2018-05-23 Nr. AB-10271-3-61-3-02048-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-547-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02048-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 39

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 1SS-1276-(9.5) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. P. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1276-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir ginčijamas aktas).

2. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas aktas nemotyvuotas ir neargumentuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui 2016 m. kovo 3 d. padavė skundą, kuriuo prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių (toliau – ir Kretingos skyrius) patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą, rengiant naują Kretingos rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl Kretingos skyriaus tarnautojų aplaidumo, teisės aktų nesilaikymo, piktnaudžiavimo. Pažymėjo, jog skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pavedė išnagrinėti NŽT, kuris atliko pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę kontrolę, patikrinant privažiavimo kelią Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. balandžio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo aktuose Nr. 14ŽN-33-(14.14.73.) ir Nr. 14ŽN-32-(14.14.73.) konstatuota, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, ten, kur jis turėtų būti, aparta, apsėta arba sudarkyta provėžomis iki 0,5 m gylio vieta. Mano, kad žemės naudojimo patikrinimo kontrolė atlikta atmestinai, neiškvietus gretimų žemės sklypų savininkų, kurie aparė ir apsėjo kelią, nepateikus matavimo prietaisų sertifikato, neturint besiribojančių žemės sklypų dokumentų.

5. Pareiškėjo vertinimu, NŽT specialistai nesiėmė jokių veiksmų, kad jam būtų užtikrintas privažiavimas prie sklypo keliu Nr. (duomenys neskelbtini), bei nepagrįstai nurodė, jog turi būti atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą dėl 2016 m. kovo 3 d. skundo ir 2016 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašte Nr. 4D-2016/1-371/3D-833 išdėstytų aplinkybių, pakartotinai atliekant kelio Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo valstybinę kontrolę.

6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 4 d. sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) patikrino, ar pareiškėjas turi realią galimybę esančiais keliais patekti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. sav., ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 14ŽN-32-(14.14.73.) ir Nr. 14ŽN-32-(14.14.73.). Pažymėjo, kad patikrintas bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), vedantis nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „ (duomenys neskelbtini)“ (gyv. (duomenys neskelbtini) g. / (duomenys neskelbtini) g.) sankryžos į pietus greta žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovo teigimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jokio kelio nėra. Atliekant patikrinimą atsakovas neprivalėjo kviesti žemės sklypų savininkų, nes tik patikrinimo metu nustatyti galimi pažeidimai, dėl kurių administracinė procedūra tęsiama, žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai iškviesti 2016 m. liepos 19 d. pranešimais atvykti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dėl 2016 m. balandžio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo aktuose Nr. 14ŽN-32-(14.14.73.) ir Nr. 14ŽN-33-(14.14.73.) nustatytų aplinkybių ir pažeidimų pašalinimo.

9. Atsakovas pažymėjo, kad tikrinant kelio plotį nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 355, minėtas kelias suprojektuotas 6 m pločio, tačiau vietovėje kelio plotis yra mažesnis, nes nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos 6 m pločio kelias tęstųsi už medinės tvoros, kuri juosia medinę koplytėlę, pastatytą greta rajoninio kelio. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemė suarta atsitraukiant nuo žemės sklypo ribos apie 1 m. Kitoje kelio pusėje žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat atliktas arimas, tačiau suarta 2 m pločio kelio juostos. Teigė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog natūroje kelias pasislinkęs į vakarų pusę, o tikrinant kelio būklę nustatyta, kad minėtoje atkarpoje pravažiuoti lengvuoju automobiliu sudėtinga, nes kelias provėžuotas žemės ūkio technika, kyšo akmenys. Minėtas kelias yra lauko keliukas, skirtas privažiuoti prie žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Komisijai patikrinus kelio atkarpą nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į vakarų pusę iki griovio, skiriančio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvi dalis, nustatyta, kad šioje kelio atkarpoje lengvuoju automobiliu pravažiuoti įmanoma. Pagal griovį į šiaurę iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, nuo griovio krašto apie 2 m atstumu yra įrengtas elektrinis atitvaras, todėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas įpareigotas atitraukti elektrinį atitvarą ir palikti pravažiavimui 6 m pločio juostą. Nurodė, jog minėtas kelias veda iki pareiškėjo sodybos ir (duomenys neskelbtini) kaimo pirmųjų kapinių, taip pat naudojamas žemės ūkio technikai privažiuoti prie žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir yra neįrengtas, t. y. neįrengta sankasa, grioviai, kiti kelio įrengimai ir važiuojamoji kelio dalis neužpilta smėliu ar žvyru.

10. Atsakovas teigė, kad Komisija taip pat patikrino kelią, pažymėtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 355, vedantį nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) gatvė) į pietų pusę, palei žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį griovį iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuo šio žemės sklypo iki bendro naudojimo kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio atkarpa galima pravažiuoti, t. y. gilių provėžų nėra, tačiau vienoje vietoje supilti akmenys, galintys trukdyti pravažiuoti lengvuoju automobiliu. Per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtame kelyje sunkiasvore žemės ūkio technika išvažinėtos gilios (apie 0,5 m gylio) provėžos, kurios, įtariama, liko po rudenį atlikto sklypo rytinės dalies arimo. Dalį žemės sklypo suaręs ūkininkas J. B. paaiškino, jog minėto žemės sklypo bendraturčių E. P., N. M. ir jo bendru susitarimu jis suarė žemės sklypo dalį, tačiau savo reikmėms jo nenaudoja. Šio kelio būklė nuo minėto žemės sklypo iki rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) gatvė) sunkiai pravažiuojama lengvuoju automobiliu. Kelias naudojamas žemės ūkio technikai privažiuoti prie žemės sklypų ir yra neįrengtas.

11. Atsakovo vertinimu, abiejų minėtų kelių pločius vietovėje sunku nustatyti, nes sausuoju metų laiku važiuojama vietomis padarytomis provėžomis ir natūroje preliminariai yra 3 m pločio, tačiau abiejų tikrintų kelių atkarpų (nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) gatvė) iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) gatvė) iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pločiai, kuriais važiuojama tada, kai žemės paviršius yra šlapias, ženkliai išplatėja.

12. Atsakovas pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-24-342/2014 atmestas pareiškėjo skundas dėl reikalavimą įpareigoti Kretingos skyrių patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą, rengiant Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp pareiškėjo ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiuo metu padalyto privataus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotą kelią. Minėtas sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 paliktas nepakeistas.

13. Atsakovas akcentavo, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684, plane bendro naudojimo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), vedančio nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, plotis nurodytas neteisingai (4 metrai) ir ši klaida ištaisyta Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-569-(14.14.2.) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane. Pažymėjo, jog kelias, suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 355, kurio indeksas (duomenys neskelbtini), panaikintas bei išbrauktas iš valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų, vykdant Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5.)-15 5.1 punktą.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas dėl Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684, kuriuo patvirtintas Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kuriuo panaikinta nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) pagal kanalą dalis suprojektuoto kelio Nr. (duomenys neskelbtini), atmestas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-419-342/2016. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1770-583/2015 atmetė pareiškėjo skundą dėl reikalavimo įtraukti kelią Nr. (duomenys neskelbtini) į Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą.

II. 15. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (ginčijamo akto priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.) nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (redakcija, aktuali nuo 2010 m. liepos 25 d.) (toliau – ir Nuostatai) bei juos detalizuojančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

17. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo aktais iš esmės konstatuota, jog pareiškėjo patekimas į žemės sklypą yra apsunkintas, tačiau pareiškėjas 2016 m. balandžio 4 d. pareikštose pastabose, teigdamas, kad nesutinka su patikrinimo akto Nr. 14ŽN-32-(14.14.73.) turiniu, dėsto tas pačias patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, dėl kurių, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog patikrinimas atliktas neobjektyviai, šališkai ir iškraipant faktus.

18. Teismas nustatė, kad patikrinimo aktuose nurodyti patikrinimų tikslai (patikrinti kelio būklę ir patikrinti, ar pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie sklypo) atitinka pareiškėjo 2016 m. kovo 3 d. skunde keliamus klausimus, patikrinimai atlikti objektyviai, detaliai aprašant atliktus veiksmus ir jų rezultatus, patikrinimo aktų turinys ir forma atitinka Taisyklių 12–16 punktų reikalavimus, patikrinimo metu naudotos techninės priemonės – imtuvas Top CON, juostinis metras, fotoaparatas, atlikta situacijos fotofiksacija, nustatytos tikrinamo objekto (naudojamos žemės) ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, linijų ilgiai ir atstumai tarp vietovėje esamų elementų.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog nebuvo pateikti patikrinimuose naudotų techninių priemonių metrologinių patikrų sertifikatai, teismas pažymėjo, kad nei Nuostatuose, nei Taisyklėse toks reikalavimas nėra įtvirtintas, o Taisyklių 10 punkte nurodyta, jog prietaisai naudojami pagal poreikį. Pabrėžė, kad NŽT specialistai, atlikę patikrinimus, turėjo sklypų planus, patikrino gretimybes, pareiškėjas pasirašytinai supažindintas su patikrinimų rezultatais (Taisyklių 16 punktas), jam sudaryta galimybė ir neapribota teisė teikti paaiškinimus, pastabas. Teismas vertino, kad pareiškėjas atsakovo atliktų patikrinimų metu nustatytas aplinkybes dėl jo patekimo prie sklypo apsunkinimo suvokia subjektyviai, teigdamas, jog kelio iš viso nėra ir siekdamas, kad kelias būtų suprojektuotas kitur, t. y. buvusio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje. Pareiškėjas iš esmės dėsto argumentus dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo neteisėtumo ir kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvimo.

20. Teismas akcentavo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-24-342/2014 atmetė pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5.)-15 5.1 punkto panaikinimo, kuriuo NŽT Kretingos skyrius įpareigotas patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą, rengiant Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp pareiškėjo ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir padalyto privataus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotą ginčo kelią.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1770-583/2015 konstatavo, jog kelias Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Kretingos rajono savivaldybės pasirinktų prioritetų, todėl įstatyme nesant įtvirtintos pareigos ir nustatyto termino įrengti visus vietinės reikšmės kelius, Kretingos rajono savivaldybės meras 2015 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (4.1.14.)-D3-2528 pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015 m. gegužės 21 d. prašymą dėl minėto kelio įrengimo iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1638-502/2016 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir konstatuota, jog pareiškėjo teisė patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir jame esančių pastatų keliu Nr. (duomenys neskelbtini) niekaip nėra ribojama. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-419-342/2016 atmetė pareiškėjo skundą dėl NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 5 d.

įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684 „Dėl Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ bei NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 16 d. įsakymo „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo, Kretingos rajone“ Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.) 2.1 ir 2.2 punktų panaikinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-419-342/2016 konstatavo, kad klausimai dėl privažiavimo prie pareiškėjo žemės sklypo bus sprendžiami 2016 metais, tvirtinant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos planą.

Nacionalinė žemės tarnyba pripažino padariusi klaidą Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684 patvirtintame plane, nurodant bendro naudojimo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), vedančio nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, plotį (4 metrai) ir ši klaida ištaisyta Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-569-(14.14.2.) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane.

21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), ir atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 ir 2016 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1638-502/2016 turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, konstatavo, jog klausimas dėl privažiavimo prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra išspręstas, pareiškėjas turi galimybę naudotis keliu Nr. (duomenys neskelbtini) ties sklypo riba, pažymėtu posūkio taškais Nr. 5-6, dėl ko pareiškėjo argumentus dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) neegzistavimo ir kelio Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo neteisėtumo pripažino nepagrįstais. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su kelio įrengimu, teismas pažymėjo, kad kelio įrengimo klausimas buvo Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1770-583/2015 nagrinėjimo dalykas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1638-502/2016 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas bei konstatuota, jog pareiškėjo teisė patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir jame esančių pastatų keliu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ribojama. Šioje byloje būtent ir vertinti aspektai susiję su savivaldybės prioritetais ir galimybėmis įrengti planiniuose sprendiniuose numatytą kelią.

22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjo subjektyvus situacijos suvokimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog žemės naudojimo valstybinė kontrolė atlikta aplaidžiai ir neobjektyviai. Pareiškėjas ginčijamu aktu apie patikrinimo rezultatus tinkamai informuotas pagal Taisyklių 23 punkto reikalavimus, jame išsamiai išdėstytos nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų nėra.

III. 23. Pareiškėjas A. A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimi naują sprendimą – skundą tenkinti ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2016 m. kovo 3 d. skundo ir 2016 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašto Nr. 4D-2016/1-371/3D-833 dėl skundo bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo, atliekant pakartotinai kelio Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo valstybinę kontrolę nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) prie pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, neargumentuotas, skundžiamame sprendime pasisakyta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, kadangi greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kraštinė pažymėta 5–6 taškais, nėra pažymėtas kelias Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio sklypo savininkas neįtrauktas į šios bylos nagrinėjimą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, riboženkliai neatstatyti, dėl ko visiškai neaiškus šio kelio egzistavimas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai pritaikė teisės normas ir padarė procesinį pažeidimą, dėl ko yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti. Teigia, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) apartas ir apsėtas, kadastriniai matavimai žemės sklypų, besiribojančių su keliu Nr. (duomenys neskelbtini) nepadaryti, dėl ko 19,5 m paklaida įrodo, jog nustatyti tikslias kelio ribas neįmanoma. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl argumentų, jog kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, bei neįvertino 2016 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašto Nr. 4D-2016/1-371/3D-833 dėl 2016 m. kovo 3 d. skundo, kuriame konstatuoja minėta aplinkybė.

26. Pareiškėjo teigimu, atsakovo žemės naudojimo patikrinimas atliktas šališkai, atmestinai, neiškvietus žemės sklypų savininkų, nepateikus matavimo prietaisų sertifikato, neturint besiribojančių žemės sklypų dokumentų. Mano, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimą, viršijo savo kompetencijos ribas.

27. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nešališkai ištyrė faktines aplinkybes ir NŽT atliktus veiksmus.

29. Atsakovas pažymi, kad gina pareiškėjo interesus dėl apsunkinto naudojimosi keliu Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigodamas netinkamai žemę naudojančius asmenins pašalinti pažeidimus ir pradėdamas administracinių teisės pažeidimų teiseną.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 1SS-1276-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2016 m. kovo 3 d. skundą pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad žemės naudojimo patikrinimo aktų turinys ir forma atitiko Taisyklių 12–16 punktų reikalavimus, pareiškėjas apie patikrinimo rezultatus ginčijamu aktu informuotas tinkamai pagal Taisyklių 23 punkto reikalavimus, jame išsamiai išdėstytos nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčijamas aktas neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, jog skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame pasisakyta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, žemės naudojimo patikrinimas atliktas šališkai ir atmestinai, o teismas byloje nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) neegzistavimo.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

34. Deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, dėl ko priėmė nemotyvuotą sprendimą, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų, sprendimas nėra formalus bei fiktyvus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1854-624/2018).

35. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, o būtent, kad į bylą neįtraukė gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko A. P., kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime minėto asmens teisių ar pareigų klausimai nebuvo sprendžiami ir skundžiamas sprendimas nenulėmė šiam asmeniui teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.

36. Dėl pareiškėjo argumentų, kad NŽT atliktas patikrinimas dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo, tikrinant privažiavimo keliu Nr. (duomenys neskelbtini), yra neišsamus, šališkas ir atmestinas, teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimai žemės naudojimo patikrinimo akto surašymui ir tvarkymui įtvirtinti Taisyklių III skyriuje 12–24 punktuose. Iš byloje pateiktų NŽT 2016 m. balandžio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo aktų Nr. 14ŽN-32-(14.14.73.) ir Nr. 14ŽN-33-(14.14.73.) turinio matyti, kad juose nurodytas patikrinimus atlikusio teritorinio skyriaus pavadinimas; patikrinimo aktų registracijos datos ir numeriai; patikrinimo aktų vietoje surašymo data, laikas (valandomis ir minutėmis) ir vieta;

žemės naudojimo patikrinimus atlikusio (-ių) darbuotojo (-ų) pareigos, vardas (-ai) ir pavardė (-ės); duomenys apie žemės naudojimo patikrinimuose dalyvavusius fizinius asmenis ar jų atstovus ir kitus darbuotojus bei kitų suinteresuotųjų institucijų atstovus; atliekamų žemės naudojimo patikrinimų pagrindai ir tikslai; duomenys apie tikrinamus objektus; žemės naudojimo patikrinimų metu vietovėje esanti faktinė situacija; žemės naudojimo patikrinimų metu naudotų techninių priemonių pavadinimai, serijos numeriai; žemės savininko, naudotojo ar pareiškėjo prašymai ir (ar) pastabos, susiję su atliktais žemės naudojimo patikrinimais ir jų metu nustatytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atlikti žemės naudojimo patikrinimo aktai iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas pasirašytinai supažindintas su patikrinimų rezultatais, jam sudaryta galimybė ir neapribota teisė teikti paaiškinimus, pastabas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo subjektyvus situacijos suvokimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė atlikta aplaidžiai ir neobjektyviai, o žemės naudojimo patikrinimo aktų pagrindu priimtas ginčijamas aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad NŽT patikrinimų metu nustačiusi, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemė suarta, atsitraukiant nuo žemės sklypo ribos apie 1 m., o kitoje kelio pusėje žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat atliktas arimas, tačiau suarta 2 m pločio kelio juosta, Kretingos skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 14SD-2105-(14.14.104.) išsikvietė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką dėl administracinio pažeidimo išaiškinimo ir administracinės atsakomybės taikymo.

Minėta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad NŽT siekė apginti pareiškėjo interesus dėl galimybės naudotis keliu, kas paneigia pareiškėjo argumentus, jog NŽT žemės naudojimo patikrinimą atliko šališkai. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

37. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ir teismas šios aplinkybės nevertino. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiam pareiškėjo argumentui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 ir 2016 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1638-502/2016 turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 konstatavo, kad pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). Klausimas dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavimo taip pat analizuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1638-502/2016, kurioje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra paneigta faktinė aplinkybė, jog kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra ir pareiškėjas juo gali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei jame esančius statinius. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos apskrities Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) vietovės Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planas, kuriame nurodytas kelias Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaudamasis minėta įstatymo norma pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakartotinai nevertino pareiškėjo argumentų dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavimo.

38. Atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė