c53b52c7-885c-48ec-bc0a-eded4eb1c8cc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-1107/2012                                                                                                   Proceso Nr. 2-56-3-01866-2010-0                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 21.6; 35.6.1; 121.18; 126.8                                                                                                                     (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Rasos GudžiÅ«nienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stabilios investicijos“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieÅ¡kinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Stabilios investicijos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1554-395/2011.

Teisėjų kolegija              n u s t a t ė :I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , actio Pauliana pagrindu praÅ¡ydamas pripažinti 2009-01-05 susitarimÄ Nr. 3 bei 2009-02-04 susitarimÄ Nr. 14, sudarytus tarp ieÅ¡kovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Stabilios investicijos“ ir UAB „Piliuona“, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ 100 000 Lt įsiskolinimo sumÄ bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. 2009-01-05 susitarimu Nr. 3 ir 2009-02-04 susitarimu Nr. 14 ieÅ¡kovas ir atsakovai susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, o bÅ«tent, 2009-01-05 UAB „Murena“ perleido atsakovui UAB „Stabilios investicijos“ reikalavimo teisę į 50 000 Lt UAB „Piliuona“ skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ 2007 m.

Statybos rangos sutarties Nr. AD3-07-02, o UAB „Piliuona“ įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt ieÅ¡kovo kreditoriui UAB „Stabilios investicijos“, o 2009-02-04 UAB „Murena“ perleido atsakovui UAB „Stabilios investicijos“ reikalavimo teisę į 50 000 Lt UAB „Piliuona“ skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ tos pat Statybos rangos sutarties Nr. AD3-07-02, o UAB „Piliuona“ įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt ieÅ¡kovo kreditoriui UAB „Stabilios investicijos“. Tokiu bÅ«du Å¡alys susitarė dėl prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo.

IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ie susitarimai pripažintini negaliojančiais, kadangi toks ginčo sandoriais numatytas atsiskaitymas įvyko UAB „Murena“ esant faktiÅ¡kai nemokiai, nes jos įsipareigojimai kreditoriams ir biudžetui jau 2008-12-31 balanso duomenimis virÅ¡ijo pusę turimo turto, sandoriais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, sutartys buvo sudarytos, nors UAB „Murena“ turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję, nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė UAB „Stabilios investicijos“, kuris yra trečios eilės kreditorius pagal iÅ¡ieÅ¡kojimų eiliÅ¡kumÄ , sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų kreditorių interesus, be to didžioji dalis turto buvo areÅ¡tuota dėl iÅ¡ieÅ¡komų skolų.

IeÅ¡kovo manymu, ginčo sandorių neteisėtumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog sudarant Å¡iuos sandorius, buvo grubiai pažeisti Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimai. Atsakovas UAB „Piliuona“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovo ginčijami sandoriai dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo tarp UAB „Murena“ ir UAB „Stabilios investicijos“ nepažeidė kitų UAB „Murena“ kreditorių teisių, nes tokiais veiksmais UAB „Stabilios investicijos“ nebuvo suteiktas prioritetas kitų UAB „Murena“ kreditorių atžvilgiu.

Å iÄ iÅ¡vadÄ atsakovas grindžia ta aplinkybe, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad sudarius 100 000 Lt vertės ginčijamus sandorius, UAB „Murena“ mokumo galimybės sumažėjo iki tokios bÅ«klės, dėl kurios ji negalėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais arba jos turtinė ir finansinė padėtis bÅ«tų tapusi tokia, kas keltų grėsmę tinkamai įvykdyti tuo metu turėtas finansines prievoles. Be to, atsakovas UAB „Piliuona“ pažymi, jog Å¡alys, sudarydamos ginčo susitarimus dėl prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių įskaitymo, veikė sÄ Å¾iningai, t. y. nepažeisdamos racionalumo principo ir siekdamos užtikrinti atsakovo – subrangovo UAB „Stabilios investicijos“ atliktais statybos rangos darbais galutinį rangovo, t. y. ieÅ¡kovo, prievolių įvykdymÄ mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse, esančiame EiÅ¡iÅ¡kių pl.43 ir EiÅ¡iÅ¡kių pl. 45, Vilniuje.

UAB „Murena“, vykdydama savo Å«kinę komercinę veiklÄ , tiek iki ginčijamų sutarčių sudarymo, tiek vėliau atsiskaitinėjo su subrangovais tarpusavyje suderintais bÅ«dais ir tai nepablogino jos mokumo bÅ«klės. Atsakovas taip pat prašė ieÅ¡kinį atmesti ir dėl pasibaigusio ieÅ¡kinio senaties termino. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009-06-30 nutartis dėl bankroto bylos UAB „Murena“ iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2009-10-01, duomenų, kad UAB „Murena“ valdymo organai nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus ir/ar turtÄ byloje nėra, 2009-10-12 atsakovas gavo UAB „Murena“ bankroto administratoriaus raginimÄ dėl atsiskaitymo, todėl laikytina, kad 2009 m. spalio mėnesį bankroto administratorius disponavo UAB „Murena“ dokumentais, tad darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ , t.y. 2010-12-03, buvo pasibaigęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovas UAB „Stabilios investicijos“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2008-07-02 UAB „Murena“ ir UAB „Stabilios investicijos“ sudarė subrangos sutartį Nr. AD03-08-02-03, kuria atsakovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ techninį projektÄ mažaaukščiuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose EiÅ¡iÅ¡kių pl.43 (trijose laiptinėse) ir EiÅ¡iÅ¡kių pl.45 (keturiose laiptinėse), Vilniuje, atlikti VG-ORTH gipso blokelių 100 mm storio pertvarų montavimo darbus.

Pagal sudarytÄ subrangos sutartį orientacinė statybos subrangos darbų kaina buvo 424 502,00 Lt. Statybos – montavimo darbai turėjo bÅ«ti atliekami liepos – rugpjūčio mėnesiais. Kadangi atsakovas buvo generalinio rangovo informuotas, kad atsiskaitymai už UAB „Stabilios investicijos“ atliktus darbus vėluoja dėl trečiųjų asmenų atsiskaitymų už kituose objektuose atliktus darbus, o UAB „Murena“ 2008 m. rugsėjo mėn. turėjo laikinų finansinių sunkumų, susijusių su laisvų piniginių lėšų trÅ«kumu, UAB „Stabilios investicijos“ sutiko, jog ieÅ¡kovui vėluojant atsiskaityti už gipso pertvarų mÅ«ro darbus, jis gautų pinigines lėšas ne iÅ¡ UAB „Murena“, bet tiesiogiai iÅ¡ užsakovo UAB „Piliuona“.

BÅ«tent dėl nurodytų priežasčių Å¡alys sudarė triÅ¡alius tarpusavio atsiskaitymo susitarimus 2009-01-05 ir 2009-02-04, kurie ne tik, kad nepažeidė įstatymų reikalavimų, bet įgalino UAB „Stabilios investicijos“ užbaigti 2009-04-21 EiÅ¡iÅ¡kių pl. statytame mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse gipso pertvarų mÅ«ro darbus. Atsakovas apie ieÅ¡kovo įsiskolinimus kitiems kreditoriams iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sužinojo susipažinęs su UAB „Murena“ 2008-12-31 balanso duomenimis tik 2009-07-17, todėl atsakovo veiksmų, sudarant ginčo sandorius, nėra pagrindo laikyti nesÄ Å¾iningais.

Nepagrįstas yra ir ieÅ¡kovo argumentas, jog ginčo susitarimų dėl triÅ¡alių tarpusavio prievolių įskaitymų sudarymo metu UAB „Murena“ jau buvo nemoki, nes Å¡i įmonė sėkmingai atsiskaitinėjo ne tik su valstybės biudžetu, bet ir su kitais kreditoriais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – pripažino 2009-01-05 SusitarimÄ Nr. 3 ir 2009-02-04 SusitarimÄ Nr. 14, sudarytus tarp ieÅ¡kovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Stabilios investicijos“ bei UAB „Piliuona“, dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo pagal 2008-07-02 Statybos subrangos sutartį Nr. AD03-08-02-03 negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; priteisė ieÅ¡kovui bankrutavusiai UAB „Murena“ iÅ¡ atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ 100 000 Lt nepagrįstai gautų lėšų grÄ Å¾inimo ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (100 000 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010-12-08) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iÅ¡ atsakovų UAB „Stabilios investicijos“ ir UAB „Piliuona“ po 1553,22 Lt iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, kurias sudarė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas žyminis mokestis (3000 Lt) bei procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, iÅ¡vardintos teismo pažymose (106,44 Lt).Teismas nurodė, kad UAB „Murena“, sudarydama 2009-01-05 ir 2009-02-04 susitarimus, kuriais su UAB „Stabilios investicijos“ už atliktus statybos rangos darbus atsiskaitė ne 2008-07-02 statybos rangos sutarties Nr. AD03-02-03 3-3.4 punktuose numatytu bÅ«du ir terminais, bet atsakovo UAB „Piliuona“ ieÅ¡kovui grÄ Å¾inamos skolos pinigais, pažeidė atsikaitymo su kitais kreditoriais eiliÅ¡kumÄ ir sumažino kitų kreditorių galimybę susigrÄ Å¾inti skolÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė byloje esančiais įrodymais - 2009-10-01 ieÅ¡kovo kreditorinių įsiskolinimų sÄ raÅ¡u, įsiteisėjusių teismų sprendimais ir įsakymais už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario mėn., Alytaus apskrities VMI 2008 m. lapkričio mėn. – 2009 m. sausio mėn. priimtais sprendimais dėl mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimo į biudžetÄ iÅ¡ UAB „Murena“. Teismo nuomone, vien dėl jų nevykdymo ginčo sandoriais neabejotinai buvo pažeistos tuo metu galiojusio Laikinojo mokėjimo tvarkos įstatymo nuostatos bei valstybės biudžeto interesai.

Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o duomenys patvirtina, jog ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu ieÅ¡kovo UAB „Murena“ turtui buvo laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«du pritaikytas tiek bendrojo pobÅ«džio, tiek konkretaus bendrovės turto areÅ¡tas atsiskaitymui su įmonės darbuotojais, SODROS ir valstybės biudžetu užtikrinti. Vadovaujantis bylos duomenimis, taip pat konstatuotinas sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas. Teismo nuomone, vien tai, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Murena“ atsiskaitinėjo pagal sutartines prievoles ir su kitais kreditoriais, kad ieÅ¡kovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdė einamuosius mokėjimus bei mokėjo darbuotojams už darbinių funkcijų atlikimÄ , ginčo atveju nepaneigia UAB „Murena“ nesÄ Å¾iningumo kitų kreditorių atžvilgiu.

Teismas sprendė, kad skolininko nemokumas Å¡iuo atveju nėra absoliučiai analogiÅ¡kas su Ä®monių bankroto įstatyme įtvirtinta nemokumo sÄ voka, nes actio Pauliana gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas dėl tokio sumažėjusio skolininko mokumo, dėl kurio Å¡is negali patenkinti kitų kreditorių reikalavimų, nepažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Dėl ieÅ¡kinio senaties teismas nurodė, kad ginčo atveju nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikytinas Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyta praktika, laikytina, kad bankrutuojančios įmonės administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

Ginčo atveju nuo ginčo sandorių sudarymo momento iki 2009 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2142-527/2009, kuria UAB „Murena“ iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjimo CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Stabilios investicijos“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo išvada, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, yra nepagrįsta, nes teismas nepagrindė nei ieškovo nemokumo sandorių sudarymo metu, nei esminio ieškovo mokumo būklės pablogėjimo po sandorių sudarymo. Ieškovo pradelstų įsipareigojimų sandorių sudarymo metu dydį patvirtinanti administratoriaus parengta lentelė apie BUAB „Murena“ įsipareigojimus 2009-01-05 dienai bei administratoriaus rašytinis 2011-06-01 patvirtinimas, kad lentelėje nurodyti įsipareigojimai yra pradelsti, yra klaidingas ir neatitinka realių duomenų, be to, pradelsti įsipareigojimai turėjo būti pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl laikytina, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių sandorių sudarymo metu ieškovo turėtų pradelstų įsipareigojimų dydį.

Ä®monės balanse nurodyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma negali bÅ«ti laikoma pradelstais įsipareigojimais. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų apie pradelstus ieÅ¡kovo įsipareigojimus (UAB „Murena“ pažymos darbo inspekcijai dėl įsiskolinimų darbuotojams, VMI sprendimai dėl mokestinių įsipareigojimų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo, kreditorinių įsipareigojimų sÄ raÅ¡as 2009-10-01 dienai, 2010-03-19 ir 2010-06-01 nutartys dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kreditorių pateiktos pretenzijos ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai, teismų priimtų sprendimų nuoraÅ¡ai) matyti, kad jų suma (2,5 mln Lt) sudaro tik 12-13 procentų balanse apskaityto turto vertės, kas nesudaro pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo.

AreÅ¡to ieÅ¡kovo turtui taikymas taip pat nepatvirtina ieÅ¡kovo nemokumo, nes areÅ¡tuotas turtas sudarė tik 19,5 procentus tuo metu apskaityto ieÅ¡kovo turto vertės. Tai, kad nebuvo pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo mokumo sumažėjimo po sandorių sudarymo patvirtina faktas, kad ginčijamų sandorių vertė tesudarė vos 0,47 proc. ieÅ¡kovo balanse apskaityto turto vertės, byloje esanti įmonės kasos knyga patvirtina, kad ieÅ¡kovas su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo tiek iki, tiek ir po sandorių sudarymo, be to, po ginčijamų sandorių sudarymo ieÅ¡kovo turimo turto ir įsipareigojimų santykis niekaip nepasikeitė, nes 100 000 Lt suma buvo sumažintos ne tik ieÅ¡kovo gautinos sumos, bet ir įsipareigojimai.Teismo iÅ¡vada dėl ginčijamų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo nėra pagrįsta, nes:

1) ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės balanso duomenys nebuvo žinomi, nes jie Juridinių asmenų registrui buvo pateikti po sandorių sudarymo;

2) ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas buvo mokus;

3) apie ieškovo mokestines nepriemokas atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma;

4) ginčijamų sandorių sudarymo metu turto arešto ir pradelstų įsipareigojimų mastas sudarė mažiau nei ketvirtadalį įmonės balanse apskaityto turto vertės;

5) ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais;

6) visuomenės informavimo priemonėse ieÅ¡kovas buvo vieÅ¡ai patvirtinęs, kad pasaulinė finansinė krizė nėra jaučiama, ji tik gali pasiekti statybinę veiklÄ vykdančias įmones. Byloje esanti įmonės kasos knyga patvirtina, kad ieÅ¡kovas ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tad neaiÅ¡ku, kuo remiantis ieÅ¡kovo atsiskaitymai su vienais kreditoriais laikytini einamaisiais ir nepažeidžiančiais kitų kreditorių interesų, o atsiskaitymas su atsakovu nelaikytinas einamuoju, o laikytinas pažeidžiančiu kitų kreditorių interesus.Nėra pagrindo spręsti apie apelianto nesÄ Å¾iningumÄ , atsižvelgiant į tai, kad UAB „Murena“ tęsė statybos darbų vykdymÄ , ginčo susitarimo pagrindu buvo atsiskaityta su vienu iÅ¡ subrangovų, sudaryto sandorio pagrindu apeliantas negavo jokios naudos sau trečiųjų asmenų sÄ skaita, ieÅ¡kovo įsipareigojimai tretiesiems asmenims sumažėjo, o bankroto byla BUAB „Murena“ buvo inicijuota tik 2009 m. birželio mėnesį.Ginčijamų sandorių sudarymo metu sandorio sudarymui egzistavo privalomas pagrindas – ieÅ¡kovo pareiga atsiskaityti su atsakovu.

Å iÄ ieÅ¡kovo prievolę patvirtina ieÅ¡kovo ir atsakovo subrangos sutartys, atsakovo teiktos pretenzijos ieÅ¡kovui.Teismo iÅ¡vada, kad, esant mokestinėms nepriemokoms, ginčijamais sandoriais buvo pažeistas Laikinasis mokėjimo tvarkos įstatymas, yra nepagrįsta, nes Å¡io įstatymo nuostatų taikymas galimas tik bankroto atveju arba skolininkui esant faktiÅ¡kai nemokiam. IeÅ¡kovo mokumÄ ginčijamų sandorių sudarymo metu patvirtino prie apeliacinio skundo pridedamas Ä®monių bankroto valdymo departamento 2011-05-27 raÅ¡tas Nr. (6.14)A2-1715.Teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos apeliacinio teismo pozicijai analogiÅ¡koje byloje (2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-267/2009).

Å ioje byloje konstatuota teismo pareiga atsižvelgti į sandorio Å¡alių teisinių santykių, susiklosčiusių iki ginčijamų sandorių sudarymo, specifikÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo sumokėta už jo faktiÅ¡kai atliktus darbus, o įstatymas nedraudžia susitarti dėl užsakovo tiesioginio atsiskaitymo su rangovu. Be to, teismas priėmė prieÅ¡ingÄ sprendimÄ negu Kauno apygardos teismo 2011-05-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1405-390/2011, 2011-05-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1371-173/2011, 2011-05-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1362-173/2011, 2011-05-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1573-260/2011, 2011-05-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1575-413/2011, nors Å¡iose bylose buvo nagrinėjamos analogiÅ¡kos aplinkybės.Teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ siejo su ginčo sandorių sudarymo momentu, o pabaigos – su nutarties, kuria UAB „Murena“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, diena, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs. Apeliantas praÅ¡o Å¡ioje byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį.Teismas, taikydamas restitucijÄ , ginčijamo susitarimo pagrindu gautas lėšas priteisė BUAB „Murena“, o ne jas sumokėjusiai UAB „Piliuona“, tačiau tokio sprendimo visai nemotyvavo.

Teismas, pasirinkdamas tokį restitucijos bÅ«dÄ , neatsižvelgė į ieÅ¡kovo teisinio statuso ypatumus, t.y. tai, kad ieÅ¡kovas yra pripažintas bankrutavusiu ir likviduotinu dėl bankroto. Panaikinus ginčo sandorį, apeliantas įgytų teisę bankrutuojančiai bendrovei pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ . Å io reikalavimo patvirtinimas užtrunka, o ieÅ¡kovo turtas jau galėtų bÅ«ti realizuotas ir gautos lėšos paskirstytos tarp kreditorių ar net priimtas sprendimas dėl ieÅ¡kovo pabaigos.

Tokiu bÅ«du apelianto galimybės atgauti bent dalį skolos bÅ«tų itin ribotos ar visiÅ¡kai neįmanomos, todėl jo padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitų ieÅ¡kovo kreditorių pagerėtų. Atsakovas UAB „Piliuona“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ apeliacinio skundo. Nurodė, jog Kauno apygardos teismo sprendimas dalyje, kuria iÅ¡ atsakovų buvo priteista po 1 553,22 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, yra nepagrįstas, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos įmonės, kurioms yra iÅ¡keltos bankroto bylos, taigi, ieÅ¡kovas BUAB „Murena“ Å¡iuo pagrindu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Murena“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011-10-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad sandorio sudarymo metu įmonė buvo moki bei kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeisti kreditorių interesai. Apelianto prielaida, kad ieÅ¡kovo pradelstų įsipareigojimų suma sudarė ne daugiau kaip 2.5 mln Lt, neparemta įrodymais.

Atsakovas nepagrįstai sprendžia, kad teismas negalėjo remtis administratoriaus pateikta lentele apie BUAB „Murena“ įsipareigojimus 2009-01-05 dienai, nes kreditorių pradelsti įsipareigojimai nepateikti kartu su skolÄ pagrindžiančiais dokumentais. Bankroto administratoriaus pažyma yra parengta remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais, sutartimis ir sÄ skaitomis faktÅ«romis ir pasiraÅ¡yta. IeÅ¡kovas į bylÄ negalėjo pateikti visų pradelstus įsipareigojimus pagrindžiančių dokumentų, nes taip bÅ«tų pažeidžiamas proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principas.

Priešingai nei teigia atsakovas, tam, kad būtų taikomas Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, nereikia, kad įmonė būtų nemoki, pakanka fakto, kad tuo metu buvo kitų pirmesne eile tenkinamų įsipareigojimų kreditoriams. Taigi, priešingai nei tvirtina atsakovas, UAB „Murena" privalėjo laikytis nustatytos mokėjimų eilės tvarkos ir neturėjo teisės atsiskaityti su pasirinktu kreditoriumi. Ginčijamas sandoris taip pat pažeidė imperatyvias įstatymų normas, nustatančias, kad laikinojo arešto galiojimo metu negalimas turto perleidimas. 2009-01-05 bei 2009-02-04 sandorių sudarymo metu UAB „Murena" turtui galiojo laikinas areštas.

Vadinasi, UAB „Murena" tuo metu negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, ginčijamo sandorio negalima laikyti leidžiamu įstatymų ir atitinkančiu įprastÄ verslo praktikÄ . Ä®statymus pažeidžiantis sandoris pažeidžia ir kreditorių teises. Nagrinėjamuoju atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad skolininkui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė kreditoriui UAB „Stabilios investicijos", kuri yra trečios eilės kreditorius pagal iÅ¡ieÅ¡kojimų eiliÅ¡kumÄ .Atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Atsakovai negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais, nes nepasidomėjo, ar turto areÅ¡to aktų registre nėra įregistruoto areÅ¡to akto, ar BUAB „Murena" turi teisę disponuoti turtu. Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis domėjosi UAB „Murena" finansine situacija, tikrino areÅ¡tų registrÄ , domėjosi, ar nėra inicijuojamos bankroto bylos.Atsakovo teiginys, jog teismas neteisingai įvertino sandorio sudarymo privalomumÄ , nepagrįstas, nes tai, kad įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigÄ ), savaime nereiÅ¡kia asmens pareigos sudaryti sandorį.Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo savo paties suformuotos praktikos analogiÅ¡kose bylose.

Pirmasis sprendimas pagal BUAB „Murena" pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį Kauno apygardos teisme buvo priimtas 2011-04-11 civilinėje byloje Nr. 2-1420-273/2011. Å iuo sprendimu, kaip ir ginčijamu sprendimu, ieÅ¡kinys buvo tenkintinas. AnalogiÅ¡koje byloje Nr. 2-1202-413/2011 2011-04-28 nutartimi teismas taip pat ieÅ¡kinį patenkino ir pripažino negaliojančiomis reikalavimo teisių perleidimo sutartis. IÅ¡ esmės analogiÅ¡koje byloje 2011-09-22 Lietuvos Apeliacinis teismas nutartimi pripažino reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia.Dėl restitucijos taikymo.

Vadovaujantis LR CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, LR CK 6.145 straipsniu, pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais nuo sudarymo momento, Å¡alys grÄ Å¾intinos į pradinę padėtį, tai yra UAB „Stabilios investicijos" turėtų grÄ Å¾inti UAB „Piliuona" 100 000 Lt, o UAB „Piliuona" Å¡iÄ sumÄ turėtų grÄ Å¾inti UAB „Murena". Tuo tarpu UAB „Murena" įsiskolinimas UAB „Stabilios investicijos" turėtų padidėti 100 000 Lt suma. Atsižvelgus į tai, kad pagal ginčo sandorį pinigus gavo atsakovas UAB „Stabilios investicijos", taikant restitucijÄ , ginčo sandoriu pervestos lėšos turi bÅ«ti priteistos UAB „Murena" naudai, tokiu bÅ«du nėra keičiamas restitucijos taikymo bÅ«das.

IeÅ¡kovo kaip bankrutuojančios įmonės statusas nėra pagrindas netaikyti restitucijos. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad UAB „Stabilios investicijos" padėtis nepagrįstai pablogėtų. Pritaikius restitucijÄ atsakovas atsidurtų tokioje pat padėtyje kaip kiti kreditoriai.Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ . Administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentu apie Å¡iu sandoriu sudarymÄ gavimo dienos. Byloje pateikti 2009-12-28 ir 2010-01-04 UAB „Murena" dokumentų priėmimo - perdavimo aktai, kurie patvirtina, kad senaties terminas nebuvo praleistas. 2010-01-04 dokumentų priėmimo - perdavimo akte yra iÅ¡vardinti perduodami su ginčijamomis sutartimis susiję dokumentai - 2010-01-04 perdavimo priėmimo aktas, 2009 m. laikinojo saugojimo bylų sÄ raÅ¡as Nr. 146- 147, tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo dokumentai bei kiti dokumentai (kasa, sutartys ir panaÅ¡iai).Ginčijami sandoriai ne tik atitiko actio Pauliana sÄ lygas, bet ir prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms.

Ginčijami 2009-01-05 bei 2009-02-04 susitarimai buvo sudaryti tuo metu, kai UAB „Murena" turtui galiojo teismo nutartimi pritaikyti areštai ir turto perleidimas buvo negalimas. Turto arešto aktas Nr. 0608001778 buvo įregistruotas 2008-11-11, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas 2008-12-16 ir nurodyta, jog areštuotos piniginės lėšos 1 298 743,05 Lt sumai, buvo areštuotos ir UAB „Murena" turtinės teisės gauti pinigines išmokas. Turto arešto aktas Nr. 0608001781 buvo įregistruotas 2008-11-11, 2008-12-16 buvo įregistruotas laikino turto arešto akto pakeitimas, kuriuo areštuojamos piniginės lėšos 420 709,09 Lt sumai, turtinės teisės gauti pinigines išmokas. 2008-12-05 buvo įregistruotas laikinas turto arešto aktas Nr. 0608001986, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas 2009-01-05, areštuotas nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, jo nesant ar nepakankant - piniginės lėsos 2 135 771,20 Lt sumai.

Vadinasi, sandorių sudarymo metu buvo areÅ¡tuotos ieÅ¡kovo turtinės teisės gauti pinigines lėšas. Sudaryti susitarimai pažeidė pritaikytÄ turto areÅ¡to aktÄ , nes UAB „Murena" perleido savo turtinę teisę gauti pinigines lėšas iÅ¡ atsakovo UAB „Piliuona". Minėtų turto areÅ¡tų galiojimo metu toks susitarimas buvo negalimas. Turto areÅ¡to aktas Nr. 0108006242 buvo įregistruotas 2008-12-16 laikina bÅ«sena, turto areÅ¡to akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-01-05, t.y. jau po sandorio sudarymo.

Turto arešto aktas Nr. 0608002101 buvo įregistruotas 2008-12-17 laikina būsena, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-01-05 t.y. jau po sandorio sudarymo. 2009-02-04 sandorio sudarymo metu turto arešto aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „Murena" turto areštas. Turto arešto aktas Nr. 0609000179 buvo įregistruotas 2009-01-16             laikina būsena, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-02-06 t.y. jau po sandorio sudarymo. Turtui galiojo laikinas turto areštas, turtas nebuvo identifikuotas, taigi buvo areštuotas visas turtas.

Laikoma, kad reikalavimo teisė taip pat įeina į turto sÄ vokÄ ir ji buvo perleista. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areÅ¡tas reiÅ¡kia, jog yra areÅ¡tuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto apraÅ¡as ir identifikuotas konkretus areÅ¡tuojamas turtas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas jau teikdamas ieÅ¡kinį pažymėjo, kad sudarant ginčijamÄ sandorį buvo pažeistos ir imperatyvios LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo normos. Be to, ieÅ¡kovas pateikė Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko sprendimus, kuriais, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymu, nuspręsta nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ ir pervedimÄ , kol bus sumokėta mokestinė nepriemoka.

Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog iki sandorio sudarymo visa mokestinė nepriemoka buvo sumokėta, taigi, sudaryti sandoriai taip pat pažeidė LR mokesčių administravimo įstatymÄ , konstitucinę pareigÄ laiku mokėti mokesčius, imperatyvų Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko sprendimÄ . Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas - Ä®monių bankroto valdymo departamento 2011-05-27 raÅ¡tas Nr. (6.14)A2-1715 neturėtų bÅ«ti priimtas ir juo neturėtų bÅ«ti remiamasi, nes apeliantas nemotyvuoja, kodėl jis yra pateikiamas tik dabar, nepagrindžia, kad pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik teikiant apeliacinį skundÄ (CPK 314 str.).

Be to, apelianto pateiktu įrodymu negalima remtis, nes minėtas raÅ¡tas yra panaikintas. IeÅ¡kovas pateikia tai patvirtinantį naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2011-09-23 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ ir mano, jog jis privalo bÅ«ti priimtas, nes Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik atsakovui pateikus Ä®monių bankroto valdymo departamento 2011-05-27 raÅ¡tÄ Nr. (6.14)A2-1715. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 1.80 straipsnio taikymo bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės sudarytÄ sandorį.

Actio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Å io instituto paskirtis - užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad bÅ«tų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuojančio LR Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Kadangi ĮBĮ nenustato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę juos ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Byloje nėra ginčo, kad ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡alis siejantys tarpusavio sutartiniai santykiai ir ginčijamų sandorių sudarymo metu buvę tarpusavio įsiskolinimai patvirtina egzistavus neabejotinÄ ir galiojančiÄ kreditoriaus reikalavimo teisę skolininkui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Å¡ias actio Pauliana sÄ lygas: sandorio privalomumas, kreditorių teisių pažeidimas, sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas bei ieÅ¡kinio senatis, kurios terminas Å¡iuo atveju, apelianto nuomone, yra praleistas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl Å¡ių actio Pauliana taikymo sÄ lygų nagrinėjamoje byloje.

Dėl sandorių privalomumoTeismų praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuri gali kilti iš įstatymo (pvz. viešojo pirkimo sutartys – CK 6.380 str., energijos pirkimo-pardavimo sutartys – CK 6.383 str.), teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovo UAB „Piliuona“ 2007-08-03 buvo sudaryta Kapitalinės statybos rangos sutartis Nr. AD3-07-02 (t.

I, b.l. 191-195), o tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ - Statybos subrangos sutartis Nr. AD03-08-02-03 (t. I, b.l. 18-22), pagal kurias atsakovas UAB „Piliuona“ turėjo atsiskaityti už statybos darbus su UAB „Murena“ (Kapitalinės statybos rangos sutarties Nr. AD3-07-02 4.1, 4.2 punktai), o pastaroji – su UAB „Stabilios investicijos“ (Statybos subrangos sutarties Nr. AD03-08-02-03 4.4.1. punktas). Ginčijamais 2009-01-05 Susitarimu Nr. 3 ir 2009-02-04 Susitarimu Nr. 14, sudarytais tarp ieškovo ir atsakovų, buvo pakeista minėtose sutartyse numatyta atsiskaitymų tvarka.

T.y. buvo susitarta, kad UAB „Piliuona“ atsiskaito ne su UAB „Murena“, o sumoka UAB „Stabilios investicijos“ 50 000 Lt (pagal abu ginčijamus susitarimus iÅ¡ viso – 100 000 Lt), tokiu bÅ«du UAB „Murena“ atsisakant reikalavimo teisės, lygios nurodytai sumai, į UAB „Piliuona“. Pažymėtina, kad nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs Å¡alis pakeisti anksčiau sudarytose Kapitalinės statybos rangos sutartyje Nr. AD3-07-02 ir Statybos subrangos sutartyje Nr. AD03-08-02-03 numatytÄ atsiskaitymo tvarkÄ .

Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad actio Pauliana taikymo prasme egzistavo privalomumas ginčijamus susitarimus sudaryti. Dėl kreditorių teisių pažeidimoCK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as atvejų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovo (ne)mokumÄ pagrindžiančias aplinkybes ir pirmenybės suteikimo vienam iÅ¡ kreditorių (ne)pagrįstumÄ . Teismų praktikoje yra iÅ¡skiriamos dvi nemokumo rÅ«Å¡ys: faktinis nemokumas, kuris suprantamas kaip objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir teisinis (kvalifikuotas) nemokumas, kuris yra pagrindas iÅ¡kelti bankroto bylÄ remiantis Ä®BÄ® nuostatomis (mutatis mutandis žr.

Å¡iuo klausimu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-579/2007). Teisinis nemokumas nustatomas priėmus nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento bÅ«na faktinis bendrovės nemokumas. Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje minima nemokumo sÄ voka nėra siejama vien su atitinkamu įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykiu (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad actio Pauliana gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas dėl tokio sumažėjusio skolininko mokumo, dėl kurio Å¡is negali patenkinti kitų kreditorių reikalavimų, nepažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos.

Sprendžiant dėl UAB „Murena“ faktinio nemokumo ginčo sandorių sudarymo dienai, svarbus byloje esančių įrodymų dėl įmonės finansinių prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu analizavimas ir vertinimas. Byloje esantis ieškovo 2007 m. balansas (t. III, b. l. 28-30) patvirtina, kad ieškovas 2007 metais turėjo 19 517 486 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 696 111 Lt. Iš ieškovo 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitos (t.

III, b. l.

31) matyti, kad ieškovas 2007 metais patyrė 246 492 Lt nuostolių. Ieškovo 2008 m. balansas (t. I, b. l. 86-88) patvirtina, kad 2008 metais ieškovas turėjo 21 125 905 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt, ieškovo 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaita (t. III, b.l.

32) patvirtina, kad 2008 metais ieškovas patyrė jau 6 360 633 Lt nuostolių. Taigi, pagal bylos duomenis ieškovo finansinė padėtis iki bankroto bylos jam iškėlimo sunkėjo. Bylos duomenimis, ginčijamo susitarimo sudarymo laikotarpiu ieškovas buvo skolingas darbuotojams – pažymos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui ir Alytaus rajono apylinkės teismui (t. I, b.l. 25-30), valstybės biudžetui – Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai (t. I, b.l. 33-36), kitiems kreditoriams – kreditorių raginimai atsiskaityti (t.

I, b.l. 55-68), teismų procesiniai dokumentai dėl skolų priteisimo iÅ¡ UAB „Murena“ (t. I, b.l. 69-84). Pagal BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus į bylÄ pateiktÄ BUAB „Murena“ įsipareigojimų 2009-01-05 dienai suvestinę (t. III, b.l. 4-9), kuriÄ ginčija apeliantas, 2009-01-05 sandorio sudarymo dienai UAB „Murena“ įsipareigojimai sudarė virÅ¡ 17 mln Lt. Apelianto teigimu, Å¡iuo įrodymu negalima vadovautis, nes pradelsti UAB „Murena“ įsipareigojimai kreditoriui UAB „Dusmenėliai“ sudarė ne 533 442,21 Lt, kaip nurodyta minėtoje lentelėje, bet 428 262,21 Lt, o UAB „Murena“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriui UAB „Meistrų artelė“ sudarė ne 194 199,17 Lt, o 169 680,82 Lt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos apelianto argumentus, nurodo, kad apie įmonės faktinį nemokumÄ spręstina visų byloje esančių įrodymų kontekste. Vertinant tai, kad nėra paneigti kitų kreditorių, kuriems pagal administratoriaus pateiktus duomenis, UAB „Murena“ buvo skolinga, duomenys, bei tai, kad kiti minėti byloje esantys įrodymai – teismų procesiniai sprendimai, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai, UAB „Murena“ balansų duomenys patvirtina didelius įmonės įsipareigojimus kreditoriams bei įmonės nuostolingÄ veiklÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ginčijami susitarimai buvo sudaryti, kai ieÅ¡kovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y.

įmonė buvo faktiÅ¡kai nemoki. Teisinis įmonės nemokumas buvo konstatuotas 2009-06-30 Kauno apygardos teismo nutartimi iÅ¡kėlus UAB „Murena“ bankroto bylÄ , taigi, praėjus tik keliems mėnesiams nuo ginčijamų susitarimų sudarymo. Sprendžiant, ar ginčo sandoriais nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai, pažymėtina, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu galiojęs (neteko galios 2009 m. liepos 1 d.) LR Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas (1999 m. gruodžio 2 d.

Nr. VIII-1463) reglamentavo mokėjimo eiliÅ¡kumÄ , kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturėjo pakankamai pinigų. Vadovaujantis Å¡io įstatymo 3 straipsniu, pirmiausia turėjo bÅ«ti mokamos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos, mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktÄ ar perdirbtÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ , nurodytÄ Atsiskaitymų už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statyme; antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetÄ ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus.

Kiti mokėjimai pinigų gavėjams priskirti ketvirtai mokėjimų eilei. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos privalo laikytis, nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. Nagrinėjamoje byloje šio įstatymo kontekste UAB „Stabilios investicijos“ priskirtinas ketvirtai mokėjimų eilei. Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu UAB „Murena“ buvo skolinga įmonės darbuotojams ir valstybės biudžetui. LR Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatos buvo taikomos ne tik įmonės bankroto atveju, o visais atvejais, kai įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturėjo pakankamai pinigų.

Apelianto nurodomi argumentai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Murena“ atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, tame tarpe su darbuotojais ir valstybės biudžetu, neeliminuoja fakto, kad ginčijamais susitarimais buvo pažeistos Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatos, nes byloje nėra duomenų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Murena‘ bÅ«tų pilnai atsiskaičiusi tiek su darbuotojais, tiek su valstybės biudžetu, atvirkščiai – minėti byloje esantys duomenys – UAB „Murena“ pažymos Valstybinei darbo inspekcijai ir Alytaus rajono apylinkės teismui bei Alytaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ ir nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ ir pervedimÄ iÅ¡ banko sÄ skaitų patvirtina, kad nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta su pirmos ir antros eilės kreditoriais pagal LaikinÄ jį mokėjimų eilės tvarkos įstatymÄ .

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Ginčo susitarimais Å¡ios nuostatos buvo ignoruotos, suteikiant nepagrįstÄ pirmenybę atsakovui UAB ,,Stabilios investicijos“, taip pažeidžiant kitų, turinčių pirmenybės teisę gauti nustatytus mokėjimus, kreditorių teises.

Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumoViena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų yra Å¡alių nesÄ Å¾iningumas. Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiÅ¡kinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys.

Taigi sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieÅ¡ sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio Å¡alis, ar ji elgiasi sÄ Å¾iningai. IÅ¡ bÅ«simos sandorio Å¡alies yra pagrįsta reikalauti paaiÅ¡kinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali bÅ«ti padaryta žala sandorio sudarymu.

Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sÄ Å¾iningu, minėta, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų.

Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kuriÄ sustiprina Å¡io asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. Verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Turto pagal bÅ«simÄ sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia bÅ«ti apdairiam tokia apimtimi:

1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė;

2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis UAB „Murena“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis teismo sprendimų buvo priimta, patenkinus ieškinius. Byloje esantys duomenys – Turto arešto aktų registro išrašai (t.

I, b.l. 89-114, t. III, b.l. 33-47) patvirtina, kad teismai nagrinėjamose bylose pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – buvo areÅ¡tuotas bendrovės turtas. Vadovaujantis Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio Å¡alies daiktinės teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovai, elgdamiesi atidžiai ir rÅ«pestingai, privalėjo pasidomėti, ar UAB „Murena“ turtui nėra taikomas areÅ¡tas, ar nėra kitų kreditorių, su kuriais bÅ«tų neatsiskaityta ir kurių reikalavimo teisės bÅ«tų atsiradusios pirmiau už atsakovų, ar nėra pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių, su kuriais, vadovaujantis Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatomis, turėtų bÅ«ti atsiskaitoma pirmiau.

Tai, kad, apelianto teigimu, ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės balanso duomenys nebuvo žinomi, nes jie Juridinių asmenų registrui buvo pateikti po sandorių sudarymo, kad apie ieÅ¡kovo mokestines nepriemokas atsakovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma; kad ginčo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, o visuomenės informavimo priemonėse ieÅ¡kovas buvo vieÅ¡ai patvirtinęs, kad pasaulinė finansinė krizė nėra jaučiama, ji tik gali pasiekti statybinę veiklÄ vykdančias įmones, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti visas svarbias sandorio sudarymui aplinkybes apeliantas įvykdė tinkamai.

Ginčijamo sandorio sudarymo metu Juridinių asmenų registrui buvo pateikti UAB „Murena“ 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenys, kurie, kaip minėta, sudarė pagrindÄ konstatuoti dideles įmonės mokumo problemas, todėl atsakovas, veikdamas atidžiai ir rÅ«pestingai, privalėjo papraÅ¡yti įmonės 2008 metų finansinių duomenų, kuriais remiantis galėtų spręsti dėl įmonės mokumo. UAB „Stabilios investicijos“ turėjo pagrindÄ suabejoti bendrovės „Murena“ mokumu jau ginčo sandorių sudarymo metu, kai buvo pakeista tarpusavio atsiskaitymų tvarka ir atsiskaityti už UAB „Murena“, negalinčiÄ atsiskaityti tiesiogiai su kreditoriumi, pasirinkta UAB „Piliuona“.

Konstatuotina, jog tam, kad atsakovai, kaip verslininkai, bÅ«tų laikomi sÄ Å¾iningais dėl sandorių sudarymo, jie privalėjo pasidomėti UAB „Murena“ finansine bÅ«kle ir tik įsitikinę, kad įmonė neturi kreditorių, kurių interesai gali bÅ«ti pažeisti, galėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį. Tuo tarpu byloje nepateikta duomenų, kad atsakovai bÅ«tų elgęsi apdairiai ir iki ginčijamų susitarimų sudarymo bÅ«tų domėjęsi kitos sandorio Å¡alies patikimumu, prašę informacijos apie Å¡alies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastÄ , atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstę, ar ginčo sandoriai nepažeis skolininko kreditorių interesų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo yra pagrįsta. Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoApeliantas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį bei ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡iuo pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ siejo su ginčo sandorių sudarymo momentu, o pabaigos – su nutarties, kuria UAB „Murena“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, diena ir tokiu bÅ«du netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo taisykles.

Tačiau iÅ¡ esmės teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju nėra praleistas, yra teisinga, todėl nagrinėjamu atveju netinkamas teisės normų aiÅ¡kinimas nesudaro pagrindo teismo sprendimÄ naikinti. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ actio Pauliana pareikÅ¡ti. Vadovaujantis Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, laikoma, jog apie ginčo sandorį bankroto administratorius sužinojo nuo įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo dienos ir Å¡is momentas siejamas su ieÅ¡kinio senaties termino pradžia.

Byloje esantys įrodymai - 2009-12-28 Dokumentų perdavimo – priėmimo aktas (t. III, b.l. 10-11), 2010-01-04 Bylų (dokumentų) perėmimo aktas ir 2009 metų laikino saugojimo bylÄ sÄ raÅ¡as (t. III, b.l. 12-24) patvirtina, kad UAB „Murena“ dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti, taigi, jis apie ginčijamo sandorio sudarymÄ sužinojo 2009 m. gruodžio 28 d. – 2010 m. sausio 4 d. Bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo Kauno apygardos teisme gautas 2010 m. gruodžio 6 d., tad laikytina, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.

Dėl imperatyvių teisės normų pažeidimoSandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu jÄ sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia jo suprasti dviprasmiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijami sandoriai pažeidė imperatyvias Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo normas, reglamentuojančias atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ . Kaip jau minėta, UAB „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu, tačiau nepagrįstai ginčijamais sandoriais pirmenybę suteikė ketvirtos eilės kreditoriui UAB „Stabilios investicijos“.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009-02-04 Susitarimo Nr. 14 sudarymo metu Turto areÅ¡tų aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „Murena“ turto areÅ¡tas, t.y. 2009-01-16 buvo įregistruotas Turto areÅ¡to aktas Nr. 0609000179, kurio pakeitimai, įregistruojant baigtinę bÅ«senÄ ir identifikuojant konkretų areÅ¡tuotÄ turtÄ , buvo padaryti 2009-02-06, taigi, jau po sandorio sudarymo, todėl laikino areÅ¡to galiojimo metu BUAB „Murena“ neturėjo teisės disponuoti visu turtu, inter alia sudaryti 2009-02-04 Susitarimo Nr.

14. Vadovaujantis Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo (toliau – TAARÄ®) 11 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių laikino areÅ¡to metu buvo apribotas disponavimas visu ieÅ¡kovo turtu (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, piniginės lėšos bei turtinės teisės). Turto areÅ¡tas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų Å¡ios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieÅ¡kinį, kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymÄ (TAARÄ® 2 str. 1 d.).

Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu susitarimu buvo pažeistos imperatyvios TAARĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijami sandoriai pažeidė imperatyvias tiek Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo, tiek Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas, todėl pripažinti negaliojančiais ir pagal CK 1.80 straipsnį.

Dėl restitucijos taikymoPripažinus sandorį negaliojančiu tiek actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), tiek kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu restitucijos bÅ«du, t.y. nustačius, kad pagal pripažintinus negaliojančiais susitarimus UAB „Stabilios investicijos“ gavo 100 000 Lt sumÄ , Å¡i suma priteistina BUAB „Murena“. Å is turtas (pinigai) grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepagrįsta, nes teismas, pasirinkdamas tokį restitucijos bÅ«dÄ , neatsižvelgė į ieÅ¡kovo teisinio statuso ypatumus, kurie lemia, jog panaikinus ginčo sandorius, apeliantas įgytų teisę bankrutuojančiai bendrovei pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ , kurio patvirtinimas užtrunka, o ieÅ¡kovo turtas jau galėtų bÅ«ti realizuotas ir gautos lėšos paskirstytos tarp kreditorių ar net priimtas sprendimas dėl ieÅ¡kovo pabaigos ir tokiu bÅ«du apelianto galimybės atgauti bent dalį skolos bÅ«tų itin ribotos ar visiÅ¡kai neįmanomos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo teisinio statuso ypatumai Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo taikyti kitokį restitucijos bÅ«dÄ ar restitucijos netaikyti apskritai, o aplinkybių, lemiančiu, kad atsakovo UAB “Stabilios investicijos” statusas, lyginant su kitais BUAB “Murena” kreditoriais, patvirtinus UAB “Stabilios investicijos” kreditorinį reikalavimÄ , bÅ«tų kaip nors iÅ¡skirtinis, nėra. Dėl procesinių palÅ«kanųTeisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant ieÅ¡kinį priteistina iÅ¡ atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ ieÅ¡kovui BUAB „Murena“ 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidųPirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį tenkinti, priteisė iš atsakovų UAB „Stabilios investicijos“ ir UAB „Piliuona“ po 1 553,22 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurias sudarė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas žyminis mokestis (3000 Lt) bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, išvardintos teismo pažymose (106,44 Lt). Atsakovas UAB „Piliuona“, prisidėdamas prie apeliacinio skundo, nurodė, kad teismo sprendimas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka, kad teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, laikytina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos normos tikslas – atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo tiek ieÅ¡kovÄ , tiek ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis, todėl nagrinėjamu atveju, bankrutuojančios įmonės ieÅ¡kinį tenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos) iÅ¡ atsakovų priteistos nepagrįstai.

Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl ginčo esmės paliekant nepakeistÄ , panaikintina jo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų valstybei priteisimo.IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Dėl Å¡ios priežasties bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui nėra priteistinos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Panaikinti sprendimo dalį, kuriÄ iÅ¡ atsakovų UAB „Piliuona“ ir UAB „Stabilios investicijos“ priteista po 1 553,22 Lt iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.              Teisėjai                                                                                                                         Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                       Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                       Egidijus Žironas