c54a91af-8efd-4fb2-b5d1-92f3eec585cc · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-238/2013Procesinis bylos Nr. 1-40-2-00046-2010-0Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.5.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimos Garnelienės,teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui,nuteistajam R.

Å .,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėta Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir R.

Å . paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo R. Å . priteista nukentėjusiajai L. Å . 15 000 Lt neturtinei žalai bei 3 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. Å . nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ apgaulės bÅ«du įgyti teisę į svetimÄ , L. Å . priklausantį turtÄ â€“ 280 000 Lt pinigines lėšas, įgijęs pastarosios pasitikėjimÄ , žinodamas, kad ji nėra jam įsiskolinusi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytu adresu pagamino netikrÄ didelės vertės vertybinį popierių – 2008 m. birželio 15 d. paprastÄ jį vekselį, žinodamas, kad tekstas melagingas, atspausdino ir visiÅ¡kai užpildė ant iÅ¡ anksto nukentėjusiosios L.

Å . pasiraÅ¡yto lapo paprastojo neprotestuotino vekselio blanko, jame nurodydamas, kad L. Å . skolinga jam 280 000 Lt ir įsipareigoja iki 2010 m. vasario 15 d. grÄ Å¾inti pinigus, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ 2010 m. vasario 18 d. savo paties pagamintÄ netikrÄ vertybinį popierių – 2008 m. birželio 15 d. paprastÄ jį vekselį pateikė Å iaulių miesto 1-am notarų biurui vykdomajam raÅ¡tui iÅ¡duoti ir, gavęs vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ notaro, jis, 2010 m. vasario 18 d. pateikė antstoliui R.

K., adresu (duomenys neskelbtini), kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreiptas į L. Å . priklausantį turtÄ , tokiu bÅ«du R. Å . apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į nukentėjusiosios L. Å . didelės, 280 000 Lt vertės, turtÄ .             Nuteistasis R. Å . apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus. Pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti tiesos, nesigilino į bylos medžiagÄ , pažeidė jo teisę į sÄ Å¾iningÄ procesÄ , surinktus duomenis vertino atsiedamas vienÄ nuo kito, daugelio įrodymų iÅ¡ vis nevertino, neaptarė jų reikÅ¡mės. Nuteistojo nuomone, skundžiamame nuosprendyje neaptarti ir L.

Å . parodymai, prieÅ¡taraujantys tiek apklaustų liudytojų, tiek R. Å . parodymams.              Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad R. Å . neturėjo teisinio pagrindo reikalauti skolos iÅ¡ L. Å ., todėl L. Å . nebuvo pagrindo pasiraÅ¡yti vekselį, nes tai neatitinka byloje surinktų įrodymų ir jiems akivaizdžiai prieÅ¡tarauja. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. birželio 15 d.

žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, L. Å . pasirašė paprastÄ jį vekselį 280 000 Lt sumai, kuriuo ji įsipareigojo R. Å . sumokėti 280 000 Lt iki 2010 m. vasario 15 d. L. Å . skola susidarė įvertinus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise buvo perleistas L. Å ., vertę (150 000 Lt), Å¡io žemės sklypo paruoÅ¡imÄ namo statybai (40 000 Lt) bei parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrengimÄ (90 000 Lt). 2008 m. birželio 15 d. vekselį užpildė savo ranka, o L.

Å . savo ranka užrašė savo asmens kodÄ , vardÄ , pavardę bei gyvenamosios vietos adresÄ , kurį pasirašė laisva valia.             Teigia, jog vekselių iÅ¡raÅ¡ymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo ir patenkinimo tvarkÄ bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Lietuvos Respublikos Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – Ä®PVÄ®) ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).

Cituoja Ä®PVÄ® 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 2 punktÄ , 77 straipsnio 2 punktÄ , CK 1.105 straipsnio 1 dalį, 6.929 straipsnio 4 dalį ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartimis Nr. 3K-3-443/2005, Nr. 3K-3-8/2007, Nr. 3K-3-311/2008, Nr. 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-314/2010, pagrįsdamas savo teisėtus lÅ«kesčius dėl L. Å . iÅ¡raÅ¡yto vekselio.             IÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme buvo nustatyta, kad jis (R. Å .) mokėjo tiek už statybos darbus parduotuvėje, tiek už žemės sklypo paruoÅ¡imo namo statybai darbus, o 2008 m. gegužės 30 d.

žemės sklypo perleidimo sandoriuose užfiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl tarp R. Å . bei L. Å . vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienai buvo susiklostę akivaizdÅ«s turtiniai civiliniai santykiai.              Teigia, kad L. Å . buvo nesÄ Å¾ininga ir sÄ moningai nurodė neteisingas aplinkybes dėl jos namo statybos laikotarpio, siekdama pavėlinti anksčiau prasidėjusias namo statybas, ir siekia įrodyti, kad Å¡io namo statyboms naudojo paskolos, gautos 2008 m. rudenį, pinigus, tačiau tokiÄ jos versijÄ paneigia liudytojų G.

J., V. Å ., E. V., R. G., R. G., R. V., R. P., V. G., R. S. parodymai (2 t., b. l. 114, 4 t., b. l. 120, 192), jo paties parodymai (4 t., b. l. 107), L. Å . pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) statybinės medžiagos“, UAB (duomenys neskelbtini). Be to, liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, jog jį sutikusi L. Å . prašė melagingai liudyti, kad prie jos namo (duomenys neskelbtini), R. Å . finansiÅ¡kai nėra prisidėjęs (1 t., b. l. 85-86). Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu kitoje baudžiamojoje byloje, kur jis apie vekselį nenurodė, nepagrįstai vertino kaip įrodymÄ , jog tuo metu nebuvo vekselio.

Nuteistasis manė, jog užsiminus apie tai apklausos protokole, L. Å . gali imtis veiksmų ir perraÅ¡yti gyvenamÄ jį namÄ , nes vekselio apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Be to, nuteistasis pažymi, jog tuose parodymuose jis nenurodė, kad nėra iÅ¡raÅ¡ytas 2008 m. birželio 15 d. vekselis L. Å . vardu.Apeliantas nesutinka su teismo motyvais dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sandorių perleidimo, nes L. Å . ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo pardavimo klausimus su ja tvarkė bÅ«tent R.

Å ., o ne R. Å . sÅ«nus A. Å . (kurio vardu Å¡is žemės sklypas buvo registruotas). Pripažino, kad notarinėje 2008 m. gegužės 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina neatitinka tikrovės, nes už šį žemės sklypÄ R. Å . prašė 150 000 Lt (1 t., b. l. 39-40). Mano, kad Å¡ie parodymai atitinka ir R. Å . nurodytas aplinkybes, jog į vekselyje nurodytÄ 280 000 Lt sumÄ Ä¯eina ir 150 000 Lt suma už žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, L. Å . siekdama paneigti anksčiau duotus parodymus teigė, kad pinigus už sklypÄ mokėjo A.

Å ., tačiau tokie jos parodymai prieÅ¡tarauja anksčiau duotiems ir liudytojos L. J. parodymams. Nuteistasis pažymi, kad Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 40-2-046-10 konstatuota, jog akivaizdu, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nuo pat pradžių buvo įraÅ¡yta tikrovės neatitinkanti žemės sklypo pirkimo-pardavimo suma ir tarp R. Å . ir L. Å . galėjo kilti turtinio pobÅ«džio ginčas. IÅ¡ Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. 11/01-005 matyti, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008 m. gegužės 1 d. buvo 135 000 Lt.

Liudytojas G. J. teisme parodė, jog tokio žemės sklypo vieno aro kaina tuo metu buvo apie 15 000 Lt, tai žino, nes jo draugas įsigijo ten žemės sklypÄ .             Teigia, jog teismo iÅ¡vada, jog už parduotuvės remontÄ buvo mokama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) lėšų, o už gyvenamojo namo statybÄ mokėjo nukentėjusioji, yra prieÅ¡taringa, logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, iÅ¡kreipianti byloje surinktų įrodymų turinį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) mokėjo pinigus R.

Å ., kad L. Å . perdavė savo pinigines lėšas R. Å ., kad jis galėtų sumokėti už gyvenamojo namo pamatų statybÄ , kitų statybos darbų atlikimÄ . L. Å . 2012 m. birželio 4 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad R. Å . mokėjo dalimis už tai, kÄ jis padaro, jam sumokėdavo už darbÄ (4 t., b. l. 101), tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių Å¡iuos nukentėjusiosios teiginius, nėra.              Apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje neanalizuoti įrodymai dėl L.

Å . iÅ¡keltos versijos, kad ji tuščiuose lapuose nurodė savo vardÄ , pavardę, asmens kodÄ ir pasirašė, todėl R. Å . galėjo paimti tokį lapÄ bei jį panaudoti 2008 m. birželio 15 d. vekseliui iÅ¡raÅ¡yti. Nuteistojo nuomone, L. Å . versija yra akivaizdžiai melaginga, sugalvota siekiant iÅ¡vengti prievolės. Å iÄ nukentėjusiosios versijÄ paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -107 (10), 2010 m. gegužės 10 d. dokumentų specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -106 (10).

Atkreipia dėmesį į tai, kad L. Å . civilinėje byloje, kurioje priimtas neįsiteisėjęs sprendimas, neigė, kad tai yra jos paraÅ¡as. Apeliantas nurodo, jog rakto nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini), neturėjo. Be to, jis niekada nesiÅ«lė L. Å . iÅ¡raÅ¡yti tuščius lapus su asmens kodu, vardu, pavarde, jos gyvenamÄ ja vieta, nematė ir negirdėjo, jog L. Å . savo mamai buvo iÅ¡raÅ¡iusi tokius raÅ¡tus, tokių lapų nebuvo rasta ir pas patį apeliantÄ . Liudytoja L. J. teisiamajame posėdyje negalėjo nurodyti nė vieno atvejo dėl tokių lapų naudojimo, tokių įrodymų nebuvo pateikta ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant teisme.

Skųsdama prokuratÅ«ros priimtus nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo L. Å . nurodydavo, jog pateiks įrodymus, kad jos mama yra panaudojusi tokius lapus, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Be to, 2012 m. birželio 4 d. teisiamajame posėdyje L. Å . parodė, kad mama niekur nepanaudojo lapelių su jos paraÅ¡ais. Taip pat, neįtikima nukentėjusiosios versija, kad toks lapas su L. Å . anketiniais duomenimis bei jos paraÅ¡u buvo skirtas iÅ¡raÅ¡yti įgaliojimui, nes ji (L. Å .) iÅ¡ Å . buvo iÅ¡vykusi tik dienÄ ar dvi, 2007 m. spalio įgaliojimas užpildytas jos ranka, jame nurodyta, kokius konkrečius veiksmus ji įgalioja atlikti savo motinÄ L.

J., nukentėjusiosios minimas įgaliojimas neatitiktų CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad tų lapų reikėjo tam, kad jos mama galėtų paimti įvairius statybos projektus bei jų pataisymus.Apelianto nuomone, nepagrįstai nesivadovauta R. S. parodymais, kad R. Å . jam rodė L. Å . pasiraÅ¡ytÄ vekselį dėl skolos. Aplinkybė, jog R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis tiksliai neprisimena jam parodytame vekselyje nurodytos sumos, o pirmÄ kartÄ apklaustas kaip liudytojas nurodė 280 000 Lt sumÄ , papildomai apklaustas teisme parodė, kad vekselyje nurodyta suma buvo didesnė nei 200 000 Lt, nerodo, kad liudytojo R.

S. parodymai yra prieštaringi.             Nuteistas teigia, kad jeigu byloje esančių abejonių negalima pašalinti, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, todėl įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nėra abejonių, kad vekselis ir buvo išrašytas būtent tomis aplinkybėmis, kurias nurodė R.

Å ..Apelianto nuomone, kad atsižvelgus į 2011 m. birželio 3 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-745 (11) yra tikimybė, kad pirmiau buvo atspausdintas tekstas, o vėliau paraÅ¡yti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai, o tai patvirtina 2010 m. gegužės 10 d. dokumentų specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -106 (10). Nuteistasis pažymi, jog 2010 m. birželio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -161 (10) nurodyta, kad „tirti rekvizitų eiliÅ¡kumÄ ir nustatyti, kas 2008 m. birželio 15 d. paprastajame vekselyje (neprotestuotiname) padaryta pirmiau – paraÅ¡yti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai „L.

Š. (duomenys neskelbtini)“ bei parašas ar išspausdintas vekselio spausdintinis tekstas (blankas), nebuvo galima, nes minėti įrašai ir parašas su spausdintiniu vekselio tekstu neturi susikirtimo taškų“ (1 t., b. l. 110-111). Taip pat, pažymi, jog Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. neįsiteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-264-368/2011, net esant kad „tikėtina, jog 2008 m. birželio 15 d. paprastajame vekselyje šalia rankraštinio įrašo „L.

Å .“ pasirašė L. Å .“, sprendė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vados Nr. 11Å -107 (10) negalima laikyti įrodymu, nes specialisto iÅ¡vados dėl L. Å . paraÅ¡o yra tikėtinos, o 2011 m. birželio 3 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-745 (11) neduodama net tikėtina iÅ¡vada tik nurodoma, kad yra tikimybė.              Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį ir į tÄ aplinkybę, jog Å iaulių apygardos teismas, iÅ¡tyręs visus įrodymus, 2012 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo, kad kaltinimÄ pagrįsti trÅ«ksta duomenų, tačiau po pastarosios nutarties priėmimo įrodymų, kurie bÅ«tų nepalankÅ«s nuteistajam surinkta nebuvo, prieÅ¡ingai, teisiamojo posėdžio metu liudytojai parodė, kad L.

Å . sÄ moningai nurodė neteisingas aplinkybes apie jos namo statymo laikotarpį bei pagrindė akivaizdžius turtinius santykius tarp L. Å . bei R. Å ., kas ir buvo pagrindas iÅ¡duoti vekselį L. Å .. Galiausiai apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimÄ , jog teismo baigiamajame akte negali bÅ«ti nutylėjimų, argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo teismo baigiamojo teisės akto priėmimui. Teismo baigiamieji aktai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims.

Jeigu Å¡io reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.Nuteistasis praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.             Atsikirtime į nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ nukentėjusioji L. Å . praÅ¡o nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusioji teigia, jog Å iaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės padarytos iÅ¡tyrus ir įvertinus visus įrodymus.

             Nukentėjusioji nurodo, jog 2009 m. nutraukus santykius su R. Å ., pastarasis pradėjo jÄ persekioti, terorizuoti, gÄ sdinti ir teigti, jog ji jam yra skolinga. Nukentėjusioji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis turimas ir Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu R. Å . nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant pastarÄ jÄ bylÄ , apklausta kaip liudytoja R. M. parodė, jog nutraukus santykius su R.

Å ., jis jÄ taip pat persekiojo, grasino, reikalavo pinigų, dėl ko taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.              Be to, nukentėjusioji teigia, jog namo statyboms pinigų iÅ¡ nuteistojo negavo, o žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), nusipirko ne iÅ¡ nuteistojo, o iÅ¡ A. Å . pagal 2008 m. gegužės 30 d. sutartį ir už sklypÄ sumokėjo 35 000 Lt, dalį žemės sklypo tos pačios dienos dovanojimo sutartimi jai padovanojo A. Å ., Å¡ia sutartimi jai dovanotas įvažiavimas, kuris priklauso ir juo naudojasi ir kitų sklypų savininkai, nes be įvažiavimo ji nebÅ«tų galėjusi naudotis nusipirktu žemės sklypu.

Nukentėjusioji pažymi, jog parduotuvė yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė ir įmonė savo lėšomis vykdė remontÄ , pirko statybines medžiagas. Ä®monė buvo sudariusi su rangovais sutartis, už darbus mokėjo pagal sutartis, 2011 m. gruodžio 20 d. teisiamajame posėdyje pateikti dokumentai kas atliko darbus ir kas už juos mokėjo. Pateikė dokumentus ir dėl statybinių medžiagų įsigijimo namui (duomenys neskelbtini) gatvėje, beveik 58 000 Lt sumai. Atkreipia dėmesį, jog nuteistasis nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo teiginius apie tai, kad už statybines medžiagas jis mokėjo iÅ¡ savo lėšų.

Be to, iÅ¡ R. Å . 2007 – 2009 m. pajamų mokesčio deklaracijų turinio matyti, kad lėšų statyboms jis neturėjo, o nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog lėšas namo statybai jam skolino tėvas ir sesuo, nepagrįsti jokiais dokumentais. PrieÅ¡ingai nei R. Å ., nukentėjusioji pateikė dokumentus, jog ji pagal 2008 m. rugsėjo 29 d. kreditavimo sutartį ėmė paskolÄ , be to, pinigų gavo ir iÅ¡ tėvo V. J..             Nukentėjusioji L. Å . taip pat teigia, jog apie vekselį sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, nors jokio vekselio niekam, niekada nerašė.

Dėl suklastoto dokumento kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , ginčijo vekselį civilinio proceso tvarka, byla Å¡iuo metu nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, kuri yra sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Nukentėjusioji pažymi, jog nuteistasis vekselio suraÅ¡ymo aplinkybes visada nurodė labai aptakiai, nagrinėjamoje byloje jo parodymai skiriasi nuo parodymų duotų kitoje baudžiamojoje byloje dėl terorizavimo, be to, prieÅ¡taringi nuteistojo parodymai ir nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teisme.

Nukentėjusioji L. Å . pastebi, kad nuteistojo praÅ¡ymu apklausti liudytojai, dirbę prie namo, teigė, jog jiems mokėjo R. Å ., tačiau jiems nebuvo žinoma, kieno tai buvo pinigai, nenurodė, kokios sumos buvo sumokėtos, nepateikti ir tuos faktus patvirtinantys dokumentai. Be to, liudytojai nurodė, kad jiems mokėta už darbus, kurie į vekselio sumÄ neįtraukti, nes pats nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad iÅ¡ visos vekselio sumos, tik 40 000 Lt sumÄ sudaro už žemės sklypo paruoÅ¡imÄ namo statybai suma (kitoje skundo dalyje nurodoma gyvenamojo namo pamatų įrengimo suma).

Dalis liudytojų patvirtino, jog jiems mokėjo ir L. Å ..             Nukentėjusioji nesutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais faktais, kad žemės sklypas parduotas už sutartyje nurodytÄ tikrovės neatitinkančiÄ kainÄ , ir pažymi, jog turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta žemės sklypo vertė 135 000 Lt sumai su sÄ lyga, kad yra atvesta elektra ir suformuotas pravažiavimas, tačiau L. Å . įsigijus sklypÄ Å¡ių dalykų nebuvo. Taip pat, byloje pateikta korporacijos ,,Matininkai” iÅ¡vada dėl turto rinkos vertės, iÅ¡ kurios matyti, kad sklypo vertė 65 000 Lt.             Nukentėjusiojo L.

Å . taip pat nurodo, jog R. Å . lankėsi jos gyvenamojoje vietoje Klaipėdos g. 70, turėjo nuo namo raktÄ , tuo metu ji rÅ«pinosi parduotuvės remontu, todėl namuose motinai buvo palikti pasiraÅ¡yti lapai bei raÅ¡ymo priemonė. Pažymi, jog 2008 m. birželio 15 d. paprastasis vekselis užpildytas nuteistojo ranka, suma paraÅ¡yta taip pat nuteistojo ranka, o specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-745(11) nustatyta, kad yra tikimybės, jog pateiktame vekselyje pirmiau tuščiame lape buvo paraÅ¡ytas rankraÅ¡tinis įraÅ¡as ,,a/k (duomenys neskelbtini) L.

Å . (duomenys neskelbtini) ” ir Å¡alia esantis paraÅ¡as, o vėliau atspausdintas tekstas. Nukentėjusiosios nuomone, tai patvirtina faktÄ , kad nuteistasis suklastojo vekselį siekdamas savo naudai įgyti turtinę teisę į nukentėjusiosios didelės vertės turtÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Å . ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė - atmesti.Nuteistojo R. Å . apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistojo apeliacinio skundo dalis susijusi su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų, reglamentuojančių vekselio prigimtį, jo sukuriamus civilinius teisinius santykius, bei Ä®PVÄ®, o taip pat LAT praktikos Å¡ios kategorijos civilinėse bylose, analize.

Apeliantas nurodo, kad vekselio prigimtis, savybės, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui, o vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo įgaliojimo. Jis bÅ«tų visiÅ¡kai teisus, jei tai bÅ«tų civilinio proceso tvarka nagrinėjamas ginčas tarp vekselio davėjo ir vekselio turėtojo. Å iuo konkrečiu atveju sprendžiamas klausimas, ar vekselio turėtojas nuteistasis R.

Å . pats pagamino vekselį ir jo pagrindu apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į nukentėjusiosios L. Å . didelės vertės turtÄ â€“ 280 000 Lt pinigų sumÄ .Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos motyvuotos teismo iÅ¡vados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikacija R.

Å . pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra teisinga. Nuteistasis R. Å . deklaratyviai savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo baigiamasis aktas nėra aiÅ¡kus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims ir taip pažeidžiama Konstitucija.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės iÅ¡vengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ nurodytų veikų.IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad R.

Å . apgaulės bÅ«du įgijo teisę į svetimÄ , L. Å . priklausantį, turtÄ â€“ 280 000 Lt pinigines lėšas. Svetimo turto įgijimas - tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę. IÅ¡ esmės tai neteisėtas fiktyvaus teisinio santykio sukÅ«rimas, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys gauna svetimÄ turtÄ ar materialių civilinės apyvartos objektų teikiamÄ naudÄ (LAT nutartis Nr. 2K-44/2007). IÅ¡oriÅ¡kai įgijimas gali atitikti turinio ir formos reikalavimus, kurie nustatyti CK atitinkamos rÅ«Å¡ies turto sandoriams.

Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris iÅ¡raÅ¡omas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam, tai numatyta ir CK 1.105 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis R. Å . ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodo, kad vekselyje pradedant nuo „280 000 ...“ iki „(duomenys neskelbtini)“ parašė savo ranka (2 t., b. l. 179-180, 4 t., b. l. 103-106).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -107 (10) nurodyta, kad tyrimui pateiktame 2008 m. birželio 15 d. paprastajame vekselyje rankraÅ¡tinius įraÅ¡us prasidedančius „280 000 du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių ...“ ir pasibaigiančius „...(duomenys neskelbtini)“ parašė R. Å . (1 t., b. l. 102-105). IÅ¡ Å¡ių įrodymų matyti, kad vekselio turinį parašė nuteistasis, nors iÅ¡ aukščiau paminėto Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalies matyti, kad įstatymo leidėjas numato pareigÄ vekselio davėjui iÅ¡raÅ¡yti šį dokumentÄ , nes bÅ«tent vekselio davėjas be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

Teismas pažymi, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Vekseliui yra nustatyti griežti formalumo ir abstraktumo reikalavimai, kurie reiškia, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo ir yra be išlygų.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ dėl Å¡ių priežasčių vekselis gali bÅ«ti ginčijamas tik remiantis formaliais vekselio trÅ«kumais (Ä®PVÄ® 3, 4, 77, 78 straipsniai). Taigi, akivaizdu, kad sprendžiant dėl paprastojo vekselio tikrumo, svarbÅ«s Ä®PVÄ® 77 straipsnyje numatyti formalÅ«s Å¡io dokumento rekvizitai bei vekselio davėjo ir gavėjo valia sukurti tokį civilinį teisinį santykį. Kitaip tariant, iÅ¡raÅ¡ydamas paprastÄ jį vekselį asmuo turi suvokti, kad Å¡iuo dokumentu jis įsipareigoja besÄ lygiÅ¡kai sumokėti kitam asmeniui atitinkamÄ sumÄ pinigų.

Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad vadovaujantis teismų formuojama praktika, vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis veiksmas. Galimi atvejai, kai asmens, tai yra vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs surinktus įrodymus padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog L. Å . valios iÅ¡raÅ¡yti vekselį neturėjo, nebuvo ir paties fakto, kad ji jį iÅ¡rašė.IÅ¡ nukentėjusiosios L. Å . parodymų matyti, kad ji kategoriÅ¡kai neigia iÅ¡raÅ¡iusi R.

Å . paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. Teigė, kad tarp jos ir nuteistojo R. Å . buvo susiklostę artimi nesantuokiniai ryÅ¡iai. R. Å . padėjo jai statant namÄ , tačiau kaip draugas, statybos projektų vykdytojas, bet pats materialiai prie statybos darbų neprisidėjo. Pinigus už statybas mokėjo pati arba perduodavo darbininkams per R. Å .. Ji nesamdė R. Å . kaip darbuotojo. 2009 m. nutrÅ«kus jų nesantuokiniams ryÅ¡iams R. Å . pradėjo sakyti savo ir jos pažįstamiems, kad ji yra skolinga. 2010 m. vasario mėnesį sužinojo apie R.

Å . iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį. Nukentėjusioji neigia, kad skolinga R. Å . (1 t., b. l. 22-23, 39-40, 2 t., b. l. 23-24). L. Å . 2011 m. kovo 7 d. akistatos su R. Å . metu parodė, kad vekselio, esančio byloje, nepasirašė, nes statyboms turėjo savo pinigų, buvo pasiėmusi paskolÄ ir gavusi pinigų iÅ¡ savo tėvo. Savo motinai buvo palikusi tuščius lapus su savo rekvizitais, o R. Å . turėjo raktÄ ir bet kada galėjo ateiti į namus ir tuos lapus pasiimti (2 t., b. l. 142-146). Å iuos jos parodymus patvirtina ir liudytojai L.

J., V. J.. Liudytoja L. J. teisme parodė, kad tušti lapai su parašais buvo namie, o gal ir automobilyje, tačiau jai jų neprireikė, todėl negali tiksliai pasakyti kiek jų buvo. Teigia, jog dalyvavo, kai L. (L. Š.) surašė lapus su parašais, tačiau nepamena, ar dalyvavo R. Š.. Gal visi trys aptarė, kad reikalingi tokie lapai, jog nebūtų trukdžių. R. Š. padėdavo surasti statybininkus (duomenys neskelbtini), tačiau ten nedirbo. Už darbus mokėdavo dukra, kartais pinigus duodavo R. Š., kad šis atsiskaitytų už darbus ir statybines medžiagas.

PirmÄ kartÄ pamatė vekselį, kai jis buvo atsiųstas dukrai (L. Å .) (3 t., b. l. 100-101). Liudytojas V. J. teisme parodė, kad dukra (L. Å .) buvo iÅ¡rinkta detalaus plano organizatore, jai reikėjo visur dalyvauti, todėl buvo paraÅ¡iusi savo ranka lapus, kuriuose nurodė asmens kodÄ , vardÄ , pavardę, pasirašė. Tokie lapai buvo kambaryje prie baro, gal ir prie dukros kompiuterio. R. Å . buvęs dukros draugas, kuriuo Å¡i pasitikėjo, kartu važiuodavo į statybvietę. Žinojo apie L. Å . statomÄ namÄ ir duodavo pinigų statyboms, laidavo bankui už dukros skolÄ (3 t., b. l. 138-139).

Liudytojai L. J. ir V. J. yra nukentėjusiosios tėvai. Tačiau nėra pagrindo abejoti jų parodymais, nes jie sutampa ir su liudytojų A. Å ., R. G. parodymais dėl esminių bylos aplinkybių. Nuteistasis R. Å . parodė, kad vekselis pasiraÅ¡ytas 2008 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) automobilyje, apie pietus. PasiraÅ¡ymo metu dalyvavo jo sÅ«nus A. Å . ir R. G., o L. Å . buvo viena. Skolos sumÄ nurodė 280 000 Lt, t. y. 90 000 Lt už parduotuvės (duomenys neskelbtini) įrengimÄ , 150 000 Lt už sklypÄ (duomenys neskelbtini), 40 000 Lt už pamatus (duomenys neskelbtini).

Vekselį užpildė pagal notarę prie L. Å .. Vėliau aiÅ¡kino, kad buvo pas notarę, rodė jai tuščiÄ blankÄ ir užpildė, kaip ji nurodė (4 t., b. l. 103-106, 119-120). Taigi, jau iÅ¡ paties nuteistojo parodymų seka, kad vekselį užpildė jis pats, net to nematant nukentėjusiajai. Liudytojas A. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m., tikslios datos neprisimena, pardavė L. Å . sklypÄ (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo įraÅ¡yta 35 000 Lt už sklypÄ , tačiau tėvas buvo sutaręs parduoti už didesnę pinigų sumÄ , negali pasakyti konkrečios sumos. 2008 m. vasarÄ , gal birželio mėnesį buvo nuvažiavę trise (A.

Å ., R. Å ., R. G.) prie sklypo (duomenys neskelbtini), kur atvažiavo ir L. Å .. L. Å . įsėdo į automobilį, kur pasirašė ant lapo, tačiau jis į tai nesigilino. Po to, jau važiuojant, tėvas (R. Å .) parodė tÄ lapÄ , ant kurio buvo pasiraÅ¡iusi L. Å ., jog skolinga (2 t., b. l. 21-22), tačiau Å¡ių savo parodymų nepatvirtino teisme, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis, liudytojo A.

Å . parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nelaikytini įrodymais. Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sėdėjo su R. Å . jo automobilyje ir buvo L. Å ., kur aptarinėjo statybos reikalus. R. Å . ir L. Å . automobilyje kažkÄ raÅ¡ydavo, kažkokius dokumentus tvarkydavo, tačiau negali pasakyti ar R. Å . su L. Å . rašė vekselį dėl skolos automobilyje (1 t., b. l. 79-80). Å is liudytojas teisme nuteistojo R. Å . iÅ¡keltos versijos nepatvirtino, o tik parodė, kad pradėjo dirbti prie namo rudenį.

R. Å . atveždavo statybines medžiagas ir mokėdavo už darbÄ . Suprato, kad R. Å . vadovavo namo statybai, nes ne sau namÄ statė. Neklausė R. Å ., kieno pinigais atsiskaitydavo. Taip pat, neturi įrodymų, kad R. Å . jam mokėjo pinigus (4 t., b. l. 17-18). Taigi, iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų seka, kad jis net nežino, kokius dokumentus automobilyje L. Å . tvarkė, pasirašė.Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. Å . jam rodė L. Å . pasiraÅ¡ytÄ vekselį dėl skolos. Vekselyje buvo nurodyta didelė pinigų suma, tačiau neprisimena, kokia suma.

To vekselio teksto neskaitė, bet R. Å . buvo minėjęs, kad vekselis suraÅ¡ytas L. Å . skolos (1 t., b. l. 85-86). Liudytojas R. S. apklaustas teisme pirmÄ kartÄ nurodė, kad paprastame lape buvo priraÅ¡inėta – buvo suraÅ¡ytas vekselio turinys ir suma – 280 000 Lt. R. Å . vekselį rodė (duomenys neskelbtini) gatvėje statybos metu, suma 280 000 Lt. Tuo metu objekte buvo darbininkai, bet maÅ¡inoje buvo tik jis ir R. Å ., kuris sakė, jog vekselis L. (L. Å .) už žemę, ir už namÄ (3 t., b. l. 136-137).

Papildomai apklaustas teisme R. S. nurodė, kad spausdinto vekselio teksto neskaitė, o vekselyje buvo nurodyta didesnė nei 200 000 Lt suma, ir negalėjo pasakyti, kodėl jis pirmÄ kartÄ apklausiamas teisme nurodė kitÄ sumÄ â€“ 280 000 Lt. Teigė, kad vekselyje buvo spausdinto teksto, o apačioje prikeverzota, smulkmenų ir frazių neprisimena už kÄ ir kaip (4 t., b. l. 132-136). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone ir mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojo R. S. parodymus kaip nenuoseklius ir prieÅ¡taringus dėl aukščiau paminėtų įrodymų.

Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad liudytojas M. C. apklaustas teisme parodė, kad matė vekselį, tačiau tiksliai neatsimena, nes tai galėjo būti 2008 m., o gal ir 2009 m. (4 t., b. l. 19-20). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. birželio 3 d. specialisto išvados Nr. 11-745 (11) matyti, kad yra tikimybės, kad pateiktame 2008 m. birželio 15 d. paprastajame vekselyje (neprotestuotiname) pirmiau tuščiame lape buvo parašytas rankraštinis įrašas „a/k (duomenys neskelbtini) L.

Å . (duomenys neskelbtini)“ ir Å¡alia esantis paraÅ¡as, o vėliau atspausdintas tekstas (2 t., b. l. 167-171). Visa aukščiau paminėtų ir byloje esančių įrodymų visuma duoda pagrindÄ konstatuoti, kad vekselis buvo suklastotas, o nuteistasis R. Å . nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiosios versijÄ paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -107 (10), 2010 m. gegužės 10 d. dokumentų specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -106 (10).

Pastarojoje išvadoje kalbama tik apie tai, jog tikėtina, kad vekselyje įrašai ir parašas yra parašyti tuo pačiu šratinuku ir kad negalima nustatyti, ar visi rankraštiniai įrašai padaryti vienu metu. Kaip jau minėta aukščiau, iš nuteistojo parodymų seka, kad jis pats padarė vekselio įrašus nedalyvaujant L. Š. ir jai apie tai nežinant. Pirmojoje išvadoje nurodoma, kad vekselyje rankraštinius įrašus „a/k (duomenys neskelbtini) L. Š. (duomenys neskelbtini)“ padarė ir pasirašė L.

Å .. Tai atitinka jos ir aukščiau minėtų liudytojų parodymus apie tai, jog galėjo bÅ«ti panaudoti jos pasiraÅ¡yti tuÅ¡ti lapai.Teismas taip pat įvertina tai, kad iÅ¡ 2005 m. gegužės 2 d. vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos matyti, kad L. Å . turėjo 100 000 Lt piniginių lėšų (3 t., b. l. 189). IÅ¡ L. Å . AB DNB banko Å . skyriaus 2012 m. birželio 26 d. skirtingų sÄ skaitų iÅ¡rašų: Nr. 10 laikotarpyje 2008 m. rugsėjo 1 d.

– 2009 m. rugsėjo 1 d. matyti, kad buvo pervesta į Å¡iÄ sÄ skaitÄ 349 999,98 Lt (101 367 EUR); Nr. 10 laikotarpyje 2008 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. liepos 3 d. matyti, kad buvo nuimami ir įneÅ¡ami pinigai į sÄ skaitÄ ; Nr. 11 laikotarpyje 2008 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. liepos 3 d. matyti, kad buvo nuimami ir įneÅ¡ami pinigai į sÄ skaitÄ (4 t., b. l. 142-171). Teismas įvertinęs Å¡iuos įrodymus konstatuoja, kad L. Å . turėjo pinigų pradėti statybas, o iÅ¡ R. Å . pateiktų dokumentų (SODRA:

R. Š. 2003 m. gegužės 5 d. – 2009 m. rugsėjo 16 d.; S. Š. 1999 m. lapkričio 11 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.; N. V. (nuteistojo sesuo) 1993 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. kovo 31 d.; A. V. (nuteistojo sesers vyras) 1995 m. liepos 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.; A. Š. 1993 m. liepos 1 d. – 2000 m. kovo 31 d.; V. Š. 1993 m. rugsėjo 1 d. – 2001 m. kovo 7 d.) nematyti, kad jis galėjo pasiskolinti iš A. Š. (nuteistojo tėvas) (50 000 Lt) ir N. V. (40 000 Lt) ar investuoti savo teisėtai gautas lėšas į L.

Å . statybas 130 000 Lt. Be to, iÅ¡ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų bei pinigų priėmimo kvitų matyti, kad statybinės medžiagos pirktos L. Å . vardu (3 t., b. l. 157-177). IÅ¡ 2008 m. sausio 17 d. rangos sutarties Nr. RA 08/0117, atliktų darbų akto pagal rangos sutartį Nr. RA 08/0117, užsakymo atlikimo sutartį Nr. 0019, 2008 m. vasario 25 d. statybų rangos sutartį Nr. 1, matyti, kad Å¡ias sutartis sudarė (duomenys neskelbtini) dėl statybų darbų (3 t., b. l. 148-156). Nors liudytojai R. S., V.

Å ., M. C., P. P., R. V., G. J. nurodydavo, kad pinigus jiems mokėdavo R. Å ., tačiau nežino, ar tie pinigai priklausė R. Å ., ar L. Å ., bei neturi šį faktÄ patvirtinančių dokumentų (3 t., b. l. 136-137, 4 t., b. l. 18, 19-20, 35, 138-139). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. Å . nuteistas už L. Å . terorizavimÄ 2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, o iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios bei rezoliucinės dalies matyti, kad R.

Å . nusikalstami veiksmai buvo susiję su reikalavimu paraÅ¡yti paskolos raÅ¡tÄ , t. y. R. Å . baugino L. Å . ir reikalavo paraÅ¡yti skolos raÅ¡tÄ 2009 m. (3 t., b. l. 45-54). Å ie R. Å . nusikalstami veiksmai 2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais parodo, jog, jeigu L. Å . bÅ«tų pasiraÅ¡iusi vekselį 2008 m. birželio 15 d., tokie jo veiksmai bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir nereikalingi, kadangi pats patarinėjo net kitiems asmenims kaip galima iÅ¡reikalauti skolÄ â€“ tai yra paraÅ¡ant vekselį.

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog apgaule suklaidinęs turto savininkÄ jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino, numatė, kad dėl jį ar kitÄ asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog paprastasis vekselis gali bÅ«ti sukčiavimo priemonė, jeigu nustatoma, kad suraÅ¡ant vekselį, jo gavėjo (Å¡iuo atveju kaltininko) tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo apgaulę, o paprastasis vekselis panaudotas kaip nukentėjusiojo suklaidinimo priemonė (LAT nutartys Nr. 2K-7-301/2011, 2K-642/2012).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad R. Å . apgaulės bÅ«du, t. y. žinodamas, kad nukentėjusioji nėra jam įsiskolinusi, iÅ¡rašė paprastÄ jį (neprotestuotinÄ ) vekselį ir taip įgijo teisę į svetimÄ , L. Å . priklausantį turtÄ â€“ 280 000 Lt pinigines lėšas, ir to norėjo, nes 2008 m. birželio 15 d. paprastÄ jį vekselį pateikė Å iaulių miesto 1-am notarų biurui vykdomajam raÅ¡tui iÅ¡duoti ir, gavęs vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ notaro, 2010 m. vasario 18 d. pateikė antstoliui R.

K., adresu (duomenys neskelbtini), vykdymui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje Å iaulių apygardos teismas nustatė visus bÅ«tinus BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tarp jų ir apgaulės požymį, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Visos esminės bylos aplinkybės, reikÅ¡mingos sprendžiant nuteistojo R. Å . baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį klausimÄ , nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių. Pažymėtina, kad nuteistojo R. Å . apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl statybų darbų pradžios, dėl įrodymų nebuvimo, kad (duomenys neskelbtini) mokėjo R. Å ., dėl įrodymų pateikimo, jog L. Å . savo mamai iÅ¡raÅ¡yti lapai su nukentėjusiosios duomenimis buvo panaudoti, neturi reikÅ¡mės nustatant R.

Š. nusikalstamus veiksmus. Be to, L. Š. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad statybos darbai buvo pradėti anksčiau (3 t., b. l. 97-100). Byloje nėra duomenų ir niekas iš apklaustų proceso dalyvių neparodė, kad (duomenys neskelbtini) būtų samdęs R. Š. atlikti statybos darbus. O tai, kad L. Š. savo mamai išrašyti lapai su jos duomenimis nebuvo panaudoti patvirtino L. Š., V. J. ir L. J.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje dokumentai ir lapai tik su nukentėjusios duomenimis, tačiau jie nepripažinti įrodymais (1 t., b. l. 155-156, 158-160).Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistajam R.

Å . paskyrė laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, kuri yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 8 (aÅ¡tuonerių) metų. Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui ir pavojingumui, bei atitinka pusiausvyrÄ tarp padarytos veikos ir jo asmenybės (charakterizuojamas teigiamai, dirba, nuteistas Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu), todėl mažinti nėra jokio pagrindo.

R. Å . paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 61 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å iaulių apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per didelė, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ ir nepažeidžia BK 54-63 straipsniuose iÅ¡dėstytas nuostatas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

           nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                     Laima Garnelienė Teisėjai                                                                                           RÅ«ta Mickevičienė                                                                                   Elena Vainienė  Â