Legislator Case Law & Legislation
2025-05-07 Nr. AB-7873-3-61-3-07434-2024-9 AI generated

2025-05-07 Nr. AB-7873-3-61-3-07434-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-05-07 Nr. AB-7873-3-61-3-07434-2024-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl piniginių reikalavimų. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu „Dėl solidaraus skolininko delsimo grąžinti 19,70 Eur (suma 999 Eur)“.

Legislator headnote

AI generated

2025-05-07 Nr. AB-7873-3-61-3-07434-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl piniginių reikalavimų. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu „Dėl solidaraus skolininko delsimo grąžinti 19,70 Eur (suma 999 Eur)“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-363-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07434-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl piniginių reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu „Dėl solidaraus skolininko delsimo grąžinti 19,70 Eur (suma 999 Eur)“.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. sausio 10 d. pašalinti skundo trūkumus. Teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo (prašymo) reikalavimus, atitinkamai suformuluojant reikalavimą taip, kad teismas galėtų priimti vieną iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje reglamentuojamų sprendimo rūšių; taip pat pateikti teismui skundžiamą administracinį aktą, nurodyti ginčo šalis, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą ar prašyti atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuojant prasta finansine padėtimi, nurodyti, ar sutinka bylą nagrinėti rašytine tvarka.

Teisme 2025 m. sausio 28 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašoma patenkinti jo skundą ir priteisti / grąžinti 19,70 Eur bei atlyginti 722,93 Eur žalą. Pareiškėjas nurodė, kad žyminis mokestis (FT24352BQL20) buvo sumokėtas 2024 m. gruodžio 17 d. Teisme 2025 m. sausio 29 d. buvo užregistruoti du analogiški pareiškėjo patikslinti skundai su identišku reikalavimu – patenkinti skundą ir priteisti / grąžinti 19,70 Eur bei atlyginti 722,93 Eur žalą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo L. K. skundą (prašymą) laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pirminiu skundu ir patikslintais skundais formuluojami reikalavimai yra netinkami, o pats skundas (prašymas) yra neaiškus. Iš teikiamų procesinių dokumentų nėra suprantamas ginčo dalykas ir objektas. Pareiškėjas neargumentuoja ir nepagrindžia savo reikalavimų. Nors pareiškėjas pateikė teismui Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (7.1 Mr) K-6455, tačiau neįvardija, ar šį administracinį aktą siekia ginčyti, kokias aplinkybes juo įrodinėja.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui 2024 m. gruodžio 30 d. nutartyje buvo paaiškinta, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinio sprendimo ar pats nuspręsti dėl piniginių lėšų grąžinimo, o gali tik įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teismas taip pat nurodė, kad nors pareiškėjas 2025 m. sausio 28 d. teismui pateiktame patikslintame skunde ir nurodo, kad sumokėjo žyminį mokestį, tačiau nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas žyminio mokesčio už teiktą skundą nebuvo sumokėjęs.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjas nepatikslino skundo, nepašalino teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi nurodytų trūkumų, skundo reikalavimai suformuluoti nenurodant žalos padarymo aplinkybių ir tai pagrindžiančių įrodymų, nesumokėtas ir teismui nepateiktas įrodymas dėl žyminio mokesčio, todėl laikė skundą nepaduotu ir jį grąžino jį pareiškėjui.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti atsakovus ir teisėją laikytis Lietuvoje galiojančios teismų praktikos ir grąžinti nuo 2001 metų pasisavintus 722,93 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu pareiškėjo skundą ir grąžinti jį pareiškėjui konstatavus, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi nurodytų trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo esminius skundo trūkumus, kurių pareiškėjas nepašalino per teismo nustatytą terminą, todėl laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių bei padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nesuformulavo aiškių skundo reikalavimų, jų pagrindimas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktų reikalavimų, iš esmės nebuvo aiškus skundo pagrindas ir t.t.

Iš pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų jis neatitinka, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami, taip pat įspėjo, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, su kuriuo susipažinusi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė, jog pareiškėjas tinkamai neištaisė skundo trūkumų, todėl jo skundą laikė nepaduotu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra aiškūs ir suprantami pareiškėjo skundo pagrindas ir dalykas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, aiškiai nenurodo, su kokias konkrečiais atsakovų veiksmais jis sieja savo skundo reikalavimus, neaišku, kokį savo pažeistų teisių gynimo būdą pareiškėjas prašo taikyti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo skundas yra painus, neaiškus, nenuoseklus. Iš pareiškėjo skundo nėra įmanoma apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį trūkumą vertino kaip esminį, sudariusį kliūtis priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

ABTĮ 34 straipsnis numato, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio. Teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjui buvo nurodyta, kokio dydžio mokestį jis turi sumokėti, taip pat išaiškinta teisė prašyti visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas šio teismo nustatyto trūkumo nepašalino, todėl ši aplinkybė taip pat sudarė pagrindą nepriimti nagrinėti pareiškėjo skundo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nutarė skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė