2024-05-08 Nr. CB-3097-2-36-3-00701-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1748

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00701-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 25 d. paduotu trečiojo asmens G. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo G. S. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas tenkinti ieškovo V. N. ieškinį atsakovei MB „Agroportalas“ dėl teisių pripažinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei atmesti G. S. ieškinį atsakovams V. N., V. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CK 1.87 straipsnio 1 dalies taikymo, nukrypimo nuo teismų praktikos aiškinant šią normą. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė įgaliojimų ir apsimestinio sandorio santykio, nors įgaliojimų atsiradimas civilinėje apyvartoje tebuvo vienas iš apsimestinio mažosios bendrijos steigimo sandorio (simuliacijos) elementų. De facto atsakovai V. N. ir V. N. siekė sukurti išorinį atstovavimo teisinių santykių egzistavimo įvaizdį ir taip sudaryti teisinę fikciją, padėsiančią užmaskuoti apsimestinį MB „Agroportalas“ steigimo sandorį, nuslepiant tikrąjį mažosios bendrijos steigėją. Be to, teismas ex officio bylos duomenų visumos kontekste nevertino atsakovų įgaliojimų teisėtumo per apsimestinių ir tariamų sandorių prizmę, taip nukrypo nuo teismų praktikos.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.469 ir 1.74 straipsnių nuostatas. Teismas konstatavo, kad dovanojimo sandorio šalys yra laisvos sutartyje nurodyti objektyviais duomenimis nepagrįstą daikto vertę, taip sąmoningai apeinant teisinį privalomos notarinės sutarties formos imperatyvą. Teismas nepagrįstai sutapatino šalių teisę laisvai nustatyti daikto kainą su daikto vertės nustatymu. Dovanojimo sutarties šalys negalėjo nustatyti perleidžiamos turtinės teisės vertės savo nuožiūra, nes juridinio asmens akcijų ar nario teisių vertė yra procentinė paties juridinio asmens akcijų (turtinių teisių) portfelio vertės išraiška, kuri turi būti siejama su objektyviais kriterijais - bendrovės veiklos rodiklių analize, pelningumu, kapitalo dydžiu, trumpalaikio ir ilgalaikio turto kiekiu, atsargomis, etc. Sandorių šalys, vadovaudamosi dispozityvumo principu, turi teisę susitarti dėl daikto kainos, tačiau ne dėl vertės, kuri turi ir gali būti nustatoma tik pagal objektyvius kriterijus. Paliekant dovanojimo sandorio šalims diskrecijos teisę pasirinkti ir savo nuožiūra nurodyti dovanojamo turto vertę, įstatymų leidėjo numatytas imperatyvus reikalavimas privalomai notarinei sandorio formai netenka prasmės.

Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismas pažeidė rungimosi principą ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes teisminio nagrinėjimo metu įrodinėja šalys (ieškovas ir atsakovas), o ne trečiasis asmuo. Be to, teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, nes ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš trečiojo asmens, nors bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš trečiojo asmens civilinio proceso kodekso normose nėra numatytas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, už trečiojo asmens kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiai DEFENSIO advokatų procesinei bendrijai.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti DEFENSIO advokatų profesinei bendrijai (j. a. k. 306316232) 327 (tris šimtus dvidešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 25 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 287.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė