c553b745-5e20-4bbf-9037-e43322a01b06 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.e2A-579-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07103-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4.7. 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – K.

V..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovių 2318,62 Eur žalos, 6 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodoma, kad automobilis „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 13 d. įvažiavo į duobę Vilniuje, Geologų gatvėje. Sugadintas automobilio galinis deÅ¡inės pusės ratas.

Nurodyto automobilio vairuotoja Kelių eismo taisyklių nepažeidė. IeÅ¡kovė buvo apdraudusi nurodytÄ automobilį ir, atlygindama padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėjo 2318,62 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Gatvė, kurioje buvo duobė, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pastaroji sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti nurodytÄ gatvę ir organizuoti joje saugų eismÄ . IeÅ¡kinyje teigiama, kad savivaldybė atsakinga kaip gatvės savininkė, o UAB „Grinda“ – kaip gatvės valdytoja.

IeÅ¡kovė prašė priteisti nuostolius solidariai iÅ¡ abiejų atsakovių, nes UAB „Grinda“ teikia paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė UAB „UAB Grinda“ prašė atmesti ieÅ¡kinį. Atsiliepime nurodė, kad konkreti kelio duobė eismo įvykio metu nepažymėta atitinkamais kelio ženklais, nėra pagrindas atsakovės UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, nes iÅ¡ atsakovės negalima objektyviai reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie duobės atsiradimÄ .

Dėl to UAB „Grinda“ neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovių atstovai nepakviesti apžiūrėti įvykio vietos. Vairuotojos elgesys neatitiko keliamų reikalavimų, žala atsirado dėl didelio pačios vairuotojos neatsargumo, nes ji nepastebėjo duobės, vairavo neatidžiai. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėja priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Grinda“ veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ieškinys atmestinas. Nagrinėjamoje byloje tinkama atsakovė yra Vilniaus miesto savivaldybė, bet ne UAB „Grinda“, nes pastaroji teikė paslaugas 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties pagrindu.

Atsižvelgiant į nurodytos sutarties turinį, UAB „Grinda“ prievolių pagal sutartį apimtį, Å¡i atsakovė nelaikytina gatvių ir kelių valdytoja. Atsiliepime į ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad kai objekto savininkas perduoda jį valdyti kitam asmeniui, savininkas neatsako pagal CK 6.266 straipsnį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi, sudaryta su UAB „Grinda“, perdavė pastarajai vykdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ .

Taigi UAB „Grinda“ laikytina faktine nurodytos gatvės valdytoja, todėl atsako pagal CK 6.266 straipsnį. IeÅ¡kovė netinkamai paskaičiavo žalos dydį, atsakovės atstovai nedalyvavo vertinant automobiliui padarytÄ Å¾alÄ . Neatlikta objektyvi ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. IeÅ¡kovė nepateikė automobilio apžiÅ«ros akto ir kitų dokumentų, tinkamų sugadinimams nustatyti. Atsakovės teigimu, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos, nes savivaldybė neatliko neteisėtų veiksmų.

Pažymi, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš Vilniaus miesto savivaldybės padidintų 6 proc. palūkanų, nes savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, o nurodyto dydžio palūkanos taikomos tik verslininkams – privatiems juridiniams asmenims (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2318,62 Eur žalos atlyginimo, 52,15 Eur žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2318,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ tiek, kiek jis pareikÅ¡tas atsakovei UAB „Grinda“.Teismas konstatavo, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Atsakovių 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė – pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „Grinda“ atlikti gatvės dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ (sutarties 1.1, 3.3 punktai).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija bÅ«tų teikusi atsakovei UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios Geologų gatvės remonto. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiÅ¡kai valdyti, prieÅ¡ingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymÄ , bÅ«tent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus.

Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Geologų gatvės valdytoja ir dėl Å¡ios gatvės konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Pasisakydamas dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad automobilio techninės apžiÅ«ros akte užfiksuotas padangos sugadinimas. Jį patvirtinta taip pat ir į bylÄ pateiktos nuotraukos. SÄ skaitomis įrodyta tai, kad remonto darbai atlikti.

Sugadinta padanga buvo tik laikinai suremontuota. Po to pakeistos abi galinės padangos. Pagal pirmiau aptartus dokumentus, įvertinusi padangų nusidėvėjimÄ , ieÅ¡kovė nustatė nuostolių dydį ir iÅ¡mokėjo 2318,62 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Ä®vertinęs iÅ¡vardytų įrodymų visetÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog ginčo eismo įvykio metu padarytiems automobilio apgadinimams paÅ¡alinti pagrįstas iÅ¡laidų dydis yra 2318,62 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Teismas konstatavo, kad pareiga atlyginti žalÄ Vilniaus miesto savivaldybei kilo iÅ¡ delikto (CK 6.266 straipsnis).

Savivaldybė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo. Jai deliktinė civilinė atsakomybė kilo ne iÅ¡ sutartinių santykių. Dėl to ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti 5, bet ne 6 proc. procesinių palÅ«kanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentaiApeliantė (atsakovė) Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-20 sprendimÄ , atmetant ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:9.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-29 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pavedė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ . Taip pat 2012-05-07 Susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) buvo papildytas 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties 4.2 p., įtraukiant 4.2.10 p., kuris iÅ¡dėstomas taip: „Rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ .

UAB „Grinda“ privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti „UžsakovÄ â€œ (Vilniaus miesto savivaldybę). UAB „Grinda“ nuo Å¡io Susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos (2012-05-07) iki sutarties (Darbų atlikimo sutarties) galiojimo pabaigos (2018-12-29) yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarymÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. 9.2.

Teismas sprendime savaip interpretuoja sutartis (Darbų atlikimo sutartį ir SusitarimÄ ) iÅ¡kraipydamas tikruosius Å¡alių ketinimus, teigdamas, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamų sutarčių punktuose kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , taip pat, jog UAB „Grinda“ veikia tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. Sutartyje iÅ¡reiÅ¡kiama Å¡alių suderinta valia, kuri iÅ¡ esmės reiÅ¡kia abipusę sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bÅ«tent tai Å¡alys ir įgyvendino, nustatydamos sau teises ir pareigas, tačiau teismas tokiu sprendimu paneigia Å¡alių teisę apsispręsti dėl taikomos teisių ir pareigų apimties sutarties Å¡alių atžvilgiu.9.3.

Vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų yra nustatyta ne tik Å¡ių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ darytina iÅ¡vada - jei minėtų objektų savininkas perduoda Å¡iuos objektus valdyti kitam asmeniui (Å¡iuo atveju UAB „Grinda“), tai už jų sugriuvimÄ ar kitais trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas.9.4.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-20 priimtu sprendimu vadovavosi LAT civiline byla Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje analizavo 2011-01-25 darbų atlikimo sutartį, tuo tarpu Å¡iai bylai aktuali 2011-12-29 Sutartis. Å i Darbų atlikimo sutartis 2012-05-07 papildomu susitarimu buvo papildyta nuostatomis, kuriomis UAB „Grinda“ laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigÄ , gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių bÅ«klės. PrieÅ¡ingai nei nagrinėtoje LAT civilinėje byloje Nr. e3K-7-l05-687/2016, Å¡iuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne pagal užsakovės nurodymus, bet reguliariai tikrindama gatvių bÅ«klę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo savo iniciatyva juos Å¡alinti.

Ta aplinkybė, kad UAB „Grinda“ privalėjo daugelį įsipareigojimų vykdyti informuodama apie tai užsakovÄ , nepaneigia fakto, kad UAB „Grinda“ prisiėmė įsipareigojimus veikti savo iniciatyva.10. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi naujausia Lietuvos Aukščiausia Teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose.11.

Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o netenkinti apelianto Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ , iÅ¡skyrus dalyje dėl žalos dydžio nustatymo. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:11.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 15 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, kurioje detaliai iÅ¡nagrinėjo ir pasisakė dėl 2011 m. sausio 25 d.

Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-50 (3.1.36.UK) (toliau – Sutartis), kuri yra bemaž analogiÅ¡ka byloje aktualiai 2011-12-29 darbų atlikimo sutarčiai Nr. A72-2191(3.1.36.UK) (toliau – Sutartis Nr. 2). Sutartyje Nr. 2 nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad Vilniaus miesto gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiÅ¡kai valdyti. Sutartyje Nr. 2, analogiÅ¡kai kaip Sutartyje, yra kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t.y., gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos rangovė UAB „Grinda“ atlieka ne savo nuožiÅ«ra, o tik gavusi Vilniaus miesto savivaldybės užsakymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo taisyklę, jog sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Šiuo atveju, nepaisant to, jog buvo pasirašytas papildomas 2012-05-07 susitarimas, Sutarties Nr. 2 3.3 punktas išliko nepakitęs – UAB „Grinda“ atlieka darbus tik tuomet, kai gauna užsakovo (apelianto) nurodymus. Taigi atsakovas negali būti laikomas Vilniaus miesto gatvių valdytoju.11.2.

Apeliantas siekia pasilikti teisę kontroliuoti darbų užsakymus, o atsakomybę už vairuotojų patirtÄ Å¾alÄ perkelti UAB „Grinda“ net ir tais atvejais, kai darbai neužsakyti. Atsakovo nuomone, tokia Sutarties Nr. 2 vykdymo tvarka bÅ«tų nesÄ Å¾ininga, kadangi apeliantas pasiliktų tik teises, o visas pareigas perkeltų ant atsakovo. Nustačius tokias UAB „Grinda“ atsakomybės ribas bÅ«tų paneigta pati daikto valdymo sÄ voka, turint omenyje, kad UAB „Grinda“ gatvių remonto darbų savo nuožiÅ«ra neatlieka.

Jei atsakovas gatvių remonto darbus vykdytų savo nuožiÅ«ra, tai visas avarinės bÅ«klės gatves pakeistų naujomis, tačiau to padaryti neįmanoma, kadangi UAB „Grinda“ yra nuolat ribojama apelianto skiriamo biudžeto.11.3. Su ieÅ¡kiniu nebuvo pateiktas nė vienas tiesioginis įrodymas, patvirtinantis atsakovų neteisėtus veiksmus. Nei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, nei UAB „Grinda“ nebuvo kviečiami į eismo įvykio vietos apžiÅ«rÄ , nors ieÅ¡kovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikÅ¡ti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl Å¡ių asmenų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo, galėjo ir privalėjo kviesti UAB „Grinda“ arba Vilniaus miesto savivaldybės atstovus užfiksuoti įvykio vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais bÅ«dais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimÄ (pvz. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu).

Tokiu bÅ«du, atsakovų neteisėti veiksmai Å¡ioje byloje buvo įrodinėjami iÅ¡ esmės remiantis vien tik žalÄ patyrusio asmens, kuris buvo suinteresuotas gauti draudiminę iÅ¡mokÄ , liudijimu.11.4. UAB „Grinda“ pateikė eilę įrodymų, patvirtinančių, jog IeÅ¡kovo pateikta UAB „Matsuda“ sÄ skaita-faktÅ«ra yra neprotingai didelė, o ieÅ¡kovo sudaryta sÄ mata yra nepagrįsta, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. IeÅ¡kovui atlygintina žala turėtų bÅ«ti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra nurodyta, kad užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-2653-661/2016, kurios aplinkybės yra analogiÅ¡kos į Å¡ios bylos, nes buvo sprendžiamas ginčas dėl sprendžiami civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos žalos tretiesiems asmenims atlyginimo, taip pat subjekto, kuriam taikytina atsakomybė už netinkamÄ kelių priežiÅ«rÄ , klausimai. Byloje buvo analizuojamos atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties sÄ lygos bei vertinamas 2012 m. gegužės 7 d. susitarimas dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pakeitimo.

Taip pat Å¡iai bylai aktualÅ«s Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai civilinėse bylose Nr. e3K-7-105-687/2016 bei e3K-3-27-701/2017, nes buvo analizuojami atsakovų civilinės atsakomybės klausimai jiems atsikirtinėjant, kad nėra atsakingi dėl kelio defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu. Dėl to, teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ , remsis Å¡iame punkte nurodyta teismų praktika. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė buvo suteikusi draudimo apsaugÄ lengvajam automobiliui „Audi A8“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo laikotarpiu 2014 m. sausio 13 d., vairuodamas nurodytÄ automobilį trečiasis asmuo Vilniuje, Geologų gatvėje, įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusiÄ duobę. Sugadinta automobilio deÅ¡inės pusės galinė padanga. IeÅ¡kovė paskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 2318,62 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė pretenzijÄ atsakovei Viliaus miesto savivaldybei. Gatvė, kurioje buvo duobė, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pastaroji sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti nurodytÄ gatvę ir organizuoti joje saugų eismÄ .

Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (2 dalis).ŽalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas).

Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trÅ«kumo padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovės 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė darbų sutartį, kuria atsakovas UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 punktas).

Pagal sutarties nuostatas UAB „Grinda“ atlieka darbus pagal užsakovo (apelianto) pateiktÄ rangovui UAB „Grinda“ užsakymÄ ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (3.3 punktas). Užsakovas (Vilniaus miesto savivaldybė) sumoka rangovui (UAB „Grinda“) darbų kainÄ po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (3.5 punktas). Atsakovai 2012 m. gegužės 7 d. sudarė susitarimÄ ir papildė 2011 m. gruodžio 29 sutartį 4.2.10 punktu, kuriame įtvirtinta, kad atsakovas UAB „Grinda“ nuo Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos (2012-05-07) iki sutarties (Darbų atlikimo sutarties) galiojimo pabaigos (2018-12-29) yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarymÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės.Atsižvelgiant į atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties nuostatas, sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiÅ¡kai valdyti, o prieÅ¡ingai sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymÄ .

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie Geologų g. perdavimÄ atsakovui UAB „Grinda“ savarankiÅ¡kam valdymui. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovė savivaldybė bÅ«tų teikusi atsakovui UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios Geologų gatvės remonto. Todėl sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant atsakovų sudarytÄ 2011-12-29 sutartį kartu su 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu, spręstina, jog atsakovas pagal šį susitarimÄ Ä¯sipareigojo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, tik jei Å¡ie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus jai skiriant tam finansavimÄ .

Å iame kontekste atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad UAB „Grinda“ prisiėmė įsipareigojimus veikti savo iniciatyva ir darbus turėjo atlikti net nesant apelianto nurodymų, nes toks apelianto aiÅ¡kinimas yra prieÅ¡taraujantis sutarties esminėms sÄ lygoms, kad darbus rangovas gali atlikti tik pagal užsakovo nurodymus (sutarties 1 ir 3.3 punktas). Darytina iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas atsakovų sutarties nuostatas aiÅ¡kino tinkamai ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad savarankiÅ¡kas Geologų gatvės valdymas rangovui UAB „Grinda“ neperėjo, todėl ir dėl Å¡ios gatvės konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako ne UAB „Grinda“, o jos savininkė savivaldybė.Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o netenkinti apelianto Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ , iÅ¡skyrus dalyje dėl žalos dydžio nustatymo.

Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡ atsakovo savivaldybės priteistu žalos dydžiu bei nurodo savo argumentus Å¡iuo klausimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys per dvideÅ¡imt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų iÅ¡siuntimo iÅ¡ pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raÅ¡tu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ir juose iÅ¡dėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Pažymėtina, kad CPK nenumato galimybės Å¡alims ar byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimu į apeliacinį skundÄ reikÅ¡ti reikalavimų pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei atsiliepimÄ grįsti argumentais dėl kurių ginčo nekėlė pats apeliantas. Byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su priimtu teismo sprendimu, gali paduoti apeliacinį skundÄ , kuris turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, susijusių su žalos dydžiu, todėl ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti argumentai nevertinami ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Rita Kisielienė Jūratė Varanauskaitė Andrius Verikas