis“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas atmesti ieÅ¡kovės J. Ž. atskirÄ jį skundÄ . Ginčo sumos dydis yra nustatomas pagal atsakovo turtinę padėtį bei pajamas. Lietuvos apeliacinio teismas 2010-01-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-94/2010, 2009-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-336/2009, 2007-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2006-02-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-105/2006 pažymėjo, kad teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji turi pakankamai pajamų, kad įvykdytų bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos areÅ¡tuojant atsakovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o tokio pobÅ«džio laikinoji apsaugos priemonė minimaliai apsunkina atsakovės veiklÄ ar gyvenimo sÄ lygas.

 Atskirasis skundas atmestinas. Tai, kad byloje yra pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, nereiškia bylos išsprendimo iš esmės ieškovo naudai. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios

instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes teismas areÅ¡tavo atsakovės turtÄ tik 28858,27 Lt sumai pagal byloje pareikÅ¡tų reikalavimų sumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad taikytos

laikinosios apsaugos priemonės neviršija bendros ieškinio sumos ir tai atitinka proporcingumo ieškinio reikalavimams, ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turtas areštuotas 28858,27 Lt sumai.

 Apeliantės argumentai, kad nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepagrįsti tuo požiÅ«riu, kad pagal susiformavusiÄ Lietuvos teismų praktikÄ sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ nėra nagrinėjamas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrina galimÄ teismo sprendimÄ .

 Tai, kad atsakovė gali patirti neigiamų pasekmių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ . Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiÅ¡kia bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, nes tai yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė J. Ž. yra fizinis asmuo, pareikÅ¡to jai ieÅ¡kinio sumÄ laiko didele, sudarančia CPK 144 str. 1 d. numatytÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, siekiant užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

 Įstatymų leidėjas nenustatė teismui pareigos kiekvienu atveju reikalauti, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrintų galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolius. Kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovė patiria žalÄ dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje nėra duomenų dėl atsakovės galimų nuostolių dydžio. Kolegija pažymi, kad pati atsakovė nepateikė įrodymų dėl galimų nuostolių

dydžio nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.     Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė

instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamu atveju netaikytini Vilniaus apygardos teismo 2009-12-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1410-340/2009 išaiškinimai, nes jie yra susiję su teisiniais santykiais tarp dviejų įmonių ir skiriasi faktinės bylų aplinkybės.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Kolegija nevertina argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio pagrįstumu ir teisėtumu, nes Å¡iuos argumentus įvertins pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje pareikÅ¡tus reikalavimus nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų apeliacijos objektui, nes jie yra bendro pobÅ«džio samprotavimai (LR CK 1.5 str., CPK 7 str., 144 str. –148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str.,

338 str.). Atmetus atskirÄ jį skundÄ , atsakovė turi atlyginti valstybei 9,85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l. 24) dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 3 str. 1 d., 92 str., 96 str., 320 str.).

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

 Palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistÄ .

      Priteisti iš atsakovės J. Ž. 9,85 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                             Neringa Švedienė

Teisėjai                                                                                                                     Petras Jaržemskis

                                                                                                                            Andžej

Maciejevski