c5461e41-b795-43fc-80cd-ff382f6aa106 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-500-574/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56382-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui, nuteistiesiems A.

A., P. S., gynėjoms Elenai Å ajaukaitei, Rimantui Prėskieniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. A. ir P. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo: A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmė, iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir A. A. paskirta subendrinta bausmė - 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridėta 2017 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir A.

A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas. P. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendį ir P. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir M. Ž. tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Nukentėjusiajam D. G. iÅ¡ nuteistųjų A. A., P. S. ir M. Ž. priteista 1 515 eurų turtinei žalai atlyginti bei 500 eurų neturtinei žalai atlyginti solidariai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. A., P. S. ir M. Ž., nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė D. G., t.y.: 2016 m. gruodžio 3 d., apie 03.00 val., neturėdami leidimo bÅ«ti bute, prieÅ¡ D.

G. valiÄ , bÅ«dami D. G. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. A. grasino 9 mm kalibro dujiniu pistoletu ,,Zoraki – Mod. 914“ D. G., tuo pat metu A. A. kartu su P. S., A. A. rankomis ir pistoletu, P. S. rankomis sudavė D. G. ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į pilvÄ , kairį Å¡onÄ ir galvÄ , visi kartu neleido D. G. iÅ¡eiti iÅ¡ buto, apieÅ¡kojo butÄ siekdami surasti pagrobtinus vertingus daiktus, reikalavo iÅ¡ D. G. atiduoti pinigus, tokiu bÅ«du kartu sukÅ«rę nukentėjusiajam D. G. situacijÄ bauginančiÄ ir keliančiÄ nerimÄ ir taip atimant galimybę prieÅ¡intis, bendrais veiksmais iÅ¡ D.

G. pagrobė D. G. rankose laikytÄ telefonÄ ,,iPhone 7“ - 800 eurų vertės, taip pat bute buvusius mobilaus ryÅ¡io telefonus: ,,Nokia“ - 10 eurų vertės ir ,,Black Berrry“ - 50 eurų vertės, ir 300 eurų grynųjų pinigų, bei iÅ¡ namo kieme stovėjusio D. G. automobilio Mercedes Bendz S320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) telefono įkroviklį – 30 eurų vertės, tokiu bÅ«du, jie, tyčia panaudodami fizinį ir psichologinį smurtÄ , bei Å¡aunamÄ jį ginklÄ pagrobė svetimÄ D.

G. priklausantį turtÄ už 1 190 eurų ir padarė tokio pat dydžio turtinę žalÄ .

2. Taip pat A. A. nuteistas už tai, kad, jis, neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu, t.y.: jis, nenustatytomis aplinkybėmis neturėdamas leidimo įgijo ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ - 9 mm kalibro dujinį pistoletÄ ,,Zoraki – Mod. 914“, kuris priskiriamas prie ,,C“ kategorijos ginklų, iki kol 2017 m. sausio 31 d. apie 15.55 val., bute policijos pareigÅ«nai kratos metu šį ginklÄ surado.

3. Taip pat A. A. nuteistas už tai, kad, jis, 2016 m. gruodžio 3 d. apie 03.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padegdamas sugadino svetimÄ D. G. priklausantį turtÄ : piniginę – dokumentų dėklÄ ,,Prada“ - 500 eurų vertės ir padarė tokio pat dydžio D. G. turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. praÅ¡o suÅ¡velninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę ir apsiriboti ta laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriÄ jis realiai jau yra atlikęs, o likusios neatliktos bausmės dalį atidėti, kaip tai numato BK 75 straipsnio redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu.

5. Nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo gana stipriai priklausomas nuo narkotikų, dėl priklausomybės jis nesugebėjo blaiviai mÄ styti. Å iuo metu jis narkotinių medžiagų nebevartoja, metė rÅ«kyti bei vartoti alkoholinius gėrimus. Vartodamas narkotines medžiagas jis užsikrėtė hepatitu C, Å¡iuo metu gydosi. Išėjęs į laisvę nori gyventi visavertį gyvenimÄ .

6. IÅ¡ dalies šį nusikaltimÄ Ä¯takojo paties nukentėjusiojo amoralÅ«s veiksmai. Nukentėjusysis bandė prievarta sulaikyti bute jo (A. A.) draugę M. Ž., kuri jam (A. A.) apie tai pranešė ir jis (A. A.) supykęs tapo agresyvus ir padarė šį nusikaltimÄ . Ginklas galėjo bÅ«ti pritaikytas tik kaip žmogui žaloti ar gÄ sdinti, nes jis neturėjo ginklo Å¡audmenų, niekada nebuvo juo Å¡audęs, dėl ko jis nežinojo ir negalėjo žinoti ar tas ginklas yra veikiantis ir tinkamas Å¡audyti. Nukentėjusiajam jis negrasino panaudoti ginklÄ ir tai patvirtina P. S. ir M. Ž. bei pats nukentėjusysis. Ginklo į nukentėjusįjį jis nukreipęs nebuvo, kÄ patvirtino ir P. S. bei M. Ž.. Nukentėjusiojo parodymai kad jis (A. A.) buvo įrėmęs į jį ginklÄ , yra prieÅ¡taringi.

7. Kas kartÄ ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, nukentėjusysis prisimena vis daugiau smulkmenų bei detalių, tuo tarpu teismo posėdyje duodamas parodymus jis neprisiminė beveik nieko. M. Ž. ir P. S. patvirtino, kad nukentėjusiojo akivaizdoje jis (A. A.) spaudinėjo ginklo gaidukÄ ir nukentėjusysis turėjo matyti, kad ginklas nėra užtaisytas. Galimai to nukentėjusysis neprisimena, nes kaip pats teismo posėdyje patvirtino, buvo girtas. Jo girtumÄ patvirtino ir liudytoja D. G..

8. GinklÄ jis pirko netoli (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Romų tautybės vyriÅ¡kio už 30 eurų. Pirkdamas ginklÄ neturėjo minčių jo panaudoti nusikalstamiems tikslams. Vyras jam sakė, kad ginklas skirtas Å¡audyti dujiniais Å¡oviniais, tačiau jis (A. A.) pats Å¡ovinių Å¡iam ginklui neturėjo, tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, jog Å¡iuo pistoletu galima Å¡audyti ir kulkomis su guminėmis galvutėmis.

9. Teismo proceso metu jis davė nuoseklius parodymus, prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiojo. Jis nuoÅ¡irdžiai ir stipriai gailisi dėl savo atliktų veiksmų. IÅ¡ pradžių jis norėjo dalį kaltės suversti kitiems kaltinamiesiems, tačiau teismo posėdyje jis davė nuoÅ¡irdžius parodymus. Dėl itin žiaurių kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, mano, kad 1 praleista diena gali bÅ«ti prilyginama 2 laisvės atėmimo dienoms, o tai savaime bÅ«tų priežastis suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

BÅ«damas įkalintas gana ilgÄ laikÄ , jis padarė teigiamas iÅ¡vadas, yra pasiryžęs integruotis į visuomenę ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nebenusikalsti ir nebenusižengti įstatymas, bÅ«ti doru piliečiu. Ä®kalinimo įstaigoje jis lanko mokyklÄ , stengiasi gerai mokytis, gerai elgiasi pamokų metu, kartais praÅ¡o, kad jam duotų papildomų darbų. Išėjęs į laisvę planuoja tęsti mokslus, nori studijuoti, mokytis vairavimo.

10. Mano, kad yra visos sÄ lygos jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BÅ«damas laisvėje jis bÅ«tų naudingas visuomenei, įsidarbintų ir mokėtų mokesčius, taip pat atlygintų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , grÄ Å¾intų valstybei visas jo turimas skolas. Å iuo metu jis yra iÅ¡laikomas dorų mokesčių mokėtojų sÄ skaita. Ä®kalinimo įstaigoje nėra galimybės įsidarbinti. Jis turi deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tėvai sutinka, kad išėjęs į laisvę jis apsigyventų pas juos. Laisvėje jis turi sugyventinę, su ja planuoja sukurti Å¡eimÄ . Å iuo metu jis turi 7 galiojančias drausmines nuobaudas, kurios birželio mėnesį pasinaikins. Jis bendradarbiauja su įstaigos administracija ir turi padėkÄ . Jei bÅ«tų paleistas į laisvę pasižada laikytis visų jam teismo paskirtų apribojimų be nurodymų.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jis bÅ«tų iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Teismui atmetus praÅ¡ymÄ jį iÅ¡teisinti, praÅ¡o pakeisti teismo jam paskirtÄ bausmę į Å¡velnesnę, nesusijusia su laisvės atėmimo bausme.

12. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas, išvada dėl kaltės padaryta vadovaujantis tik subjektyviais nukentėjusiojo parodymais, nesivadovaujant bendraisiais teisės taikymo principais, o juos pažeidžiant. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu daugybę kartų davė parodymus, visi jo duodami parodymai skiriasi nuo anksčiau duotų. Kuo daugiau laiko praėjus po nusikaltimo padarymo buvo duodami parodymai, tuo jie yra pilnesni ir išsamesni. Visi vėlesni parodymai buvo keičiami kuriant versijas, kurios pateisintų ir pagrįstų nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje keliamus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

13. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, atskirai vienÄ nuo kito, neįvertino jų viseto, rėmėsi įrodomosios reikÅ¡mės neturinčiais duomenimis, tinkamai nenurodė motyvų ir iÅ¡vadų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad jie visi trys atvyko į nukentėjusiojo butÄ turėdami skirtingus tikslus: jis (P. S.) tikėjosi pas nukentėjusįjį surasti savo skolininkę ir atgauti skolÄ , M. Ž. atvyko į butÄ vedina savo tikslų, o A. A. pateko į butÄ mėgindamas padėti M. Ž.. Taigi akivaizdu, kad prieÅ¡ patenkant į nukentėjusiojo butÄ niekas neturėjo ketinimo įvykdyti plėšimÄ .

14. Teismo iÅ¡vada, kad savo buvimu nukentėjusiojo bute jis ir M. Ž. sukÅ«rė bauginančiÄ aplinkÄ nepagrįsta. Jis su M. Ž. nenaudojo jokio smurto – nei fizinio, nei psichologinio, atvirkščiai pats nukentėjusysis patvirtino, kad jie ramiai su juo bendravo rÅ«kydami balkone, ko A. A. buvo išėjęs iÅ¡ buto. Tai, kad jie neveikė kaip bendrininkų grupė patvirtina ir aplinkybė, kad M. Ž., sužinojusi, kad iÅ¡ nukentėjusiojo buvo pagrobtas telefonas, kitÄ dienÄ pati su juo susisiekė ir grÄ Å¾ino nukentėjusiajam jo turtÄ .

15. Teismas nepasisakė ir dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 7 punkte. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis naudojosi merginų paslaugomis už pinigus, toks nukentėjusiojo elgesys teismo turėjo bÅ«ti įvertintas kaip rizikingas. A. A. į nukentėjusiojo butÄ pateko tik tuomet, kai jam paskambino M. Ž. ir paprašė pagalbos, kadangi nukentėjusysis jos neiÅ¡leido iÅ¡ buto. Å ių aplinkybių, kurios svarbios tiek nustatant nusikaltimo objektyviÄ jÄ ir subjektyviÄ jÄ pusę, tiek ir skiriant bausmę ir spendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , teismas neanalizavo ir į jas neatsižvelgė.

Skirdamas jam bausmę teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimÄ . Nors teismas pripažino, kad jo vaidmuo buvo antraeilis. Teismas, skirdamas jam bausmę ne tik neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir į jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ . Å iuo metu jis turi nuolatinį darbÄ , naujų nusikalstamų veikų nevykdo, yra charakterizuojamas teigiamai, ruoÅ¡iasi sukurti Å¡eimÄ .

16. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. A. bei jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis P. S. bei jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini. Dėl A. A. apeliacinio skundo 17. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, apylinkės teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 3 d., 187 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. padarymÄ nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes už minėtų straipsnių sankcijose numatytus vidurkius, kurias subendrino ir paskyrė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimÄ .

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡iÅ¡ dalies nusikaltimÄ Ä¯takojo paties nukentėjusiojo elgesys, tačiau su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.).

Teismai paprastai nustato Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ jį. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, Nr. 2K-21/2011, 2K-386/2012). Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys būtų kaip nors išprovokavęs nuteistuosius ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

19. Apeliantas taip pat praÅ¡o pripažinti lengvinančia, kad veika padaryta nukentėjusiojo asmens, kurio bÅ«klė beviltiÅ¡ka, praÅ¡ymu (BK 59 str. 1 d. 7 p.). IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad M. Ž. bÅ«tų kilęs realus pavojus jos sveikatai ar gyvybei ir jai bÅ«tų reikėję A. A. ir P. S. pagalbos. Tai paneigia ir nuteistųjų veiksmai, įsiveržus į nukentėjusiojo nuomojamÄ butÄ , reiÅ¡kiamos pretenzijos, ieÅ¡koma vertingų daiktų, pagrobti nukentėjusiojo daiktai, sudeginta piniginė.

20. Pagal BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

21. A. A. padarė tris nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, viena apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, todėl yra formalus pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe ir savo iÅ¡vadÄ teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 str. nuostatas, t. y. turi bÅ«ti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

22. A. A. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiÅ¡kai ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi, Å¡ias aplinkybes apylinkės teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje.

23. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos A. A. ne kartÄ teistas, teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti. Nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo požiÅ«rį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorÄ keisti savo gyvenimo bÅ«do. A. A. nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ .

24. Pagal BK 27 str. 1 d., asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimÄ , yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl nuteistajam teisingai paskirta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas.

25. Nuteistajam, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad A. A. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 str. nuostatas.

26. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, o bÅ«tent, kad jis bÅ«damas laisvėje norėtų gyventi visavertį gyvenimÄ , pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , per Å¡iuos metus jis pasitaisė ir gali pradėti viskÄ iÅ¡ naujo, teismo vertintinos teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos, taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ .

27. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamÄ nuosprendį A. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl P. S. apeliacinio skundo 28. Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamos veikos nepadarė, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, o tuo atveju, jei teismas spręstų, kad jis nusikalto, suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

29. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai P. S. pripažino kaltu padarius BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

30. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, juos nuosprendyje išdėstė nuosekliai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, taip pat nurodė kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė gynybines versijas.

31. Nukentėjusysis protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad į jo nuomojamÄ butÄ Ä¯siveržė du jaunuoliai, kurie pagrasino pistoletu, pagrobė jo pasÄ , 300 Eur, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 7“ (t. 1, b.l. 12). Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, detaliau nurodydamas įvykio aplinkybes, kad <..> bÅ«nant su L.iÅ¡sinuomotame bute, jai kažkas paskambino <..> L. pasakė, kad jai skambina jos draugė, kuri norėtų prie jų prisijungti, nukentėjusysis sutiko ir nuėjo pasitikti draugės (M.

Ž.). <..> grįžo į butÄ , butas buvo atrakintas, L. bute nebuvo. Norėjo užrakinti duris, tačiau nerado nuo buto raktų ir tuo metu įsiveržė du jaunuoliai <...> žemesnis jaunuolis iÅ¡ karto įrėmė jam į kaklÄ pistoletÄ <..> ginklas buvo panaÅ¡us į „Makarov“ pistoletÄ . Abu jaunuoliai Å¡aukė „Kur L. kur pinigai“ jam atsakius, kad nežino, ėmė reikalauti pinigų už antrÄ merginÄ , kuriÄ jis atsivedė į butÄ kaip L. draugę. <..> jaunuoliai jo neklausė ir retkarčiais pasikeisdami trankydavo jį tai pistoleto rankena, per galvÄ , tai kumščiais į Å¡onus.

Jokių sužalojimo nuo smÅ«gių nepatyrė, tik fizinį skausmÄ . <..> jaunuoliai pradėjo daryti kratÄ bute, kilnojo daiktus, kraustė spintÄ prieangyje, liepė jam nusirengti ir apžiÅ«rėjo jo rÅ«bus (t. 1, b.l. 23).

32. Nors kai kurias detales nukentėjusysis galėjo nurodyti netiksliai, tačiau tai esminės įtakos nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui, nagrinėjamu atveju, neturi. Priešingai, neesminiai nukentėjusiojo parodymų nesutapimai tik patvirtina tai, kad jis atpasakoja įvykius taip, kaip juos prisimena (t. 5, b.l. 193-198). Natūralu, kad praėjus po įvykio ne vieneriems metams, galimi neesminiai parodymų kitimai ir tai yra logiškai paaiškinama bei suprantama.

33. Aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo vartojęs alkoholį, nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais. Kaip minėta, nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse sutampa, visumoje atitinka iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymus, taip pat taip pat liudytojos D. G. parodymus apie įvykio aplinkybes.

34. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitÄ Ä¯rankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali bÅ«ti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situacijÄ , kuri yra bauginanti, kelianti nerimÄ ir saugumo trÅ«kumÄ nukentėjusiajam. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranaÅ¡umÄ , nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranaÅ¡umo įspÅ«dį, turėjimÄ , užpuolimo netikėtumÄ ir grasinimui palankiÄ situacijÄ .

35. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.). Nagrinėjamu atveju, P. S. pritarimas A. A. ir M. Ž. veiksmams pasireiÅ¡kė tylėjimu, neprieÅ¡taravimu. Vien tai, kad jis atėjęs į butÄ , pats nereikalavo pinigų, ginklu negrasino, nepatvirtina to, kad tarp nuteistųjų nebuvo bendro susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog net ir tada, kai kaltininkas tiesiogiai fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudoja ar negrasina jo panaudoti, pats turto iÅ¡ jo negrobia, tačiau net ir neaktyviais veiksmais prisideda prie kitų asmenų veikos ir jai pritaria, jam taip pat pripažįstamas vykdytojo vaidmuo.

36. Pagal teismų praktikÄ Ä¯sibrovimo į patalpÄ požymis konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos kliÅ«tys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007).

37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visi trys nuteistieji į nukentėjusiojo butÄ atvyko turėdami skirtingus tikslus – P. S. tikėjosi pas nukentėjusįjį surasti savo skolininkę ir atgauti skolÄ , M. Ž. atvyko į butÄ vedina savo tikslų, o A. A. pateko į butÄ , mėgindamas padėti M. Ž.. Å iuos apeliacinio skundo argumentus paneigia tiek M. Ž., tiek A. A. bei paties P. S. parodymai. IÅ¡ M. Ž. parodymų matyti, kad A. A. ir P. S. jÄ tik atvežė iki vietos, kur ji turėjo susitikti su nukentėjusiuoju, su M. Ž. kartu pas nukentėjusįjį į butÄ nėjo, nors, kaip seka iÅ¡ P. S. parodymų, jis vyko į nukentėjusiojo butÄ atsiimti iÅ¡ D. G. skolos, tačiau, kaip pats teigia, į nukentėjusiojo butÄ nuėjo tik tuomet, kai nukentėjusioji paprašė pagalbos, vertintina kaip gynybinė versija, siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.

38. Taigi, nuteistųjų parodymai apie patekimo į nukentėjusiojo nuomojamÄ butÄ yra prieÅ¡taringi, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. S. parodymus, kad jis nedalyvavo nukentėjusiojo plėšime, vertino kaip gynybinę versijÄ .

39. Nesutiktina su skundo argumentu, jog nukentėjusiojo parodymai nepatikimi. Kad jis tiksliai negalėjo tiksliai nurodyti ar P. S. jam sudavė smÅ«gius, tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nusikaltime dalyvavo trijų bendrininkų grupė P. S. stovint Å¡alia, jo buvimas nukentėjusiajam suvokiant, kad jie taip pat yra bendrininkų grupės nariai, atitinka grasinimÄ , t. y. psichologinį smurtÄ â€“ vienÄ iÅ¡ plėšimo požymių ir tokiu bÅ«du kartu su naudojamu smurtu nukentėjusiajam buvo sukurta bauginanti situacija, kuriÄ jis suprato kaip realų grasinimÄ panaudoti fizinį smurtÄ , jei bandys prieÅ¡intis. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtÄ ar grasinimÄ tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, paÅ¡alintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliÅ«tį, trukdančiÄ pagrobti turtÄ .

40. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. Tai, kad nukentėjusysis negali detalizuoti kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų, negali bÅ«ti pagrindu abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam sudavus pistoleto rankena, jis užsidengė galvÄ rankomis, galėjo nematyti, kuris iÅ¡ nuteistųjų kokius konkrečiai veiksmus atliko.

41. Nuteistieji veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Kaip jau minėta, tai, kad tarp bendrininkų nebuvo iÅ¡ankstinio iÅ¡samaus susitarimo dėl nusikalstamos veikos detalių, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė. Visi kaltinamieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, visi bendrai tęsė savo nusikalstamÄ veikÄ nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas bendrininkas. Toks elgesys visiems kaltinamiesiems buvo priimtinas, bendrais veiksmais pritariant bei aktyviais veiksmais dalyvavo nusikaltimo padaryme.

Atsižvelgęs į tai teismas konstatuoja, jog kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, kaip bendravykdytojai, nes kartu atliko nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, pritarė vienas kito atliekamiems neteisėtiems veiksmams, siekdami reikalavimo patenkinimo. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-79/2012, 2K-295/2012, 2K-254/2013).

42. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino P. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog P. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 3 dalyje, todėl naikinti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl bausmės 43. Skirdamas bausmę nuteistajam P. S., pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

P. S. pripažintas kaltu padaręs sunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. Nusikalto bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, praėjus keliems mėnesiams nuo paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje. P. S. nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ . Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė už BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad P. S. vaidmuo buvo antraeilis. Jam paskirta bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog P. S. paskirta bausmė nėra per griežta, todėl jÄ Å¡velninti nėra jokio pagrindo. Taip pat nenustatyta aplinkybių taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas bei taikytas lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos institutas bei paskirti įpareigojimai nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, t.y. jie nebuvo veiksmingi.

44. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti nuosprendį skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistųjų A. A. ir P. S. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Vitalija Norkūnai