2025-10-29 Nr. AB-18050-3-62-3-00438-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-106-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00438-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Tarnyba), 30 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Tarnybos pareigūnų veiksmų, atlyginimo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PNAK) Trečiame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) (toliau – ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d. jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamosios patalpos plotas, buvo toleruojamos subkultūros, pasivaikščiojimo kiemai neatitiko keliamų reikalavimų, pastatai avarinės būklės, už darbinę veiklą mokama per maža išmoka, gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, netinkama šildymo sistema. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė diskriminavimą, diskomfortą ir orumo pažeminimą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pravieniškių 1-ame kalėjime buvo palaikoma subkultūra, nuteistieji skirstomi į kastas. Pareiškėjas teigė, kad buvo žeminamas kitų „aukštesnės kastos“ nuteistųjų, prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas, jis buvo verčiamas „būti ant striomo“, kad kiti aukštesnės kastos nuteistieji galėtų naudotis mobiliaisiais telefonais, vartoti narkotines medžiagas ir alkoholį. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad valgykloje indai skiriami į dvi grupes, aukštesnei kastai priklausantys nuteistieji gauna naujus indus ir didesnes porcijas, o žemesnei kastai duodami seni žalios spalvos indai ir skiriamos mažesnės porcijos, be to, kalinimo įstaigos parduotuvėje pirmiausiai apsiperka aukštesnės kastos nuteistieji, o vėliau leidžiama apsipirkti žemesnės kastos nuteistiesiems.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad pasivaikščiojimo kieme nebuvo įrengtų pavėsinių ar stoginių pasislėpti nuo kritulių, be to, pasivaikščiojimo kiemo plotas neatitinka keliamų reikalavimų. Pasak pareiškėjo, pastate, pavadintu „Laisvalaikis“, po patikrinimo nuteistieji būdavo užrakinami ir, norint parūkyti, reikėdavo eiti į prausyklą, nes išeiti į lauką nebuvo galima. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. spalio 18 d. pastatas „Laisvalaikis“, kuriame jis gyveno, neegzistavo jokiuose planuose, pareiškėjas taip pat teigė, jog gyveno neegzistuojančiame pastate, kuris buvo avarinės būklės, netinkamas gyventi žmonėms.

5. Pareiškėjas nesutiko su nuteistųjų darbo apmokėjimu pataisos namuose bei išdirbto laikotarpio neįskaitymu jiems į darbo stažą.

6. Pareiškėjas teigė, kad tarakonai ir blakės, kurių buvo daug, naikinami tik kas tris mėnesius, o šildymo sistemos radiatoriai neatitinka reikalavimų. Pasak pareiškėjo, 2022 m. vasarą 17-1 gyvenamojoje patalpoje buvo išimti radiatoriai, todėl rudenį atvėsus orams teko šalti, o prausykloje buvo įrengtos trys kriauklės ir dušo kabina 48-iems žmonėms, tualeto patalpoje įrengtos 3 tualeto kabinos ir dvi kriauklės 48-iems asmenims, iš visų kranų bėgo tik šaltas vanduo. Pareiškėjas nurodė, kad prausykloje nebuvo įrengtos šildymo sistemos, kuri užtikrintų tinkamą prausykloje temperatūrą, o dušo kabina buvo siaura. Pareiškėjas pažymėjo, kad atvėsus orams, lyjant lauke negalima sportuoti, nes labai šalta, o lyjant visa sporto įranga būdavo šlapia.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad Pravieniškių 1-ame kalėjime buvo atvejų, kai nuteistieji negaudavo maitinimo tokio, koks jiems priklausydavo, nes neužtekdavo maisto porcijų visiems nuteistiesiems, o visi indai plaunami ne indaplovėse, kurias privalo turėti maitinimo įstaigos, bet paprasčiausiose voniose, be to, maistas gaminamas ne vietoje, bet yra atvežamas, jis be prieskonių, druskos. Pasak pareiškėjo, maisto porcijos neatitinka keliamų reikalavimų, o kokybė pagerėja tik tada, kai atvažiuoja kokia nors komisija.

8. Pareiškėjas tvirtino, kad norint tobulėti pataisos namuose, tai turi daryti savarankiškai, o norint išmokti užsienio kalbos, tam visiškai nėra sudaryta galimybių. Pareiškėjas teigė, kad norint kažką studijuoti, valstybė jokio mokslo neapmoka, išskyrus profesinį mokymą, kurio mokomoji bazė yra labai prasta, be to, norint kažką studijuoti privaloma už mokslą susimokėti ir asmuo turi pats susirasti dėstytoją, apmokėti jo kelionės išlaidas.

9. Pareiškėjas akcentavo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, pasijutus blogai buvo neįmanoma išsikviesti pareigūno, nes durys nakčiai užrakinamos.

10. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Tarnyba dėl pareiškėjui tekusio gyvenamųjų patalpų ploto nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PNAK Trečiąjį sektorių 2021 m. kovo 29 d. atvyko iš Pravieniškių PNAK Antrojo sektoriaus tęsti laisvės atėmimo bausmę. Pravieniškių PNAK direktoriaus įsakymais ir Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimais pareiškėjas buvo paskirtas gyventi sekančiai: nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. į 17 būrį, 1 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,71 m2, nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. birželio 9 d. į 15 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,23 m2, nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d. į 16 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,34 m2, nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. spalio 18 d. į 15 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,23 m2, nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. į 18 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 m2, nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. į 17 būrį, 12 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 m2, nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. į 4 būrį, 3 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,53 m2, nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. į 6 būrį, 1 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,20 m2, nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. į 5 būrį, 8 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,81 m2, nuo 2023 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. sausio 24 d. į 5 būrį, 5 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,31 m2, nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. vasario 22 d. į 4 būrį, 10 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,69 m2, nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. vasario 4 d. į 2 būrį, 9 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 4,64 m2, nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. kovo 8 d. į 9 būrį, 8 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,46 m2. Tarnyba vertino, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas buvo daugiau nei pakankamas, taigi, pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

12. Tarnyba, pasisakydama dėl subkultūros palaikymo, nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija propaguoja nuteistųjų hierarchiją (subkultūrą), nėra pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais ir yra abstraktūs, todėl atmestini. Tarnyba teigė, kad pareiškėjas nenurodo jokių tikslių aplinkybių, kada tiksliai ir kieno neva buvo žeminamas, nepateikia jokių objektyvių įrodymų (kreipimosi su prašymais (skundais) į Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybą ar Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją kopijų) dėl kitų nuteistųjų neva daromų nusikalstamų veikų, naudojamo psichologinio smurto ir kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Tarnyba pažymėjo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija nuteistųjų subkultūros apraiškų ar bet kokių įkalintų asmenų skirstymų, kurių nenumato teisės aktai, netoleruoja.

13. Tarnyba dėl indų valgykloje, maisto porcijų pažymėjo, kad valgyklose išduodami indai nuolat yra atnaujinami, jie gali būti pateikiami metaliniai arba plastikiniai. Pasak Tarnybos, gamintojai įvairias lėkštes, puodelius, dubenėlius arba jų rinkinius gamina pagal savo standartus 4 arba 6 spalvų, o maitinimo paslaugą teikianti įmonė pristato skirtingų spalvų puodelius bei lėkštes. Tarnyba tvirtino, kad kalinimo įstaigos administracija neskirsto indų pagal spalvas, jie išduodami atsitiktine tvarka, o nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius. Tarnyba pažymėjo, kad rašytiniu prašymu pasirenkamas vienas iš šių patvirtintų maitinimo valgiaraščių: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštį nedirbantiems vyrams; valgiaraštis dirbantiems vyrams vegetarams (jei esate dirbantis); valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams); dietinio maitinimo valgiaraštį (skiria gydytojai); valgiaraštį veganams; valgiaraštį (be kiaulienos) dirbantiems vyrams (jei esate dirbantis); valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams, be to, vadovaujantis minėtais patvirtintais valgiaraščiais, maisto daviniai išduodami pagal patvirtinus svorius. Tarnyba akcentavo, kad pareiškėjas į Turto valdymo skyrių su skundais (prašymais) dėl per mažų maisto porcijų ar netinkamų indų išdavimo nesikreipė.

14. Tarnyba dėl apsipirkimo parduotuvėje pažymėjo, kad nuteistųjų apsipirkimas organizuojamas vadovaujantis pagal kalinimo įstaigoje patvirtintus apsipirkimo parduotuvėje grafikus, tačiau pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais ir turėtų būti atmestini, o dėl pasivaikščiojimo kiemo įrengimo paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai, jog vaikštant pasivaikščiojimo kieme nebuvo kur pasislėpti nuo kritulių, yra neatitinkantys tikrovės.

15. Tarnyba dėl galimybės rūkyti nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos rūkymo patalpos, kadangi teisės aktai nenumato laisvės atėmimo vietoms prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, o rūkymo vietos įrengtos prie nuteistųjų gyvenamų pastatų kiemuose. Tarnyba dėl pastato „Laisvalaikis“ egzistavimo akcentavo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. spalio 18 d. minėtas pastatas buvo eksploatuojamas, jo patalpos buvo tinkamai įrengtos. Tarnyba pateikė 2022 m. gruodžio 13 d. Statinio(-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad pastato „Laisvalaikis“ pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė patenkinama, pagrindinių konstrukcijų deformacijų nepastebėta, sienoje matomas plytų mūro trūkimas per visą pastato aukštį, aptrupėjęs parapetų mūras. Todėl Tarnyba vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl pastato „Laisvalaikis“ yra neatitinkantys tikrovės ir turėtų būti atmestini.

16. Tarnyba, pasisakydama dėl darbinės veiklos, pažymėjo, kad pareiškėjas tik kopijuoja tekstą iš Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendacijų ir jį bando pritaikyti sau, tačiau nurodomų aplinkybių nedetalizuoja, nepagrindžia jokiais įrodymais, neįvardina nei kur, nei kokiu laikotarpiu jis dirbo, nenurodo, kada jam buvo išmokėta per maža išmoka už darbinę veiklą, nei priklausė.

17. Tarnyba, pasisakydama dėl parazitų patalpose, nurodė, kad Pravieniškių PNAK 2020 m. kovo 9 d. sudarė sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“ ir 2023 m. balandžio 21 d. sudarė naują sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pasak Tarnybos, apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą, kuris gautą informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus inspektoriui, pastarasis raštu informuoja „Utenos deratizacija“ apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose ir suderina darbų atlikimo laiką. Tarnyba nurodė, kad UAB „Utenos deratizacija“ atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų), taigi, patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Tarnyba pateikė ginčo laikotarpiu atliktų parazitų naikinimo darbų aktų kopijas, kurios patvirtina, kad ėmėsi priemonių ir naikino parazitus patalpose.

18. Tarnyba dėl šildymo patalpose pažymėjo, kad patalpų šildymas atitiko keliamus reikalavimus, o elektriniai konvekciniai šildymo radiatoriai pasibaigus šildymo sezonui būdavo surenkami, tačiau prasidėjus šildymo sezonui pastatomi į gyvenamas patalpas.

19. Tarnyba dėl prausyklos ir sanitarinio mazgo įrengimo akcentavo, jog prausykloje buvo įrengta 6 vienetai praustuvių, 3 vienetai dušo galvučių. Sanitariniame mazge buvo įrengta 5 vienetai sėdimų klozetų. Taigi, sanitarinių įrenginių skaičius buvo pakankamas. Kadangi Lietuvos Higienos normoje 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ karšto vandens tiekimas į prausyklas nereglamentuojamas, kalinimo įstaiga neturi pareigos užtikrinti karšto vandens tiekimo į prausyklas. Be to, prausykloje buvo įrengta elektrinė konvekcinė šildymo sistema.

20. Tarnyba, pasisakydama dėl sporto inventoriaus, nurodė, kad prie gyvenamųjų pastatų buvo įrengtos stoginės, kur nuteistiesiems sudarytos sąlygos sportuoti, įrengtas sporto inventorius. Tarnybos nuomone, pareiškėjas išsakė tik deklaratyvius nusiskundimus.

21. Tarnyba dėl maitinimo, higienos valgykloje pažymėjo, kad valgykloje indai plaunami tam tikslui skirtuose induose – voniose, kuriose bėga tekantis vanduo, kriauklės nėra pritaikytos masiniam indų plovimui. Tarnyba teigė, kad pareiškėjas kelia abstraktaus pobūdžio argumentus dėl menamų pažeidimų ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, be to, neįvardina, kada būtent nebuvo išduotas jam priklausantis maitinimas, nepateikia kreipimųsi į kalinimo įstaigos administraciją dėl netinkamo (neišduoto) maitinimo, todėl tokie deklaratyvūs pareiškėjo argumentai turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti.

22. Tarnyba dėl mokymosi akcentavo, kad neturi teisės aktais reglamentuotos pareigos apmokėti nuteistiesiems už aukštąjį mokslą. Pareiškėjas, norėdamas tobulėti, mokytis, turi pats įdėti dėl to pastangų. Tarnyba vertino, jog pareiškėjas neįvardino jokių jos neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, neparemti objektyviais įrodymais, todėl turėtų būti atmestini.

23. Tarnyba dėl pareigūnų iškvietimo galimybės nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko gyvenamosiose (bendrabučio tipo) patalpose. Iškvietimo mygtukai turi būti įrengti tik kamerų tipo patalpose, o bendrabučio tipo patalpose nėra įpareigojimo įrengti iškvietimo mygtukų.

24. Tarnyba, pasisakydama dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų, tvirtino, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Tarnyba teigė, kad pareiškėjas abstrakčiai išvardina galimus pažeidimus, tačiau jų nedetalizuoja, neįvardina, kada jie tiksliai atsirado, nepateikia jokių objektyvių duomenų, kad dėl to jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Tarnyba dėl pareiškėjo emocinės būklės nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė, todėl jo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

25. Tarnyba, pasisakydama dėl neturtinės žalos priteisimo, vertino, kad neteisėtų jos veiksmų (neveikimo) nenustatyta, o pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, o nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, Tarnyba tvirtino, kad nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

26. Pareiškėjas rašytiniame atsikirtime į atsakovo atstovo Tarnybos atsiliepimą prašė jį atmesti, nes jis yra melagingas. Pareiškėjas akcentavo, kad jis buvo laikomas kamerų tipo patalpų sąlygomis nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d., nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. liepos 30 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. kovo 8 d. Šiose kamerose sąlygos buvo itin prastos, trūko ploto, buvo drėgna, nebuvo iškvietimo mygtukų.

II. 27. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

28. Apžvelgęs byloje pateiktus įrodymus, teismas, pasisakydamas dėl galimo gyvenamojo ploto trūkumo, vadovaudamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad galiojantys nacionaliniai teisės aktai nenumato, jog nustatant vienam asmeniui tekusią ploto normą turi būti skaičiuojamas tik laisvas (baldais neužimtas) plotas. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d. į psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeidimo, kuriuos galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, t. y., per mažas gyvenamasis plotas, nesikreipė. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, nes pareiškėjui buvo užtikrinta nustatyta vienam asmeniui tenkančio laisvo gyvenamojo ploto norma, o pareiškėjo teiginius, jog leistina kalinimo ploto norma buvo pažeista, atmetė kaip nepagrįstus.

29. Teismas pareiškėjo argumentus dėl subkultūros, žeminimo, naudojamo psichologinio smurto, taip pat jog nuteistieji administracijos yra paskirstomi į grupes, indų valgykloje ir maisto porcijų, apsipirkimo parduotuvėje, pasivaikščiojimo kiemo įrengimo ir ploto, galimybės parūkyti, pastato „Laisvalaikis“ neegzistavimo ir avarinės būklės, darbinės veiklos, tarakonų ir blakių naikinimo kas tris mėnesius, šildymo patalpose, prausyklos ir sanitarinio mazgo įrengimo, sporto inventoriaus, maitinimo, higienos valgykloje, mokymosi, pareigūnų iškvietimo galimybės, vertino kaip deklaratyvius, neparemtus įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštaraujančius Tarnybos atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė tokio pobūdžio pažeidimų ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl minėtus argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

30. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nustatytų aplinkybių visumą, kurias patvirtino bylos rašytiniai įrodymai, konstatavo, kad atsakovo atstovas Tarnyba pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d. nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam teisės aktams atitinkančiomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė, todėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė. Teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 30 000 Eur.

32. Pareiškėjas iš esmės pakartoja faktines bylos aplinkybes, skunde bei atsikirtime į Tarnybos atsiliepimą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad teismas jo skundą išnagrinėjo atmestinai, nes neatsižvelgė į išdėstytus faktus, taip pat į tai, jog atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas nurodė tikslias datas, kurias, jo nuomone, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija bando nuslėpti, pateikdama neteisingas jo laikymo vietos datas.

33. Pareiškėjas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose sąlygomis daugiau kaip 60 parų. Pasak pareiškėjo, kameros buvo mažos, neatitinkančios vienam asmeniui tenkančio ploto, taip pat jose buvo drėgmė, nebuvo iškvietimo mygtuko. Pareiškėjo vertinimu, teismas taip pat neatsižvelgė į Pravieniškių 1-ajame kalėjime vyraujančią subkultūrą, valgyklos maistą bei higieną, tai, kad pastatas „Laisvalaikis“ yra avarinės būklės ir parazitų veisimosi patalpose atvejus.

34. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

35. Tarnyba pakartoja faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinio skundo esmę ir nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

36. Tarnyba pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

37. Tarnyba laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo bei skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš atsakovo atstovo Tarnybos neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d. neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

39. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo atstovas Tarnyba pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d. nepažeidė jo teisės būti laikomam teisės aktams atitinkančiomis sąlygomis, sprendė, jog tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas jo skundą išnagrinėjo atmestinai, nes neatsižvelgė į išdėstytus faktus bei atsikirtime į Tarnybos atsiliepimą nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su jo laikymu netinkamomis sąlygomis kamerų tipo patalpose daugiau kaip 60 parų, mažomis ir drėgnomis kameromis, neatitinkančiomis vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, iškvietimo mygtuko nebuvimu, Pravieniškių 1-ame kalėjime vyraujančia subkultūra, netinkamu maitinimu ir higiena, pastato „Laisvalaikis“ avarine būkle bei parazitų veisimosi patalpose atvejais.

41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl gyvenamojo ploto normos užtikrinimo

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis atsikirtime į Tarnybos atsiliepimą nurodė tikslias datas, kurias, jo teigimu, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija bandė nuslėpti, nurodydama neteisingas jo laikymo vietas bei tai, jog pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas daugiau kaip 60 parų, o kameros buvo mažos bei neatitinkančios vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų.

43. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnį, teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymuose nustatytas teismo pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-543-789/2021 ir kt.). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo argumentuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, o atsakovo atstovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo, atsikirtimo į Tarnybos atsiliepimą ir apeliacinio skundo turinius, atsakovo atstovo Tarnybos argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl gyvenamojo ploto trūkumo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šiuo pareiškėjo nurodytu aspektu (dėl gyvenamojo ploto trūkumo), neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir nesurinko būtinų įrodymų šioms aplinkybėms objektyviai išnagrinėti ir pagrįsti.

47. Bylos duomenimis, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime bausmę atlieka nuo 2021 m. kovo mėn. pabaigos ir bausmę buvo paskirtas atlikti nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. spalio 18 d. 17 būryje (pastate „Laisvalaikis“), nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. vasario 20 d. 17 būryje (moduliniuose namukuose – lengvoje grupėje), o nuo 2023 m. vasario 20 d. iki šiol 19 būryje (moduliniuose namukuose – lengvoje grupėje). Tačiau vėliau, atsikirtime į Tarnybos atsiliepimą, pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas kamerų tipo patalpose, t. y. uždaromis sąlygomis nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d., nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. liepos 30 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. kovo 8 d.

48. Iš į bylą pateiktos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 26 d. pažymos Nr. RV-22-3081, kuria iš esmės ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, matyti, kad joje nėra išskirti laikotarpiai, per kuriuos pareiškėjas atsikirtime nurodė atlikęs bausmę kamerų tipo patalpose, t. y. uždaromis sąlygomis. Turint omenyje tai, jog teisės aktai, reglamentuojantys minimalios gyvenamojo ploto normos dydį, jį nustato skirtingą asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis (3,1 kv. m. ) ir asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis (3,6 kv. m.), o pagal minėtoje pažymoje nurodytus duomenis kai kuriais laikotarpiais pareiškėjui tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m., darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai duomenų bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, jog būtų įvertintas pareiškėjo nusiskundimų dėl gyvenamojo ploto trūkumo pagrįstumas. Kartu skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl bausmės atlikimo kamerų tipo patalpose nevertino, rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nepareikalavo papildomų įrodymų šiuo pareiškėjo skundo aspektu ir nepašalino prieštaravimų tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir atsakovo atstovo pateiktų duomenų.

49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylos dalį, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. nenustatė ir neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo apgyvendinimo kamerų tipo patalpose aplinkybėmis, pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, neišreikalavo pakankamai įrodymų, dėl ko byla šiuo aspektu galėjo būti neteisingai išnagrinėta.

50. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

51. Dėl nurodytų priežasčių, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek ja atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su gyvenamojo ploto trūkumu, sudarymu naikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kitų reikalavimų

52. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jo teigimu, neįvertintomis aplinkybėmis dėl Pravieniškių 1-ajame kalėjime vyraujančios subkultūros, netinkamo maitinimo ir higienos, pareiškėjo laikymo pastate „Laisvalaikis“, kuris yra avarinės būklės bei parazitų buvimo, teisinio reguliavimo bei įrodymų vertinimo aspektais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, todėl vengiant pirmosios instancijos teismo motyvų kartojimo, jie neperrašomi.

53. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su Pravieniškių 1-ajame kalėjime vyraujančia subkultūra, netinkamu maitinimu ir higiena, pareiškėjo laikymu pastate „Laisvalaikis“, kuris yra avarinės būklės bei parazitų buvimu, tačiau konkrečių argumentų, kokios aplinkybės nebuvo įvertintos ir kurios sudaro pagrindą padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas minėtais aspektais netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, t. y. dėl Pravieniškių 1-ajame kalėjime vyraujančios subkultūros, netinkamo maitinimo ir higienos, pareiškėjo laikymo pastate „Laisvalaikis“, kuris yra avarinės būklės bei parazitų buvimo.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog dušai buvo be pertvarų, todėl tai pažeidė jo privatumą, tačiau šių argumentų pareiškėjas nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, atsikirtime į Tarnybos atsiliepimą ir pirmosios instancijos teismas tokių pareiškėjo nusiskundimų nenagrinėjo. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo privatumo pažeidimu, nes dušai buvo be pertvarų.

55. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad į bylą pateikta Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 8 d., į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeidimo, kuriuos galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, t. y., avarinės būklės pastatai bei kitų nuteistųjų patyčios ar subkultūros apraiškos, nesikreipė, o iš Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. kovo 29 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, matyti, kad minėtas skyrius taip pat neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais / prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar netinkamų indų išdavimo.

56. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, nenustačius atsakovo atstovo Tarnybos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo nurodytų nusiskundimų (dėl Pravieniškių 1-ajame kalėjime vyraujančios subkultūros, žeminimo, naudojamo psichologinio smurto, taip pat jog nuteistieji administracijos yra paskirstomi į grupes, indų valgykloje ir maisto porcijų, apsipirkimo parduotuvėje, pasivaikščiojimo kiemo įrengimo ir ploto, galimybės parūkyti, pastato „Laisvalaikis“ neegzistavimo ir avarinės būklės, darbinės veiklos, tarakonų ir blakių naikinimo kas tris mėnesius, šildymo patalpose, prausyklos ir sanitarinio mazgo įrengimo, sporto inventoriaus, maitinimo, higienos valgykloje, mokymosi, pareigūnų iškvietimo galimybės, taip pat neturtinės žalos fakto šiais aspektais, t. y. nenustačius visų būtinųjų sąlygų valstybės deliktiniai atsakomybei kilti, nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo dėl Pravieniškių 1-ajame kalėjime vyraujančios subkultūros, žeminimo, naudojamo psichologinio smurto, taip pat jog nuteistieji administracijos yra paskirstomi į grupes, indų valgykloje ir maisto porcijų, apsipirkimo parduotuvėje, pasivaikščiojimo kiemo įrengimo ir ploto, galimybės parūkyti, pastato „Laisvalaikis“ neegzistavimo ir avarinės būklės, darbinės veiklos, tarakonų ir blakių naikinimo kas tris mėnesius, šildymo patalpose, prausyklos ir sanitarinio mazgo įrengimo, sporto inventoriaus, maitinimo, higienos valgykloje, mokymosi, pareigūnų iškvietimo galimybės, yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, tiek kiek ja atmestas pareiškėjo A. D. reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui neužtikrinimą dėl gyvenamojo ploto trūkumo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d., panaikinti ir perduoti šią bylos dalį Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė