N-575-506-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-506/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-09056-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. nutarimu pripažino E. V. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jai galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobauda skirta už tai, kad E. V., 2010 m. gruodžio 6 d., 12 val., Savanorių pr. 111, Kaune, vairuodama automobilį Mazda 323, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio būklę, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį VW Golf, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai. Iš įvykio vietos pasitraukė.

Apeliaciniu skundu E. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą ir jos atžvilgiu administracinę bylą nutraukti. Mano, kad teismas nesurinko jos kaltę pagrindžiančių įrodymų. Teigia, kad eismo įvykio nebuvo, todėl nebuvo ir pasišalinimo iš įvykio vietos. Nurodo, kad policijos pareigūnas, apžiūrėjęs jos automobilį ir surašęs transporto priemonės techninės apžiūros aktą, nenustatė šviežio kontakto pėdsakų. Pabrėžia, kad ir pats nukentėjusysis įvykio metu neišsakė jokių pretenzijų ar priekaištų. Teigia, kad teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi prielaidomis ir prieštaringais skirtingų asmenų parodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

E. V. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad vairuodama automobilį Mazda 323, atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį VW Golf, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai (ATPK 127 str. 2 d.), iš įvykio vietos pasitraukė (ATPK 130 str. 1 d.). Apeliantė neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, jog tarp automobilių nebuvo kontakto, tuo tarpu bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rėmėsi prielaidomis.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. V. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Iš nukentėjusiojo L. A. paaiškinimo (b. l. 12), jo parodymų teismo posėdžio metu (b. l.

26) matyti, kad stovėdamas sankryžoje ir laukdamas eismą leidžiančio šviesoforo signalo, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Iš automobilių išlipo tiek jis, tiek automobilio Mazda vairuotoja, tačiau pastaroji, apžiūrėjusi automobilius, pasakė, jog nieko nėra ir nuvažiavo. Pažymėtina, jog faktą, kad buvo išlipusi iš automobilio ir jį apžiūrėjo, pripažįsta ir pati E. V. (b. l. 13, 24). Šios aplinkybės rodo, jog kontaktas tarp automobilių iš tiesų buvo ir jį pajuto abu vairuotojai. Vertinant šiuos nukentėjusiojo ir atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus kartu su byloje pateiktomis automobilių apgadinimų nuotraukomis (b. l. 6-7), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 10-11), jų paaiškinimais teismo posėdžio metu (b. l. 25-26), darytina išvada, jog automobilių kontakto metu apeliantės vairuotas automobilis Mazda 323 iš tiesų apgadino L.

A. vairuotą VW Golf. Apeliantės automobilis buvo apžiūrėtas praėjus kelioms valandoms po įvykio, todėl natūralu, jog esant tokioms oro sąlygoms (purvas, sniegas), smulkūs apgadinimai buvo apnešti purvu ir nebuvo galima nustatyti, kurie iš jų yra švieži. Tą patį nurodė ir E. V. automobilį apžiūrėjęs pareigūnas (b. l. 25). Tačiau tai nepaneigia paties automobilių kontakto fakto. Pažymėtina, jog iki įvykio nei L. A., nei policijos pareigūnai nepažinojo E. V., byloje nenustatyta, jog jie siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, jų paaiškinimai yra logiški, nuoseklūs, jokių esminių prieštaravimų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.

Atsižvelgiant į tai, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, E. V. tą suvokė, tačiau iš įvykio vietos nuvažiavo, neaptarusi su nukentėjusiuoju eismo įvykio detalių, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, spręstina, jog ji pagrįstai patraukta atsakomybėn už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarimą E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas