2025-09-24 Nr. CB-5380-2-68-3-01169-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3324

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01169-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 12 d. paduotu atsakovo D. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas D. K. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių ir atsakovo D. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – AB Swedbank, Luminor bankas AS, veikiantis per Luminor banko AS skyrių Lietuvoje, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nutraukė šalių santuoką bei išsprendė santuokos nutraukimo teisines pasekmes.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo su žemės sklypu, adresu: (duomenys neskelbtini), bendros vertės nustatymo ir kompensacijos atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį priteisimo pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti K. K. asmeninės nuosavybės teise:

1. Vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 251 000 Eur)“.

Priteisti iš K. K. D. K. 33 450 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį“.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas D. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties dalį dėl asmeninės nuosavybės turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir kilnojamųjų daiktų padalijimo ir dėl šios dalies bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas kasaciniame skunde detalizuoja prašymą, nurodydamas skundžiamą teismo nutarties dalį dėl 1/5 dalies buto (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalies buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir dėl kilnojamųjų daiktų dalies, kurios teismai neįtraukė į dalytinų daiktų sąrašą, padalijimo.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai pripažino 1/5 dalį buto (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybe ir šias butų dalis padalijo sutuoktiniams. Teismai neatsižvelgė į tai, kad nurodytas butų dalis atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės teise. Pripažindami nurodytas butų dalis bendrąja jungtine nuosavybe teismai nesivadovavo įrodymų pakankamumo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis).

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos išaiškinimų, kad turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, kai toks turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 ir kt.). Į bylą nėra pateikta jokių duomenų nei apie butuose atliktą kapitalinį remontą, nei apie rekonstrukciją, nei apie pertvarkymą, o butuose atliktas paprastasis remontas neatitinka turto esminio pagerinimo kriterijaus.

3. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tačiau byloje teismai nepaisė šio kasacinio teismo išaiškinimo, netinkamai taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes neatsižvelgė į tai, kad butų pirkimo–pardavimo sutartyse buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti ginčijamas butų dalis asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, taip pat sutikimą ir pritarimą šiems sandoriams išreiškė kitas sutuoktinis (ieškovė).

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai sudarė padalytino santuokinio turto balansą, kaip reikalauja CK 3.118 straipsnio nuostatos. Atsakovas teikė teismams dalytino kilnojamojo turto daiktų sąrašą, tačiau teismai padalijo ne visus atsakovo sąraše išvardytus kilnojamuosius daiktus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde nenurodytas tretieji asmenys ir jų adresai: AB „Swedbank“, Luminor bankas AS, veikiantis per Luminor banko AS skyrių Lietuvoje, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. K. 955 (devynis šimtus penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 12 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 53, kodas ZO68319.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė