c53a1a84-aaa5-45f4-af4c-5d7774bd9ffe · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo n u s t a t ė: IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1237,22 Eur skolos, 23,66 Eur delspinigių, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ tiekė Å¡ilumos energijÄ pastatui, adresu: (duomenys neskelbtini). Pastate yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys butai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-05-31 susidarė įsiskolinimas 1237,22 Eur. Nagrinėjamu atveju su atsakove nebuvo sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties, Butų Å¡ilumos / karÅ¡to vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡o nuostatas.

Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė su juo nesutinkanti. Anksčiau teismai jau yra priteisę iÅ¡ atsakovės skolÄ už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, tačiau mano, kad turi bÅ«ti atliktas skolų perskaičiavimas. Pažymi, kad pasaulį apėmusi pandemija turėjo įtakos ir atsakovės pajamoms. Mano, kad esama situacija turi bÅ«ti pripažinta nenugalimos jėgos aplinkybe, o atsakovei suteiktos galimybės apginti savo interesus. Atsakovės skaičiavimais ji sumokėdama pagal teismų vykdomuosius dokumentus didesnes sumas nei vykdomuosiuose raÅ¡tuose nurodyti ji yra permokėjusi ieÅ¡kovui.

Be to, tik neseniai įvykdžius ankstesnių skolų mokėjimus ieÅ¡kovas, jos nuomone, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir neracionaliai per trumpÄ laikÄ kreipdamasis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Be to, mano, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti delspinigius, piktnaudžiaudamas savo teisėmis. Mano, kad perteklinis reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, kadangi pagal CK 6.360 straipsnio 5 dalį palÅ«kanos neturėtų bÅ«ti skaičiuojamos. IeÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė kreiptis į teismÄ neinformuodamas apie tai atsakovės, todėl nepagrįstas reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Byla nagrinėtina atsakovės praÅ¡ymu raÅ¡ytinio proceso tvarka pagal CPK 441 straipsnio nuostatas nei vienai iÅ¡ Å¡alių nepraÅ¡ant žodinio proceso, o ieÅ¡kovui sutinkant su tokiu nagrinėjimu. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas Remiantis raÅ¡ytine bylos medžiaga ir Å¡alių pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Å ias aplinkybes patvirtina VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nebuvo pasiraÅ¡yta Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau ieÅ¡kovas teigia, kad CK 1.71 straipsnio ir 6.384 straipsnio pagrindu laikytina, jog sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, o prievolė mokėti už tiekiamÄ energijÄ atsirado LR Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakove tenka pareiga apmokėti už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-05-31 už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ . Atsakovė nėra sudariusi sutarties, todėl jų santykius reglamentuoja LR Å«kio ministro 2003-06-30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sÄ lygos. Å ilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo - pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rÅ«Å¡ių energijos pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. bÅ«tent Å¡ilumos energijos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančios teisės normos:

Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymas (toliau – Å ilumos Å«kio įstatymas) bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Ginčo tarp Å¡alių kilimo metu CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos iÅ¡teklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ .

Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį ir 6.388 straipsnį vartotojui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu bÅ«du, t.y. abonentas moka už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kai energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, t. y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energijÄ perka asmeniniams, savo Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams (vartotojas), energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai mutatis mutandis taikomas Å¡io kodekso 6.188 straipsnis ir kiti Å¡io kodekso straipsniai (Å¡iuo metu galiojančios CK redakcijos 6.2284 straipsnis), nustatantys vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus (CK 3.383 straipsnio 4 dalis).

Å ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali bÅ«ti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Ä® bylÄ pateikta 2020 m. Sausio 31 d. SÄ skaita Nr. 20SAU50507 patvirtina aplinkybę, kad be paÅ¡tu gaunamų sÄ skaitų, atsakovė turėjusi galimybę su jomis susipažinti ir kitu bÅ«du, t. y. prisijungdama su savo slaptažodžiu prie savitarnos, kur jos kas mėnesį bÅ«davo įkeliamos. Atsakovei nurodytas pirminis slaptažodis. Todėl ji turėjo galimybę su sÄ skaitomis susipažinti. Teismui pateiktas ieÅ¡kovo siųstas įspėjimas apie skolÄ , kuriame praÅ¡oma nepriteistÄ ir nepateiktÄ teismui skolos dalį sumokėti su einamojo mėnesio priskaitymu arba atvykti pas ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti skolos mokėjimo atidėjimo dokumentų.

Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai) , daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

IÅ¡ byloje esančių paaiÅ¡kinimų ir raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas įrodė, kad atsakovė turėjo pareigÄ sumokėti už jai nuosavybės teise priklausančioms patalpoms tiektÄ Å¡ilumos energijÄ . Tuo tarpu atsakovė įrodinėja, kad jos finansinė padėtis pablogėjo dėl pandemijos, o Å¡iÄ situacijÄ praÅ¡o pripažinti nenugalimos jėgos aplinkybe. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai:

1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;

2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;

3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;

4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). Visų pirma, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji užsiėmė verslu ir karantino paskelbimo Lietuvoje metu pablogėjo jos finansinė padėtis.

Atsakovė savo įsipareigojimų atsiskaityti su ieÅ¡kovu nevykdė ir pasibaigus karantinui, taip pat nepateikti įrodymai, kad siekė bendradarbiauti sudarant skolos mokėjimo atidėjimÄ ar kitais bÅ«dais. Dėl Å¡ios priežasties, atsakovei nepateikus įrodymų ir nenurodžius, kokie atsiradę finansiniai sunkumai jai kliudė atsiskaityti su ieÅ¡kovu laiku ir tinkamai, teismas atmeta jos atsiliepime dėstomus argumentus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių taikymo ir atleidimo nuo įsipareigojimų.

Be kita ko, teismas pažymi, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ force majeure aplinkybėmis nėra laikoma bloga ekonominė padėtis, ekonominė krizė, o force majeure besiremianti sutarties Å¡alis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sÄ lygos egzistuoja bÅ«tent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013). Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims;

Å¡ios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, Å¡ios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bankrutavusi A.

J. IÄ® v. UAB „Jurgio baldai“, bylos Nr. 3K-3-41/2014). IÅ¡ atsakovės įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistos skolos už butuose suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-118-933/2020 ir kiti). Tiek atsiliepimuose, tiek skunduose atsakovė dėsto iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus dėl nesutikimo su apskaičiuota skola, procesinėmis palÅ«kanomis ar bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Dėl skolos ir kitų mokėtinų sumų priteisimo jau pasisakyta teismų sprendimuose, tačiau teismas pakartotinai argumentus įvertina, tačiau nenustačius pasikeitusių aplinkybių, neturi pagrindo jų tenkinti.

Pasisakant dėl atsakovės teiginių, kad atsakovė negalėjo pasirinkti kito Å¡ilumos energijos tiekėjo, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog butų savininkai turi teisę atjungti savo buto Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemų, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/ 2017, nutarties 36 punktas).

Atsakovė teigia, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovo kreipimÄ si į teismÄ ji negavusi įspėjimų. Kaip jau kitose civilinėse byloje atsakovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas ar kiti įstatymai nenumato pareigos ieÅ¡kovei prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ dėl skolos priteisimo už suteiktas Å¡ilumos energijos tiekimo paslaugas atsakovę informuoti apie tokį veiksmÄ papildomais praneÅ¡imais. Kita vertus, ieÅ¡kovas pateikė duomenis, kad atsakovei buvo siunčiami praneÅ¡imai apie įsiskolinimus ir mokėtinas sumas už einamuosius mėnesius.

Nors byloje nėra įrodymų, jog minėti įspėjimai (sÄ skaitos) buvo realiai įteikti atsakovei, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė apie įsiskolinimÄ nežinojo ar neturėjo žinoti. Atsakovė ieÅ¡kovės paslaugomis naudojosi, todėl jau iÅ¡ ankstesnių teismų sprendimų turėjo suvokti, kad už ieÅ¡kovės atsakovei suteiktas paslaugas atsakovei kils prievolė atsiskaityti. Kadangi atsakovė geruoju skolos nesumokėjo, skolos dydžio nenuginčijo, 1 237,22 Eur dydžio įsiskolinimas yra priteisiamas (CK 6.38 straipsnis, 6. 383 straipsnis).

Atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo. Skaičiuojamų delspinigių procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ atsakovė turi galimybę susiskaičiuoti pati bei ginčyti jų dydį, jei skaičiuojami neproporcingai dideli delspinigiai. Nagrinėjamoje byloje atsakovė tokių aplinkybių nenurodo. Nors atsiliepimu atsakovė kelia klausimus, susijusius su delspinigių apskaičiavimu, tačiau iÅ¡ atsiliepime dėstomų aplinkybių matyti, jog jai delspinigių paskaičiavimo tvarka yra iÅ¡ esmės aiÅ¡ki.

Kita vertus, atsakovė teigia, kad ji nėra sudariusi sutarties su ieÅ¡kovu, todėl jai nekyla pareiga mokėti vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytus delspinigius. Teisiniu pagrindu skaičiuoti delspinigius ieÅ¡kovas nurodo Lietuvos Respublikos įstatymÄ dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. IeÅ¡kovas teikia Å¡ilumos energijos paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Konstatuotina, kad uždelsus atsiskaityti už ieÅ¡kovo teiktas paslaugas, skolininkams gali bÅ«ti taikomos 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymas dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims įstatymo Nr. I-775 nuostatos.

Aprašo 371 punktas, tiesiogiai nustatantis mokėtinų delspinigių dydį – 0,02 procento, įsigaliojo nuo 2018-01-01. Iki Aprašo 371 p. įsigaliojimo ieškovas turėjo teisę reikalauti delspinigių pagal 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nuostatas ir pagal 1995-01-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje numatytas vartotojui palankesnis delspinigių dydis (0,02 procento), negu 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punkte– 0,04 procento, ieškovas pagrįstai prašė priteisti 0,02 procento nesumokėtos sumos dydžio delspinigius.

Kadangi atsakovė nepagrįstai vengė atsiskaityti su ieÅ¡kovu už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , reikalavimas priteisti 23,66 Eur delspinigių tenkintinas visiÅ¡kai. Atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo CK 6.360 straipsnio pagrindu. CK Å eÅ¡tos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki 2014-06-13), apibrėžiančios vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus numatė, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palÅ«kanos už laiku nesumokėtÄ sumÄ neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis).

Vis dėlto skola ieÅ¡kovei apskaičiuota po 2014-06-13, todėl jos argumentai dėl procesinių palÅ«kanų neskaičiavimo atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius visada turi teisę į palÅ«kanas kaip kompensacijÄ , jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimÄ . Vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolÄ , t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ . CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nesant tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susitarimo dėl kitokio palÅ«kanų dydžio, ieÅ¡kovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (nuo kreditoriaus pareiÅ¡kimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kiti šalių pasisakymai neturi ryšio su nagrinėjamu bylos dalyku, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad atsakovė teismui nepateikė priešieškinio, kuriuo reikštų kokius nors reikalavimus ieškovui, pavyzdžiui dėl nekokybiškų paslaugų teigimo ar kainų netinkamo skaičiavimo, o tik atsiliepimu prašo spręsti šiuos klausimus bei atskirai dėsto aplinkybes dėl galimai patirtos turtinės ir neturtinės žalos, tačiau šie argumentai teismo sprendime nevertinami ir atskirai dėl jų nepasisakoma.

Atsakovė teigia, kad nėra pagrindo priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidos už išrašus bendrai 30,58 Eur sumai priteistinos iš atsakovo (CPK 88, 93 straipsniai). Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kovo AB Vilniaus Å¡ilumos tinklai, juridinio asmens kodas 124135580, ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 260,88 Eur (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 88 euro centų) skolÄ su delspinigiais bei 30,58 Eur (trisdeÅ¡imt eurų 58 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 260,88 Eur sumÄ nuo 2020-06-08 (bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å alys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis