c53cf8b2-c56b-4002-bace-e7893966c923 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-872/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02375-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 36.1.; 50.10.; 121.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens restruktÅ«rizuojamos UAB ,,Rukesa ir Ko” apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-206-560/2012 pagal ieÅ¡kovo AB DnB NORD bankas (dabar – AB DNB bankas) ieÅ¡kinį atsakovui G.

R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo RUAB „Rukesa ir Ko”.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo:- 1 274 637,46 Lt bei 15,72 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;- 2 087 256,48 Lt bei 5,04 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;- 903 029,79 Lt bei 5,04 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;- bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens UAB „Rukesa ir Ko” buvo sudarytos trys sutartys: 2006-06-15 sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 2493-06IL, kurios sÄ lygos buvo keičiamos 2007-05-24 Susitarimu Nr. 2493-06IL/1 ir 2008-05-23 Susitarimu Nr. 2493-06IL/2 (toliau – Kredito linijos sutartis Nr. 2493-06IL), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 900 000 Lt kredito linijos limito suma su kintama palÅ«kanų norma, nustatant galutinį kredito linijos limito grÄ Å¾inimo terminÄ 2009-05-31; 2006-06-19 Kreditavimo sutartis Nr. 2494-06 IV, kurios sÄ lygos buvo keičiamos 2007-08-07 Susitarimu Nr. 2494-06IV/1 ir 2007-10-29 Susitarimu Nr. 2494-06IV/2, (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 2494-06 IV), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 1 013 032,90 EUR kredito suma su kintama palÅ«kanų norma, nustatant galutinį kredito limito grÄ Å¾inimo terminÄ 2015-05-31; 2006-06-15 Kreditavimo sutartis Nr. 2468-06 IV, kurios sÄ lygos buvo keičiamos 2008-05-23 Susitarimu Nr. 2468-06IV/1 (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 2468-06IV), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 351 888,32 EUR kredito suma su kintama palÅ«kanų norma, nustatant galutinį kredito limito grÄ Å¾inimo terminÄ 2013-05-31.Prievolių pagal Kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimui tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudarytos trys laidavimo sutartys - 2006-06-15 Laidavimo sutartis Nr. 100-06L; 2006-06-19 Laidavimo sutartis Nr. 102-06L; 2006-06-15 Laidavimo sutartis Nr. 101-06L, kuriomis laiduotojas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Rukesa ir Ko” neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles bankui (Laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.1 p.).IeÅ¡kovas nurodė, jog kredito gavėjas trečiasis asmuo UAB „Rukesa ir Ko” Kreditavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, nesilaikė Kredito linijos sutarties Nr. 2493-06IL nustatyto galutinio kredito linijos limito grÄ Å¾inimo termino bei nesilaikė Kreditavimo sutarties Nr. 2494-06 IV ir Kreditavimo sutarties Nr. 2468-06IV nustatytų tarpinių kredito grÄ Å¾inimo terminų, nemokėjo palÅ«kanų ir delspinigių, todėl įspėjo kredito gavėjÄ ir laiduotojÄ apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus ir paragino padengti skolÄ .

Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, ieškovas 2010-08-19 nutraukė Kreditavimo sutartį Nr. 2494-06 IV ir Kreditavimo sutartį Nr. 2468-06IV bendrųjų dalių 38 p., 41.1 p. pagrindais. Iš skolos grafikų matyti, jog kredito gavėjo UAB „Rukesa ir Ko” skola ieškovui sudaro: pagal Kredito linijos sutartį Nr. 2493-06IL - 900 000 Lt pradelstas kreditas; 331 067,05 Lt pradelstos palūkanos; 43 570,41 Lt delspinigiai, viso – 1 274 637,46 Lt; pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2494-06 IV – 1 934 212,91 Lt pradelstas kreditas; 140 406,94 Lt pradelstos palūkanos;12 636,62 Lt delspinigiai, viso – 2 087 256,48 Lt; pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2468-06 IV – 839 271,27 Lt pradelsta skola; 58 494,06 Lt pradelstos palūkanos; 5 264,47 Lt delspinigiai, viso – 903 029,79 Lt.

Bendra skola ieÅ¡kovui yra 4 264 923,73 Lt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.81 str., Laidavimo sutarčių 2.1 p., 3.2 p., trečiasis asmuo UAB „Rukesa ir Ko” ir laiduotojas - atsakovas G. R. pagal Kreditavimo sutartis atsako ieÅ¡kovui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.), todėl ieÅ¡kovas reikalavo priteisti visÄ skolos sumÄ tik iÅ¡ solidaraus skolininko laiduotojo G.

R. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo AB DNB banko ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo G. R. ieÅ¡kovo AB DNB banko naudai:- pagal Kredito linijos sutartį Nr. 2493-06IL - 900 000 Lt pradelstÄ kreditÄ ; 331 067,05 Lt - pradelstų palÅ«kanų; 43 570,41 Lt - delspinigių, viso priteisė 1 274 637,46 Lt bei 15,72 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos 1 274 637,46 Lt sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2011-08-26 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;- pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2494-06 IV – 1 934 212,91 Lt pradelstÄ kreditÄ ; 140 406,94 Lt pradelstų palÅ«kanų; 12 636,62 Lt - delspinigių, viso priteisė 2 087 256,48 Lt bei 5,04 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos 2 087 256,48 Lt sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2011-08-26 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;- pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2468-06 IV – 839 271,27 Lt pradelstÄ skolÄ ; 58 494,06 Lt pradelstų palÅ«kanų; 5 264,47 Lt - delspinigių, viso priteisė 903 029,79 Lt bei 5,04 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos 903 029,79 Lt sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2011-08-26 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisė iÅ¡ atsakovo G.

R. ieÅ¡kovo AB DNB banko naudai 30 000 Lt žyminį mokestį bei 3 146 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Bendra ieÅ¡kovo AB DNB banko naudai priteista suma iÅ¡ atsakovo G. R. yra 4 298 069,73 Lt.Priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo G. R. 30,85 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens kreditavimo sutarčių pagrindu buvo atsiradę sutartiniai teisiniai santykiai - kreditų gavėjas UAB „Rukesa ir Ko” įgijo prievolę grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ kredito davėjui - ieÅ¡kovui - sutartyse nustatytu laiku ir tvarka, tinkamai vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.881 str.).

Kredito gavėjui neįvykdžius prievolių, ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.6 str. 4 d., 6.81 str., Laidavimo sutarčių 1.1 p., 2.1.1. p., skolÄ prašė priteisti iÅ¡ solidaraus skolininko - atsakovo G. R. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palÅ«kanų sumokėjimÄ , už nuostolių atlyginimÄ , už netesybų mokėjimÄ ), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Civilinio kodekso 6.81 str. nustatyta, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Teismas motyvavo, kad šalių sudarytose Laidavimo sutartyse šiuo klausimu jokių išlygų nenustatyta. Priešingai, Laidavimo sutarties 1.1. p. nurodyta, kad šia sutartimi laiduotojas, kaip solidarus skolininkas, prisiima įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartis.

Taigi laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grÄ Å¾inimÄ , palÅ«kanų, įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų sumokėjimÄ , kitų kredito gavėjo mokėjimo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymÄ ir nuostolių atlyginimÄ . Laidavimo sutartys yra galiojančios, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad visÄ prievolę įvykdytų laiduotojas (CK 6.6 str. 4 d.). Å ių argumentų pagrindu teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip solidaraus skolininko, negrÄ Å¾intÄ kreditÄ bei sumokėti kitas pagal Kredito sutartis mokėtinas sumas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.Teismas taip pat konstatavo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl sudarytų sutarčių nutraukimo teisėtumo, atsakovas iÅ¡ esmės neginčija skolos dydžio, tačiau nurodo, jog trečiajam asmeniui iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ , RUAB „Rukesa ir Ko” negali vykdyti prievolių ieÅ¡kovo atžvilgiu, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo atsakovo G.

R. solidariosios atsakomybės vykdymui. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko. Nurodė, kad Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 8 str. 1 p., kuriuo remiasi atsakovas, yra numatyta, jog „nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ priėmimo dienos yra draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, įskaitant palÅ«kanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipotekÄ , servitutus, uzufruktÄ , įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtÄ , reikalingÄ Ä¯monės veiklai tęsti”.

Å iuo nagrinėjamu atveju laiduotojo atsakomybė kyla pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę, todėl pagrindinio skolininko teisinis statusas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant laiduotojo atsakomybės klausimÄ tuo atveju, jei toks teisinis statusas lemtų pagrindinės prievolės pažeidimo nebuvimÄ . Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 8 str. 1 p. nėra numatyta, jog pagrindiniam skolininkui iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ , prievolių užtikrinimo priemonės tampa negaliojančiomis arba kad laiduotojai yra atleidžiami nuo savo prievolių vykdymo.

Pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę, atsiranda tiek jo, tiek laiduotojo pareiga atsakyti ieÅ¡kovui. Po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, leidžiantis laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu (CK 6.82 str. 3 d.) ir neturi jokios įtakos laiduotojo atsakomybei. Dėl Å¡ių priežasčių teismas prieÅ¡ingus atsakovo ir trečiojo asmens argumentus atmetė kaip nepagrįstus.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė skolų grafikus, iÅ¡ kurių matyti, kiek trečiasis asmuo yra atsiskaitęs su ieÅ¡kovu, tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų, jog Å¡ie paskaičiavimai yra netikslÅ«s ir neteisingi (CPK 178 str.).

Dėl Å¡ių priežasčių teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas yra pilnai įrodęs skolos dydį, kuris yra pagrįstas dokumentais. Atsakovas dėl praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydžio prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė, todėl teismas laikė, jog su jomis sutiko. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Trečiasis asmuo restruktÅ«rizuojama UAB ,,Rukesa ir Ko” apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo AB DNB banko ieÅ¡kinį atmesti.Nurodo, kad laiduotojo atsakomybė kyla pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę ir pagrindinio skolininko teisinis statusas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant laiduotojo atsakomybės klausimÄ .

Skundžiamame teismo sprendime dėstoma pozicija iÅ¡ esmės sutapatina skolininko ir laiduotojo atsakomybę bei jos atsiradimo momentÄ kreditoriaus atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, įstatymų leidėjas, Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. nurodo, kad laiduotojo atsakomybė atsiranda, kai prievolė neįvykdyta. Tokie atsakovo atsakomybės pagrindai nurodyti ir ieÅ¡kovo pateiktose laidavimo sutartyse. Byloje pateikta Vilniaus apygardos teismo 2011-05-31 nutartis (civilinėje byloje Nr. B2-4072-560/2011) patvirtina, kad UAB „Rukesa ir Ko” už kuriÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu laidavimo sandoriais yra laidavęs atsakovas, iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla.

Vadovaujantis Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 8 str. 1 p., nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ priėmimo dienos: draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, įskaitant palÅ«kanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipotekÄ , servitutus, uzufruktÄ , įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtÄ , reikalingÄ Ä¯monės veiklai tęsti.

Dėl šios objektyvios priežasties restruktūrizuojama UAB „Rukesa ir Ko” negalėjo vykdyti prievolių ieškovo atžvilgiu. Tačiau, tai nesudaro teisinio pagrindo atsakovo G. R. solidariosios atsakomybės vykdymui.UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo procesas, nepatvirtina ieškovo motyvų, kad bendrovė negalės įvykdyti prisiimtų prievolių ieškovui. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesukelia ieškovo nurodomos teisės reikšti reikalavimus atsakovui kaip UAB „Rukesa ir Ko” laiduotojui.

IeÅ¡kovas dalyvauja kaip proceso Å¡alis restruktÅ«rizavimo byloje, todėl bÅ«tent joje ir bus sprendžiamos bendrovės galimybės dėl turimų prievolių tolimesnio vykdymo. Tuo tarpu ieÅ¡kovo siekis ignoruoti vykdomÄ teisinę procedÅ«rÄ ir konstatuoti skolininko atsisakymÄ vykdyti prisiimtas prievoles yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai Å¡ioje dalyje sudaro prielaidas teisiÅ¡kai nepagrįstai situacijai, kada ieÅ¡kovas gali ignoruoti vykdomÄ teisinę restruktÅ«rizavimo procedÅ«rÄ ir konstatuoti kredito gavėjo atsisakymÄ vykdyti prisiimtas prievoles.Teismo nurodomos kreditavimo sutartys ir su atsakovu sudarytos laidavimo sutartys nepatvirtina teiginio, kad restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas skolininko atžvilgiu preziumuoja skolininko prisiimtų prievolių nevykdymÄ ir kreditoriaus reikalavimo teisę į laiduotojÄ .

Todėl teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.82 str. 3 d. nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Rukesa ir Ko” teisinis statusas neturi jokios įtakos laiduotojo atsakomybei. Teismo nurodoma materialinė teisės norma reglamentuoja visiÅ¡kai ne nagrinėjamÄ teisinę situacijÄ .Teismas skundžiamame sprendime, pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 265 str., 270 str. 4 d. nuostatas, nepasisakė ir nevertino apelianto argumentų, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog UAB „Rukesa ir Ko” restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡kelta tik 2011-05-31 yra nepagrįsti.

Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-737-578/2010) buvo iÅ¡kelta pirmoji UAB „Rukesa ir Ko” restruktÅ«rizavimo byla, kuri tęsėsi iki 2010-12-09, kada Lietuvos apeliacinis teismas (civilinėje byloje Nr. 2-1605/2010) paliko pirmosios instancijos teismo nutartį dėl restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimo nepakeistÄ . Laikotarpiu nuo 2009-12-23 iki 2010-12-09 trečiasis asmuo UAB „Rukesa ir Ko” turėjo restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ . Todėl ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, kad kredito sutartys su skolininku Å¡iuo atveju buvo nutrauktos dar iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo neatitinka tikrovės. Be to, ieÅ¡kovas dalyvavo nurodytoje restruktÅ«rizavimo byloje kaip proceso Å¡alis, todėl jam Å¡ie procesiniai teismų sprendimai yra žinomi.Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad UAB „Rukesa ir Ko” atsakomybės klausimas ieÅ¡kovo atžvilgiu bus sprendžiamas restruktÅ«rizavimo byloje.

Nepaisant Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovas nesulaukęs iÅ¡keltos restruktÅ«rizavimo bylos baigties pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovo kaip laiduotojo atžvilgiu. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.82 str. 1 d. nuostatomis atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė teismui praÅ¡ymÄ dėl UAB „Rukesa ir Ko” procesinės padėties pakeitimo į atsakovo. Tačiau, teismas nepagrįstai atmetė šį atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bendrovės procesinės padėties pakeitimo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.82 str. 1 d. nuostatomis, jei kreditorius pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį laiduotojui, tai Å¡is privalo patraukti skolininkÄ dalyvauti byloje.

Šiuo įstatymų leidėjo numatytu atveju pagrindinis skolininkas (UAB „Rukesa ir Ko”) atsakovo prašymu turėjo būti įtraukiamas kaip benraatsakovis. Toks teisinis aiškinimas siejamas su skolininko teise pareikšti kreditoriui savo atsikirtimus.Skundžiamame teismo sprendime nebuvo vertinama ir kita aplinkybė, kad vadovaujantis ieškovo pateikta 2011-02-14 Alliance Turto vertės nustatymo pažymoje formaliai teigiama, kad nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrintas prievolių ieškovui įvykdymas, vertė yra 1 006 000 Lt.

Tačiau minėtame dokumente nurodoma, kad trečiojo asmens nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 2 006 000 Lt. Turto ir verslo vertinimÄ Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Vadovaujantis Å¡io įstatymo 2 str. 8 d., turto vertinimas yra turto vertintojo nuomonė apie turto bÅ«klę, jo tinkamumÄ naudoti ir tikėtinÄ piniginę vertę rinkoje, todėl turto vertintojo nuomonės dėl turto rinkos vertės pateikimas užsakovui visais atvejais yra laikomas turto vertinimu.

Todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodė net du kartus mažesnę UAB „Rukesa ir Ko” nekilnojamojo turto vertę, tuo pažeisdamas Å¡ios proceso Å¡alies interesus.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos ir iÅ¡nagrinėjo jÄ nesulaukęs UAB „Rukesa ir Ko” restruktÅ«rizavimo proceso pabaigos. Tarp Å¡ios ir UAB „Rukesa ir Ko” restruktÅ«rizavimo bylos egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys. Taip pat egzistuoja objektyviai pagrįsta galimybė, kad užbaigus restruktÅ«rizavimo bylÄ nebeliks ir ieÅ¡kovo turtinio reikalavimo.Motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje, teismas privalo iÅ¡analizuoti byloje dalyvaujančių asmenų motyvus, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu konstatuoti pagrįstas iÅ¡vadas.

Å ių reikalavimų Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nesilaikė ir juos pažeidė. Minėtų procesinės teisės normų pažeidimas turėjo tiesioginę reikÅ¡mę priimant neteisėtÄ sprendimÄ , todėl toks sprendimas naikintinas. Atsakovas G. R. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens RUAB „Rukesa ir Ko” apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad pritaria paduoto ir jau Civilinio proceso kodekso 315, 317 str. nustatyta tvarka priimto apeliacinio skundo dalykui ir pagrindui, t. y. apeliaciniame skunde nurodytiems apelianto reikalavimams ir jį pagrindžiantiems argumentams.

Atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka su apeliacine tvarka skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ir praÅ¡o tikrinti apskųstÄ teismo procesinį sprendimÄ ir jo atžvilgiu. Trečiojo asmens RUAB „Rukesa ir Ko” apeliacinis skundas parengtas tinkamai aiÅ¡kinant materialines teisės normas, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, todėl yra tenkintinas, o skundžiamas teismo procesinis sprendimas naikintinas. Atsakovas G. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti trečiojo asmens restruktÅ«rizuojamos UAB „Rukesa ir Ko” apeliacinį skundÄ ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kovas AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o trečiojo asmens apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti banko naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidariusias už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė Å¡iuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų.

Apeliacinis skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, jame iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl laiduotojo atsakovo G.

R. atsakomybės už pagrindinio skolininko RUAB „Rukesa ir Ko” prievolę, kilusiÄ iÅ¡ kredito linijos ir kreditavimo sutarčių.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog tarp ieÅ¡kovo AB DNB bankas ir trečiojo asmens UAB „Rukesa ir Ko” 2006-06-15 buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 2493-06IL, kurios sÄ lygos buvo keičiamos 2007-05-24 Susitarimu Nr. 2493-06IL/1 ir 2008-05-23 Susitarimu Nr. 2493-06IL/2 (toliau – Kredito linijos sutartis Nr. 2493-06IL), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 900 000 Lt kredito linijos limito suma su kintama palÅ«kanų norma, nustatant galutinį kredito linijos limito grÄ Å¾inimo terminÄ 2009-05-31 (t. 1, b. l. 7-18).

TÄ pačiÄ dienÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo G. R. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 100-06L, pagal kuriÄ laiduotojas įsipareigojo ieÅ¡kovui atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas (UAB „Rukesa ir Ko”), jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai skolininko prievoles (t. 1, b. l. 19-20). Tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens 2006-06-19 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 2494-06IV, kurios sÄ lygos buvo keičiamos 2007-08-07 Susitarimu Nr. 2494-06IV/1 ir 2007-10-29 Susitarimu Nr. 2494-06IV/2, (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 2494-06 IV), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 1 013 032,90 EUR kredito suma su kintama palÅ«kanų norma, nustatant galutinį kredito limito grÄ Å¾inimo terminÄ 2015-05-31 (t. 1, b. l. 24-42).

TÄ pačiÄ dienÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 102-06L, pagal kuriÄ laiduotojas įsipareigojo ieÅ¡kovui atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai skolininko prievoles (t. 1, b. l. 43-44). 2006-06-15 tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 2468-06 IV, kurios sÄ lygos buvo keičiamos 2008-05-23 Susitarimu Nr. 2468-06IV/1 (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 2468-06IV), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 351 888,32 EUR kredito suma su kintama palÅ«kanų norma, nustatant galutinį kredito limito grÄ Å¾inimo terminÄ 2013-05-31 (t. 1, b. l. 48-61).

TÄ pačiÄ dienÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 101-06L, pagal kuriÄ laiduotojas įsipareigojo ieÅ¡kovui atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai skolininko prievoles (t. 1, b. l. 62-63).Trečiajam asmeniui nevykdant savo įsipareigojimų pagal su ieÅ¡kovu sudarytas sutartis, ieÅ¡kovas 2010-07-21 raÅ¡tais (t. 1, b. l. 67, 68) įspėjo trečiÄ jį asmenį ir laiduotojÄ - atsakovÄ - apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus ir paragino padengti skolÄ .

Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, ieÅ¡kovas 2010-08-19 raÅ¡tu nutraukė Kreditavimo sutartį Nr. 2494-06 IV ir Kreditavimo sutartį Nr. 2468-06IV bendrųjų dalių 38 p., 41.1 p. pagrindais (t. 1, b. l. 69). Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 nutartimi UAB „Rukesa ir Ko” buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, kuri 2010-07-10 nutartimi nutraukta (Å¡i nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2010-12-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010-07-10 nutartį palikus nepakeistÄ ).

Vilniaus apygardos teismo 2011-05-31 nutartimi UAB „Rukesa ir Ko” dar kartÄ buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, kuri 2012-02-27 nutartimi nutraukta (Å¡i nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2012-05-03 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-02-27 nutartį palikus nepakeistÄ ).Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-06-18 nutartimi UAB „Rukesa ir Ko” buvo iÅ¡kelta bankroto byla, 2013-03-12 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas AB DNB banko finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka, 4 589 938,72 Lt sumai.Apeliantas, neigdamas savo kaip laiduotojo prievolę įvykdyti UAB „Rukesa ir Ko” įsipareigojimus, rėmėsi Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 8 str. 1 p., pagal kurį draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, įskaitant palÅ«kanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipotekÄ , servitutus, uzufruktÄ , įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtÄ , reikalingÄ Ä¯monės veiklai tęsti.

Apeliantas teigia, kad restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas yra tokia aplinkybė, dėl kurios UAB „Rukesa ir Ko” objektyviai negalėjo vykdyti prievolių bankui, dėl to atsakovo G. R. atsakomybė už UAB „Rukesa ir Ko” prievoles negalėjo kilti. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Å ios bylos iÅ¡nagrinėjimui yra svarbu iÅ¡analizuoti laidavimo teisinius santykius reglamentuojančias teises normas, nustatyti laiduotojo prievolės sumokėti pagrindinio skolininko skolÄ atsiradimo momentÄ bei restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo įtakÄ tokiai laiduotojo prievolei.Civilinio kodekso 6.76 str. 1 d. nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Å ioje byloje ginčo, kad atsakovo prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidari, nėra. Taigi iÅ¡kilusiam ginčui esminę reikÅ¡mę turi Civilinio kodekso 6.6 str. 4 d., kurioje numatyta: jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Taigi iÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį tiek laiduotojui, tiek pagrindiniam skolininkui, tiek jiems kartu.

Vadovaudamasis Å¡iomis teisės normomis ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė bÅ«tent atsakovui kaip laiduotojui.IÅ¡ jau minėtos Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. aiÅ¡kiai matyti, kad laiduotojo atsakomybė kyla pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės. Ginčo dėl fakto, kad pagrindinis skolininkas UAB „Rukesa ir Ko” pažeidė kreditavimo sutartyse nustatytus prievolių įvykdymo terminus ir savo prievolių ieÅ¡kovui neįvykdė, Å¡ioje byloje nėra. Taigi iÅ¡ Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. seka, kad atsakovo kaip laiduotojo prievolė atsakyti ieÅ¡kovui kilo kitÄ dienÄ po termino UAB „Rukesa ir Ko” prievolėms įvykdyti pasibaigimo.

Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Kredito linijos sutartis Nr. 2493-06IL yra pasibaigusi ir kreditas pagal Å¡iÄ sutartį turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas iki 2009-05-31. Taip pat nėra nuginčytas ir Kreditavimo sutarčių Nr. 2494-06IV bei Nr. 2468-06IV nutraukimas, o pagal ieÅ¡kovo 2010-08-19 raÅ¡tÄ Nr. 30.58.37/1756 (t. 1, b. l.

69) pastarosios sutartys buvo nutrauktos praėjus 10 dienų nuo Å¡io raÅ¡to iÅ¡siuntimo. Taigi iÅ¡ aptarto seka, kad UAB „Rukesa ir Ko” savo prievolių neįvykdė, ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. bei tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytų laidavimo sutarčių 1.1. p. atsakovui kilo prievolė įvykdyti prievoles už UAB „Rukesa ir Ko”.Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Rukesa ir Ko” turėjo restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ nuo 2009-12-23 iki 2010-12-09, o bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu ir buvo nutrauktos 2006-06-15 Kreditavimo sutartis Nr. 2468-06 IV ir 2006-06-19 Kreditavimo sutartis 2494-06 IV.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas kaip laiduotojas neatsako už UAB „Rukesa ir Ko” prievoles. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo kaip laiduotojo prievolė atsakyti už UAB „Rukesa ir Ko” neįvykdytas prievoles kilo dar iki UAB „Rukesa ir Ko” 2009-12-23 įgyjant restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ . Kaip matyti, 2006-06-15 Kredito linijos sutarties Nr. 2493-06IL galutinis galiojimo ir grÄ Å¾inimo terminas suėjo 2009-05-31.

Taigi, 1 274 637,46 Lt skola pagal Kredito linijos sutartį privalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inama iki 2009-05-31, t. y. iki UAB „Rukesa ir Ko” 2009-12-23 įgyjant restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ . Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo 2010-07-21 raÅ¡tų UAB „Rukesa ir Ko” ir G. R. dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo (t. 1, b. l. 67-68) matyti, jog 2010-07-21 dienai UAB „Rukesa ir Ko” skola sudarė 1 086 973,46 Lt ir 209 980,75 EUR. Lyginant Å¡iÄ sumÄ su skolos grafikais matyti, kad 2010-07-21 dienai skola buvo susidariusi už maždaug pusantrų metų, t. y. skola atsirado dar iki UAB „Rukesa ir Ko” 2009-12-23 įgyjant restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ .

Taigi ir atsakovo kaip laiduotojo atsakomybė kilo iki UAB „Rukesa ir Ko” pirmÄ kartÄ Ä¯gyjant restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ . IÅ¡ aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad tiek pirmoji, tiek antroji UAB „Rukesa ir Ko” restruktÅ«rizavimo bylos buvo nutrauktos. Å i aplinkybė reiÅ¡kia, kad restruktÅ«rizavimo bylos pasibaigė nemodifikuojant UAB „Rukesa ir Ko” prievolių ieÅ¡kovui.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad restruktÅ«rizuojama įmonė nėra atleidžiama nuo prievolės mokėti einamÄ sias įmokas pagal galiojančias sutartis, kadangi iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ draudžiama vykdyti tik tas prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki teismo nutarties iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos.

RestruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas nesustabdo įmonės sudarytų sutarčių galiojimo. Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatyme įtvirtintu reguliavimu siekiama visuomenei svarbių tikslų, inter alia, sudaryti sÄ lygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems Å«kinės komercinės veiklos, iÅ¡saugoti ir plėtoti Å¡iÄ veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto, užtikrinti visų įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesų pusiausvyrÄ ir apsaugÄ .

Todėl UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo bylos metu nevykdant sutarčių (nemokant eilinių mokėjimų pagal nepasibaigusias sutartis), ieškovas neprarado įstatymuose ir Kreditavimo sutartyse numatyto savo pažeistų teisių gynybos būdo - teisės nutraukti Kreditavimo sutartis. Be to jokia Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostata ar tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos laidavimo sutartys nenumato, kad UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju atsakovo kaip laiduotojo prievolių vykdymas yra sustabdomas ar kad atsakovas yra atleidžiamas nuo prievolių vykdymo.Atsakovo prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidarioji.

Solidarumas teisėje reiÅ¡kia skolos nedalomumÄ esant skolininkų daugetui. Solidarumas pirmiausia atspindi bÅ«tinybę apsaugoti kreditoriaus interesus. Solidariosios prievolės nustatomos grynai praktiniais sumetimais, kad kreditorius turėtų garantijÄ , jog vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad jÄ Ä¯vykdytų mokus bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (Å¡alutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku.

Tokiu atveju kreditorius taip pat yra apsaugomas nuo pagrindinio skolininko nemokumo. Tai, kad laidavimas apsaugo kreditorių nuo vieno iÅ¡ bendraskolių nemokumo, yra pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „Kai bankrutuojanti įmonė yra laiduotojas, jai gali bÅ«ti reiÅ¡kiami iÅ¡ Å¡ios sutarties kylantys reikalavimai. Vieno iÅ¡ solidariÄ jÄ prievolę turinčių bendraskolių nemokumas suteikia kreditoriui teise reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ abiejų, jei laidavimo sutartis nenustato ko kita (CK 6.81 str.)” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33 “Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose”).Pažymėtina, kad Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nustato iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ teisės normÄ kaip ir Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 8 str. 1 p. - draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

Nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas. Negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka. Ä®monės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyto tvarka. IÅ¡ paminėtos teisės normos seka, kad restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo teisinės pasekmės laidavimo prievolės galiojimui turi iÅ¡ esmės panaÅ¡ias teisines pasekmes kaip ir bankroto bylos iÅ¡kėlimas.

Dėl Å¡ios priežasties Å¡ioje byloje bÅ«tina vadovautis ir teismų praktika, kuri susiformavo nagrinėjant kreditorių reikalavimus laiduotojams dėl bankrutuojančių įmonių prievolių neįvykdymo, kadangi teismų praktika dėl reikalavimų laiduotojams, kai pagrindiniam skolininkui iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, nėra susiformavusi.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad: „Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.).

Tokiu atveju laiduotojas ne disponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 str. 2 d.), prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1385/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad „Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

Nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas <...> Bankroto bylos iÅ¡kėlimo (įsiteisėjus dėl to priimtai teismo nutarčiai) skolininkui faktas reiÅ¡kia tik prievolių tolesnio vykdymo uždraudimÄ , t. y. juo nutraukiami dar nesibaigę prievolių vykdymo terminai. Tai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo faktas modifikuoja kreditoriaus ir laiduotojo (nepriklausomai nuo jų valios) susitarimÄ dėl prievolių pagal laidavimÄ galiojimo iki visiÅ¡ko prievolių pagal pagrindinę (paskolos, kreditavimo) sutarti įvykdymo”.Taigi visi aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai pagrindžia, kad pagrindinio skolininko restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas negali turėti įtakos laiduotojo atsakomybei, ypač įvertinant tai, kad laiduotojas prievoles pagal laidavimo sutartis pažeidė dar iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolÄ iÅ¡ atsakovo kaip UAB „Rukesa ir Ko” laiduotojo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad kadangi laiduotojo atsakomybė kyla pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę, pagrindinio skolininko teisinis statusas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant laiduotojo atsakomybės klausimÄ tuo atveju, jei toks teisinis statusas lemtų pagrindinės prievolės pažeidimo nebuvimÄ .

Šiuo atveju restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepanaikino UAB „Rukesa ir Ko” Kreditavimo ir Kredito linijos sutarčių pažeidimo fakto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, leidžiantis laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi jokios įtakos laiduotojo atsakomybei. Taigi ir UAB „Rukesa ir Ko” antrosios restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepanaikino Kreditavimo ir Kredito linijos sutarčių pažeidimų fakto bei atsakovo kaip laiduotojo prievolės įvykdyti prievoles už UAB „Rukesa ir Ko”.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-02-27 nutartimi nutraukė antrÄ jÄ restruktÅ«rizavimo bylÄ . Å i nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2012-05-03 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-02-27 nutartį palikus nepakeistÄ .Apeliantas laikosi pozicijos, kad jo procesinė padėtis Å¡ioje byloje keistina iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio kodekso 6.82 str. 1 d. numato ne kreditoriaus, o laiduotojo pareigas. Taigi laiduotojas, gavęs kreditoriaus ieÅ¡kinį, privalo pasirÅ«pinti pagrindinio skolininko dalyvavimu byloje.

Tačiau Civilinio kodekso 6.82 str. 1 d. neįvardina, kokia turi bÅ«ti pagrindinio skolininko procesinė padėtis byloje. Todėl Civilinio kodekso 6.82 str. 1 d. turi bÅ«ti taikoma kartu su Civilinio proceso kodekso nuostatomis, pagal kurias tik ieÅ¡kovas sprendžia, kas byloje trauktinas atsakovu ir kokie reikalavimai byloje bus nagrinėjami. Tuo tarpu laiduotojas kaip atsakovas turi teisę remtis tik Civilinio proceso kodekso 47 str. ir praÅ¡yti, kad pagrindinis skolininkas bÅ«tų įtrauktas trečiuoju asmeniu. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad galėtų susidaryti tokia situacija, kai reikalavimas pagrindiniam skolininkui bÅ«tų nagrinėjamas antrÄ kartÄ , pavyzdžiui, bankroto byloje teismui nutartimi patvirtinus kreditoriaus reikalavimÄ , kas pagal teismų praktikÄ prilygsta ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, ir byloje pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį laiduotojui įtraukus pagrindinį skolininkÄ atsakovu, kreditoriaus patvirtintas reikalavimas pagrindiniam skolininkui turėtų bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ naujo, nors ginčas tarp tų pačių Å¡alių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, kai jis jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, nėra galimas.

Be to, pagrindinio skolininko įtraukimas atsakovu prieÅ¡ kreditoriaus valiÄ paneigtų laidavimo kaip solidariosios prievolės esmę, kadangi tokiu atveju kreditorius bÅ«tų priverstas skolÄ prisiteisti ir iÅ¡ pagrindinio skolininko, ir iÅ¡ laiduotojo, nors esant solidariai prievolei bÅ«tent kreditorius apsisprendžia, ar reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ abiejų solidarių skolininkų, ar tik iÅ¡ kurio nors vieno. IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta apeliacinės instancijos tesimas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė UAB „Rukesa ir Ko” procesinę padėtį pakeisti iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovo.Apeliantas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad liko nepaneigta UAB „Rukesa ir Ko” pozicija, kad bendrovė restruktÅ«rizavimo proceso metu realizavus ieÅ¡kovui įkeistÄ turtÄ Ä¯vykdys prievoles ieÅ¡kovui.

Pažymėtina, kad atitinkamus faktus, kurie nėra preziumuojami pagal įstatymÄ , privalo įrodyti ta Å¡alis, kuri jais remiasi. Nei Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymas, nei kitas įstatymas neįtvirtina prezumpcijos, kad restruktÅ«rizuojama įmonė restruktÅ«rizavimo proceso metu tikrai įvykdys visas prievoles. Todėl UAB „Rukesa ir Ko” galėjimÄ Ä¯vykdyti prievoles turi įrodyti bendrovė, tačiau tokių įrodymų į bylÄ pateikta nebuvo. Analizuojant laidavimo santykius reglamentuojančias teisės normas darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovo kaip laiduotojo atsakomybė kyla ne tada, kai UAB „Rukesa ir Ko” iÅ¡naudoja visas įmanomas galimybes prievolėms įvykdyti, o tada, kai bendrovė pažeidžia savo prievoles.

Ginčo, kad bendrovė pažeidė prievoles iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, Å¡ioje byloje nėra.Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad egzistuoja privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, kadangi užbaigus restruktÅ«rizavimo bylÄ nebeliks ieÅ¡kovo turtinio reikalavimo. Kadangi UAB „Rukesa ir Ko” restruktÅ«rizavimo byla buvo nutraukta, praÅ¡ymas dėl civilinės bylos sustabdymo ir su tuo susiję apelianto argumentai neteko prasmės ir įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentÄ , kad teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 265 str., 270 str. 4 d. nuostatas, pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d., tačiau Å¡i teismo pareiga neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 4 p. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. gegužės mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai. IÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje, nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoTrečiojo asmens apeliacinį skundÄ atmetus visiÅ¡kai, iÅ¡ trečiojo asmens ieÅ¡kovo naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovas patyrė 1 452 Lt dydžio iÅ¡laidas advokato, atstovavusio atsakovÄ bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme, teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 51).

PraÅ¡ymas atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pateiktas iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , ginčo pobÅ«dį, atsakovo advokato atliktus procesinius veiksmus – paruoÅ¡tÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , į tai, kad tas pats advokatas atstovavo atsakovÄ ir pirmosios instancijos teisme, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus užmokesčių dydžius bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apeliacinės instancijos teismo kolegija ieÅ¡kovo naudai priteistinas iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinėje instancijoje sumažina, priteisdama ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ trečiojo asmens 1 200 Lt (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.11 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens BUAB „Rukesa ir Ko” (į. k. 1123811753) ieÅ¡kovo AB DNB banko (į. k. 112029270) naudai 1 200 Lt (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Vytas Milius Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė