2020-09-02 Nr. AB-15799-3-61-3-03706-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1216-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03706-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. E. H. (K. E. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. E. H. (K. E. H.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. E. H. (K. E. H.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ Nr. 64.5.1.9.-45 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. birželio 11 d. jis kreipėsi dėl vizos gavimo į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių, tačiau 2018 m. birželio 28 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus sprendime Nr.( 15/4-2) 171-340 nurodyta, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų - užsienietis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (į valstybių narių duomenų bazes yra įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi dėl šių priežasčių). 2018 m. spalio 2 d. jis kreipėsi į Lietuvos ambasadą Turkijoje prašydamas išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas, kad yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto (anglų k.) studijų programos 3 kurso studentas, kad įstojo mokytis 2010 m. lapkričio 3 d., kad Migracijos tarnybos nurodyti pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai yra susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, praktiškai visas baudas yra sumokėjęs, tačiau 2018 m. spalio 18 d. Ambasada sprendimu atsisakė išduoti vizą. Vertinant pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų visumą yra akivaizdu, kad jis nekelia jokios realios grėsmės viešajai tvarkai, jis net sutinka, kad jam būtų atimta teisė vairuoti automobilį Lietuvoje, tuo tarpu Lietuvos ambasada Turkijoje, priimdama Sprendimą, iš esmės rėmėsi tik Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. birželio 28 d. sprendimu.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija, URM) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte su prašymu išduoti nacionalinę vizą, nes ketina vykti studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Pareiškėjas pokalbio-interviu su konsulu metu nurodė, kad 2018 m. birželio mėn. negavo nacionalinės vizos, nes turėjo sumokėti keletą baudų, tačiau pranešimų apie tai nėra gavęs, teigė, jog jau yra sumokėjęs baudas, bet konsului įrodymų nepateikė. Konsulas nustatė, kad Migracijos departamento pateikiamoje informacijoje nurodyta, jog užsienietis sistemingai pažeidinėja viešąją tvarką ir daro kitus nusižengimus, poveikio priemonės jo nedrausmina. Paaiškino, kad konsulas, įvertinęs Migracijos departamento duomenis ir tai, kad užsienietis pateikė nepilną paso kopiją, kad draudimo polisas apima ne visos prašomos vizos laikotarpį, 2018 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą, kurio pareiškėjas neskundė.

5. Pareiškėjas 2018 m. spalio 2 d. pateikė prašymą Ambasadai nacionalinei vizai gauti, nurodęs vykimo tikslą – studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete, pateikė minėto universiteto 2018 m. rugsėjo 24 d. tarpininkavimo raštą „Dėl nacionalinės vizos išdavimo“, pateikė dokumentus apie baudų už eismo taisyklių pažeidimus sumokėjimą. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. jis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (į valstybių narių duomenų bazes yra įtrauktas dėl jo neįsileidimo dėl šių priežasčių), bei norėdamas gauti vizą užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie atvykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

6. Atsakovo vertinimu, skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, kadangi atsakovas tinkamai pritaikė galiojančias teisės aktų normas ir Policijos departamento teiktą rekomendaciją, būtiną priimant sprendimą, todėl, jo nuomone, Sprendimas yra pagrįstas bei išsamus. Pažymėjo, jog palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo K. E. H. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Libano Respublikos pilietis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos fakulteto, Medicinos (anglų k.) studijų programos 3 kurso studentas. Pareiškėjas studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete pradėjo 2010 m. lapkričio 3 d. 2014 m. lapkričio 12 d., pareiškėjui esant Medicinos (anglų k.) studijų programos 2 kurse, studijos buvo nutrauktos dėl neįvykdyto studijų plano. 2015 m. gegužės 20 d. pareiškėjas buvo priimtas studijuoti Medicinos (anglų k.) studijų programos 1 kurso dalykus - Anatomija, Žmogaus histologija ir embriologija bei Medicinos fizika, laisvo klausytojo statusu, kurios buvo nutrauktos jam pačiam prašant, išstudijavus minėtus 1 kurso dalykus, 2016 m. rugsėjo 29 d. 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas buvo priimtas į Medicinos (anglų k.) studijų programos 1 kursą. 2016 m. rugsėjo 29 d. jis buvo perkeltas į Medicinos (anglų k.) studijų programos 2 kursą, užskaičius dalykus išstudijuotus Lietuvos sveikatos mokslų universitete laikotarpiu iki 2016 m. rugpjūčio 29 d.

11. Byloje pateikta Policijos departamento 2017 m. birželio 12 d. išvada Nr. 5-S-5426 „Dėl K. E. H. grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Taip pat Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas gyvendamas Lietuvos Respublikoje 2012–2016 metais padarė 12 administracinių teisės pažeidimų, o 2017 metais – 4 administracinius nusižengimus, iš kurių dauguma susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Policijos departamentas 2015 m. gruodžio 9 d. raštu įspėjo pareiškėją, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jo turimas leidimas gyventi gali būti panaikintas, tačiau to nepaisydamas pareiškėjas toliau darė tos pačios rūšies šiurkščius pažeidimus bei padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu.

12. Migracijos departamentas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (15-011) 3I-861/ Nr. (15-01) 17I-42 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir panaikino jam išduotą vizą. Migracijos departamento 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (15/4-2) 17I-340 buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. prašymas išduoti nacionalinę vizą bei nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

13. 2018 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos ambasados Egipte konsulas atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų – užsienietis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (į valstybių narių duomenų bazes yra įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi dėl šių priežasčių), yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

14. Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų: jis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (į valstybių narių duomenų bazes įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi dėl šių priežasčių); norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Policijos departamentas yra pateikęs išvadas, kad pareiškėjas kelią grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui.

15. Teismas pažymėjo, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad retrospektyviai žvelgiant į pareiškėjo veiksmus, yra tikimybė, kad jis ir ateityje gali daryti nusižengimus ar teisės pažeidimus, taigi nėra pagrindo paneigti, kad egzistuoja abstrakti grėsmės viešajai tvarkai galimybė.

16. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, sudarantys pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra jokio teisinio pagrindo.

17. Pareiškėjo skundo reikalavimą išduoti jam nacionalinę vizą teismas laikė išvestiniu, todėl jį taip pat atmetė.

III. 18. Pareiškėjas K. E. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą ir įpareigoti Ambasadą pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo svarstyti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjo teigimu, teismas, neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus (iš kurių matyti, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas kelia realią grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams), netinkamai aiškino materialinės teisės bei nukrypo nuo aktualios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos, byloje nustatydamas, kad egzistuoja ne reali, o tik abstrakti grėsmės viešajai tvarkai galimybė.

20. Pareiškėjo nuomone, Ambasada, priimdama Sprendimą, nelaikė svarbiais veiksniais tokių aplinkybių, kaip teistumo administracinio nusižengimo ir baudžiamosiose bylose išnykimo, nusikaltimų ar nusižengimų pobūdžio, sunkumo laipsnio, padarymo aplinkybių, lengvinančių aplinkybių. Taip pat atsakovas neatsižvelgė į tai, kad visas baudas už administracinius nusižengimus pareiškėjas yra sumokėjęs. Pareiškėjas netgi išreiškė sutikimą, kad Lietuvoje jam būtų atimta teisė vairuoti. Tokiu būdu vizą išduoti prašantis asmuo transporto priemonių tiesiog nevairuotų ir grėsmės, vairuojant transporto priemones, viešajai tvarkai absoliučiai nekiltų.

21. Pagal ESTT praktiką valstybė narė privalo kiekvienu konkrečiu atveju vertinti sąvoką „pavojus viešajai tvarkai“ siekdama patikrinti, ar asmeninis trečiosios šalies piliečio elgesys kelia realų ir faktinį pavojų viešajai tvarkai, atsižvelgdama į tai, kad aplinkybė, jog minėtas pilietis buvo nuteistas baudžiamąja tvarka, pati savaime negali pagrįsti tokio pavojaus (žr., 2015 m. birželio 11 d. Sprendimo Zh. ir O., C-554/13, EU:C:2015:377, 50 ir 54 p.). Taip pat ESTT savo sprendimuose net ir atvejais, kai asmenys padaro sunkesnius nusikaltimus (ar pažeidimus), pripažįsta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad sprendžiant klausimus dėl leidimo asmeniui atvykti ir (ar) vizos išdavimo, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti atsakoma į klausimą ar asmeninis trečiosios šalies piliečio elgesys kelia realų ir faktinį pavojų viešajai tvarkai. Pareiškėjo vertinimu, teismas sprendimu nepaisė ESTT praktikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2018 m. spalio 18 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ Nr. 64.5.1.9.-45, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Libano Respublikos piliečiui K. E. H., teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Ambasadą pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.

23. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje 2018 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 64.5.1.9.-45 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnius, atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui Libano Respublikos piliečiui K. E. H., motyvuodama tuo, kad jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų: užsienietis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (į valstybių narių duomenų bazes įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi dėl šių priežasčių); norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

24. Pareiškėjui apskundus šį Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2018 m. spalio 18 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ Nr. 64.5.1.9.-45, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25. Apeliacinį skundą dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo, adresuotą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, elektroninių ryšių priemonėmis padavė advokato padėjėjas V. S., veikiantis pagal pirmosios instancijos teismui pateiktą 2018 m. rugpjūčio 13 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp advokato A. B. kontoros advokato padėjėjo V. S. ir Libano Respublikos piliečio K. E. H., dėl pastarojo atstovavimo, kuri (atstovavimo sutartis) suteikia teisę advokato padėjėjui V. S. atstovauti K. E. H. vardu ir atlikti tokius veiksmus: 1) surašyti ir pateikti pareiškimus ypatingosios teisenos bylose bei surašyti ir pateikti teismui ieškinį (priešieškinį), pareiškimą ar skundą, atsiliepimus, dublikus bei triplikus; visiškai ar iš dalies atsisakyti ieškinio reikalvimų; keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, sumažinti ar padidinti ieškininius reikalavimus; sudaryti taikos sutartį; perduoti įgalinimus kitam asmeniui; gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį išieškojimui; reikšti prašymus, nušalinimus, atsisakyti ieškinio, išieškojimo bei atlikti kitus veiksmus; 2) atstovavimo sutartis suteikia teisę advokato padėjėjui pasirašyti, pateikti ir gauti dokumentus iš visų įmonių, įstaigų ir organizacijų, atlikti atstovaujamojo vardu ir interesais visus būtinus veiksmus, susijusius su pavedimu. Atstovavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad atstovauti galima tokiose institucijose: pirmosios instancijos teismuose ir kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose (b. l. 6). Kitokio turinio atstovavimo sutartis byloje nėra pateikta.

26. Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad kokioje nors byloje būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Toks teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu teismu, bet ir visa teismų sistema apskritai, būtina sąlyga (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimus). Taigi, bendrai žvelgiant, matyti, kad instancinė teismų sistema skirta dviems tikslams – teisingumui konkrečioje byloje įgyvendinti ir darniai teisės sistemos raidai užtikrinti. Tačiau įgyvendinant teisę į apeliaciją turi būti laikomasi administracinį procesą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir kitų teisės aktų numatytų reikalavimų.

27. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti, be kita ko, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 47 str. 6 d.).

28. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis numato, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (ABTĮ 48 str. 2 d.).

29. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.

30. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktai nustato tiek advokato padėjėjo teisę atstovauti klientą administraciniame teisme, tiek tokios teisės įgyvendinimo tvarką bei apimtį.

31. Nagrinėjamoje byloje, įvertinusi pateiktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokato padėjėjas V. S. pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas neturi teisės pasirašyti apeliacinio skundo ir pateikti jo teismui. Tokios teisės aktų, reglamentuojančių atstovavimą administraciniame procese, nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos buvo laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3955-756/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4345-858/2017; 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4583-624/2017).

32. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad apeliacinį skundą suinteresuoto asmens vardu padavė tam įgaliojimų neturintis asmuo (ABTĮ 134 str. 4 d., 138 str. 3 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismo teisėjos 2019 m. sausio 30 d. rezoliucija pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas, nors jis paduotas tokių įgaliojimų neturinčio asmens, todėl, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo K. E. H. (K. E. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. E. H. (K. E. H.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė