2022-03-01 Nr. CB-1812-2-28-3-00801-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1014

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00801-2018-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 17 d. paduotu atsakovės J. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė J. P. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. P. patikslintą ieškinį atsakovei I. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės I. P. patikslintą priešieškinį ieškovui Ž. P., atsakovams priešieškinyje J. P., S. P., A. L., tretiesiems asmenims T. P., notarei L. R., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo ir trečiojo asmens T. P. savarankišką ieškinio reikalavimą Ž. P. ir I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą, naujai išdėstė jį dalyje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, perskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkinti iš dalies, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas atmestas, be kita ko, nuspręsta netaikyti ieškinio senaties priešieškiniui pareikšti, nenustačius, kad ši buvo praleista, pripažinti 2005 m. balandžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl šalies (pirkėjos) negaliojančia bei pakeisti sandorio šalį (pirkėją), ir nustatyti, kad ginčo gyvenamojo namo pirkėjai yra I. P. ir Ž. P. bei pripažinti, kad gyvenamasis namas yra I. P. ir Ž. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; pripažinti 2018 m. vasario 13 d. sutartinės hipotekos sandorį, sudarytą J. P., S. P. ir A. L., dėl gyvenamojo namo įkeitimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), ir išregistruoti juridinį faktą apie šį sandorį iš viešo registro. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalies, 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl ieškinio senaties pradžios momento, ieškinio senaties termino atnaujinimo, nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo atsakovei pradėjus procesą šioje byloje ir šis terminas nepraleistas. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi vien subjektyviais liudytojos parodymais, nepagrįstai sprendė, kad net jei terminas praleistas, yra pagrindas jį atnaujinti. Teismai taip pat pažeidė CK 1.87 straipsnio 1 dalies, 3.162 straipsnio nuostatas, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė kasatorei, nepagrįstai pripažino gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu dėl šalies, išvadų nepagrindė rašytiniais įrodymais, pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles (CPK 178-179 straipsniai). Be to, teismai netinkamai taikė CK 1.81 straipsnio nuostatas, nepagrįstai pripažino negaliojančiu hipotekos sandorį, išvadas grindė teisiniais argumentais dėl sandorio panaikinimo CK 1.86 straipsnio pagrindu, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l10-916/2020). Teismas nenustatė ir neištyrė bylai reikšmingų įrodymų, nepagrįstai sprendė, jog hipotekos sandoris yra tariamasis sandoris. Teismai pažeidė ir CPK 263 straipsnio 1 dalį, 331 straipsnio 4 dalį.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2022 m. vasario 14 d. sumokėtą 257 (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių) Eur žyminį mokestį (mokėjimo nurodymo Nr. 15).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė