c5487243-5e3a-4e4b-b0d2-66ead59ea724 · Regionų administracinis teismas

?2019 m. liepos 10 d. Å iauliai (S) Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir JarÅ«nės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. B. S. skundÄ atsakovei TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja G. B. S. 2019 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriaus 2019 m. kovo 8 d. sprendimÄ Nr. 21R3-15(AG3-9/24-2019), atsakovės TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rÅ«pybos skyriaus vedėjos 2019 m. sausio 15 d. sprendimÄ Nr. V4-96 „Dėl informacijos pateikimo“, perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijai, priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto dalis „<....> bent vienas jos (jo) iÅ¡augintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nykęs, ar ne <.....>“ neprieÅ¡tarauja:

a) Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos ir teisinės valstybės principams;

b) LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai – „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“;

c) LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai – „tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.“ Pareiškėjos skunde nurodama, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja L. B. 2019 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. V4-96 „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir 2019 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. V4-96) atsisakė teikti dokumentus dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo, nes sūnus A.

S. teistas už sunkų nusikaltimÄ , nesvarbu, kad teistumas iÅ¡nykęs. Su 2019 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. V4-96 nesutiko, teikė skundÄ Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriui, kuris 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 21R3-15(AG3-9/24-2019) (toliau – AGK Å AS 2019 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 21R3-15(AG3-9/24-2019) pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė. Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiÅ«rimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžia iÅ¡ esmės tikrai buvo ir yra visais visuomenės raidos laikotarpiais ir reiÅ¡kia tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visumÄ .

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Teisiniu atžvilgiu tėvų valdžia prasideda nuo vaiko kilmės iÅ¡ tėvų nustatymo ir gyvuoja iki vaiko pilnametystės, tai yra jai bÅ«dingas laikinumas, įstatymo apibrėžtas laikas, o tai reiÅ¡kia, kad tėvų valdžia negali tęstis iki begalybės visÄ gyvenimÄ .

Tėvų atsakomybė ir priežiÅ«ra baigiasi vaikui tapus pilnamečiu, nepilnamečiam sudarius santuokÄ ar tapus emancipuotu (CK 3.194 straipsnio 4 dalis). Tai yra baigtinis tėvų valdžios vaikams pasibaigimo sÄ raÅ¡as ir jis negali bÅ«ti plečiamas, nustatant dar kokias nors papildomas tėvų valdžios ir priežiÅ«ros pasibaigimo sÄ lygų reikalavimus. <.....> Tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam <.....> (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Å iame straipsnyje iÅ¡ esmės pakartojama CK 3.155 straipsnio 1 dalies nuostata ir nurodyta, kad tėvų valdžia baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės – 18 metų arba tapus veiksniems.

Taigi, tėvų valdžia baigiasi vaikui sulaukus ne tik 18 metų, bet ir esant nepilnamečiui tapus emancipuotam (CK 2.9 straipsnis bei sudarius santuokÄ (CK 2.5 straipsnio 2 dalis). Sulaukę 18 metų, bÅ«dami nepilnamečiai emancipuoti ar sudarę santuokÄ , vaikai savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo patys ir tėvai netenka tėvų valdžios jiems – praranda įstatymo suteiktas teises ir pareigas (pvz. CK 3.155 straipsnis, CK 3.194 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kėja nurodo, kad pagimdė ir užaugino aÅ¡tuonis vaikus ir nė vienas iÅ¡ vaikų nepadarė jokios nusikalstamos veikos, kol buvo prižiÅ«rimi ir auklėjami Å¡eimoje.

NusikalstamÄ veikÄ sÅ«nus Antarijanas padarė bÅ«damas 22 metų, tai yra, jis jau nebebuvo pareiÅ¡kėjos priežiÅ«roje ir pareiÅ¡kėjos, kaip mamos, teisės ir pareigos sÅ«naus auklėjimo procese buvo pasibaigusios. Tai reiÅ¡kia, kad nė vienas iÅ¡ tėvų neturi pareigos ir prievolės atsakyti už pilnamečio vaiko veiksmus ar nusikalstamÄ veikÄ , o tokiu atveju pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti taikoma atsakomybė. Å iuo atveju tai daroma, nepaskiriant valstybinės antrojo laipsnio pensijos yra baudžiama finansiÅ¡kai už pilnamečio sÅ«naus Antarijano padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 papunktis nustato: „<.....> Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu:

4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) iÅ¡augintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nykęs, ar ne (iÅ¡skyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymÄ buvo nuteistas iki įvaikinimo) <.....>“. Atkreipė dėmesį į formuluotę: „<....> iÅ¡skyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymÄ buvo nuteistas iki įvaikinimo <....>“. Tai reiÅ¡kia, kad įvaikinimas buvo galimas esant vaikui nepilnamečiui ir Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 papunkčio nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma tik tais atvejais, kai sunkus ar labai sunkus nusikaltimas yra padarytas nepilnamečio vaiko, tai yra tada, kai už jo auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ yra atsakingi tėvai.

Kitais atvejais tėvai neturi pareigos atsakyti už nepilnamečių vaikų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o kitoks traktavimas reikÅ¡tų tėvų atsakomybę už pilnamečius vaikus iki gyvos galvos, o tai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja CK 3.155, 3.194 straipsniams, kitiems teisės aktams ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes apie kokiÄ teisinę valstybę galima kalbėti, kai tėvai turi atsakyti už pilnamečių vaikų padarytas nusikalstamas veikas iki gyvos galvos.

PareiÅ¡kėja mano, kad Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 papunktis turi bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai nusikalstamÄ veikÄ padaro pilnametystės nesulaukęs vaikas, kuris yra auklėjamas ir prižiÅ«rimas tėvų, nes tik tokiu atveju tėvai atsako už netinkamÄ nepilnamečio auklėjimÄ . Taip reikalauja teisės aktai, taip nurodyta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir kitoks teisės aktų taikymas ir traktavimas Å¡iuo atveju negalimas. Tai yra pagrindas panaikinti 2019 m. sausio 15 d. sprendimÄ Nr. V4-96 ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rÅ«pybos skyriui.

Be to, pareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį į tai, kad sÅ«naus A. padarytos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuojamos pagal senÄ jį BaudžiamÄ jį kodeksÄ , o pagal 2000 metų BaudžiamÄ jį kodeksÄ Å¡ios veikos yra apysunkiai nusikaltimai. TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rÅ«pybos skyriaus vedėja L. B. Å¡ios aplinkybės iÅ¡ viso nevertino, pasielgė biurokratiÅ¡kai ir neteisingai, neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, neįvertino ir to, kad 2008 m. sÅ«nus A. mirė, o bÅ«tent tik jis galėjo kreiptis į teismÄ dėl bausmės perkvalifikavimo.

Å iuo atveju tokį kreipimÄ si privalėjo inicijuoti TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rÅ«pybos skyriaus vedėja L. B., bet tai nebuvo padaryta, o tai yra dar vienas pagrindas panaikinti 2019 m. sausio d. 15 sprendimÄ Nr. V4-96 ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rÅ«pybos skyriui. Be to, kyla abejonių dėl Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio dalies 4 punkto dalies „<....> bent vienas jos (jo) iÅ¡augintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nykęs, ar ne <.....>“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai – „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai – „tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti.“ PraÅ¡o teismo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ginčijamos nuostatos atitikimÄ Konstitucijai, nes tėvai neprivalo atsakyti už suaugusių ir savarankiÅ¡kai gyvenančių vaikų padarytas nusikalstamas veikas, o jei įstatymas nustato tėvų atsakomybę už suaugusių vaikų padarytas nusikalstamas veikas, tai tokia nuostata yra nesuderinama nei su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei su Konstitucija.

Net nuteisti iki gyvos galvos nusikaltimÄ padarę asmenys po tam tikro atliktos bausmės termino turi teisę kreiptis su praÅ¡ymu dėl bausmės peržiÅ«rėjimo ir paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigų, ir tokių atvejų jau yra Lietuvos teisinėje praktikoje. Bet valstybinės pensijos skyrimo atžvilgiu tai negalioja; taikoma bausmė yra griežtesnė, nei nuteistiems iki gyvos galvos. Å ioje byloje galiojanti įstatymo nuostata, tai yra Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto dalis „<.....> bent vienas jos (jo) iÅ¡augintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nykęs, ar ne <.....>“, lemia besitęsiančiÄ situacijÄ , kurios atžvilgiu nėra jokių pareiÅ¡kėjai prieinamų vidaus teisinės gynybos priemonių.

Toks nuolatinis ir negrįžtamas draudimas pareiÅ¡kėjai gauti valstybinę antrojo laipsnio pensijÄ negali bÅ«ti laikomas proporcingu atsaku į reikalavimus saugoti demokratinę santvarkÄ . Taigi, vertinant tokios bendrojo pobÅ«džio priemonės, kuria apribojamas naudojimasis įstatymo numatytomis teisėmis, proporcingumÄ , lemiama reikÅ¡mė turi bÅ«ti suteikta termino nustatymui ir galimybei peržiÅ«rėti tokiÄ priemonę. Å ioje byloje nagrinėjamam apribojimui ne tik nenustatytas joks terminas, bet ir jį pagrindžianti taisyklė turi konstitucinį pagrindÄ .

Taigi draudimas pareiÅ¡kėjai gauti valstybinę antrojo laipsnio pensijÄ turi nekintamumo atspalvį, sunkiai suderinamÄ su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu. Svarbu ir tai, kad nors nagrinėjama nuostata suformuluota bendrais bruožais ir taikytina visiÅ¡kai vienodai visiems asmenims, kurių situacija atitinka aiÅ¡kiai įbrėžtus kriterijus, jos priėmimui daug įtakos turėjo konkrečios aplinkybės. Atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas aplinkybes, ypač į nuolatinį ir negrįžtamÄ draudimo pareiÅ¡kėjai gauti valstybinę antrojo laipsnio pensijÄ pobÅ«dį, mano, kad toks apribojimas neproporcingas, neteisėtas ir antikonstitucinis, tad bÅ«tina stabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Atsakovės TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad nesutinkama su pareikÅ¡tu skundu, nes TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rÅ«pybos skyrius, rinkdamas informacijÄ ir ruoÅ¡damas teikimÄ dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu (toliau – Ä®statymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai).

Vadovaujantis Nuostatų 171 punktu Savivaldybės administracija neteikia Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimo skirti antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiams motinai arba tėvui, esant nors vienai Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei: daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu:

1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo), vaikas (įvaikis) auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme;

2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa b), jis augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinėse įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.);

3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir Å¡eimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymÄ , nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nykęs, ar ne;

4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) iÅ¡augintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nykęs, ar ne (iÅ¡skyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymÄ buvo nuteistas iki įvaikinimo);

5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) iÅ¡augintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymÄ (iÅ¡skyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų Å¡io straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymÄ ) ir teistumas yra neiÅ¡nykęs arba nepanaikintas (iÅ¡skyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymÄ buvo nuteistas iki įvaikinimo). G. B. S. dokumentai neteiktini, nes pareiÅ¡kėjai antrojo laipsnio valstybinė pensija negali bÅ«ti skiriama pagal Ä®statymo straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas.

Atsakovė paaiÅ¡kina, jog Å¡io punkto formuluotė „ji (jis) ar bent vienas jos (jo) iÅ¡augintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nykęs, ar ne (iÅ¡skyrus atvejus, kai įvaikis labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymÄ buvo nuteistas iki įvaikinimo)“ reiÅ¡kia, kad jei vienas iÅ¡augintas vaikas, taip pat ir įvaikintas (Å¡i sÄ lyga negalioja, jei įvaikis teistas iki įvaikinimo) negali bÅ«ti padaręs sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.

Ä®statyme nėra nurodyta, kad vaikas, bÅ«damas nepilnametis, yra teistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ . PareiÅ¡kėjos sÅ«nus A. S. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 1994 m. birželio 23 d. sprendimu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 146 straipsnio 2 ir 3 dalis, 250 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 3 dalį (plėšimas, atvira vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis). Nusikaltimas nusikalstamos veikos padarymo metu pagal LR BK buvo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, tai yra buvo tyčinis nusikaltimas, už kurį skirta bausmė 4 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu.

Dėl to, kad pareiÅ¡kėjos sÅ«nus yra teistas už sunkų nusikaltimÄ , ji kaip daugiavaikė motina, negali gauti antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri atitinka naujajame LR BK nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ naujojo LR BK straipsnį, Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du palengvinantį nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį.

PareiÅ¡kėja dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo pirmÄ kartÄ kreipėsi 2005 m. Gyvenimo apraÅ¡yme pareiÅ¡kėja minėjo tik apie 2002 m. ir 2004 m. sÅ«naus teistumus už smulkias vagystes. IÅ¡ Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gavus informacijÄ , paaiÅ¡kėjo, kad sÅ«nus A. S. teistas už daugiau nusikaltimų, kurių teistumai dar neiÅ¡nykę. Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iÅ¡ sunkaus į nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , pagal Å¡iuo metu galiojančio LR BK straipsnius, į teismÄ turėjo kreiptis nusikaltimÄ padaręs asmuo.

PareiÅ¡kėjos sÅ«nus A. S. į teismÄ nesikreipė. Å iuo metu to padaryti negali, nes yra miręs (mirė 2008 m. balandžio 9 d.). Tačiau jo Å¡eima ar artimieji turi teisę net ir po jo mirties kreiptis į teismÄ dėl padarytos veikos perkvalifikavimo. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. V4-96, kuriuo atsakyta teikti pareiÅ¡kėjos, kaip daugiavaikės motinos, pagimdžiusios, iÅ¡auginusios ir gerai iÅ¡auklėjusios penkis ir daugiau vaikų, kandidatÅ«rÄ antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus minėtÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėja praÅ¡o atsakovę įpareigoti iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensijÄ . Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė praÅ¡ymÄ skirti antrojo laipsnio valstybinę pensijÄ . TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 patvirtintų Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 171 punktu, Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktu, nusprendė neteikti pareiÅ¡kėjos kandidatÅ«ros Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti.

Skundžiamame 2019 m. sausio 15 d. sprendime Nr. V4-96 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos sÅ«nus A. S. teistas už sunkų nusikaltimÄ , nesvarbu, kad teistumas iÅ¡nykęs. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensijÄ turi motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), iÅ¡auginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų.

To paties 4 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu:

1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo), vaikas (įvaikis) auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme;

2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.);

3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir Å¡eimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymÄ , nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nykęs, ar ne;

4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) iÅ¡augintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nykęs, ar ne (iÅ¡skyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymÄ buvo nuteistas iki įvaikinimo);

5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) iÅ¡augintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymÄ (iÅ¡skyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų Å¡io straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymÄ ) ir teistumas yra neiÅ¡nykęs arba nepanaikintas (iÅ¡skyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymÄ buvo nuteistas iki įvaikinimo). PareiÅ¡kėjos G. B. S. gyvenimo apraÅ¡yme nurodyta, kad pareiÅ¡kėja pagimdė ir iÅ¡augino aÅ¡tuonis vaikus:

Å¡eÅ¡ias dukras bei du sÅ«nus. Atsakovas, atsisakydamas teikti daugiavaikės motinos kandidatÅ«rÄ antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, nurodė tai, jog pareiÅ¡kėjos sÅ«nus A. S. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 1994 m. birželio 23 d. sprendimu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 ir 3 dalis, 250 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 3 dalį (plėšimas, atvira vagystė, sunkinančiomis aplinkybėmis). Nusikaltimas nusikalstamos veikos padarymo metu pagal Å¡iuos straipsnius buvo priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų, už kuriuos pareiÅ¡kėjos sÅ«nui buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu bausmė.

PareiÅ¡kėja savo skunde akcentavo, kad tėvų atsakomybė ir priežiÅ«ra baigiasi vaikui tapus pilnamečiu, nepilnamečiui sudarius santuokÄ ir tapus emancipuotu (CK 3.194 straipsnio 4 dalis) ir jog tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniu (CK 6.160 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad LR valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta sÄ lyga „iÅ¡augintas vaikas“ yra neapibrėžta laike, t. y. nesietina su pilnametyste, taip pat Å¡i sÄ voka nesietina su pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus ar tėvų valdžios pabaiga, taipogi neturima omenyje vaiko tapimo veiksniu.

Ä®statymų leidėjas Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio nuostatose dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui numatė tik privalomÄ iÅ¡auginto vaiko minimalaus amžiaus kriterijų – jog vaiko mirties atveju, vaikas laikytinas iÅ¡augintu, jei turėjo ne mažiau kaip 8 metus. Taigi Å¡is pareiÅ¡kėjos argumentas yra nepagrįstas. PareiÅ¡kėjos skunde taip pat nurodoma, kad sÅ«naus A. padarytos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuojamos pagal senÄ jį BaudžiamÄ jį kodeksÄ , o pagal 2000 metų BaudžiamÄ jį kodeksÄ Å¡ios veikos yra apysunkiai nusikaltimai.

PareiÅ¡kėjos manymu, TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rÅ«pybos skyriaus vedėja L. B. Å¡ios aplinkybės iÅ¡ viso nevertino, taip pat neįvertino to, kad 2008 m. sÅ«nus A. mirė, o bÅ«tent tik jis galėjo kreiptis teismÄ dėl bausmės perkvalifikavimo. PareiÅ¡kėjos manymu, tokį kreipimÄ si privalėjo inicijuoti TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rÅ«pybos skyriaus vedėja. Pažymėtina, kad Nuostatų 171 punktas numato, kad Savivaldybės administracija neteikia Komisijai teikimo skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas daugiavaikiams motinai arba tėvui, esant bent vienai Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei.

Taigi atsakovė neprivalėjo ir netgi neturėjo teisės atlikti kokius nors papildomus veiksmus dėl Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių pakeitimo (paÅ¡alinimo). Å iuo atveju atsakovei Valstybinių pensijų įstatymas ir Nuostatai nesuteikė tokios diskrecijos laisvės, jog ji savo iniciatyva galėtų kreiptis į teismÄ su teikimu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo nuteistas pareiÅ¡kėjos sÅ«nus, perkvalifikavimo iÅ¡ sunkaus nusikaltimo į apysunkį nusikaltimÄ .

Sutiktina su atsakovės atsiliepime iÅ¡sakyta pozicija, kad pareiÅ¡kėjos sÅ«naus A. S. Å¡eima ar artimieji turi teisę net ir po jo mirties kreiptis į teismÄ dėl padarytos veikos perkvalifikavimo, nes tokiÄ praktikÄ formuoja Lietuvos Respublikos teismai, pvz., Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartyje (byla Nr. T-154-564/2015) pasisakė, kad nors praÅ¡ymÄ dėl veikos perkvalifikavimo pateikė ne pats nuteistasis, kuris yra miręs, o jo motina, ir todėl svarstyti praÅ¡ymo dėl veikos perkvalifikavimo teismas neturėtų pagrindo, tačiau Å¡is perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikÅ¡mę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas susijęs su jau mirusio nuteistojo motinos teise pretenduoti į valstybinę pensijÄ , skiriamÄ daugiavaikei motinai, todėl svarstytinas.

Savivaldybių administracijos gali teikti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos daugiavaikės motinos praÅ¡ymÄ skirti antrojo laipsnio valstybinę pensijÄ , jei bent vienas jos (jo) iÅ¡augintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymÄ ir teistumas yra neiÅ¡nykęs arba nepanaikintas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu (teikimu) teismui perkvalifikavus nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios buvo nuteistas pareiÅ¡kėjos sÅ«nus, iÅ¡ sunkaus nusikaltimo į apysunkį nusikaltimÄ , nebebÅ«tų taikomas Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytas antrojo laipsnio valstybinės pensijos neskyrimo pagrindas, dėl to, jog pareiÅ¡kėjos sÅ«nus A.

S. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti, ar Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto dalis „<....> bent vienas jos (jo) iÅ¡augintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nykęs, ar ne <.....>“ neprieÅ¡tarauja:

a) Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos ir teisinės valstybės principams;

b) Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai – „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“;

c) Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai – „tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiÅ¡kinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas iÅ¡tirti Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas grindžiamas iÅ¡ esmės nesutikimu dėl minėtų Å¡io įstatymo normų taikymo. Tačiau pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ ir Konstitucinio Teismo įstatymÄ Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimus).

Atsižvelgiant į tai, asmenų praÅ¡ymai ir argumentai kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kuriais iÅ¡ esmės keliami teisės taikymo, o ne teisės aktų atitikties Konstitucijai ir (arba) įstatymams, klausimai, gali bÅ«ti atmetami (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-315/2012). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto atitikties Konstitucijai, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netenkintinas.

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija, priimdama 2019 m. sausio 15 d. sprendimÄ Nr. V4-96, veikė tinkamai, pagal savo kompetencijÄ . Priimdama sprendimÄ neteikti Valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimo dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo pareiÅ¡kėjai, kaip daugiavaikei motinai, atsakovė tinkamai vadovavosi Nuostatų 171 punkto ir Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies ir 4 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl naikinti skundžiamÄ sprendimÄ nėra teisinio pagrindo.

Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovę nagrinėti klausimÄ iÅ¡ naujo. Kartu konstatuotina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyrius 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 21R3-15(AG3-9/24-2019) iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Genovaitės B. S. 2019 m. vasario 9 d. skundÄ ir pagrįstai nusprendė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , todėl pareiÅ¡kėjos skundas likusioje dalyje, kuria praÅ¡oma panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriaus 2019 m. kovo 8 d. sprendimÄ Nr. 21R3-15(AG3-9/24-2019), taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Dėl aukščiau minėtų priežasčių pareiÅ¡kėjos reikalavimai yra netenkintini, skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl atmestinas ir reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos G. B. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus. Teisėjai Laisvutė Kartanaitė Arvydas Martinavičius Jarūnė Sedalienė