2017-10-05 Nr. AB-17913-3-61-3-03877-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus‑kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2017-10-05 Nr. AB-17913-3-61-3-03877-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–25), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Test Word Document
Administracinė byla Nr. AS-861-552/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03877-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus‑kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–25), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu (I t., b. l. 180–187) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 330 eurų neturtinei žalai atlyginti; likusią skundo dalį, t. y. priteisti neturtinę žalą dėl laikotarpio nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d., atmetė.
Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 16 d. išsiuntė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1, 2) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (II t., b. l. 3) nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. rugsėjo 4 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 31 d. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (II t., b. l. 8–9), kuriame nurodė, jog jis minėtą terminą praleido, nes nežinojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, o apie ją sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 15 d., teikdamas skundą kitoje byloje.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (II t., b. l. 16–17) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, o, nutarčiai įsitesėjus, nutarė apeliacinį skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Teismas iš byloje esančio 2017 m. vasario 28 d. teismo rašto nustatė, kad pareiškėjui 2017 m. vasario 28 d. teismo sprendimas buvo išsiųstas į Pravieniškių pataisos namus‑atvirąją koloniją, kuri pateikė informaciją, jog sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai pasirašytinai 2017 m. kovo 3 d. Pareiškėjui 2017 m. balandžio 18 d. teismo raštu į Pravieniškių pataisos namus‑atvirąją koloniją buvo išsiųstas įsiteisėjęs 2017 m. vasario 28 d. sprendimas. Iš Pravieniškių pataisos namų‑atvirosios kolonijos pateiktų duomenų matyti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pareiškėjui įteiktas asmeniškai pasirašytinai 2017 m. balandžio 21 d. Pareiškėjas savo procesinę teisę apskųsti priimtą, jo netenkinantį teismo sprendimą objektyviai galėjo įgyvendinti, tik gavęs teismo sprendimo nuorašą ir su juo susipažinęs. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad su teismo sprendimu yra susipažinęs, tačiau nustatytu terminu jo neapskundė.
Teismas pažymėjo, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei nurodytas faktines aplinkybes, nutarė, jog pareiškėjo nurodyta termino apskųsti teismo sprendimą praleidimo priežastis (pareiškėjas sužinojo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tik 2017 m. rugpjūčio 15 d., teikdamas skundą kitoje byloje) nelaikytina svarbia, nuo jo valios nepriklausiusia aplinkybe, galėjusia sutrukdyti laiku apskųsti teismo sprendimą.
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu (II t., b. l. 23) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas pažymi, kad jo nurodytos aplinkybės apie sužinotą pasikeitusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra svarbios ir sudaro pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes jo galimybės sužinoti apie praktikos pasikeitimus anksčiau yra labai mažos dėl ribotos interneto prieigos nebuvimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.
Pareiškėjas atskiruoju skundu su šia nutartimi nesutinka, nes mano, kad skųsti teismo sprendimą yra jo teisė į objektyvų ir teisingą teismo procesą, kuri negali būti ribojama.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2017 m. vasario 28 d., todėl, atsižvelgiant į ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2017 m. kovo 28 dieną. Pareiškėjui sprendimo nuorašas buvo įteiktas 2017 m. kovo 3 d., o apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui jis išsiuntė 2017 m. rugpjūčio 16 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą.
ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis ar pirmosios instancijos teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi nurodo tai, kad jis tik rugpjūčio mėnesį sužinojo apie pasikeitusią administracinių teismų praktiką panašiose bylose.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kuri negali būti pripažinta svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino R. B. termino apeliaciniam skundui paduoti. Terminas praleistas ženkliai, apeliacinio skundo termino praleidimą nulėmė pačio pareiškėjo nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas ir neapsisprendimas, ar toliau ginti savo teises.
Kadangi pareiškėjas praleido terminą pateikti apeliacinį skundą, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausiusiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, kartu netenkinamas ir pakartotinis pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
R. B. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas