c5489691-e6c8-4329-a080-c7e3555067f6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1764-823/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18687-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1; 38; 23 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 2 746,86 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.

Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 30 d. Klaipėdoje eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas M. N., metu nukentėjo E. B. Dėl patirtų sveikatos sutrikdymų E. B. nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. vasario 1 d. buvo nedarbinga, todėl ieÅ¡kovas jai iÅ¡mokėjo 2 746,86 Lt paÅ¡alpÄ . Dėl M. N., kurio civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas, kaltės buvo sutrikdyta E. B. sveikata, ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡laidų ir įgijo teisę iÅ¡mokėtÄ paÅ¡alpÄ iÅ¡sireikalauti iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovo teigimu, privalomojo draudimo teisiniai santykiai yra specifinė draudimo forma, todėl valstybinio socialinio draudimo teisiniai santykiai reglamentuojami socialinio aprÅ«pinimo įstatymų normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-166/2006). Å alių nesieja draudiminiai santykiai, todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis), o ne vienerių metų senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – ir TPVCAPDÄ®).Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovas, atlyginęs E. B. eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ , perėmė jos teises reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens atlyginti žalÄ (subrogacija). AnalogiÅ¡kai atsakovas, apdraudęs eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę, perėmė jo pareigas atlyginti žalÄ . Tokiu atveju ieÅ¡kovo ir atsakovo tarpusavio santykius reguliuoja TPVCAPDÄ®, kurio 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pretenzija dėl padarytos žalos turi bÅ«ti pareikÅ¡ta draudikui per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kuriÄ nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos.

Kadangi ieÅ¡kovas per vienerius metus (iki 2008 m. lapkričio 30 d.) nepareiÅ¡kė pretenzijos, atsakovo prievolė atlyginti žalÄ pasibaigė. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas turėtų daugiau teisių nei turėjo nukentėjęs trečiasis asmuo, o tai prieÅ¡tarautų subrogacijos instituto esmei. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje pagal VSDFV ieÅ¡kinį AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (c.b.

Nr. 3K-7-73/2007), kurioje konstatuota, kad tarp VSDFV ir žalos kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko buvo susiklostę žalos atlyginimo, o ne draudimo santykiai, todėl turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas visÄ paÅ¡alpÄ sumokėjo 2008 m. kovo 6 d., o ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė 2010 m. spalio 29 d., todėl trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

Kadangi tarp Å¡alių kilę žalos atlyginimo santykiai, ginčui spręsti taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, kurio 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala VSDFV, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.

Todėl, remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, žalos kaltininko draudikas UADB „Seesam Lietuva“ privalo atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtÄ Å¾alÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovas, įstojęs į prievolę, perėmė ne tik visas nukentėjusiojo trečiojo asmens turėtas teises atsakovo atžvilgiu, bet ir prisiėmė visas pareigas, susijusias su prisiimtų teisių įgyvendinimu ir realizavimu, t. y. reikalavimÄ atlyginti žalÄ privalėjo pareikÅ¡ti per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kuriÄ nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos.

Vadovaujantis CK 6.113 straipsniu, trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo pradinis kreditorius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodo, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizavo CK 1.125 straipsnio 7 ir 8 dalių taikymo klausimÄ , tačiau neanalizavo TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino taikymo klausimo.

Dėl pastarosios normos taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2008 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, kurioje nurodė, kad reikalavimo pareiÅ¡kimas pasibaigus atsakovo prievolei atsakyti pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį negali bÅ«ti patenkintas. IeÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams, atsirandantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių, pareikÅ¡ti.

Tuo tarpu tarp Å¡alių yra susiklostę žalos atlyginimo teisiniai santykiai.Atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis bylose Nr. 3K-3-76/2008 ir 3K-3-83/2010, nes Å¡ių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iÅ¡ esmės. Pirmojoje paminėtoje byloje teisinių santykių subjektai yra dvi draudimo bendrovės, o antrojoje byloje nėra pasisakyta dėl ieÅ¡kinio senaties ar pretenzinio termino. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Byloje keliamas ginčas dėl ieÅ¡kovo VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimo teisių įgyvendinimo terminų.TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kuriÄ nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje įstatymo nuostatoje įtvirtintas ne ieÅ¡kinio senaties terminas, kaip klaidingai teigia ieÅ¡kovas, o terminas pretenzijai pareikÅ¡ti, kurio nesilaikymo pasekmė – žalÄ padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimas (CK 6.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminas, su kuriuo įstatymas sieja asmens galimybes ginti pažeistas teises pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis), prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Konkrečiu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo atsakovui atsisakius mokėti iÅ¡mokÄ pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ , t.y. ieÅ¡kovui gavus atsakovo 2010 m. spalio 5 d. raÅ¡tÄ (b.l. 15). Esminis byloje keliamas klausimas – ar ieÅ¡kovo ir atsakovo teisiniams santykiams taikytinas TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , taikė precedentinį teisės aiÅ¡kinimo metodÄ , ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieja deliktiniai žalos atlyginimo teisiniai santykiai, ir kad TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas Å¡iuo atveju neturi bÅ«ti taikomas, o ieÅ¡kovas turi teisę be apribojimų reikÅ¡ti savo reikalavimus atsakovui per trejų metų sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-76/2008 ir 3K-3-83/2010 ir teigia, kad ieÅ¡kovas, subrogacijos bÅ«du pakeitęs prievolėje žalÄ patyrusį asmenį, kartu perėmė ir Å¡io asmens pareigÄ laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarkÄ ir sÄ lygas, kuriomis žalÄ patyręs asmuo bÅ«tų reikalavęs iÅ¡mokos iÅ¡ žalÄ padariusio asmens draudiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai.

Precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: į precedento sukÅ«rimo laikÄ ; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis;

į precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; į įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Teismas pažymi, kad teismų praktika bylose, susijusiose su privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo teisiniais santykiais kito. Naujausios teismų praktikos tendencijos Å¡ioje srityje apžvelgtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje, kurioje be kita ko nurodoma, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo išmokas mokantys subjektai iš atsakingo draudiko siekia prisiteisti nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtas socialinio draudimo išmokas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis), tarp šių šalių susiklosto ne deliktiniai santykiai, o draudimo teisiniai santykiai (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

Socialinio draudimo iÅ¡mokas mokančių subjektų reikalavimai atsakingam draudikui tenkinami įstatymo ir TPVCAPD sutarties pagrindu. Tačiau tais atvejais, kai toks ieÅ¡kovas negali patenkinti savo reikalavimo iÅ¡ pagrindinio skolininko, arba atsakingo draudiko nesama, socialinio draudimo iÅ¡mokas sumokėję subjektai reikalavimÄ gali reikÅ¡ti ir eismo įvykio kaltininkui. Toks reikalavimas grindžiamas deliktiniais santykiais, kuriems taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nepagrįstai neatsižvelgė į reikÅ¡mingus teismų praktikos pokyčius, įvykusios nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007 priėmimo ir nepagrįstai remdamasis Å¡ioje nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais pripažino ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejančius teisinius santykius deliktiniais santykiais, kuriems netaikytinas TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas.

Atsakovas pagrįstai nurodo, kad reikÅ¡damas reikalavimÄ jam, kaip žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės draudikui, ieÅ¡kovas tai daro TPVCAPDÄ® pagrindu (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalis). Pastebėtina, kad Å¡ia įstatymo nuostata, grįsdamas savo reikalavimÄ atsakovui, remiasi ir pats ieÅ¡kovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad socialinio draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisė nukreipta į atsakingÄ draudikÄ , ir tik kai atsakingo draudiko nėra – į žalÄ padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009).

Nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į atsakingÄ už Å¾Ä lÄ asmenį ir draudikÄ atsiranda dviem savarankiÅ¡kais pagrindais, atitinkamai delikto ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties. IÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė (subsidiarus santykis), tai reiÅ¡kia, jog nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudiko, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam yra padaryta žala.

Taigi draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigÄ nevirÅ¡ijant TPVCAPDÄ® 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjusįjį ir žalÄ padariusio asmens draudikÄ sieja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai, kuriems be kita ko taikytinas ir TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas pretenzijos pareiÅ¡kimo terminas.

IeÅ¡kovo reikalavimo teisė, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, atsirado subrogacijos pagrindu. Subrogacijos atveju naujas kreditorius įstoja į pradinio kreditoriaus vietÄ perimdamas jo jau egzistuojančios prievolės teises. Tokiu atveju nesikeičia nei taikytinų terminų skaičiavimo tvarka, nei taikytina teisė. Asmuo, turintis subrogacinį reikalavimÄ , privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarkÄ ir sÄ lygas, kuriomis naudos gavėjas (žalÄ patyręs asmuo) bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ žalÄ padariusio asmens (apdraustojo) draudiko, taigi ieÅ¡kovo teisinės padėtis atsakovo atžvilgiu yra tokia pati, kokia bÅ«tų buvusi žalÄ patyrusio asmens, kuriam iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ taip pat sieja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai, ir kad ieÅ¡kovo reikalavimams atsakovo atžvilgiu taikytinas ir TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas pretenzijos pareiÅ¡kimo terminas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo atsakovui pareiÅ¡kė 2010 m. spalio 1 d. (b.l. 13), pasibaigus TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatytam vienerių metų terminui pretenzijai pareikÅ¡ti, taigi atsakovas teisus teigdamas, kad jo prievolė atlyginti žalÄ yra pasibaigusi ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :              Apeliacinį skundÄ patenkinti.              Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ atmesti. Teisėja                                                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė