2022-06-01 Nr. AB-14414-3-61-3-00952-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2696-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00952-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Q. T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Q. T. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. Q. T. T. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė, Prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 22S2987 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėja pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvuodama tuo, kad jos pusbrolis vertė už jo tekėti, o ji to nenori, nes jis Prieglobsčio prašytoją kankino, mušė, prievartavo. Kadangi pareiškėjos tėvas ligotas, o broliai dar jauni, jos niekas negali apginti. Pareiškėjos kilmės šalyje moterims negalima kreiptis į policiją, nes tai yra pažeminimas, todėl ji nusprendė palikti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka su Departamento išvada, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje jai kyla reali persekiojimo rizika, nes Prieglobsčio prašytojos papasakota istorija yra nuosekli, įvykiai paaiškina vienas kitą, tai patvirtina ir surinkta kilmės valstybės informacija, todėl atsakovui nebuvo pagrįsto pagrindo ja abejoti.

2.2. Atsakovas nepagrįstai Prieglobsčio prašytojos nepriskyrė pažeidžiamam asmeniui ar grupei, kuri gali susidurti su didesne rizika patirti persekiojimą. Pareiškėja nurodė esanti pažeidžiama ne tik kaip moteris, bet ir gali būti laikoma pažeidžiančia vietinius moralės kodeksus, nes ji nesutiko tekėti už pusbrolio. (Duomenys neskelbtini) paplitę garbės nužudymai, tačiau atsakovas skundžiamame sprendime apie tokį reiškinį visiškai nepagrįstai net neužsimena, nors pareiškėjos atvejis patenka į jų apibrėžtį ir rodo tiesioginę grėsmę jos gyvybei, sveikatai.

2.3. Atsakovas rėmėsi tik Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau ir – EPPB) informacija apie beatodairiško smurto mastą ir grėsmę, tačiau šie duomenys yra rekomendacinio pobūdžio ir neatleidžia kompetentingos institucijos nuo individualaus prašymo nagrinėjimo ir poreikio surinkti papildomą informaciją. Be to, naudoti EPPB ataskaitos duomenys yra 2021 metų, todėl nagrinėjant pareiškėjos prašymą nebegali būti laikomi pačiais naujausiais.

2.4. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, nes nagrinėjamu atveju jos nėra. Pareiškėja savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jai nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio.

2.5. Draudimas atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas pareiškėjos lūkesčiui gauti prieglobstį, nes sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, jai būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio, be to, neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjai Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjos padėtis kilmės valstybėje.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, o pareiškėjos įvardijamas persekiotojas – pusbrolis – nėra valstybinis subjektas, todėl pareiškėja neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje nustatytų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

3.2. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos nurodyti prašymo suteikti prieglobstį motyvai keitėsi, t. y. 2021 m. lapkričio 4 d. apklausos metu pareiškėja nurodė, jog jos išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė jos noras susijungti su sutuoktiniu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), o 2022 m. vasario 15 d. apklausos metu ji teigė, kad jos prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas grėsme, susijusia su jos pusbrolio grasinimais dėl to, kad ji nenorėjo už jo ištekėti.

3.3. Pareiškėjos nurodoma galima santuoka su pusbroliu, jei ji būtų įvykusi, nėra priverstinės santuokos atvejis, nes pareiškėjos šeimos nariai nevertė jos tekėti už pusbrolio, atvirkščiai, jie nedavė sutikimo šiai santuokai. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, santuokai reikalingas tiek nuotakos, tiek tėvo sutikimas, todėl pareiškėjos įvardijama santuoka niekaip negalėjo būti sudaryta. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad jos pusbrolis prieš ją smurtavo ir nors jo motyvai susidoroti su prieglobsčio prašytoja yra aiškūs, tačiau tikslai nėra paaiškinami, o pareiškėjos įvardinti išprievartavimai taip pat turėtų būti kriminalizuojami, tačiau ji nei į gydytojus, nei į policiją nesikreipė, nepaisant to, kad į policiją ją nukreipė moterų teises ginanti organizacija. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kai kurios pareiškėjos pasakojimo detalės prieštarauja viena kitai, keitėsi pasakojimo eigoje: pareiškėja apklausos metu nurodė, kad santuoka įvyko 2021 m. birželio mėn., o pagal pateiktą jos sutuoktinio vedybinės sutarties kopiją ši sutartis buvo įregistruota 2021 m. balandžio mėn.; iš pradžių ji teigė, kad tai tik religinė santuoka, galiausiai nurodė, kad santuoka yra tiek religinė, tiek juridinė. Departamentas ginčijamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu.

3.4. Nei Įstatymas, nei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Pasisakydamas dėl teiginių, kad ESPA gairės yra tik rekomendacinio pobūdžio, atsakovas nurodė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis atsakovas.

3.5. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja yra ištekėjusi moteris, turi aukštąjį išsilavinimą, dirbo mokytoja, turi kilmės valstybėje šeimos narius, todėl pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje –(duomenys neskelbtini) provincijose) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

3.6. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, todėl kelia nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Ši grėsmė pagrįsta pačios pareiškėjos faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais, todėl tikėtina, jog ji, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

3.7. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę, o nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant (duomenys neskelbtini)pilietei S. Q. T. T., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį.

5. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė:

5.1. Pareiškėja buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip nelegaliai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėja pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) gyventi yra nesaugu, jos pusbrolis vertė už jo tekėti, o ji to nenori, nes jis žiauriai su pareiškėja elgėsi – kankino, mušė, prievartavo, todėl ji nusprendė palikti (duomenys neskelbtini).

5.2. Apklausos metu, 2021 m. lapkričio 4 d., pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2020–2021 m. gyvena jos vyras, su kuriuo ji norėtų susijungti. Apklausos metu pareiškėjai buvo suteikta išsami informacija apie tai, kokius dokumentus ji ir jos sutuoktinis turėtų pateikti, kad Departamentas inicijuotų prieglobsčio procedūrą pagal Dublin reglamentą šeimos susijungimo pagrindu.

5.3. Apklausoje, vykusioje 2022 m. vasario 15 d., pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi ir gyvenusi (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, baigė (duomenys neskelbtini) universiteto ekonomikos fakultetą, iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) dirbo pabėgėlių stovykloje mokytoja. Papasakojo, kad jos pusbrolis vertė ją už jo tekėti, jis žiauriai su ja elgėsi – mušdavo, gesindavo cigaretes į jos kūną ir t. t., o taip pat prievartaudavo, nurodė, kad jos vyras nuo 2000–2021 m. gyvena (duomenys neskelbtini), jiedu 2021 m. birželio 4 d. susituokė (nuotoliniu būdu). Nurodė, kad paskutinį kartą ji matė pusbrolį 2021 m. birželį, kai jai vykstant pasiimti darbo užmokesčio, jis įsodino ją į savo mašiną, jos ranką pririšo prie mašinos sėdynės ir išprievartavo. Taip pat ji 2021 m. liepą, būdama Baltarusijoje, kalbėjo su juo telefonu, kurio metu jis eilinį kartą grasino, kad nužudys juos visus, nurodė, kad į policiją nei ji, nei jos tėvas dėl minėtų įvykių nesikreipė – tėvas negali, nes yra ligotas, o moterims kreiptis į policiją jos šalyje, anot jos, yra pažeminimas, ji kreipėsi į įstaigą, ginančią moterų teises, tačiau buvo nukreipta į vietinę policiją.

5.4. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio 1 ir 2 dalių, Tvarkos aprašo 36, 97, 99 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

8. Teismas nustatė, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjos paaiškinimų argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad jos nurodyti argumentai, kuriais ji grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos pasakojimų matyti, jog ji baiminasi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje galimai patirs smurtą ar grėsmę gyvybei dėlto, kad nesutinka tekėti už savo pusbrolio. Nors pareiškėja yra nurodžiusi, kad yra patyrusi prievartą ar kitus smurto veiksmus, nes nesutinka tekėti už savo pusbrolio, tačiau jai gręsiantį pavojų sieja su hipotetinio pobūdžio teiginiais, kurie nėra patvirtinti objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, pareiškėja nesikreipė nei į gydytojus, nei į policiją (duomenys neskelbtini) dėl patirtos seksualinės prievartos ar smurto, nenurodė objektyvių duomenų dėl galimo susidorojimo su pareiškėja ateityje) bei bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su moterų padėtimi (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja pirminės apklausos metu pasakojo apie santuoką su vyru (duomenys neskelbtini), tačiau apie pusbrolio prievartą nepasakojo, tačiau vėlesnėje apklausoje prašymas buvo papildomas argumentais, susijusiais su pusbrolio vykdoma prievarta; kai kurios pareiškėjos pasakojimo detalės prieštarauja viena kitai, duomenys apie santuoką keitėsi pasakojimo eigoje.

9. Teismo vertinimu, pareiškėja bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdama individualaus persekiojimo galimybės, jos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, o nagrinėjamu atveju pareiškėją persekiojančio pusbrolio motyvai su ja susidoroti yra suprantami, tačiau tikslai nėra aiškūs. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pasakojimas yra daugiau abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia, o atsižvelgiant į tai, kad jos pasakojimas tyrimo eigoje keitėsi, buvo papildytas labiau įtikinamu pasakojimu prieglobsčiui gauti, pasakojime nustatyti netikslumai, Departamentas pagrįstai šį pasakojimą vertino kaip nepatikimą.

10. Teismas nurodė, kad Sprendime, įvertinus pareiškėjos gyvenamąją vietą kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) gubernijoje), nustatyta, jog beatodairiško smurto lygis šioje gubernijoje yra aukštesnis, tačiau vien buvimo(duomenys neskelbtini) teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nes, 2021 m. EPPB duomenimis, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiško smurto lygis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien buvimas toje teritorijoje keltų grėsmę, saugumui, gyvybei ar laisvei. (Duomenys neskelbtini) teritorijose veikia Tarptautinės ir vietinės organizacijos, kurios moterų bendruomenei teikia pagalbą. Šalyje veikia programos, kuriomis siekiama padėti moterims.

11. Teismas, įvertinęs prieglobsčio prašytojos pateiktus paaiškinimus tiek pirminės bei antrinės apklausos metu, tiek teismui pateiktame skunde, nusprendė, kad pagrindinis jos išvykimo iš kilmės valstybės motyvas yra geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas, kas akivaizdžiai neatitinka pabėgėlio statuso, todėl Departamentas pagrįstai, įvertinęs surinktą informaciją, sprendė, kad pareiškėjai kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų.

12. Teismas nurodė, kad rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjos grįžimo atveju ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, ar ji bus tokiu būdu baudžiama ar bus pažeistos jos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įvertino pareiškėjai galimai gręsiančias individualias grėsmes, rėmėsi EPPB pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. Departamentas taip pat įvertino ir Tarptautinių organizacijų teikiamą pagalbą bei integracijos galimybes, grįžtantiems iš Europos valstybių. Teismas nurodė, kad pareiškėja skunde teismui nepateikė paaiškinimų, kad tokiomis galimybėmis negalėtų pasinaudoti. Departamentas nenustatė, o pareiškėja nenurodė persekiojimo vykdytojo – pareiškėjos pusbrolis nėra valstybinis subjektas, todėl neatitinka persekiotojo statuso. Departamentas nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių, su jos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja, būdama savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika, todėl jai papiloma apsauga nesuteikiama pagrįstai.

13. Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumento, jog pareiškėjai grįžimo į kilmės valstybę atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos pateiktos publikacijos yra tik hipotetinio pobūdžio prielaidos, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Tai, kad (duomenys neskelbtini) nėra saugu gyventi, pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą, o be to, pareiškėja nėra pažeidžiamas asmuo ir tyrimo metu nenustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjai dėl jos individualių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilusi padidinta grėsmė patirti beatodairiško smurto veiksmus.

14. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi naujausiomis 2021 m. tiek EPPB, tiek ESPA gairėmis dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose, t. y. rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį, pagal jame nurodytas aplinkybes, tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjos atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais, ar / ir įrodymais priešingai neįrodė.

15. Teismas, vertindamas Sprendimo dalį išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus, pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Teismo vertinimu, pareiškėjai taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo.

16. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcinga priemonė bei adekvati jos padarytam pažeidimui, kadangi pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą (byloje nėra duomenų, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų, duomenų, kad pareiškėja išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir kt.), ir pažymėjo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra keistina, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Teismas pažymėjo, kad Prieglobsčio prašytojos atžvilgiu pritaikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (pakeistas iš 5 metų) nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, todėl Prieglobsčio prašytojos duomenis iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsti pateikti C.SIS II.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti pilna apimtimi.

19. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tokius argumentus:

19.1. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus, ir nurodo, kad viena iš galimų kraujo keršto konflikto atsiradimo priežasčių (duomenys neskelbtini) – garbės nusižengimai, o smurtas prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, išlieka plačiai paplitęs, nes norima apsaugoti šeimos ar genties garbę. (duomenys neskelbtini) nusikaltimus dėl garbės vykdę asmenys dažnai lieka nenubausti, nes visuomenėje yra palaikomi, taip pat ir teisėsaugos pareigūnų, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į tariamus garbės pažeidimus. Nužudymai dėl garbės dažnai nuslepiami ir pateikiami kaip savižudybė ar nelaimingi atsitikimai. Pareiškėjos teigimu, ši informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę patvirtina, kad asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus, gresia susidorojimas.

19.2. Vertinant tam tikrai socialinei grupei priklausančio asmens baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Pareiškėja priklauso asmenims, įvykdžiusiems garbės prasižengimą, o tokie asmenys, pagal kilmės valstybės informaciją, ne kartą buvo nužudyti, persekiojami, o (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra sukurta efektyvi tokių asmenų apsaugos sistema, todėl pareiškėjos išsakyta grėsmė yra reali. Kadangi pareiškėja priklauso socialinei grupei, kurios atžvilgiu (duomenys neskelbtini) buvo ir yra naudojama prievarta, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą.

19.3. Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovas Spendime vertino EPPB gairėse nurodytą informaciją, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, bei pažymi, jog ataskaitoje naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti.

19.4. Pareiškėjos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjos kilmės šalyje.

19.5. Pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

20. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė patirta seksualine prievarta iš pusbrolio ir jo grasinimais, nes ji atsisako už jo tekėti, t. y. pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Vien dėl to pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo, ir jai pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos įvardijami persekiotojai – pusbrolis – nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėja nepateikė.

20.2. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos nurodyti prašymo suteikti prieglobstį motyvai keitėsi ir evoliucionavo. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvų evoliucionavimas yra sąlygotas (duomenys neskelbtini) užsienio reikalų ministerijos neigiamo atsakymo dėl Migracijos departamento pradėtos prieglobsčio procedūros šeimos susijungimo pagrindu pagal Dublino reglamentą.

20.3. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją ir nustatė, kad pareiškėjos istorija iš dalies yra suderinama su kilmės valstybės informacija, ypač moterų teisių negerbimo kontekste. Tačiau tariama būsima pareiškėjos santuoka su pusbroliu (jei ji būtų įvykusi) nėra priverstinės santuokos atvejis, nes pareiškėjos šeimos nariai nevertė jos tekėti už pusbrolio, jos tėvas nedavė sutikimo šiai santuokai, santuokos norėjo tik pareiškėjos pusbrolis. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, santuokai reikalingas tiek nuotakos, tiek tėvo sutikimas, todėl pareiškėjos įvardijama santuoka niekaip negalėjo būti sudaryta.

20.4. Pareiškėja nurodė, kad pusbrolis pastoviai jai grasino bei vertė tekėti už jo, priešingu atveju grasino ją nužudyti. Jo motyvai (kodėl jis siekė susidoroti su pareiškėja) yra aiškūs, tačiau tikslai (ko jis pasiektų susidorojimu) nėra paaiškinami. Be to, pareiškėja yra ištekėjusi moteris, taigi pusbrolis šiuo metu neturi jokių teisių jos atžvilgiu bei negali reikalauti tekėti už jo. Nužudžius ją, jis turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėja nurodė patyrusi prievartą, tačiau į policiją nesikreipė, nepaisant to, kad į policiją ją nukreipė moterų teises ginanti organizacija, pareiškėjos pasakojimas nėra patvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kai kurios pareiškėjos pasakojimo detalės prieštarauja viena kitai, keitėsi pasakojimo eigoje (pvz., dėl santuokos sudarymo aplinkybių). Tikėtina, kad pareiškėjos istorija yra pramanyta ir neatskleidžia tikrųjų išvykimo iš kilmės šalies motyvų.

20.5. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėja tariamai padarė garbės nusikaltimą ir dėl to neva yra priskiriama pažeidžiamai socialinei grupei. Pareiškėja negrindė savo prieglobsčio prašymo tuo, kad yra padariusi garbės nusikaltimą. Asmenys, padarę garbės nusikaltimus, neturi nei individualaus tapatumo, nei įgimtų ar įgytų savybių dėl ko jie visuomenės būtų išskiriami kaip atskira socialinė grupė, todėl pareiškėja nepagrįstai save priskiria pažeidžiamų asmenų socialinei grupei.

20.6. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Pareiškėja skunde nepateikia jokios kitos (naujesnės) kilmės valstybės informacijos, kuri galėtų paneigti ginčijamame sprendime padarytas išvadas.

20.7. Priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjos situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai iš ESPA ataskaitoje nurodytų padidintos rizikos asmenų grupei, kadangi jos pasakojimas apie patirtą prievartą buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Pareiškėja negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, pareiškėja turi vyriško palaikymo tinklą ir nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų sunku įsikurti savo kilmės valstybėje.

20.8. Ginčijame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą, ir pareiškėja šių aplinkybių nenuginčijo, be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2987, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti ją į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjai atvykti, minėtą terminą sutrumpino iki trejų metų.

23. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjos teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjos savybių, nesurinko ir neanalizavo naujausios kilmės valstybės informacijos, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjos prašymas yra nekonkretus, abstraktus, ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

27. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

28. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

29. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

30. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

31. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

32. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

33. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

34. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

36. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

37. Iš EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairių „Country Guidance Iraq 2021“ matyti, kad persekioti asmenis gali ne tik valstybės institucijos, bet ir nevalstybiniai subjektai (pvz., tam tikros gentys ar net šeima), tačiau kiekvienu atveju turi būti žvelgiama į persekiojimo pobūdį ir realumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022).

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad ji nori susijungti su savo sutuoktiniu, bei tuo, kad jai (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė dėl asmeninių priežasčių, t. y., dėl to, kad ją persekioja jos pusbrolis, kuris smurtavo prieš pareiškėją, ją prievartavo, reikalaudamas už jo tekėti, grasino jai ir jos šeimai.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja persekiojimo kilmės valstybėje nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, o pareiškėjos persekiotojas (pareiškėjos pusbrolis) nėra valstybinis subjektas. Iš pareiškėjos netenkinančio Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį ir atlikęs apklausą, įvertinęs situaciją kilmės valstybėje pareiškėjos prašyme nurodytais aspektais, konstatavo, jog pareiškėja jai gręsiantį pavojų sieja su hipotetinio pobūdžio teiginiais, kurie nėra patvirtinti objektyviais įrodymais, bei su bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su moterų padėtimi (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja pirminės apklausos metu pasakojo apie santuoką su vyru (duomenys neskelbtini) ir siekį susijungti su šeima, tačiau apie pusbrolio prievartą nepasakojo, šie argumentai buvo pateikti gerokai vėliau, be to, pareiškėjos pasakojimo detalės keitėsi, buvo pateikiama netiksli informacija, ir šios aplinkybės taip pat kelia abejonių dėl pareiškėjos pasakojimo patikimumo. Pareiškėjos pasakojimas apie patirtą pusbrolio smurtą ir prievartą nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (pareiškėja nesikreipė nei į gydytojus, nei į policiją (duomenys neskelbtini) dėl patirtos seksualinės prievartos ar smurto, nenurodė objektyvių duomenų dėl galimo susidorojimo su pareiškėja ateityje), bei nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti jai papildomos apsaugos nuo tariamo persekiojimo. Taigi, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos pasakojimas vertintinas kaip nepatikimas.

40. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad ji priklauso pažeidžiamų asmenų socialinei grupei kaip garbės nusižengimą padaręs asmuo, nes nesutiko tekėti už savo pusbrolio. Departamentas skundžiamame Sprendime surinko informaciją apie prievartines santuokas pareiškėjos kilmės valstybėje, ir nenustatė, jog pareiškėja buvo verčiama tekėti prieš savo valią, nes nei ji, nei jos tėvas nesutiko, kad ji ištekėtų už savo pusbrolio, taigi, atsakovas pagrįstai vertino, jog pareiškėjai kilmės valstybėje negresia prievartinė santuoka, be to, ji yra ištekėjusi moteris, turinti kilmės valstybėje vyrišką šeimos palaikymą, nepadarė garbės nusižengimo. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, jog jai gresia garbės nužudymas, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo rinkti ir vertinti kilmės valstybės informacijos šiuo aspektu. Pažymėtina, jog asmens, siekiančio įgyti pabėgėlio statusą, nurodomas persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, kaip tai yra įtvirtinta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje, o šiuo atveju pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra hipotetinio pobūdžio.

41. Pareiškėja nei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė nei vienos Konvencijoje nustatytos priežasties, dėl ko jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas, jos pasakojimas apie individualų persekiojimą dėl atsisakymo tekėti už pusbrolio abstraktus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos istorija nėra pagrįsta kitais (be jos pasakojimo) įrodymais, pareiškėja nepagrindė savo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir jai šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodoma kilmės valstybės informacija apie nusikaltimus dėl garbės nepatvirtina individualios grėsmės pareiškėjai kilimo, nes pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog ji įvykdė garbės nusižengimą, ir dėl to yra persekiojama.

42. Vertinant pareiškėjos apibūdintą baimę, kad egzistuoja reali grėsmė, jog pareiškėja kilmės valstybėje vėl patirs smurtą, sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepagrindė jai kilusios individualios grėsmės realumo, be to, kaip minėta, pareiškėja yra ištekėjusi, ginama savo vyro. Atsakovas surinko kilmės valstybės informaciją apie moterų padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, apie jų patiriamą seksualinę prievartą, įvertino šią informaciją pareiškėjos nurodytų individualių aplinkybių kontekste, ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja turėjo galimybes kreiptis pagalbos savo šalyje.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, taip pat surinko pakankamai informacijos apie kilmės valstybę dėl prievartinių santuokų ir moterų patiriamo smurto paplitimo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ir tai, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą iš pradžių grindė šeimos susijungimu, o vėliau pakeitė savo pasakojimą ir nurodė, kad yra persekiojama savo pusbrolio, neleidžia daryti tikėtinos išvados, jog, kaip teigia pareiškėja, grįžus į kilmės valstybę jos gyvybei grėstų pavojus.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. nustatyta, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taigi, Sprendimu pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai nesuteikta papildoma apsauga.

45. Pažymėtina, jog pareiškėja, teigdama, jog atsakovas nevertino naujausios ir aktualiausios informacijos apie padėtį kilmės šalyje, nepateikė jokios informacijos, paneigiančios atsakovo padarytas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Pareiškėjos atveju buvo išsamiai įvertinta aktuali EPPB skelbiama informacija apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Migracijos departamento Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir aplinkybių vertinimu ir pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais pagrindais. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. Q. T. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė