2019-05-15 Nr. AB-11330-3-61-3-01104-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, atsakovo atstovas), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Legislator headnote
AI generated2019-05-15 Nr. AB-11330-3-61-3-01104-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, atsakovo atstovas), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1193-520/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01104-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I
1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, atsakovo atstovas), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. liepos 1 d. buvo konvojuojamas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI) nežmoniškomis, pažeidžiančiomis pareiškėjo teises, sąlygomis. Pareiškėjas buvo konvojuojamas prieš jo valią techniškai netvarkingu transportu, kuriame neveikė ventiliatorius, trūko oro, buvo labai karšta. Į jo prašymus pareigūnai nereagavo, gedimų netaisė, o VST pareiškėjo nusiskundimų nefiksavo.
3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) automobiliu, kurio valstybinis Nr. EFS561. Konvojavimo metu automobilyje kažkas sprogo po automobilio dugnu, tačiau pareigūnai, nekreipdami dėmesio į automobilio techninę būklę, pervežė pareiškėją į Lukiškių TI-K prieš jo valią. Pareigūnai į pareiškėjo žodinius prašymus neetapuoti nekreipė dėmesio. Dėl to pareiškėjas patyrė išgąstį, ir nors kreipėsi į VST prašydamas suteikti informaciją, tačiau VST pareiškėjo prašymą išnagrinėjo šališkai. Šios aplinkybės pareiškėjui sukėlė didelius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2016 m. liepos 1 d. jis buvo konvojuotas netinkamomis sąlygomis, ir nurodė, jog 2016 m. lapkričio 3 d. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas Nr. 47D-545 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, vykdžiusių nuteistųjų, suimtųjų asmenų konvojavimą veiksmų“, kurį atlikus nustatyta, kad prieš konvojavimą specialusis automobilis „Mercedes Benz“ valstybinis Nr. AHG184 (atsiliepime į skundą klaidingai nurodytas valstybinis Nr. AGH184) buvo apžiūrėtas ir patikrintas – pažeidimų nebuvo nustatyta. Konvojui išvykus iš Šiaulių TI ir likus maždaug 20 min. iki kito apsikeitimo punkto, konvojuotojas informavo konvojaus viršininką, kad nustojo veikti specialiosios paskirties automobilio kėbule esantis ventiliatorius. Konvojaus viršininkas, nustatęs, kad kelyje gedimo pašalinti nepavyks (reikalingos papildomos transporto priemonės detalės), nusprendė tęsti konvojavimą bei užtikrinti tinkamą pavestos užduoties vykdymą. Papildomai buvo atidarytas automobilio kėbule esantis vėdinimo stoglangis. Minėtoje transporto priemonėje yra 23 sėdimos vietos, o konvojuojant pareiškėją 2016 m. liepos 1 d. kartu su juo buvo kiti 3 asmenys, todėl jie turėjo galimybę laisvai sėdėti. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad konvojaus viršininkas veikė teisės aktų nustatyta tvarka.
6. VST taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2016 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas buvo konvojuotas techniškai netvarkingu automobiliu, nes konvojuojant pareiškėją iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI sprogo automobilio VW Crafter 50 (valstybinis Nr. EFS 561) galinės ašies oro pagalvė, o tai nustačius, minėta transporto priemonė iš karto buvo pakeista kita (VW Crafter, valstybinis Nr. EFS 559), todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
7. VST nurodė, jog asmenis konvojavo specialiosiomis transporto priemonėmis, kurios atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai. Visam konvojuoti skirtam transportui atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos matavimai ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, automobiliuose esanti aplinka yra tinkama konvojuoti asmenims.
8. VST pabrėžė, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktus, galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Duomenų, kad pareigūnai būtų pažeidę Konvojavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl jo teisių pažeidimo, VST neturi. VST teigė neturinti objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar kad pareiškėjui būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės. Pareigūnai veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, VST vertinimu, nėra ir neteisėtų VST veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galbūt atsiradusių neigiamų pasekmių.
II
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė.
10. Dėl 2016 m. liepos 1 d. konvojavimo sąlygų teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus: techninės apžiūros rezultatų kortelę, tos dienos kelionės žiniaraštį, VST atstovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, jog likus 20 min. iki tikslo pabaigos sugedus ventiliacijai buvo atidarytas papildomas liukas, VST tarnybinio patikrinimo rezultatus, konstatavo, jog konvojuojant teisės aktų pažeidimų nebuvo, pareiškėjo teiginiai dėl nežmoniško elgesio jį konvojuojant, vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas vertino, jog pareiškėjo patirti nepatogumai negalėjo būti tokie intensyvūs, kad sukeltų jam neturtinę žalą.
11. Dėl 2016 m. lapkričio 21 d. konvojavimo sąlygų teismas nurodė, jog byloje buvo nustatyta, kad išvažiavus iš Lukiškių TI-K 9 val. sprogo automobilio galinės ašies oro pagalvė, 9 val. 20 min. buvo atvaryta kita transporto priemonė (valstybinis Nr. EFS559). Teismo posėdyje VST atstovas nurodė, jog tai yra nenumatytas atvejis, kuris gali atsitikti bet kuriai transporto priemonei. Teismas nustatė, kad kelionės žiniaraštyje nėra jokių įrašų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl jo teisių pažeidimo. Su skundu dėl šio konvojavimo aplinkybių į VST pareiškėjas kreipėsi 2016 m. gruodžio 7 d. Atsakyme VST nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu automobiliu, konvojaus pareigūnai Konvojavimo taisyklių nepažeidė. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog nepatyrė jokių fizinių sužalojimų, tačiau labai išsigando. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog sugedęs automobilis buvo nedelsiant pakeistas kitu, konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti patirti neigiami išgyvenimai negalėjo būti tokie intensyvūs, kad sukeltų jam neturtinę žalą, o VST veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Todėl nagrinėjamu atveju nėra ir vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
12. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Konvojavimo taisyklių 3, 109, 137, 142 ir 153 punktus, pažymėjo, kad nenustatytos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
III. 13. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į skunde nurodytas aplinkybes ir priėmė šališką sprendimą. 2016 m. liepos 1 d. konvojuojant pareiškėjui buvo labai karšta, trūko oro, nes konvojavimo transportas buvo techniškai netvarkingas – neveikė ventiliatorius, transporto kameroje trūko vietos. Pareiškėjui neaišku, kodėl skundas buvo atmestas, nors atsakovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje nurodė, jog automobilio ventiliatorius neveikė, o liuko atidarymas situacijos nepagerino. Pareiškėjo manymu, byla išnagrinėta šališkai, neištyrus visų įrodymų. Nuo Panevėžio iki Kauno jis buvo konvojuojamas techniškai netvarkingu automobiliu, o tai jam sukėlė didžiulius nepatogumus ir išgyvenimus.
15. Pareiškėjas aiškina, jog 2016 m. lapkričio 21 d. pareiškėją konvojuojant iš Lukiškių TI- K į Šiaulių TI sprogo automobilio oro pagalvė. Nepaisant nurodyto sprogimo pareigūnai konvojavo asmenis atgal į Lukiškių TI-K. Iš automobilio sklido pašaliniai garsai, kurie pareiškėjui kėlė baimę. Pareiškėjas kreipėsi į pareigūnus, teigdamas, jog nesutinka būti konvojuojamas tokiu automobiliu, tačiau jie šį nusiskundimą ignoravo. Pareiškėjo manymu, dėl tokio gedimo pareigūnai negalėjo konvojuoti asmenų, nes buvo avarijos ar nelaimingo įvykio rizika. Pareiškėjas teigia, kad neigiami išgyvenimai ir kančios yra akivaizdūs.
16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
17. VST tvirtina, kad teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, o teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
18. VST vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde hiperbolizuoja savo išgyvenimus, neturėdamas teisinio ir objektyvaus tam pagrindo. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą traktuotinas kaip galbūt nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Be to, pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, argumentų ar naujų objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių jo skundo reikalavimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų pareiškėją konvojuojant 2016 m. liepos 1 d. iš Panevėžio AVPK į Kauno TI ir 2016 m. lapkričio 21 d. – iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus bei Konvojavimo taisyklių nuostatas, nustatė, jog nėra CK 6.271 straipsnyje nustatytų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neturtinę žalą grindžia deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais objektyviais įrodymais.
21. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad jo skundas dėl skunde nurodytų aplinkybių turėjo būti tenkintas, nes pareiškėjas buvo konvojuotas techniškai netvarkingu transportu ir dėl to jis patyrė didžiulis nepatogumus ir išgyvenimus.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
23. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda ir yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
24. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)
25. Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo patirti išgyvenimai ir VST nežmoniškas elgesys su pareiškėju yra akivaizdus, nes VST atsiliepime į skundą neginčijo, jog pareiškėjas buvo konvojuotas techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis ir dėl to konvojavimas neatitiko Konvojavimo taisyklių.
27. Konvojavimo taisyklių (ginčui aktuali taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.), nustatančių konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant minėtų asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą (1 punktas), 146.4 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų (147 p.). Be to, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų ir šios transporto priemonės įrengiamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo (108–109 p.).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. liepos 1 d. konvojuojant pareiškėją specialiuoju automobiliu (valstybinis Nr. AHG184) ir 2016 m. lapkričio 21 d. specialiuoju automobiliu (valstybinis Nr. EFS 561) ir jam sugedus, – specialiuoju automobiliu (valstybinis Nr. EFS 559) šie automobiliai buvo techniškai tvarkingi, tai įrodo byloje esančios techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 200-0562101, Nr. 00-0097970 ir Nr. 003-0105694, kuriose aiškiai nurodyta, kad šios specialiosios transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus (II t., b. l. 33, 43, 45). 2016 m. liepos 1 d. kelionės žiniaraštyje pažymėta, kad specialiajam automobiliui (valstybinis Nr. AHG184) grįžtant iš Šiaulių TI sugedo ištraukiamoji ventiliacija (I t., b. l. 101–103), o iš atsakovo atstovo VST atsiliepimo į skundą matyti, kad pareiškėjas nepatogumus patyrė ne ilgiau nei 20 min., nes pareiškėjo konvojavimo tikslas buvo – Kauno TI, o ventiliacija sugedo likus 20 min. iki apsikeitimo punkto. 2016 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas taip pat patyrė nepatogumus ne ilgiau nei 20 min., nes iš byloje esančio 2016 m. lapkričio 21 d. kelionės žiniaraščio Nr. 600 matyti, kad 9 val. sprogo automobilio Nr. EFS 561, galinės ašies oro pagalvė, o 9 val. 20 min. buvo atvaryta kita pamaininė transporto priemonė Nr. EFS 559. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo patirti trumpalaikius nepatogumus, kurių bendra trukmė nesiekė valandos, nebuvo sutrikdyta pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais. Byloje nenustatyta, kad dėl VST pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsirado transporto techniniai gedimai, kad pareigūnai sugedus transporto priemonėms nesiėmė Konvojavimo taisyklėse nustatytų veiksmų ir tokiu būdu pažeidė šias taisykles. Pagal bylos duomenis pareigūnai ėmėsi visų veiksmų, kad būtų pašalinti visi pareiškėjo konvojavimo nepatogumai.
29. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. pareiškėją konvojuojant iš Lukiškių TI-K ir sprogus specialiosios transporto priemonės oro pagalvei pareiškėjas žodžiu pareiškė pareigūnams žodinius nusiskundimus ir raginimus nekonvojuoti jo netvarkinga transporto priemone, tačiau, pasak pareiškėjo, pareigūnai į jo skundus nereagavo. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Aplinkybių, kad pareiškėjas neturėjo galimybių pateikti skundą ar prašymą konvojavimo metu taip pat nėra. Nagrinėjamu atveju 2016 m. lapkričio 21 d. kelionės žiniaraštyje nėra įrašo apie konvojuojamųjų asmenų skundus ar prašymus, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad įvykus transporto priemonės gedimui pareigūnai per 20 min. organizavo sugedusios transporto priemonės pakeitimą kita ir tęsė numatytą konvojavimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apie tai, kad pareigūnai greitai sureagavo į transporto priemonės gedimą, įrodo įrašai kelionės žiniaraštyje, todėl ir aplinkybės dėl pareiškėjo žodinio skundo netenkinimo nėra teisiškai reikšmingos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog pareiškėjas 2016 m. gruodžio 7 d. su skundu dėl konvojavimo kreipėsi į VST, kuri jo skundą išnagrinėjo ir 2017 m. sausio 2 d. raštu atsakė. Prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų nėra, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo padarytos išvados.
30. Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų, t. y. nebuvo pažeidžiamas Konvojavimo taisyklių 108 punkto reikalavimas, numatantis, kad konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (I t. b. l. 101–102; II t., b. l. 108, 111). Pažymėtina, kad kiti teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, specialiosiose transporto priemonėse protinga įrengti tik tiek vietos, kiek reikalinga, todėl pareiškėjo argumentai dėl vietos nepakankamumo laikomi nepagrįstais.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad 2016 m. liepos 1 d. automobilyje neveikė ventiliatorius, o tai, kad pareigūnai atidarė liuką, jam geriau nepasidarė, t. y. pareiškėjas buvo kankinamas karštyje ir be oro. Iš byloje pateiktų įrodymų nenustatyta, kad vienas ventiliacijos blokas sugedo dėl VST pareigūnų neteisėtų veiksmų, pagal bylos duomenis pareigūnai ėmėsi veiksmų, kad būtų užtikrinta ventiliacija, be to, automobilyje, kuriame yra 23 sėdimos vietos, buvo vežami 4 asmenys, gedimas įvyko likus maždaug 20 min. iki apsikeitimo punkto. Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl pareiškėjo nurodyto patirto nepatogumo nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti VST pareigūnų neteisėtus veiksmus, o pareiškėjo patirtus trumpalaikius nepatogumus įvertinti kaip pakankamai reikšmingus lyginant su eiliniais nepatogumais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atsiradimui pagrįsti tokiu atveju reikalingi papildomi įrodymai dėl sukelto streso, rūpesčių pasekmių, prarastų tam tikrų galimybių ir pan., kurie pagrįstų, kad asmuo, kuris kreipėsi gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
32. Taigi nenustačius atsakovo būtinųjų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos), nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui turi būti priteistas jo nurodomas neturtinės žalos atlyginimas.
33. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo, pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje nustatytas faktais ir surinktais įrodymais, padarytos išsamiai ir visapusiškai įvertinus tiek pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tiek atsakovo atsikirtimus, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė