c54b7c49-d2d8-4fb3-bd43-df4287a01bb9 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr. I-4009-428/2016                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01613-2016-4                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 29 d.Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, nedalyvaujant pareiškėjui D.

N. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. N. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 110 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl 3,1 kv. m. ploto normos gyvenamosiose patalpose neužtikrinimo (b. l. 4-5).

Skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. kovo 30 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 3-iame sektoriuje, patalpa, kurioje jis gyveno buvo 40 kv. m., o miegamųjų vietų (asmenų) bÅ«davo 20 ir daugiau. Tokiu bÅ«du atsakovas neveikė taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Dėl ploto trÅ«kumo patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus – pyktį, nerimÄ , neviltį, liÅ«desį, bejėgiÅ¡kumÄ , fizinius nepatogumus (negalėjo pasivaikščioti, pajudėti, pasimankÅ¡tinti), papildomÄ diskomfortÄ , nes visada dienos ir nakties metu buvo stebimas kitų nuteistųjų, pykosi su visais, nes buvo irzlus, jautė garbės ir orumo pažeminimÄ , kankinimÄ .

Prašė atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , patirtų kančių stiprumÄ , intensyvumÄ bei ilgÄ trukmę (5 m. 6 mėn.) ir priteisti praÅ¡omÄ 110 000 Eur neturtinę žalÄ .Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsiliepime (b. l. 10-15) nurodė, kad į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ jis atvyko 2010 m. spalio 4 d. ir buvo kalinamas iki 2016 m. kovo 31 d., bausmę atlikinėjo 3-iame sektoriuje 4-ame, 5-ame, 11-ame bÅ«riuose.

Atsakovas nurodė konkrečias gyvenamÄ sias patalpas, į kurias pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi, jų plotus ir miegamųjų vietų skaičių jose. Duomenų apie tai, kiek asmenų tuo metu kartu su pareiÅ¡kėju buvo gyvenamosiose patalpose, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami, tačiau akcentavo, kad minimaliai tenkančio vienam asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo laiku pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Dienotvarkėje nustatytu laiku nuteistieji gali vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, dalyvauti bendruose masiniuose renginiuose. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami.

Patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais). PareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje užfiksuoti nežymÅ«s sveikatos sutrikimai, į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus ir administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar jų sÄ lygotų iÅ¡gyvenimų jis nesikreipė, todėl argumentai dėl pablogėjusios sveikatos susijusios su įkalinimo sÄ lygomis, emocinės depresijos, pažeminimo ar dvasinės skriaudos yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas neįrodo nei pažeidimo fakto buvimo, nei padarytos žalos, nei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (veikimo) ir atsiradusios žalos, todėl pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas.PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN, ir atsakovas), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN 3-iame sektoriuje, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Bylos duomenys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN jis atliko laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (b. l. 16). Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo tekti ploto.Atsakovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti jo reikalavimams senaties ir nurodo, kad buvo pažeistos jo neturtinės teisės, o ieÅ¡kinio senatis dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimų yra netaikoma. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis, kuris prasidėjo nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. (atsakovo pateiktais duomenimis nuo 2010 m. spalio 4 d.), skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė 2016 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 7). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo kalinimo PravieniÅ¡kių PN laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į vienam asmeniui privalomÄ minimalų patalpos plotÄ , tačiau, kaip minėta, į teismÄ kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 9 d.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Pažymėtina, jog atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl už laikotarpį iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų jausdamas jo nurodytus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir CK, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, todėl, atsakovui praÅ¡ant, laikotarpiui iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis už laikotarpį iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. atmestina kaip nepagrįsta.

Atitinkamai nevertintinos pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su minėtu laikotarpiu (pvz., jo laikymas gyvenamosiose patalpose, kuriose galėjo bÅ«ti pažeistos vienam asmeniui tenkanti ploto norma) ir byla nagrinėjama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. kovo 31 d.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato (ir ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė) minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus).Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. kovo 31 d.

PravieniÅ¡kių PN buvo paskirtas gyventi atitinkamai į 3-io sektoriaus 5-o bÅ«rio 2-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ , 11-o bÅ«rio 4-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ , 4-o bÅ«rio 1-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ , 5-o bÅ«rio 1-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ (b. l. 17). Kadangi konkrečių duomenų apie ginčui aktualiu laikotarpiu 5-o, 11-o, 4-o bÅ«rio patalpose kartu su pareiÅ¡kėju apgyvendintų (laikytų) nuteistųjų skaičių pareiÅ¡kėjas ir atsakovas nepateikia, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų (lovų) skaičiaus.

Pagal atsakovo pateiktus duomenis matyti, kad minėtuose būriuose ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui teko nuo 3,39 iki 7,2 kv. m. gyvenamojo ploto. Akivaizdu, kad pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN metu, Vidaus tvarkos taisyklių 111.1, punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma (minimali 3,1 kv. m.) buvo užtikrinama, todėl atsakovas nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti: metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė prie lovos (1 vnt. vienam asmeniui), taburetė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas (1 vnt.); valymo inventorius (1 komplektas). Minėto bÅ«tino patalpų inventoriaus užimamas plotas, pagal galiojančius teisės aktus, negali bÅ«ti vertinamas skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ (Vidaus tvarkos taisyklių 111.1, 111.2 punktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma, o ne laisvo ploto norma), tačiau pareiÅ¡kėjui nenurodžius aplinkybių, kad gyvenamoji patalpa nebuvo aprÅ«pinta privalomu inventoriumi, ir fakto dėl patalpos aprÅ«pinimo inventoriumi neginčijant, atsakovui pateikus oficialius duomenis (b. l. 18), patvirtinančius aplinkybę, kad didžiausias gyvenamosios patalpos, kurioje buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, plotas buvo 35,45 kv. m., kritiÅ¡kai vertintina pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad kartu su juo buvo laikoma 20 ir daugiau asmenų, nes dalį patalpos ploto užėmus bÅ«tinu inventoriumi (stalas, spintelės, taburetės) 20 metalinių lovų (dviaukščių gultų) 35,45 kv. m. patalpoje nebÅ«tų įmanoma sutalpinti.

Be to, ginčo laikotarpiu D. N. į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių teiginių (nenurodant konkretaus laikotarpio ir konkrečių gyvenamųjų patalpų) dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto nustatyti negalima, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl 20 ir daugiau asmenų laikymo 40 kv. m. gyvenamojoje patalpoje atmestini.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl ploto trÅ«kumo patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus – pyktį, nerimÄ , neviltį, liÅ«desį, bejėgiÅ¡kumÄ , fizinius nepatogumus (negalėjo pasivaikščioti, pajudėti, pasimankÅ¡tinti), papildomÄ diskomfortÄ , pykosi su visais, nes buvo irzlus, jautė garbės ir orumo pažeminimÄ , kankinimÄ . Atsakovo į bylÄ pateikta PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos pažyma (b. l.

19) patvirtina, jog dėl nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos jis į specialistus nesikreipė. Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo pasirašytoje pažymoje (b. l.

21) ir Asmens sveikatos istorijoje (b. l. 30-50) nurodytos D. N. nustatytos diagnozės iÅ¡ esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos bÅ«klės ir atsirandančių sveikatos sutrikimų. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad sveikatos sutrikimus pareiÅ¡kėjui sukėlė iÅ¡imtinai tik kalinimo sÄ lygos. Taigi, teismas vertina, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio (ABTÄ® 57 str.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ administracinėse bylose dėl asmenų kalinimo sÄ lygų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nai, apgyvendindami pareiÅ¡kėjÄ 3-io lokalinio sektoriaus bÅ«riuose ir gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. kovo 31 d., pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) neatliko.

Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimÄ (CK 6.271 str. 3 d.; ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:              SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                           Jolanta Medvedevienė