c560ce95-fb90-41f0-9bab-9b6034ea46b6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                       Â

Civilinė byla Nr. 2-601-230/2010

Procesinio sprendimo kategorija: Â 35.5, Â 36.2, 63.2, 116.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.  gegužės 13 d.Â

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Alfonsui Masiliūnui,

atsakovui A. J., jo atstovei adv. Nijolei Pakalkienei,

atsakovo UAB „Genstatyba“ direktoriui Sauliui Kasparavičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės SEB

bankas ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Genstatyba“, A. J., R. J. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

Ieškovas AB SEB

bankas ieškiniu (b.l. 3-4) prašo priteisti iš atsakovų UAB „Genstatyba“, A. J. ir R. J. solidariai 105 610,14 Lt

skolÄ ir 3 112 Lt žyminį mokestį, iÅ¡ atsakovų A. J. ir R. J. - 5 procentų, o iÅ¡ atsakovo UAB „Genstatyba“ – 6

procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2008 m. birželio

11 d. buvo sudaryta ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Genstatyba“ sÄ skaitos kreditavimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Genstatyba“ buvo suteiktas 100 000 Lt sÄ skaitos

limitas iki 2009 m. birželio 10 d.  TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas ir atsakovas A. J. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ laiduotojas

įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas UAB „Genstatyba“. Laidavimo sutartį pasirašė ir laiduotojo sutuoktinė R. J.. UAB „Genstatyba“ nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ieÅ¡kovas 2009 m. sausio 14 d. pranešė UAB „Genstatyba“ apie sutarties nutraukimÄ ir kreipėsi į A. J. dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį vykdymo, tačiau įsipareigojimai nebuvo įvykdyti.

IeÅ¡kovo atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti, paaiÅ¡kino, kad UAB „Genstatyba“  pagal sÄ skaitos kreditavimo sutartį buvo suteiktas 100 000 Lt kredito limitas ir tÄ pačiÄ dienÄ sudaryta laidavimo sutartis su A. J.. Dėl įsipareigojimų nevykdymo bankas nutraukė sutartį ir apie tai pranešė atsakovams. Neigia, kad atsakovas A. J. buvo atleistas nuo prievolės vykdymo. Tai bÅ«tų nepagrįsta, nes nebuvo kitokių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių. Mano, kad nėra svarbu, kokius lÅ«kesčius turėjo A. J. perleisdamas akcijas ir nutraukdamas darbo sutartį. Kadangi laiduotojas sutartyje atsisakė teisės reikalauti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į konkretų kredito gavėjo turtÄ , todėl lėšų buvimas skolininko banko sÄ skaitose nepaneigia laiduotojo atsakomybės. Taip pat mano, kad R. J. turėtų bÅ«ti atsakovė, nes jei priverstinai bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ A. J. ir R.

J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, vykdymo procese turėtų dalyvauti abu sutuoktiniai.  Â

Atsakovai A. J. ir R. J. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 42-48) prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas A.

J. iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. buvo UAB „Genstatyba“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. vadovu ir vieninteliu akcininku tapo N. J., todėl atsakovas nebegalėjo daryti jokios įtakos priimant sprendimus dėl kredito limito panaudojimo, jo grÄ Å¾inimo ir kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Sudarant laidavimo sutartį, bankui buvo svarbu, kad laiduotoju bÅ«tų vadovas ir bendrovės vienintelis akcininkas, kuris galėtų kontroliuoti prisiimtų įsipareigojimų vykdymÄ . Todėl A. J. išėjus iÅ¡ darbo ir perleidus akcijas, jis apie tai pranešė bankui, praÅ¡ydamas anuliuoti laidavimo sutartį arba jÄ perraÅ¡yti naujo akcininko vardu, su kuo banko atstovas J. D. sutiko. Tokiu bÅ«du atsakovas A. J. buvo atleistas nuo laidavimo prievolės (CK 6.129 str.), tačiau bankas vėliau šį faktÄ Ä—mė neigti. Įstatymas nenustato atleidimo nuo prievolės vykdymo formos, o banko valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta banko atstovo J. D. patvirtinimu. Be to, tai patvirtina faktas, kad bankas siekė sudaryti kitÄ laidavimo sutartį su nauju vadovu ir akcininku. Taip pat mano, kad bankas pats buvo neapdairus, kadangi nepasinaudojo kreditavimo sutartimi numatyta teise gauti prievolės įvykdymÄ pateikus debeto mokėjimo nurodymus iÅ¡ visų rÅ«Å¡ių kredito gavėjo sÄ skaitų kituose bankuose ir kredito įstaigose. Iki atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo kreditavimo sutartis buvo vykdoma tinkamai ir laiku, buvo panaudota tik 14 219,64 Lt kredito limito ir tik vėliau įsipareigojimai buvo nevykdomi, o bankas nesiėmė operatyvių veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas kreditavimo sutarties vykdymas. Å ie veiksmai nepagrįstai padidino laidavimo prievolės mÄ stÄ ir turėjo įtakos nuostoliams padidėti (CPK 6.259 str. 2 d.). Mano, kad R.

J. nepagrįstai patraukta atsakove, kadangi ji nebuvo laidavimo sutarties Å¡alis, ji tik iÅ¡reiÅ¡kė sutuoktinio sutikimÄ (CK 3.92 str.), ir toks sutuoktinis netampa solidariuoju skolininku.

Atsakovas A. J. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį jam niekas nebuvo paaiÅ¡kinta, manė, kad bÅ«damas vadovu sugebės grÄ Å¾inti kreditÄ . PaaiÅ¡kėjus, kad partneriai nesÄ Å¾iningi, paliko įmonę, o bankui pranešė apie atsisakymÄ nuo laidavimo. Banko darbuotojas Domarkas pasakė, kad reikia tik raÅ¡to, kurį jis paliko, todėl manė, kad viskas tvarkoje. Gavus įspėjimÄ , UAB „Genstatyba“ garantavo, kad grÄ Å¾ins kreditÄ , tačiau to nepadarė. Jam žinoma, kad bankas siÅ«lė perimti laidavimÄ kitam direktoriui. Todėl jis pilnai tikėjo, kad nebėra laiduotojas. Žmona sutartį pasirašė tik dėl to, kad susipažino, bankas buvo sakęs, kad be žmonos paraÅ¡o sutartis nebus pasiraÅ¡yta.

Atsakovų atstovė adv. N.Pakalkienė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad laidavimo prievolė pasibaigė nuo atleidimo nuo jos vykdymo momento. Atsakovė R.

J. sutartį pasirašė tik kaip atsakovo sutuoktinė, todėl ji jokiu bÅ«du negali bÅ«ti atsakovė, ir iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jos turto negali bÅ«ti vykdomas, o tik iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės. Atstovės nuomone, banko veiksmai buvo rizikingi ir nesÄ Å¾iningi atsakovo atžvilgiu, kadangi bankas kredito grÄ Å¾inimÄ galėjo užsitikrinti turto įkeitimu.  Be to, bankas nepasinaudojo kreditavimo sutartyje numatyta galimybe nusiraÅ¡yti lėšas iÅ¡ kitų skolininko banko sÄ skaitų, nors nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. buvo žinoma, kad nedengiamas pervirÅ¡is. Tokie banko veiksmai padidino atsakovo prievolės mÄ stÄ . Atsakovas buvo sÄ Å¾iningas, nes pranešė bankui apie akcijų perleidimÄ ir pagrįstai manė, kad prievolė pasibaigė. Mano, kad baudos dalyje taikytina ieÅ¡kininė senatis, nes pervirÅ¡is turėjo bÅ«ti padengtas 2008-09-12.  Â

 Atsakovo UAB „Genstatyba“ direktorius S.Kasparavičius paaiÅ¡kino, kad jis direktoriumi tapo nuo 2008 m. rugsėjo 22 d., akcijas įsigijo iÅ¡ Jankausko, jam nebuvo siÅ«loma laiduoti. Kadangi bendrovė turėjo įsipareigojimų subrangovams, lizingo bendrovėms, sustojo statybų veikla, todėl nebegalėjo grÄ Å¾inti kredito.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje pateiktų dokumentų pagrindu nustatyta, kad 2008 m. birželio 11 d. buvo pasiraÅ¡yta sÄ skaitos kreditavimo sutartis (b.l. 8-17), kuria ieÅ¡kovas AB SEB bankas suteikė atsakovui UAB „Genstatyba“ 100 000 Lt kredito limitÄ sÄ skaitoje iki 2009 m. birželio 10 d., o kredito gavėjas įsipareigojo padengti perviršį, sumokėti palÅ«kanas, lėšų rezervavimo mokestį ir tinkamai vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (sutarties 2.1 punktas). TÄ pačiÄ dienÄ su atsakovu A. J. buvo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis (b.l. 18-21), kuriÄ patvirtino laiduotojo sutuoktinė R. J. savo paraÅ¡u. Laidavimo sutartimi atsakovas A. J. įsipareigojo solidariai visu turtu atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas kredito sumai ne didesnei kaip 100 000 Lt, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, nevykdys bankui visų savo prievolių ar jų dalies pagal kredito sutartį (laidavimo sutarties 2.1 punktas). Laidavimo sutarties 2.2 p. buvo numatyta, kad laiduotojo atsakomybė pagal sutartį yra solidarioji, t.y. laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui už kredito gavėjo kreditavimo sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus kaip solidarÅ«s skolininkai. IeÅ¡kovas 2009 m. sausio 14 d. atsakovui UAB „Genstatyba“ pranešė apie kreditavimo sutarties pažeidimus ir nurodė, kad jei per 10 kalendorinių dienų nuo Å¡io įspėjimo dienos nebus paÅ¡alinti sutarties pažeidimai, bankas be atskiro įspėjimo nutrauks sutartį (b.l. 22). Ä®sipareigojimai nustatytu terminu nebuvo įvykdyti, ko neginčija ir atsakovai, todėl sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. sausio 29 d. (b.l. 22-23).

IeÅ¡kovas 2009 m. vasario 9 d. raÅ¡tu atsakovams A. J. ir R. J. pateikė reikalavimÄ padengti skolÄ (b.l. 24), tačiau

skola nėra grÄ Å¾inta. Todėl įsiskolinimas priteistinas iÅ¡ atsakovų UAB „Genstatyba“ ir A. J. solidariai, remiantis kreditavimo ir laidavimo sutartimis bei CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktais, 6.81, 6.881 straipsniais. Atsakovė R. J. nėra laidavimo sandorio Å¡alis, todėl ji negali bÅ«ti pripažinta laiduotoja ir negali atsakyti solidariai, kaip solidariÄ jÄ prievolę su sutuoktiniu turintis asmuo. Tačiau atsakovės R. J. paraÅ¡as ant laidavimo sutarties, nurodant,

kad ji yra susipažinusi su laidavimo sutartimi ir jos sÄ lygomis, reiÅ¡kia, kad A. J. prievolė galės bÅ«ti vykdoma iÅ¡ bendro sutuoktinių

turto, kÄ numato CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Å ioje normoje yra numatyta, kad iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais. Kadangi CPK 666 straipsnyje numatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, todėl atsižvelgiant į nurodytas CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, sprendime turėtų bÅ«ti nurodyta iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybė iÅ¡ bendro sutuoktinių turto.

Atsakovo A. J. argumentai, jog jis banko darbuotojų buvo atleistas nuo laidavimo prievolės įvykdymo CK 6.129 straipsnio pagrindu, atmestini, kaip nustatyta tvarka neįrodyti. Atsakovas teigia, kad įstatymas (CK 6.129 straipsnis) nenumato, kokia forma turėtų būti įformintas atleidimas nuo prievolės įvykdymo. Tačiau CK 6.79 straipsnyje numatyta, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia. Todėl visi sutarties pakeitimai, tame tarpe ir susitarimas dėl atleidimo nuo prievolės pagal laidavimo sutartį turėtų būti įforminami ta pačia įstatymo reikalaujama rašytine forma. Pažymėtina, kad ir pačioje laidavimo sutartyje, jos 6.5 punkte aiškiai numatyta, kad sutarties pakeitimai ir papildymai turi

būti daromi raštu ir pasirašomi banko ir laiduotojo. Kadangi atsakovo A. J. atleidimas nuo laidavimo prievolės nėra įformintas

raštu, todėl toks susitarimas negali būti įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo

priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis) ir dėl šios priežasties liudytojo J. D., N. J. parodymai neturi

įrodomosios reikÅ¡mės atsakovo nurodomoms aplinkybėms dėl atleidimo nuo laidavimo prievolės aplinkybėms patvirtinti. Atsakovo A. J. raÅ¡ytinis praneÅ¡imas bankui apie akcijų perleidimÄ ir praÅ¡ymas anuliuoti laidavimo sutartį (b.l. 53) negali bÅ«ti pripažintas raÅ¡ytiniu įrodymu dėl atleidimo nuo laidavimo prievolės, nes  bankas dėl atsakovo atleidimo nuo prievolės nėra priėmęs jokio sprendimo. Be to, atsakovo nurodytos ir liudytojų patvirtintos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atleidimas nuo prievolės buvo pareikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir neabejotinai, kÄ reikalauja CK 6.129 straipsnio 2 dalis, ir kad tai atliko tinkamai banko įgalioti asmenys. Atsakovo nurodytos ir įrodymais patvirtintos aplinkybės apie akcijų perleidimÄ (b.l. 49-53)  ir darbo sutarties nutraukimÄ bei direktorių pasikeitimÄ (b.l. 57-60) neturi jokios tiesioginės reikÅ¡mės laidavimo sutarties galiojimui, todėl Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai neanalizuotini.  Â

 Atmestini ir atsakovo argumentai, jog pats bankas, elgdamasis rizikingai ir nesÄ Å¾iningai, padidino laiduotojo atsakomybės mÄ stÄ , dėl ko atsakovas turėtų bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės CK 6.259 straipsnio pagrindu. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko atsakomybė atitinkamai gali bÅ«ti sumažinta ar jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jo vykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai atsakovas grindžia, jo nuomone, rizikingais ir nesÄ Å¾iningais banko veiksmais, kuomet bankas nepasinaudojo kredito sutarties

6.5 punkte numatyta galimybe pagal parengtus debeto mokėjimo nurodymus nuraÅ¡yti pagal sutartį mokėtinas sumas iÅ¡ visų rÅ«Å¡ių kredito gavėjo sÄ skaitų kituose bankuose ir kredito įstaigose. IÅ¡ pateiktų UAB „Genstatyba“ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad Å¡ios bendrovės sÄ skaitose įvairiuose bankuose bÅ«ta lėšų, tačiau tai neatleidžia laiduotojo nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartį. CK

6.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai laiduotojas Å¡ios teisės yra atsisakęs, o be to, Å¡i taisyklė netaikoma, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji. Tokia Å¡ios normos formuluotė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog esant solidariajai atsakomybei laiduotojo teisės reikalauti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų skolininko turtÄ yra apribotos, remiantis pačia solidariosios atsakomybės prigimtimi. Be to, atsakovas - laiduotojas laidavimo sutartimi Å¡ios teisės yra atsisakęs (laidavimo sutarties 4.2 punktas). Todėl atsakovas, atsisakydamas Å¡ios teisės, atsisakė ir galimybės reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ konkretaus skolininko turto. Be to, piniginės lėšos buvo atsiradusios skolininko kitų bankų sÄ skaitose, dėl ko ieÅ¡kovui buvo apsunkintos galimybės žinoti apie įplaukusias į sÄ skaitas sumas, kurios, beje, tuoj pat skolininko buvo panaudotos darbo užmokesčiui, mokesčiams sumokėti, kitiems įsipareigojimams įvykdyti. Ä®rodymų, kad bankas, turėdamas informacijÄ apie skolininko pinigines lėšas sÄ skaitose, bÅ«tų nepasinaudojęs galimybę jas nuraÅ¡yti, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kininę senatį baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo dalyje. SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtinta, kad pervirÅ¡is (panaudota ir negrÄ Å¾inta limito dalis) bendrai 14 513 Lt sumai atsirado 2009 m. rugpjūčio 13 d. Pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.6 punktÄ jis turėjo bÅ«ti padengtas per 30 kalendorinių dienų, todėl nuo 2009 m. rugsėjo 12 d. prasidėjo ieÅ¡kininės senaties terminas baudai už perviršį iÅ¡ieÅ¡koti (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.14 punktas), tačiau ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2009 m. balandžio 28 d. Kitas pervirÅ¡io laikotarpis gali prasidėti ne anksčiau kaip kitÄ dienÄ po to, kai kredito gavėjas visiÅ¡kai padengia perviršį ir sumoka iki pervirÅ¡io padengimo dienos apskaičiuotas palÅ«kanas (kreditavimo sutarties 1.1.16 punktas). Atsižvelgiant į tokias sutarties nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytÄ 6 mėnesių ieÅ¡kininės senaties terminÄ baudai iÅ¡ieÅ¡koti, o atsakovas praÅ¡o jį taikyti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kinio dalis dėl 1 994,28 Lt baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo netenkintina.

Tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų įstatymo nustatytas palūkanas. CK

6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, o Å¡io straipsnio 2 dalis numato, kad kai Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos 6 procentų dydžio palÅ«kanos. Nurodyto dydžio palÅ«kanos ir priteistinos iÅ¡ atsakovų.

Teisėja vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :Â

           Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės

„Genstatyba“  (įmonės kodas 301122647) ir  A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui akcinei bendrovei SEB bankas

(įmonės kodas 112021238) 103 615,86 Lt skolos, iÅ¡ atsakovo UAB „Genstatyba“ 6 procentų, o iÅ¡ atsakovo A. J. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2009 m. balandžio

30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 3 072,32 Lt žyminio mokesčio, o valstybei -  33,25 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo

A. J., iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į A. J. priklausantį turtÄ ir į A. J. ir atsakovei R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .  Â

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Â

Nijolia Indreikienė       Â

Â

   Â

      Â

          Â

. Â

.