2015-12-10 Nr. AB-24106-3-62-3-01732-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2529-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01732-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir D. D. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2014 m. spalio 10 d įsakymą Nr. ĮS-2041 (toliau – ir Įsakymas) įrašyti jos šeimą į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Pareiškėja skunde (b. l. 5–6) nurodė, kad ji gyvena su savo mažamečiu sūnumi D. D. ir jį augina bei auklėja viena, nes sūnaus gyvenamoji vieta Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6472-451/2013 nustatyta su pareiškėja. Atsakovas 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. ĮS-2041 įrašė jos šeimą į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pareiškėja mano, kad šeima gali būti įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą tik tai atvejais, kai nustatomas tęstinis ir sisteminis Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-2012, nurodytų įrašymo į apskaitą pagrindų pobūdis, t. y. kai tokia šeima akivaizdžiai tam tikrą laikotarpį pati negali susitvarkyti su tam tikromis socialinėmis problemomis ir tai kelia pavojų vaiko interesams.

Skundžiamas atsakovo Įsakymas priimtas dėl įvykio, įvykusio 2014 m. rugsėjo 26 d., kai pareiškėja buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokyklą, kurioje mokosi jos sūnus, kad galėtų su juo išsiaiškinti dingusių pinigų aplinkybes. Pareiškėja buvo pervargusi po naktinės pamainos, supykusi, todėl sūnaus griežtai pareikalavo grąžinti dingusius pinigus, o sūnui ėmus neigti faktą, bandė jam suduoti diržu. Šį įvykį matė sūnaus mokytoja, kuri vėliau apie jį informavo mokyklos psichologę, Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Dėl pareiškėjos veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o sūnus buvo perduotas laikinai tėvo globai, jai uždrausta su juo matytis. Mano, kad toks vienkartinis atvejis negali tapti pagrindu įrašyti jos šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nes tam nėra pagrindo, nustatyto Aprašo II skyriuje, o be to Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba neatliko jos šeimos, kaip esančios tarp potencialiai priskirtinų socialinės rizikos grupei šeimų, auginančių vaikus, tikrinimo ir gautų rezultatų analizės, kurių pagrindu turėjo teisę kreiptis į administracijos vadovą dėl ginčijamo įsakymo priėmimo. Įsakymas pareiškėją žemina, nes ji nėra išgerianti, dirba, turi gyvenamąjį plotą, sūnumi rūpinasi, stengdamasi jam sukurti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, t. y. nelaiko savęs socialiai neatsakinga asmenybe, kuri kelia pavojų aplinkiniams.

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 19-22) nurodė, kad pareiškėjos šeimos įrašymo į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą procedūra buvo pradėta pagal Aprašo 6.2 punktą, t. y. gavus informaciją iš Apraše nurodytos švietimo ir ugdymo įstaigos apie tėvų nesirūpinimą vaikų mokymu, auklėjimu, vaikų poreikiais, nepasiėmimą iš švietimo ir ugdymo įstaigų arba neišleidimą į jas. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) 2014 m. spalio 7 d. gavo iš Kauno rajono (duomenys neskelbtini) progimnazijos žodinę ir rašytinę informaciją apie pedagogų akivaizdoje mamos naudotą smurtą sūnaus D.

D. atžvilgiu, sistemingą nesirūpinimą vaiko mokymu, auklėjimu, vaiko poreikiais, nesugebėjimą užtikrinti, kad vaikas laiku atvyktų į mokyklą, todėl nedelsdamas ėmėsi Apraše nurodytų veiksmų ir tą pačią dieną kreipėsi į (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinę pedagogę L. S.. Telefoninio pokalbio 2014 m. spalio 7 d. su (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialine pedagoge L. S. metu paaiškėjo, kad D. D. dažnai neatsineša į pamokas reikalingų mokyklai priemonių, vaiko vadovėliai ir sąsiuviniai netvarkingi, neatlieka namų darbų, pamokų metu būna išsiblaškęs, trukdo klasės draugams, ima jų daiktus.

Vaikas į mokyklą išleidžiamas nešvariais drabužiais, nesusišukavęs, nešvariomis panagėmis ir ausimis. Mama pirmoje klasėje nenupirko pratybų ir mokymo priemonių, neprisidėdavo pinigais vaiko ekskursijoms ir edukacinėms pamokoms, vaikas nuolat vėluoja ir praleidinėja pirmas pamokas. Mama nuolat konfliktuoja su sūnaus mokytoja. Vaiko teisių apsaugos skyrius tą pačią dieną raštu Nr. VS-2085 kreipėsi į Kauno rajono socialinių paslaugų centrą dėl apsilankymo pareiškėjos namuose, socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir teikimo.

Apsilankius 2014 m. spalio 7 d. pas pareiškėją, ji neigė naudojusi prieš vaiką fizinį smurtą, teigė, kad socialinio darbuotojo pagalba jai nereikalinga, nes ji pati geba tvarkytis savarankiškai. Lankymosi pas pareiškėją metu buvo aptartas poreikis bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo sunkumų. Pokalbio metu pastebėta, kad pareiškėja nėra kritiška savo poelgiui, 2014 m. rugsėjo 26 d. mokykloje vykusio įvykio metu prieš mažametį sūnų naudotos fizinės ir psichologinės prievartos nelaiko smurtu, nėra linkusi bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistais.

Kauno rajono savivaldybės Šeimos ir vaiko reikalų komisija prie Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. spalio 8 d., vadovaudamasi Aprašo 7 p. bei įvertinus ir išanalizavus informaciją apie šeimą, nutarė pareiškėjos šeimą įtraukti į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku. Pareiškėjai buvo išsamiai išaiškintos jos šeimos įtraukimo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą priežastys, taip pat paaiškinta, kad šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą vadovaujantis Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovados raštu, (duomenys neskelbtini) progimnazijos ir Kauno rajono socialinių paslaugų centro pateikta informacija, 2014 m. spalio 8 d. lankymosi šeimoje metu surinkta informacija, kitais turimais duomenimis.

Pareiškėjai pasiūlyta geranoriškai bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, priimti teikiamas paslaugas.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja pati pripažįsta, jog toks sūnaus elgesys, kai pinigai pasisavinami, buvo ne pirmas kartas, ir tai tik patvirtina, kad ji susiduria su sudėtingomis problemomis ir nepajėgi jas spręsti savarankiškai, o pagalbos atsisako. Šeimą įtraukus į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, pareiškėja turi teisę gauti socialines paslaugas, lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo ir palaikymo kursus, kurie padėtų geriau suprasti vaiko socialinius, psichologinius poreikius, išmokti valdyti pykčio priepuolius, spręsti kitas su vaiko auklėjimu susijusias problemas. Pareiškėja neįrodė nei vieno skundžiamo akto panaikinimo pagrindo, todėl tenkinti skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime (b. l. 60-65) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje prašė dėl pareiškėjos skundo prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjos I. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 121-125).

Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi buvo nutraukta civilinė byla Nr. 2-6472-451/2013, patvirtinant taikos sutartį tarp I. R. ir D. D., pagal kurią nepilnamečio vaiko D. D. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su pareiškėja. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kauno rajono savivaldybės Šeimos ir vaiko reikalų komisija prie vaiko teisių apsaugos skyriaus nutarė įtraukti I. R. šeimą, dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skundžiamu Įsakymu I. R. šeima įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 5 punktu, pagal kurį, šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VTAT) teikimu.

Teismas pažymėjo, kad įtraukimas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą galimas nustačius bent vieną Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nurodytų socialinės rizikos veiksnių, dėl kurių iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymui bei saugumui. Teismo vertinimu, atsakovės bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmai, teismo vertinimu, buvo atlikti laikantis Apraše nustatytos tvarkos reikalavimų ir tuo pačiu paneigia pareiškėjos nuomonę, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba neatliko jos šeimos, kaip esančios tarp potencialiai priskirtinų socialinės rizikos grupei šeimų, auginančių vaikus, tikrinimo ir gautų rezultatų analizės.

Teismas, atsižvelgdamas į socialinių mokslų pateikiamus įvairius socialinių įgūdžių apibrėžimus, priėjo prie išvados, kad socialiniai įgūdžiai suprantami kaip gebėjimai sugyventi su kitais asmenimis ir jų grupėmis, užmegzti bei plėtoti tarpasmeninius ryšius, rasti kompromisą, konstruktyviai spręsti konfliktus, prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimas susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis. Šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą pagrindai yra dėl socialinių įgūdžių stokos nemokėjimas tinkamai prižiūrėti vaikų ar dėl tokių įgūdžių stokos negalėjimas tinkamai prižiūrėti vaikų. Be to, nemokėjimas ar negalėjimas dėl socialinių įgūdžių stokos tinkamai prižiūrėti vaikų turi kelti pavojų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Teismas nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-10-08 teikimas (toliau – ir Teikimas) ir Komisijos 2014-10-08 protokolas Nr. ŠV-7 (toliau – ir Protokolas) laikytini ginčijamo individualaus akto faktiniu pagrindu, t. y. jame nurodyti duomenys privalo patvirtinti teisės normų numatytą pagrindą įrašyti šeimą į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Protokole ir Teikime yra užfiksuotos faktinės aplinkybės, kurios teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjos socialinių įgūdžių stoką, nes vien tik faktas, kad motina pamokos metu naudoja psichologinį bei fizinį smurtą sūnaus atžvilgiu ir dar stebint mokytojai bei vaikams, akivaizdžiai įrodo, kad I. R. negeba sugyventi su kitais asmenimis, rasti kompromisą, konstruktyviai spręsti konfliktus, elgtis pozityviai, sugebėti susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis. Pažymėjo, kad bylos duomenimis I. R. jau ilgą laiką negeba spręsti su vaiku susijusių problemų (vaiko reketavimo, pinigų paėmimo be mamos žinios, pirmų pamokų nelankymo ir kt.) ir tai nėra vienkartinis atvejis. Todėl skundžiamas įsakymas priimtas teistai ir pagrįstai. Atkreipė dėmesį, kad šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, yra priimtas atsižvelgiant išskirtinai į vaiko interesus, nes įrašius į apskaitą, organizuojamas šeimos socialinių paslaugų poreikio nustatymas ir pagal nustatytą šeimos socialinių paslaugų poreikį skiriamos socialinės paslaugos vaikui ir šeimai.

III. Pareiškėja apeliaciniame skunde (b. l. 128-129) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės skunde teismui nurodytais argumentais. Papildomai pareiškėja nurodė, kad sūnaus emocinei raidai neigiamą įtaką padarė skyrybų konfliktas. Sūnus yra judrus ir nors auklėja jį viena, tačiau tai nedaro esminės neigiamos įtakos jo vystymuisi. Sūnaus atžvilgiu niekada nesiėmė fizinių bausmių, kaip auklėjimo priemonės, ar kitokių neleistinų priemonių taikymo, išskyrus tą vienintelį įvykį. Pareiškėjos įsitikinimu toks vienkartinis atvejis negalėjo būti pagrindu įrašyti jos šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nes tam nebuvo realaus pagrindo. Vaiko teisių apsaugos tarnyba neatliko pareiškėjos šeimos, kaip esančios tarp potencialiai priskirtinų socialinės rizikos grupei šeimų, auginančių vaikus, tęstinio tikrinimo ir gautų rezultatų analizės, kurių pagrindu turėjo teisę kreiptis į administracijos vadovą dėl ginčijamo įsakymo priėmimo.

Teismas pareiškėjos skundą išnagrinėjo remdamasis vien tik atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens argumentais ir jų pateikta vienpusiška ginčijamo administracinio akto medžiaga, kuri buvo paruošta skubotai, tendencingai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Visi pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais buvo paremtas ginčijamas Įsakymas, apėmė itin trumpą laikotarpį - 2014m. spalio mėnesį- kaip tik tuoj pat po minėto įvykio, tačiau pateiktais raštais buvo stengiamasi sudaryti įspūdį, kad buvo atliktas kažkoks ilgas ir išsamus jos šeimos aplinkybių tyrimas, kurio iš esmės visiškai nebuvo, nes atsakovo atstovė buvo užėjusi tik vieną kartą ir netgi neturėjo jokių pastabų.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad prašė teismo kviesti į teismo posėdį (duomenys neskelbtini) progimnazijos atstovą, vaiko klasės auklėtoją, taip pat apklausti liudytojus, sūnų, kurie padėtų visapusiškai ir objektyviai nustatyti ginčo aplinkybes, tačiau teismas, pažeisdamas šalių procesinio lygiateisiškumo principą, visiškai nepagrįstai prašymų netenkino, t. y. nepagrįstai atėmė skundo motyvų ir teiginių įrodinėjimo teisę, tuo pačiu neįvykdydamas savo pareigos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.

Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo įrašyti pareiškėjos šeimą į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo 5 punktu, pagal kurį, šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į reikšmingas Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas (2 straipsnio 8 dalis), pagrįstai konstatavo, kad įtraukimas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą galimas nustačius bent vieną Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nurodytų socialinės rizikos veiksnių, dėl kurių iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymui bei saugumui. Byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu pritartina teismo vertinimui, kad atsakovės bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmai buvo atlikti laikantis Apraše nustatytos tvarkos reikalavimų.

Skundžiamame sprendime socialinius įgūdžius apibrėžus kaip gebėjimus sugyventi su kitais asmenimis ir jų grupėmis, užmegzti bei plėtoti tarpasmeninius ryšius, rasti kompromisą, konstruktyviai spręsti konfliktus, prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimą susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis, įvertinus atsakovo pateiktą medžiagą, pagrįstai pripažinta pareiškėjos socialinių įgūdžių stoka.

Labai svarbu, kad nagrinėjant administracinį ginčą tinkamai įvertintas tikslas, kurio siekiama skundžiamu aktu, ir pažymėta, kad šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, yra priimtas atsižvelgiant išskirtinai į vaiko interesus, nes įrašius į apskaitą, organizuojamas šeimos socialinių paslaugų poreikio nustatymas ir pagal nustatytą šeimos socialinių paslaugų poreikį skiriamos socialinės paslaugos vaikui ir šeimai. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamu įsakymu atsakovas sudarė prielaidas vykdyti pareigą saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 1 dalis).

Vertinant aktą atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams aspektu pažymėtina, kad ginčijamas atsakovo įsakymas nėra tinkamai motyvuotas. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į surinktą medžiagą ir sprendžiamo klausimo svarbą, konstatuotina, jog toks neatitikimas nesudaro pagrindo administracinį aktą naikinti. Lydintys dokumentai (Teikimas ir Protokolas) atskleidė administracinio akto motyvaciją ir užtikrino suinteresuotų asmenų teisę su ja susipažinti.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja ginčo metu nenurodė, kuo skundžiamas įsakymas pažeidžia jos teises ar įstatymų saugomus interesus, kad pagrįstų jos materialinį teisinį suinteresuotumą šiame administraciniame ginče (ABTĮ 5, 22 straipsniai).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė