2025-12-12 Nr. CB-6607-2-24-3-02329-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4129

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02329-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 25 d. paduotu ieškovų J. R., J. S. ir V. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai J. R., J. S. ir V. R. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. R., J. S. ir V. R. ieškinį atsakovei Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai (GNSB) „Triušelių alėja“ dėl teisės jungtis prie inžinerinių tinklų be savininko sutikimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, A. M., A. M., L. S., R. D., V. M., P. M., M. K., N. K., K. B., S. B., D. S., E. B., R. J., A. J., R. M., M. M., A. F., L. S., S. S., V. P., K. P., D. B., J. B., A. V., T. Š., T. Š., N. T., A. T., A. Š., E. Š., A. B., N. B., V. Š., M. Š., D. V., S. A., S. A., R. C., G. C., A. U., R. U. ir D. T.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą.

Ieškovai J. R., J. S. ir V. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Atrankos kolegija 2025 m. spalio 28 d. nutartimi DOK-3754 atsisakė priimti ieškovų J. R., J. S. ir V. R. pirmą kartą 2025 m. spalio 20 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Antrą kartą paduotas ieškovų kasacinis skundas, lyginant su pirmą kartą paduotu kasaciniu skundu, kurį atrankos kolegija, nenustačiusi kasacijos pagrindų, atsisakė priimti, yra iš naujo surašytas, jame pateikti nauji argumentai. Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Atsakovė atsisakymą leisti prisijungti prie inžinerinių tinklų grindė statybos neteisėtumu, kurį ieškovai ir siekia pašalinti vykdydami Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-374-867/2021. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas, kad ieškovai „turi prisiimti neigiamus padarinius“ (skundžiamos nutarties 31 punktas), prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią, sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus, neleistina tokia situacija, kai atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sukūrė būtent tokią „uždaro rato“ (lot. circulus vitiosus) situaciją: statyba negali būti įteisinta (kaip numatyta 2021 m. spalio 12 d. teismo sprendime), nes nėra prisijungimo, o prisijungimas neišduodamas, nes statyba neįteisinta. Teismai, atsisakydami ginti ieškovų teises, pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą principą, nes leido privačiam asmeniui (atsakovei) savo veiksmais padaryti įsiteisėjusį teismo sprendimą neįvykdomu.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino Statybos įstatymo 24 straipsnį, suteikdami privačiam tinklų valdytojui teisę vertinti statybos teisėtumą ir statinio tipą (pvz., kvestionuoti, ar projektuojamas vienbutis nėra paslėptas tributis). Toks aiškinimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią sprendžiant dėl inžinerinės infrastruktūros suteikimo, viešosios teisės normų, reguliuojančių statybų teisėtumą, pažeidimai nėra ginčo nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014).

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai suabsoliutino atsakovo nuosavybės teisę (CK 4.37 straipsnis). Subjektas, valdantis vienintelę įmanomą inžinerinę infrastruktūrą ir renkantis mokesčius iš visų teritorijos savininkų, de facto atlieka viešąją funkciją, todėl jam mutatis mutandis taikytini CK 6.161 straipsnio (viešoji sutartis) principai: jis negali atsisakyti suteikti paslaugos be objektyvių techninių priežasčių. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad geriamojo vandens tiekimas yra viešasis interesas, lemiantis sutarčių laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012). Apeliacinės instancijos teismas šią praktiką atmetė vien formaliu pagrindu, nurodydamas, kad nebuvo sudaryta trišalė sutartis (skundžiamos nutarties 30 punktas).

4. Teismai konstatavo, kad prisijungimas negalimas ir dėl nepakankamų tinklų pajėgumų. Tačiau ši išvada padaryta pažeidžiant įrodinėjimo taisykles. Teismai rėmėsi tik atsakovės deklaratyviais teiginiais ir balsavimu, ignoruodami esminį įrodymą – atsakovės pripažinimą šalių susirašinėjimo metu ir atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą (atsiliepimo 42 punktas), kad sumokėjus prisijungimo mokestį sąlygos būtų išduotos. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes vertino įrodymus selektyviai ir leido atsakovei paneigti techninį faktą (galimybę tiekti vandenį) ne techniniais dokumentais (ekspertize), o subjektyvia valia ir finansiniais reikalavimais.

Atrankos kolegija pažymi, kad nors antrą kartą ieškovų pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti nauji ar papildyti teisiniai nesutikimo su teismų priimtais procesiniais sprendimais argumentai, tačiau jie nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl kasacinio skundo priimtinumo, nei jau buvo išspręsta atrankos kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutartimi. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis teisės normų pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinusi antrą kartą pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde nurodoma problematika dėl, ieškovų manymu, padarytų teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui, nepatvirtina, kad kasacinio teismo išvados šioje byloje turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, t. y. kad kasacinis skundas yra aktualus formuojamai teismų praktikai. Dėl to atrankos kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas negali būti priimtas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis skundas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes kasaciniame skunde nenurodyti tretieji asmenys ir jų adresai: A. M., A. M., L. S., R. D., V. M., P. M., M. K., N. K., K. B., S. B., D. S., E. B., R. J., A. J., R. M., M. M., A. F., L. S., S. S., V. P., K. P., D. B., J. B., A. V., T. Š., T. Š., N. T., A. T., A. Š., E. Š., A. B., N. B., V. Š., M. Š., D. V., S. A., S. A., R. C., G. C., A. U., R. U. ir D. T.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. R. 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 25 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 376, kodas ZO93515.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė