2018-09-26 Nr. AB-16791-3-62-3-00854-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2616-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00854-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. buvo gydomas 12 skyriuje 208 kameroje, nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. buvo 11 skyriuje 206 kameroje. Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo netinkamas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, neveikė ventiliacija. Dušas įrengtas antisanitarinėmis sąlygomis, duše nebuvo ventiliacijos, veidrodžio. Persirengimo patalpa nebuvo atskirta nuo dušo patalpos. Pareiškėjas teigė, jog dėl to patyrė pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, depresiją.

3. Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. 1. 8–11) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad LAVL duomenimis pareiškėjas įstaigoje buvo gydomas nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. 12D 3/p korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 226 (plotas – 14,75 kv. m, 2 lovos) ir nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. 11D 3/p korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 206 (plotas – 23,09 kv. m, 3 lovos). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius (toliau – ir NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyrius) 2017 m. gegužės 24 d. atliko patikrinimą, kurio metu patalpoje Nr. 226 išmatavus dirbtinę apšvietą pažeidimų nenustatyta, tačiau kameroje Nr. 206 dirbtinė apšvieta nesiekė 200 lx. Atsakovas pažymėjo, jog Ligoninės darbuotojai nuolat tikrina elektros lemputes, o perdegusios ar sudaužytos pakeičiamos. Be to, nuolat kamerose inventorių gadina ir laužo pacientai, todėl Ligoninė nepajėgi nuolat užtikrinti dirbtinio apšvietimo reikalavimų, tačiau pažeidimai per protingą terminą yra šalinami. Kamerų tipo patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, yra langai, per kuriuos vėdinamos patalpos. Ligoninėje yra įrengtas dušas. NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyrius, atlikęs patikrinimą, pažeidimų dušinėje nenustatė, tik nurodė, jog dušo patalpoje įrengta kabykla drabužiams pasikabinti, tačiau ji neatskirta apsaugine sienele, todėl rūbai gali sušlapti. Po šio pastebėjimo šiuo metu nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti šalia dušo esančiame uždarame prieangyje, kuris yra atskirtas sienos pertvara. Dušuose įrengta mechaninė ventiliacija, kuri yra įjungiama pacientų prausimosi metu. Teisės aktai nenumato, jog dušuose turi būti įrengti veidrodžiai.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 1 000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 57–60).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo gydomas nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. 12D 3/p korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 226 (plotas – 14,75 kv. m, 2 lovos) ir nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. 11D 3/p korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 206 (plotas – 23,09 kv. m, 3 lovos). Nors pareiškėjas tvirtino, jog nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. buvo kalinamas 12 skyriuje kameroje Nr. 208, tačiau teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas pateikė 2017 m. balandžio 20 d. kameros kortelę, kuri įrodė, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo palatoje Nr. 226, todėl teismas vadovavosi atsakovo pateiktais rašytiniais duomenimis.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 17, 14 punktų nuostatomis. Teismas nustatė, jog NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai 2017 m. gegužės 24 d. atliko patikrinimą, kurio metu patalpoje Nr. 226 išmatavę dirbtinę apšvietą pažeidimų nenustatė, tačiau kameroje Nr. 206 dirbtinė apšvieta nesiekė 200 lx., todėl patikrinimo išvadoje buvo konstatuotas HN 134:2015 14 punkto reikalavimų pažeidimas. Taip pat buvo nustatyta, jog gyvenamosiose patalpose Nr. 206 ir Nr. 226 yra įrengti langai ir natūralūs ventiliacijos kanalai, todėl sudarytos sąlygos išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl pažeidimų bei gavo iš minėtos institucijos atsakymą, kuriame buvo nurodytas pažeidimas dėl apšvietimo. Teismas pagal esamus duomenis sprendė, jog atsakovas neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose numatyto bendro dirbtinio apšvietimo kameroje Nr. 206, pažeidimas truko 9 paras. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas pateikė teismui Laisvės atėmimo vietų ligoninės apsaugos ir priežiūros skyriaus kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalą, iš kurio matyti, kad patalpose reguliariai yra gadinamas apšvietimas, Ligoninė minėtus pažeidimus šalina, taigi, tam tikrais atvejais pažeidimus sąlygoja pačių nuteistųjų neteisėti veiksmai, o atsakovas imasi priemonių dėl pažeidimų šalinimo.

8. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 11 korpuso II aukšte yra dušas ir šiame korpuse esantiems nuteistiesiems yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą savaitėje nusiprausti duše. Dušo sienos ir grindys lygios, išklotos keraminėmis plytelėmis. Įrengtas vienas dušo ragelis. Vandentiekio ir nuotekų sistemų veiklos trikdžių nenustatyta. Dušo patalpoje įrengta kabykla drabužiams pasikabinti, tačiau ji neatskirta apsaugine sienele, todėl prausimosi metu drabužiai gali sušlapti.

Atsakovas nurodė, jog šiuo metu nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti šalia dušo esančiame uždarame prieangyje, kuris yra atskirtas sienos pertvara. Dušuose įrengta priverstinė (mechaninė) ventiliacija, kuri yra įjungiama pacientų prausimosi duše metu. Atsakovas nurodė, jog veidrodžių dušuose nėra, kadangi teisės aktai to nenumato. Teismas vadovavosi HN 134:2015 16, 28.2 punktais, pažymėjo, kad minėtoje higienos normoje nėra nustatyti reikalavimai dušuose įrengti veidrodžius bei persirengimo kambarius prie dušų.

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su veidrodžio neįrengimu dušuose, teismas pažymėjo, kad LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus, todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini ir reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011). Ši higienos norma nenumato veidrodžio įrengimo duše bei nenumato jokių reikalavimų dėl persirengimo kambarių įrengimo dušuose, todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjui dėl netinkamų gyvenimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata, taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgęs į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrinusi tinkamo bendro dirbtinio apšvietimo kameroje Nr. 206 (9 paras), todėl konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo neilgą trukmę, nesant byloje įrodymų, kad dėl to būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikyta pakankama satisfakcija už teismo nustatytą jo teisių pažeidimą.

III. 11. Pareiškėjas A. L. pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą (b. l. 65).

12. Pareiškėjas prašo bylą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą dėl LAVL administracijos neveikimo ir higienos normų reikalavimų neužtikrinimo bei pabrėžia, kad byloje yra prijungtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakymas, kad LAVL dirbtinė dieninė – naktinė apšvieta neatitinka reikalavimų.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 68–69), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo manymu, Kauno apygardos administracinis teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį pareiškėjui A. L., padarytos dėl netinkamų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bylos nagrinėjime jo dalyvavimas būtinas. Toks pareiškėjo teiginys traktuojamas kaip prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

17. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

19. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visumą pareiškėjo nurodytų aplinkybių, konstatavo, kad LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrinusi tinkamo bendro dirbtinio apšvietimo kameroje Nr. 206 (9 paras). Teismas nusprendė nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pripažinimu, jog atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras buvo nurodęs, kad LAVL dirbtinė apšvieta neatitinka reikalavimų.

21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Nagrinėjamu atveju aktuali HN 134:2015 14 punkto norma, kuri nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl sąlygų LAVL atitikties higienos normų reikalavimams, atsižvelgė į, be kita ko, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. birželio 1 d. patikrinimo aktą Nr. PA.2-690(17.2.338 2.22), kuriame nustatytas HN 134:2015 14 punkto pažeidimas kameroje Nr. 206, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. (9 paras). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris konstatavo, jog 9 paras, kai pareiškėjas buvo laikomas minėtoje kameroje Nr. 206, atsakovas neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose numatyto bendro dirbtinio apšvietimo.

23. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

24. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).

25. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, kad jis dėl ginčo laikotarpiu patirtų neigiamų išgyvenimų būtų kreipęsis į psichologą ar kitus sveikatos priežiūros specialistus. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų patyręs sveikatos sutrikimus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

26. Atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą (9 paras buvo pažeistas dirbtinės apšvietos reikalavimas), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas esmines bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius