Legislator Case Law & Legislation
c54b0131-f1fa-4677-8528-00a1e1bcff5e AI generated

c54b0131-f1fa-4677-8528-00a1e1bcff5e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number c54b0131-f1fa-4677-8528-00a1e1bcff5e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-430-989/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42949-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.1.7.6; 2.1; 2.1.5; 2.1.9 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, sekretoriaujant Rasai Gargasienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, atsakovo UAB „Neringos restoranas“ atstovei advokatei Rimantei Tamulytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Neringos restoranas“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovo UAB „Neringos restoranas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl paslaugų teikimo sutarčių nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Legislator headnote

AI generated

c54b0131-f1fa-4677-8528-00a1e1bcff5e · Vilniaus miesto apylinkės teismas: IeÅ¡kovas pateiktu tripliku į atsakovo dublikÄ dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentu, kad Paslaugų sutarčių 4.2 punktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms. CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos. CK 6.721 straipsnis nedraudžia susitarti dėl netesybų paslaugų teikimo sutartyse. Sutarties Å¡alys yra laisvos nusistatyti iÅ¡samiÄ kliento teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį tvarkÄ , nustatant papildomas tvarkos taisykles.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-430-989/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42949-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.1.7.6; 2.1; 2.1.5; 2.1.9 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, sekretoriaujant Rasai Gargasienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, atsakovo UAB „Neringos restoranas“ atstovei advokatei Rimantei Tamulytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Neringos restoranas“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovo UAB „Neringos restoranas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl paslaugų teikimo sutarčių nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu nurodė, kad Å¡alys 2017 m. gegužės 23 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį bei priedÄ prie Å¡ios sutarties Nr. 110889/1030881 ir 2017 m. liepos 17 d. Paslaugų teikimo sutartį bei priedÄ prie Å¡ios sutarties Nr. 110889/1030881 (toliau – Sutartys), kurių pagrindu ieÅ¡kovas atsakovei teikė kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas Sutartyje nustatytu grafiku bei dažnumu. Sutartyje nustatyta, kad Sutarties terminas yra 24 mėnesiai. Sutarties galiojimas automatiÅ¡kai pratęsiamas dar 12 mėnesių, jei nei viena iÅ¡ Å¡alių iki Sutarties pasibaigimo nepareiÅ¡kia noro nutraukti Sutartį.

Å alys Sutartyse (4.2 punktai) susitarė, kad Å¡alis nutraukusi Sutartį anksčiau laiko moka netesybas (6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovė 2017 m. liepos 28 d. praneÅ¡imu apie Sutarties nutraukimÄ pranešė, jog nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutraukia Sutartis, kas reiÅ¡kia, kad atsakovė nesibaigus Å¡alių Sutarties terminui vienaÅ¡aliÅ¡kai ankščiau termino nutraukė Sutartį, dėl ko remiantis Å¡alių Sutarties sÄ lygomis atsakovei atsirado pareiga mokėti Å¡alių Sutartyje suderintas ir sutartas netesybas.

Ä®vykus Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė pateikė atsakovei reikalavimÄ pagal Sutartį sumokėti netesybas ir netesybų apskaičiavimo pažymÄ , tačiau atsakovė atsisakė geranoriÅ¡kai vykdyti Å¡iÄ savo prievolę. IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 849,00 Eur netesybų, 8 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai visas pastarojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi klientas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo jÄ vykdyti. Atsakovas nurodė, kad jo, kaip kliento, teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį yra absoliuti, o galimybė reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti netesybų priteisimo, nes paslaugų gavėjo teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį negali bÅ«ti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali bÅ«ti laikoma sutarties pažeidimu.

Ieškovas dubliku prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas neginčija ir nekvestionuoja atsakovo teisės nutraukti sutartį, kadangi tokia teisė numatyta įstatymo. Atsakovas, būdamas juridinis asmuo, verslo subjektas, suvokiantis sutarties pasirašymo padarinius turi elgti apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį. Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis).

IeÅ¡kovas akcentavo, kad jis nesiekia prisiteisti negautas pajamas, kurias bÅ«tų gavęs per likusį sutarties terminÄ . Remiantis Å¡alių suderinta sÄ lyga, atsakovui nutraukus sutartį anksčiau, jis moka 50 proc. sumos, kuriÄ bÅ«tų sumokėjęs iki sutarties galiojimo pabaigos. Å ios Å¡alių sutarties sÄ lygos konstrukcija aiÅ¡kiai rodo, kad minėtu Å¡alių susitarimu yra atlyginamos paslaugos tiekėjo neįrodinėtinos iÅ¡laidos, kurias paslaugų tiekėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ .

Atsakovas tripliku prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo, kaip paslaugų gavėjo, teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra apribota neteisėtos, imperatyvios įstatymo nuostatas pažeidžiančios Paslaugų sutarčių 4.2 punkto nuostatas. Paslaugų sutarčių 4.2 punkto nuostata dėl negautų pajamų kompensavimo akivaizdžiai riboja atsakovo teisę vienašališkai nutraukti Paslaugų sutartis. Ieškovas siekia neteisėtai iš atsakovo prisiteisti ne ieškovo patirtas protingas išlaidas, bet pusę ieškovo negautų pajamų dėl Paslaugų sutarčių nutraukimo.

IeÅ¡kovas kompensacijos dydį apskaičiuoja remdamasis ne savo patirtomis protingomis iÅ¡laidomis, susijusiomis su Paslaugų sutarčių vykdymu, o pajamomis, kurias bÅ«tų gavęs, jei Paslaugų sutartys bÅ«tų vykdomos iki jų galiojimo pabaigos, tai yra negautomis pajamomis. Paslaugų tiekėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad Sutarties 4.2 punktas, nustatęs: „Jei Klientas nutraukia Sutartį, raÅ¡tu pranešęs apie tai Tiekėjui prieÅ¡ 3 (tris) mėnesius, (arba Sutartis nutraukiama dėl Kliento kaltės) nesibaigus Sutarties vykdymo terminui, jis privalo sumokėti kompensacijÄ , kuri padengtų iÅ¡laidas, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ Kliento momento.

Å alių susitarimu nuostolių suma lygi 50 % sumos, kuriÄ Klientas bÅ«tų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Å is punktas netaikomas, jei Klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai Å¡aliai tokiomis pačiomis sutarties sÄ lygomis“ parodo tai, kad paslaugų teikėjas, t. y. ieÅ¡kovas, neva turi teisę iÅ¡ paslaugų gavėjo, t. y. atsakovo reikalauti atlyginti iÅ¡ ieÅ¡kovo negautas pajamas dėl iÅ¡ankstinio vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo. Atsakovas vertino, kad dėl Å¡ių priežasčių Sutarties 4.2 punktas prieÅ¡tarauja 6.721 straipsnio 1 daliai įtvirtintam imperatyvui, pagal kurį paslaugų teikėjas gali iÅ¡ paslaugų gavėjo reikalauti atlyginti tik proporcingÄ suteiktoms paslaugoms kainos dalį ir patirtas protingas iÅ¡laidas, o ne negautas pajamas.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašė teismo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu paslaugų sutarčių 4.2 punktÄ ir atmesti ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad paslaugų gavėjui nutraukiant sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi bÅ«ti apsaugoti ir paslaugų tiekėjo interesai. Å alys savo valia susitarė dėl sutartinės atsakomybės, todėl teisėtai sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir Å¡alis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai sutartyje nustatyta, bet ir tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Å alių suderinta sutartinė formuluotė atitinka Å¡alių suderintÄ valiÄ nustatyti bÅ«tent tokias sÄ lygas. Atsakovas atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį teismo prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti pilna apimtimi ir tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Atsakovas pateiktu dubliku prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad Paslaugų sutarčių 4.2 punktų nuostatos prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 6.271 straipsnio 1 daliai, nes numato, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų atlygintos negautos pajamos atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį.

IeÅ¡kovas pateiktu tripliku į atsakovo dublikÄ dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentu, kad Paslaugų sutarčių 4.2 punktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms. CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos. CK 6.721 straipsnis nedraudžia susitarti dėl netesybų paslaugų teikimo sutartyse. Sutarties Å¡alys yra laisvos nusistatyti iÅ¡samiÄ kliento teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį tvarkÄ , nustatant papildomas tvarkos taisykles.

IeÅ¡kovo atstovas advokatas Eduardas Zaleskis teismo posėdžio metu ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė visa apimtimi, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovo UAB „Neringos restoranas“ atstovė advokatė Rimantė Tamulytė su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti visa apimtimi. IeÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovo UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, kuria tiekėjas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo klientui (atsakovui) nuomoti kilimėlius už užmokestį ir keisti juos kaip numatyta pagal Å¡iÄ sutartį ir jos priedus (Sutarties 1.1. punktas);

Klientas įsipareigojo mokėti mokestį už praėjusį aptarnavimo mėnesį, remiantis Sutarties priedais, pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , per 10 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos (Sutarties 2.1 punktas). Taip pat tarp ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovo UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. liepos 17 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, kuria tiekėjas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo klientui (atsakovui) nuomoti kilimėlius už užmokestį ir keisti juos kaip numatyta pagal Å¡iÄ sutartį ir jos priedus (Sutarties 1.1. punktas);

Klientas įsipareigojo mokėti mokestį už praėjusį aptarnavimo mėnesį, remiantis Sutarties priedais, pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , per 10 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos (Sutarties 2.1 punktas) (e. b. priedo l. 3-4). Atsakovas UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. liepos 28 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ UAB „Berendsen TExtile Service“ apie Sutarčių nutraukimÄ nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. (e. b. priedo l. 10). 2017 m. lapkričio 2 d. ieÅ¡kovas UAB „Berendsen Textile Service“ el. laiÅ¡ku kreipėsi į atsakovÄ UAB „Neringos restoranas“ dėl Sutarčių sustabdymo (e. b.

I tomas, l.

74) IeÅ¡kovas UAB „Berendsen Textile Service“ pateikė teismui jo ir atsakovo UAB „Neringos restoranas“ susiraÅ¡inėjimÄ el. paÅ¡tu nuo 2017 m spalio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (e. b. priedo l.

10) dėl sutarčių sustabdymo. 2017 m. rugsėjo 29 d. ieÅ¡kovas UAB „Berendsen Textile Service“ parengė DviÅ¡alį susitarimÄ dėl Sutarčių sustabdymo (e. b. I tomas, l. 80). 2017 m. lapkričio 10 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovas UAB „Berendsen Textile Service“ pateikė atsakovui UAB „Neringos restoranas“ kompensacijos skaičiavimo pažymÄ (e. b. priedo l. 9). Atsakovas UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu (e. b. I tomas, l.

32) kreipėsi į ieÅ¡kovÄ UAB „Berendsen Textile Service“, praÅ¡ydamas nurodyti protingas iÅ¡laidas, kurias UAB „Berendsen Textile Serice“, norėdamas įvykdyti tarp Å¡alių sudarytos paslaugų teikimo sutartis, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarčių nutraukimÄ gavimo iÅ¡ UAB „Neringos restoranas“ momento. IeÅ¡kovas 2018 m. lapkričio 25 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais teigė, kad tarp Å¡alių susiklostė ne paslaugų teikimo, bet nuomos teisiniai santykiai (e. b. I tomas, l. 82).

Dėl sutarties teisinio kvalifikavimo ir teisės vienašališkai nutraukti sutartį Ginčas tarp šalių kilo dėl paties ginčo teisinio santykio kvalifikavimo. Ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ 2018 m. lapkričio 25 d. rašytiniais paaiškinimais teigė, kad tarp šalių susiklostė ne paslaugų teikimo, bet nuomos teisiniai santykiai (e. b. I tomas, l. 82). Atsakovas UAB „Neringos restoranas“ procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu teigė, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

Atsakovo atstovės advokatės Rimantės Tamulytės teigimu, ginčo santykius būtų galima kvalifikuoti ir kaip mišrius, tačiau vyraujantys santykiai yra paslaugų teikimo. Todėl tai nepaneigia CK 6.721 straipsnio 1 dalies taikymo, suteikiančio teisę atsakovui UAB „Neringos restoranas“, t. y. klientui, vienašališkai nutraukti Sutartis. Paslaugų sutarčių (e. b. priedo l. 3-4) 1.1 punktais ieškovas įsipareigojo nuomoti kilimėlius už užmokestį ir keisti juos pagal šias sutartis ir jų priedus.

Paslaugų sutarčių 2.1 punktais atsakovas įsipareigojo mokėti mokestį už praėjusį aptarnavimo mėnesį, remiantis Sutarties priedais, pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , per 10 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos. Tuo atveju, jei atsakovas neapmoka sÄ skaitos per nurodytÄ terminÄ , tai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ jis privalo mokėti delspinigius – po 0,2 % skaičiuojant nuo uždelstos sumokėti sumos. Sutarčių 3.1 punktai nustatė, kad atsakovui perduoti kilimėliai iÅ¡lieka ieÅ¡kovo nuosavybė.

Jei perduotas kilimėlis dingsta arba yra sugadinamas fiziniu, cheminiu ar kitu bÅ«du, tai atsakovas įsipareigojo nedelsiant sumokėti sumÄ , kuria Å¡ios sutarties prieduose buvo įvertintas kilimėlis (Sutarčių 3.3 punktai). Jeigu ieÅ¡kovas nevykdo savo įsipareigojimų pakeisti kilimėlius, Klientas per 5 (penkias) darbo dienas po tokio neįvykdymo turi teisę raÅ¡tu pareikÅ¡ti pretenzijas atsakovui (Sutarčių 3.4 punktas). Nutraukus sutartį, atsakovas įsipareigojo tuoj pat grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui visus jam priklausančius kilimėlius (Sutarčių 4.4 punktas).

Å alys Sutarčių prieduose (e. b. priedo l. 3-4) susitarė dėl kilimėlių keitimo intervalų (1 kartas per 2 savaites arba 1 kartas per savaitę) Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės nustatytos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Ä®vertinus Sutarčių nurodytas nuostatas (1.1, 2.1., 3.1-3.4 punktai), taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir žodžiu, darytina iÅ¡vada, kad Sutartimis Å¡alys susitarė dėl kilimėlių nuomos ir keitimo (Sutarčių 1.1 punktas). Sutarties Å¡alys siekė ne tik kilimėlių naudojimo, bet ir jų keitimo kaip nedalomos ir tarpusavyje susijusios paslaugos. CK 6.477 straipsnio 1 dalis pateikia nuomos sutarties sampratÄ : pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Å alys susitarė ne tik dėl kilimėlių naudojimo (jų perdavimo ir naudojimo, grÄ Å¾inimo), tačiau ieÅ¡kovas įsipareigojo keisti kilimėlius Sutarčių prieduose nurodytais intervalais į Å¡varius kilimėlius (Sutarčių 1.1, 2.1 punktai ir jų priedai). CK 6.716 straipsnio 1 dalis pateikia atlygintinų paslaugų sutarties sampratÄ : paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Pastebėtina, kad kilimėliai nuomojami vieninteliu tikslu – suteikti atsakovei kartu ir jų keitimo paslaugÄ (Sutarčių 1.1 punktas). Å alys nesusitarė, kad ieÅ¡kovas gali atskirai nuomoti kilimėlius jų nekeičiant (Sutarčių 1.1 punktas). Nesant kilimėlio keitimo paslaugos, Å¡alys nesitarė vien dėl kilimėlių nuomos. Taigi Å¡alys nesitarė, kad ieÅ¡kovo prievolė atsakovo atžvilgiu bÅ«tų dali, prieÅ¡ingai, kilimėlių nuoma ir keitimas yra vertintinas kaip nedaloma prievolė.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad naudojimasis kilimėliais yra neatskiriamai susietas su jų keitimu. Teismas sprendžia, kad nors Paslaugų sutartys turi ir nuomos, ir paslaugų teikimo sutarčių požymių (miÅ¡ri sutartis, CK 6.156 straipsnio 3 dalis), sudarytose Sutartyse atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir iÅ¡laikęs esminius, vyraujančius paslaugų požymius. Vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 3 dalimi, Å¡alys turi teisę sudaryti sutartį, turinčiÄ kelių rūšių sutarčių elementų.

Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato Å¡alių susitarimas arba tai neprieÅ¡tarauja pačios sutarties esmei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad net ir sudarant miÅ¡riÄ sutartį kliento absoliuti teisė atsisakyti sutarties neturi bÅ«ti paneigiama.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017). Vadinasi, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl vienaÅ¡alio Sutarčių nutraukimo tvarkos ir sÄ lygų aktualus CK 6.721 straipsnio 1 dalies taikymas.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisminę praktikÄ , teismas sprendžia, kad paslaugų sutarties Å¡alis (klientas), turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai pasinaudoti teise nutraukti Å¡alių sudarytas Sutartis ir Å¡ia teise pasinaudojo (e. b. priedo. l. 10). Dėl Sutarčių 4.2 punkto aiÅ¡kinimo Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl Sutarčių 4.2 punkto nuostatos aiÅ¡kinimo. Sutarčių 4.2 punktas nustatė „Jei Klientas nutraukia Sutartį, raÅ¡tu pranešęs apie tai Tiekėjui prieÅ¡ 3 (tris) mėnesius“, (arba Sutartis nutraukiama dėl Kliento kaltės) nesibaigus Sutarties vykdymo terminui, jis privalo sumokėti kompensacijÄ , kuri padengtų iÅ¡laidas, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ Kliento momento.

Å alių susitarimu nuostolių suma lygi 50 % sumos, kuriÄ Klientas bÅ«tų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Å is punktas netaikomas, jei Klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai Å¡aliai tokiomis pačiomis sutarties sÄ lygomis“. IeÅ¡kovas dubliku paaiÅ¡kino, kad Sutarčių 4.2 punkto pagrindu Å¡alys susitarė ne dėl ieÅ¡kovo negautų pajamų atlyginimo ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį, tačiau dėl protingų iÅ¡laidų, kurias paslaugų tiekėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ .

Atsakovas nesutiko su tokiu ieÅ¡kovo Sutarčių 4.2 punkto aiÅ¡kinimu, teigdamas, kad minėtas Sutarčių punktas prieÅ¡tarauja CK 6.721 straipsnio 1 daliai, kurios pagrindu atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovui tik Å¡io patirtus tiesioginius nuostolius, tačiau ieÅ¡kovas reikalauja negautų pajamų, dėl ko Sutarčių 4.2 punktai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyvui – CK 6.721 straipsniui. Å alys skirtingai aiÅ¡kino Sutarčių 4.2 punktÄ â€“ ieÅ¡kovo teigimu, 4.2 punkte Å¡alys susitarė dėl protingų ieÅ¡kovo iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ patirtų iÅ¡laidų atlyginimo, kita vertus ieÅ¡kovas reikalavimÄ grindė ir netesybų pagrindu.

Atsakovas teigė, kad 4.2 punktas nustato negautų pajamų atlyginimÄ , nors Å¡alys savo sutarimu negalėjo pakeisti imperatyvaus CK 6.271 straipsnio 1 dalies reguliavimo, todėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė Sutarčių 4.2 punktų nuostatas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jei Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).

AiÅ¡kinant Sutarčių 4.2 punkto turinį, nustatyta, kad UAB „Neringos restoranas“ nutraukus prieÅ¡ terminÄ sutartį Å¡is įsipareigoja UAB „Berendsen Textile Service“:

1) sumokėti kompensacijÄ , kuri padengtų Tiekėjo iÅ¡laidas, patirtas norint įvykdyti Sutartį iki praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ Kliento momento;

2) susitarė dėl Å¡ios kompensacijos dydžio, nustatydamos, kad Å¡alių susitarimu nuostolių suma lygi 50 % sumos, kuriÄ Klientas bÅ«tų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Taigi Å¡alys Sutarčių 4.2 punkte susitarė, kad atsakovui prieÅ¡ terminÄ nutraukus sutartį, Å¡is padengs ne ieÅ¡kovo netiesioginius nuostolius (kaip teigia atsakovas), tačiau ieÅ¡kovo patirtas „iÅ¡laidas, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ Kliento momento“ (Sutarčių 4.2 punktas).

Taip pat Å¡alys susitarė dėl „iÅ¡laidų, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ Kliento momento“, dydžio ir apskaičiavimo tvarkos, nustatydamos, jog jos sudaro „50 % sumos, kuriÄ Klientas bÅ«tų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos“. Teismo vertinimu, Å¡alys susitarė dėl tiekėjo (ieÅ¡kovo) iÅ¡laidų mokėjimo nutraukus sutartį anksčiau nei sueis 24 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus Sutarčių tikslÄ , pobÅ«dį bei Å¡alių pozicijÄ , teismas sprendžia, kad atsakovas iÅ¡laidas „kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ Kliento momento“ nepagrįstai sieja su ieÅ¡kovo negautomis pajamomis.

Pirma, atsakovas, sudarydamas Sutartis jų 4.2 punktais įsipareigojo atlyginti patirtas iÅ¡laidas, vadinasi, tiesioginius ieÅ¡kovo nuostolius – iÅ¡laidas, kurias tiekėjas patyrė, norėdamas įvykdyti sutartį iki praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ , ir Å¡iuos nuostolius Å¡alys įvardijo kaip kompensacijÄ . Antra, atsakovas, sudarydamas Sutartis sutiko, kad Å¡ie ieÅ¡kovo nuostoliai (įvardinti kaip kompensacija) nėra atskirai įrodinėtini, nes sutiko su jų skaičiavimo tvarka. Sutartys yra pasiraÅ¡ytos Å¡alių atstovų, iÅ¡reiÅ¡kusių savo valiÄ ir sutikimÄ dėl Sutarčių turinio.

Toks sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimas atitinka bendruosius CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisės principus, įvertinus ir tai, kad Sutarčių Å¡alys yra juridiniai asmenys, verslininkai, turėję ir galėję susipažinti su Sutarčių sÄ lygomis ir joms esant nesÄ Å¾iningoms ar prieÅ¡taraujančios teisės aktų normoms, pirmiausiai galėjo siÅ«lyti jas keisti ar pildyti. Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad Å¡alių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu ir reikÅ¡mingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Å is aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama Å«kio naÅ¡umo, įsipareigoja Å¡ias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimÄ laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismÄ priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-27 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Be to, atsakovas UAB „Neringos restoranas“ turėjo galimybę nesudaryti Sutarčių įtvirtintomis sÄ lygomis (paslaugų tiekėjas nėra dominuojančioje padėtyje). Ypatingai pabrėžtina tai, kad atsakovo UAB „Neringos restoranas“ atstovė advokatė Rimantė Tamulytė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ sÄ lygojo atsakovo patalpų remontas, todėl iÅ¡nyko poreikis gauti paslaugų tiekėjo paslaugas.

Nors taikant CK 6.721 straipsnio 1 dalį nesvarbios aplinkybės, dėl kurių klientas (atsakovas) atsisako paslaugų tiekimo, visgi, atsakovo atstovė patvirtino, kad UAB „Neringos restoranas“ apie bÅ«simÄ patalpų rekonstrukcijÄ jau žinojo 2016 m., kai buvo iÅ¡duotas pirmasis statybas leidžiantis dokumentas. Vėliau jis buvo koreguojamas ir galutinis statybas leidžiantis dokumentas, pagal kurį ir buvo pradėta patalpų rekonstrukcija, buvo iÅ¡duotas 2017 m. liepos mėn. Vadinasi, atsakovas UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. liepos 17 d. sudaręs Paslaugų teikimo sutartis jau žinojo/turėjo žinoti apie artimiausiu metu prasidėsiančius patalpų statybos darbus, tačiau vis tiek sudarė Sutartis nurodytomis sÄ lygomis ir terminais (pagal 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. liepos 17 d. sutarčių priedus jų galiojimas terminas yra 24 mėn.).

Taip pat atsakovas neinformavo ieÅ¡kovo, kad dėl artimiausiu metu prasidėsiančios rekonstrukcijos Sutartys negalės realiai bÅ«ti vykdomos sutartam 24 mėn. laikotarpiui. Kaip teigė ieÅ¡kovas, žinodamas Å¡ias aplinkybes, jis bÅ«tų siÅ«lęs kitas (didesnes) paslaugų kainas, Sutarčių terminas, santykių tęstinumas sÄ lygojo bÅ«tent tokį pasiÅ«lymÄ atsakovui. Taigi nors CK 6.721 straipsnio 1 dalis suteikia teisę atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, vis dėlto nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nesielgė sÄ Å¾iningai neinformuodamas ieÅ¡kovo, jog po Sutarčių pasiraÅ¡ymo artimu metu ieÅ¡kovo paslaugų teikimas bus neaktualus, nors atsakovui Å¡ios aplinkybės buvo žinomos.

CK 6.163 straipsnio 4 dalis įpareigoja Å¡alis atskleisti viena kitai joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti. Tarp Å¡alių ginčo nekilo dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovui nepateikė duomenų apie bÅ«simÄ patalpų remontÄ , dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog atsakovas nepateikė ieÅ¡kovui informacijos, turėjusios esminę reikÅ¡mę Sutartims sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Nors atsakovas nurodė aplinkybę, kad ieÅ¡kovas jam pateikė standartinę sutartį, kuriÄ atsakovas pasirašė neskaitydamas, CK 6.185 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai abi sutarties Å¡alys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu sutarties standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis įteikia jas kitai Å¡aliai raÅ¡tu iki sutarties pasiraÅ¡ymo ar jÄ pasiraÅ¡ant (1 punktas).

Taigi atsakovas pripažino, kad sutartys buvo pateiktos jam pasiraÅ¡ant, kas yra laikytina tinkamu supažindinimo įgyvendinimu. Ginčas sprendžiamas tarp privačių juridinių asmenų, todėl sudarytos ir byloje aiÅ¡kintinos sutarties nėra pagrindo vertinti kaip vartojimo sutarties (CK 6.193 straipsnis). Be to, Å¡alys yra laisvos derėtis sudarydamos sutartis (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad Å¡i atsakovo teisė bÅ«tų suvaržyta. Atsakovas tik po sutarčių nutraukimo pradėjo reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo dokumentų, patvirtinančių nuostolių realumÄ (e. b. l.

I tomas, l. 32), tačiau atsakovas turėjo visas galimybes atsisakyti nurodytos sutartinės nuostatos ir tokiomis sÄ lygomis sutarčių nesudaryti. Pabrėžtina, kad atsakovas sudarydamas sutartis nurodytomis nuostatomis pripažino ir sutiko su ieÅ¡kovo nuostolių, patirtų iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ , dydžiu, jų skaičiavimo metodika, o ginčyti jÄ (skaičiavimo metodikÄ ) pradėjo po sutarties nutraukimo (b. l. e. b. I tomas, l. 32). Teismas neturi duomenų, kad atsakovas buvo verčiamas sudaryti sutartį.

Sutartis turi įstatymo galiÄ , sutarčių reikia laikytis, o prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai (CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad Sutarčių 4.2 punktas prieÅ¡tarauja CK 6.721 straipsnio 1 daliai, nes riboja atsakovo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nustatydamas ieÅ¡kovui mokėtinos kompensacijos dydį. Pirmiausiai, atsakovo teisė nutraukti Sutartis nebuvo apribota, nes atsakovas Å¡ia teise pasinaudojo ir nutraukė sutartinius santykius su ieÅ¡kovu (e. b. priedo l. 10).

Atsakovas praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartis ir nebevykdė nurodytu terminu sutartinių prievolių – priimti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo teikiamas kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas bei už jas apmokėti. Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jis patyrė bÅ«tent tokio dydžio tiesioginius nuostolius. Kaip jau minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymų galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia ir tai, kad klientas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukęs sutartį, turi pareigÄ padengti paslaugos tiekėjui iÅ¡laidas, dėl kurių dydžio jos susitarė sudarydamos sutartį (Sutarčių 4.2 punktas).

Atmestini atsakovo teiginiai, kad Å¡alys susitarė dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo: jau ankščiau nurodyta, kad Å¡alys susitarė dėl kompensacijos, kuri padengtų iÅ¡laidas, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ Kliento momento. Å alių susitarimu nuostolių suma lygi 50 % sumos, kuriÄ Klientas bÅ«tų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Nurodyta Sutarčių 4.2 punkto nuostata atitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalies formuluotę, įpareigojančiÄ klientÄ atlyginti iÅ¡laidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ kliento momento.

Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad Sutarčių 4.2 punktas įtvirtina netiesioginių nuostolių atlyginimÄ . Aplinkybė, kad Å¡alys susitarė dėl tiesioginių nuostolių skaičiavimo metodo, susiedami jį su 50 % sumos, kuriÄ Klientas bÅ«tų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos, negali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimo imperatyvui, nes CK 6.271 straipsnio 1 dalis nedraudžia Å¡alims detalizuoti Å¡ios normos įgyvendino sÄ lygų ir tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

Teismas dar kartÄ pažymi, kad Å¡alys sutartyje susitarė dėl nuostolių skaičiavimo metodo, todėl atsakovui kyla pareiga vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo atveju atlyginti Å¡alių sutartÄ kompensacijÄ , kuri savo esme atitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalies iÅ¡laidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013, vertindamas analogiÅ¡ko turinio atlygintinos kilimėlių nuomos ir keitimo sutartinės nuostatos turinį, sprendė, kad 50 procentų suma, kuriÄ bÅ«tų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos klientas, yra priteistina paslaugų tiekėjo naudai.

Atmestini atsakovo argumentai, kad praÅ¡omų priteisti dydžio nuostolių ieÅ¡kovas realiai nepatyrė: tai nepaneigia aplinkybės, kad ieÅ¡kovas iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ nepatyrė tiesioginių iÅ¡laidų, tikėdamasis Sutarčių vykdymo sutartais terminais (pvz., kilimėlių įsigijimas). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Sutarčių 4.2 punkto formuluotė, kuria Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad atsakovas padengs iÅ¡laidas, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ Kliento momento.

Atmestini atsakovo argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013, nėra taikytina nagrinėjamu atveju – nors minėtoje nutartyje nubuvo ginčijama analogiÅ¡ka Sutarčių 4.2 punkto nuostata, ginčas byloje kilo bÅ«tent dėl sutartinės nuostatos, pagal kuriÄ klientas bÅ«tų sumokėję tiekėjui 50 procentų sumos iki sutarties galiojimo pabaigos. Teismas sprendžia, kad Å¡ios faktinės aplinkybės rodo ratio decidendi tapatumÄ , todėl nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla formuoja privalomÄ taisyklę ir nagrinėjamai bylai.

Be to, CK 6.271 straipsnio 1 dalies turinys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinamas kaip neteikiantis pagrindo iÅ¡vadoms, jog Å¡ioje normoje sutarties nutraukimo tvarka yra iÅ¡dėstyta iÅ¡samiai ir iÅ¡baigtai bei kad turi bÅ«ti taikoma tik Å¡i įstatymo norma. Ja sutarties Å¡alys nesuvaržytos sutartyje nusistatyti iÅ¡samiÄ kliento teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį tvarkÄ , nustatant papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principÄ ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Pripažintina, kad paslaugų sutartys savo pobÅ«džiu, dalyku, Å¡alių sudėtimi, jų ketinimais vykdant sutartį gali bÅ«ti labai įvairios, tai lemia ir objektyvų poreikį Å¡alims įgyvendinant ir apsaugant savo interesus nusistatyti individualias konkrečios paslaugų sutarties sÄ lygas, įskaitant ir sÄ lygas, nustatančias kliento teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

Taigi CK 6.271 straipsnio 1 dalis Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti pildoma. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys Sutarčių 4.2 punktuose nustatė aiÅ¡kų susitarimÄ , įpareigojant atsakovÄ sumokėti sutarto dydžio kompensacijÄ ieÅ¡kovui kaip pastarojo iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimÄ tiesioginius nuostolius, susitarė dėl jų dydžio, nėra pagrindo teigti, kad Sutarčių 4.2 punktai prieÅ¡tarauja CK 6.271 straipsnio 1 daliai. Pirmiausiai, Sutarčių 4.2 punktais neuždraudė atsakovui pasinaudoti sutarties nutraukimu ir atsakovas sutartį nutraukė prieÅ¡ terminÄ (e. b. priedo l. 10).

Antra, Sutarčių 4.2 punkto detalizacija dėl iÅ¡laidų, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ Kliento momento, atlyginimo atkartoja CK 6.271 straipsnio 1 dalies formuluotę. Todėl sutartos kompensacijos tikslas atitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalies tikslÄ â€“ atlyginti ieÅ¡kovui Å¡io patirtas iÅ¡laidas iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo momento. Å alys bendru sutarimu laisva valia (prieÅ¡ingų įrodymų nėra) papildė CK 6.271 straipsnio 1 dalį sutardami dėl patirtų, t. y. tiesioginių nuostolių dydžio apskaičiavimo.

Todėl atmestini prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai, jog Sutarčių 4.2 punktai prieÅ¡tarauja CK 6.271 straipsnio 1 daliai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog Å¡alys, pasirinkdamos atitinkamo dydžio kompensacijÄ , įvertino ieÅ¡kovo patirtus (tiesioginius) nuostolius dėl sutarties nutraukimo, o kompensacija pagal sutarčių sÄ lygas yra skirta Å¡iems nuostoliams padengti. BÅ«tent kliento pareigÄ atlyginti tiesioginius nuostolius nutraukus sutartį CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu paslaugos tiekėjui (ieÅ¡kovui) pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismui 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį ir Sutarčių 4.2 punktus turi teisę reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ , nustatytÄ Sutarčių 4.2 punkte, nes Å¡i kompensacija savo tikslu atitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatytas paslaugų tiekėjo iÅ¡laidas (t. y. tiesioginius nuostolius), patirtas iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo momento. Be to, Å¡alys susitarė dėl kompensacijos dydžio Sutarčių 4.2 punktuose.

Atsakovas, bÅ«damas juridinis asmuo, verslo subjektas, suvokiantis sutarties pasiraÅ¡ymo pasekmes, turi elgtis apdairiai ir iÅ¡siaiÅ¡kinti pasiraÅ¡omų dokumentų turinį. Sutartys jas sudariusioms Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ sutarčių kylančios prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (pacta sunt servanda, CK 6.38 straipsnis). Teismas sprendžia, kad nuostolių, kurių gali reikalauti paslaugos tiekėjas CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir netesybų (CK 6.37 straipsnis) samprata ir taikymo pagrindai yra skirtingi.

Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodė, kad pagal Sutarčių 4.2 punktus reikalauja priteisti netesybas, dubliku patikslino, jog praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas, kurias paslaugų tiekėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo iki sutarties nutraukimo ir dėl kurių dydžio Å¡alys susitarė sutartimis. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti pinigų suma, Sutarčių 4.2 punkte įvardijama kaip kompensacija, atitinka CK 6.271 straipsnyje nustatytas paslaugų tiekėjo patirtas iÅ¡laidas iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo momento.

IeÅ¡kiniu reikalaujamos priteisti sumos kvalifikavimas kaip netesybų yra atmestinas, nes netesybos (bauda) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1dalis). Netesybos negali bÅ«ti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimÄ , Å¡iuo atveju – absoliučios teisės nutraukti sutartį įgyvendinimÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).

Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti netesybas, jo nurodyta ginčo Å¡alių teisinė kvalifikacija teismo nesaisto. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ .

Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas.

Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas taikant bÅ«tent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. K. S., V. S., bylos Nr. 3K-3-279/2012, 2015 m. birželio 10 d. nutartis priimta civilinėj byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

Siekiant teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, bÅ«tina nustatyti, ar CK 6.271 straipsnio 1 dalies norma gali bÅ«ti vertinama kaip imperatyvi teisės norma. CK 1.80 straipsnis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį bÅ«tina nurodyti ne tik šį straipsnį, bet ir konkrečiÄ imperatyviÄ Ä¯statymo normÄ , kuriai sandoris prieÅ¡tarauja. Atsakovas imperatyviÄ normÄ , kuriai prieÅ¡tarauja Sutarčių 4.2 punktai nurodo CK 6.271 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatant, imperatyvi teisės norma ar ne, yra vienodai svarbÅ«s tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas taikant bendruosius teisės normų aiÅ¡kinimo principus. ImperatyviÄ sias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiÅ¡kai, tai reiÅ¡kia, kad jų iÅ¡raiÅ¡kos forma – kategoriÅ¡ki paliepimai, veiksmų apraÅ¡ymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sÄ lygos ir bÅ«dai.

Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D.

K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Impronela Tours“ v. UAB „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010). Ä®vertinus CK 6.271 straipsnio 1 dalies formuluotę, nustatančiÄ privalomÄ elgesį kliento atžvilgiu (privalo sumokėti), kurios tikslas – užtikrinti paslaugos tiekėjo interesų apsaugÄ , yra pagrindas teigti, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja klientÄ atlyginti paslaugos tiekėjui nurodytas iÅ¡laidas. Tačiau CK 6.271 straipsnio 1 dalis nedraudžia Å¡alims susitarti dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio: kasacinio teismo praktika pripažįsta, kad Å¡alys gali susitarti dėl CK 6.271 straipsnio 1 dalies normos įgyvendinimo sÄ lygų ir tvarkos (CK 6.38, 6.189 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas paneigtų sutarčių laisvės principÄ (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) ir paneigtų paslaugos tiekėjo interesų apsaugÄ . Be to, sutartine teise ginamas teisėtų lÅ«kesčių interesas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji bÅ«tų atsidÅ«rusi, jeigu sutartinės nuostatos bÅ«tų vykdomos. Nagrinėjamu atveju Å¡alys susitarė ne tik dėl kliento teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tačiau ir nustatė kliento pareigÄ padengti paslaugos tiekėjo iÅ¡laidas, dėl kurių dydžio Å¡alys susitarė Sutarčių 4.2 punktais.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 849,00 Eur dydžio kompensacija. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje.

Nr. 3K-3-283/2012; kt.). IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 8 procentų dydžio procesines palÅ«kanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktus, 2 straipsnio 3 dalį bei 3 straipsnio 3-4 dalis. Nagrinėjamu atveju Å¡alių sudarytam susitarimui Lietuvos Respublikos mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas netaikytinas, nes ginčo susitarimai patenka į vienÄ iÅ¡ Ä®statymo taikymo srities iÅ¡imčių (konkrečiai – 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas) – Ä®statymas nereglamentuoja palÅ«kanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti.

Teismui kvalifikavus praÅ¡omÄ priteisti kompensacijÄ kaip ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas (CK 6.271 straipsnio 1 dalis), t. y. tiesioginius nuostolius, nurodytas Ä®statymas neturi pagrindo bÅ«ti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 6 procento dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (849,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. spalio 30 d., teismo įsakymo priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo IeÅ¡kovas prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas: už ieÅ¡kinį sumokėtÄ 25 Eur žyminį mokestį (e. b. priedo l. 2, 27, e. b. l.

10) ir 600 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. priedo l. 78-80, e. b. l. 57-59), iÅ¡ viso 625 Eur. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

IeÅ¡kovas teismui pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti patirtas iÅ¡laidas, kuriame nurodyta, kad už teisinę pagalbÄ (už procesinių dokumentų rengimÄ (ieÅ¡kinio, dubliko, atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį, tripliko) byloje rengimÄ , pateikimÄ teismui ir kliento atstovavimÄ byloje su kliento skolininku UAB „Neringos restoranas“ bei konsultacijos ginčo klausimais) ieÅ¡kovas advokatui sumokėjo 600 Eur. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymas Nr. 1R-85) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį nustatytas 2,5 koeficientas; 8.3 punktÄ už dublikÄ , triplikÄ nustatytas 1,5 koeficientas; 8.16 punktÄ už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai nustatytas 0,4 koeficientas; 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , nustatytas 0,1 koeficientas.

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) yra 935,7 Eur. Ä®vertinus ieÅ¡kovo atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį (ieÅ¡kinyje, dublike, atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kinio, dubliko ir atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį apimtį), taip pat į teismo posėdžio trukmę, nagrinėjamų santykių sudėtingumÄ , ieÅ¡kovo elgesį procese, teismas sprendžia, jog praÅ¡oma priteisti 600 Eur iÅ¡laidų suma, skirta advokato pagalbai apmokėti, atitinka realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistina iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, praÅ¡omų priteisti bylinėjmosi iÅ¡laidų dydį, teismas sprendžia, kad pagrindų mažinti jų dydį nėra: dalinis ieÅ¡kinio tenkinimas yra susijęs su procesinių palÅ«kanų dydžiu, teismui pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinus pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai kas, išdėstyta ir į tai, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju iš atsakovo ieškovui priteistina iš viso 625 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Byloje iš viso patirta 8,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Neringos restoranas“, į. k. 126366155, ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“, į. k. 110694894, naudai 849,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus) dydžio kompensacijÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (849,00 Eur) nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos (2017 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 625 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Neringos restoranas“, įmonės kodas 126366155, 8,73 Eur (aÅ¡tuonis eurus 73 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė