c55c5e75-e7af-4a28-8109-9446fcdc453d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-97-340/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 122.4; 128.17 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. balandžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 20 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kimas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , pareiÅ¡kimÄ skolininkams D.

B. ir J. B. (įkeisto turto savininkei) dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė D. B. ir J. B. užtikrindami iki 2018-03-17 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-03-19 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB Sampo bankas (dabar Danske Bank A/S) skolininkei J. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 169,22 kv.m ploto keturių kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Kreditorius kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų areÅ¡tuojant įkeistÄ turtÄ .

Nurodė, jog skolininkai nesilaikė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, nuo 2011-06-01 tinkamai nebevykdė mokėjimų. Bankas, vadovaudamasis kredito sutarties 47 p., 2011-08-04 raÅ¡tu kreipėsi į skolininkus ragindamas sumokėti įsiskolinimÄ ir įspėdamas, kad per 30 kalendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, kredito sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo ir pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto. Skolininkams neatsiskaičius, kredito sutartis laikoma nutrÅ«kusia nuo 2011-09-05.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-10-20 nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų (įkeisto daikto savininkų) D. B. ir J. B. įkeisto nekilnojamojo daikto. Tais atvejais, kai kreditorius praÅ¡o pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto prieÅ¡ terminÄ nutraukus sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos.

Teismas konstatavo, kad kredito sutartis ilgalaikė, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2018-03-07, kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį. Teismas nustatė, jog skolininkai kreditoriui įmokas mokėjo, nors ir nepakankamo dydžio, todėl laikė, kad kreditoriui iÅ¡siuntus skolininkams praneÅ¡imÄ apie kredito sutarties nutraukimÄ , buvo mokamos nepilnos įmokos, su kreditoriumi bendraujama, todėl tai nelaikytina sutarties esminiu pažeidimu. Kredito sutarties sÄ lygos ta apimtimi, suteikiančios kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir neiÅ¡taiso pažeidimo per 30 kalendorinių dienų (Kredito sutarties Bendrosios dalies 47 p.) nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai, todėl pripažintinos negaliojančiomis.

Teismas laikė, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas 1 828,94 EUR įsiskolinimas sudaro maÅ¾Ä dalį negrÄ Å¾into kredito sumos, todėl CK 6.203 str. 3 d. nutraukiant kreditavimo sutartį negalėjo bÅ«ti taikoma. Teismas konstatavo, kad 2003-03-17 kreditavimo sutartis prieÅ¡ terminÄ nutraukta nepagrįstai. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-20 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, jog teismas, konstatuodamas, jog kredito sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta nesant esminio kredito sutarties pažeidimo, nes pradelsimas sudarė maÅ¾Ä pagrindinės prievolės dalį, nevertino kitos esminės sÄ lygos kredito sutarties nutraukimui, t. y. termino, kurį skolininkai pradelsė mokėti kredito įmokas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad skolininkai savo prievolių ėmė nebevykdyti nuo 2011-06-01, t. y. jų vėlavimai iki momento, kada pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ dėl vienaÅ¡alio kredito sutarties nutraukimo sudarė daugiau kaip du mėnesius, tuo tarpu CK 6.889 str.

įtvirtinta kredito davėjo teisė nutraukti kredito sutartį jei mokėjimas yra uždelstas daugiau kaip 1 mėnesį. Taip pat nurodo, jog teismas nevertino skolininkų veiksmų CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų prasme, spręsdamas, ar skolininkai padarė esminį kredito sutarties pažeidimÄ . Pažymi, kad skolininkai nebendradarbiaudami su kreditoriumi patys nusprendė sumažinti kredito įmokas iki jiems priimtinos sumos ir mokėti jiems patogiu laiku, kas laikytina esminiais kredito sutarties pažeidimais, kadangi kreditorius negavo to, ko tikėjosi pagal kredito sutartį.

Apelianto nuomone, egzistuoja ir CK 6.217 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo sÄ lyga. Apeliantas taip pat nurodo, jog 2011-08-04 raÅ¡tu kreipėsi į skolininkus su raginimu sumokėti pradelstÄ mokėti sumÄ ir įspėjo, kad per 30 dienų nesumokėjus įsiskolinimo, kredito sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo, o bankas pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. Praėjus duotam terminui skola nebuvo grÄ Å¾inta sutartis laikoma nutraukta nuo 2011-09-05, o mokėjimo terminai pagal Å¡iÄ sutartį laikomi suėję.

             IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagÄ sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, teisingai įvertino bylos aplinkybes, iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai.

Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010).CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto.

CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali bÅ«ti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, jÄ nutraukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi bÅ«ti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įkeistÄ turtÄ . Hipotekos kreditorius prie praÅ¡ymo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditavimo sutarties (paprastai kreditas grÄ Å¾inamas per ilgÄ laiko tarpÄ periodinėmis įmokomis) bei hipotekos procedÅ«ros (iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas ne ginčo tvarka, teisėjas neatlieka aplinkybių tyrimo reikalavimo faktinio pagrįstumo aspektu) esmė nulemia tai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas prieÅ¡ terminÄ negali bÅ«ti pradedamas kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimÄ dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str. 1 ir 2 d.).

Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminÄ , ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita Å¡alis jos neįvykdo per papildomai nustatytÄ protingÄ terminÄ (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, Å¡alys privalo laikytis CK 6.217 str. ir 6.209 str. įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str.).

Ä®statyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi Å¡alis nustatė protingÄ papildomÄ terminÄ , tai neįvykdžius sutarties per šį terminÄ , ji gali sutartį nutraukti. Tačiau Å¡ios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios Å¡alies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Å ios įstatymo nuostatos taikomos ir kreditavimo sutartims, todėl tais atvejais, kai sutarties sÄ lygos, nustatančios kreditoriaus teisės nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarkÄ , pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis, hipotekos teisėjas privalo atsižvelgti į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , spręsdamas klausimÄ dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kreditorius ir skolininkai 2003-03-17 sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito paskirtis – buto pirkimui ir statybos darbų užbaigimui; galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2018-03-07, mokėjimo dienos – kiekvieno kalendorinio mėnesio 1 (pirmoji) darbo diena (b.l. 27-28).

Kreditorius nurodo, jog nuo 2011-06-01 skolininkai savo prievolių ėmė nebevykdyti, jų vėlavimai iki momento, kada pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ dėl vienaÅ¡alio kredito sutarties nutraukimo (2011-08-04) sudarė daugiau kaip du mėnesius. IÅ¡ kreditoriaus pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį 2011-06-01 – 2011-09-19 (b.l. 34), negalima daryti iÅ¡vados, kad skolininkai visiÅ¡kai nevykdė savo įsipareigojimo – 2011-06-01 atliktas 1,58 EUR mokėjimas, 2011-07-05 – 479,95 EUR, 2011-08-02 – 481,53 EUR.

Taigi, konstatuotina, jog prievolė buvo vykdoma, tačiau netinkamai, atsižvelgiant į kreditoriaus pateiktame skolos grafike nurodytas sumas. Kaip matyti iÅ¡ kreditoriaus pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį 2011-01-01 – 2011-10-17 (b.l. 45-46), dar iki kreditoriaus nurodomo prievolių nebevykdymo momento 2011-06-01, kredito grÄ Å¾inimas nebuvo vykdomas tiksliai pagal Å¡alių sutartį ir kreditorius tokius mokėjimus priėmė, laikė tinkamais. Atsižvelgiant į nurodytų faktinių aplinkybių visetÄ bei nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad hipotekos teismas nustatęs, jog skolininkai kreditoriui įmokas mokėjo, nors ir nepakankamo dydžio, pagrįstai sprendė, kad tai nelaikytina sutarties esminiu pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, kad įmokos buvo mokėtos, taip atmestinas apelianto argumentas, kad nevertinta kita esminė sÄ lyga sutarties nutraukimui – terminas, kurį skolininkai pradelsė mokėti kredito įmokas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad egzistuoja CK 6.217 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta esminė sutarties pažeidimo sÄ lyga (ar pagal sutarties esmę ) dėl jau aptartų argumentų – jog kaip matyti iÅ¡ kreditoriaus pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį 2011-01-01 – 2011-10-17 (b.l. 45-46), kredito grÄ Å¾inimas nebuvo vykdomas tiksliai pagal Å¡alių sutartį ir kreditorius tokius mokėjimus priėmė, laikė tinkamais.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2011-08-04 banko praneÅ¡imas Dėl kredito sutarties nutraukimo skolininkams nebuvo įteiktas (b.l. 33, 47).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje nevirÅ¡ija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str. n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 20 nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                    Tatjana Žukauskienė