c538fea3-978c-4e17-940f-7a16adeb6cbc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1215-302/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00617-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės G. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosiosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms G. Å . ir J. K. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, bendrosios jungtinės veiklos nustatymo ir turto atidalijimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovės G. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. K. ir atsakovėms pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį G. R. ir A. K., atstovaujamai įstatyminės atstovės L. K., dėl iÅ¡keldinimo ir nuostolių priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ praÅ¡ydama:

1) pripažinti apsimestiniais sandoriais ir negaliojančiomis ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2009 m. balandžio 6 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2014 m. kovo 26 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis dėl sandorių šalies – pirkėjų (įgijėjų), ir nustatyti, kad turto pirkėjai (įgijėjai) yra L .K. ir A. K.;

2) pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 27 d. deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ apsimestiniu sandoriu dalyje dėl statytojo ir nustatyti, kad namo statytojai yra L. K. ir A. K.;

3) pripažinti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), L. K. ir A. K. bendrÄ ja daline nuosavybe ir juos atidalinti nustatant, kad L. K. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4) pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), L. K. ir A. K. bendrÄ ja daline nuosavybe ir jį atidalinti nustatant, kad L. K. priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5) pripažinti 2020 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ tarp G. Å . ir J. K. negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje areÅ¡tuoti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad neareÅ¡tavus Å¡io turto atsakovė G. Å . gali jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu bÅ«du apsunkinti disponavimÄ juo. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

Byloje teismas jau yra taikęs laikinÄ sias apsaugos priemones kito turto atžvilgiu, kas reiÅ¡kia, kad įvertinus prima face (liet. ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo) įrodymus, yra įrodyta, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovės L.

K. ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl atsakovei G. Å . priklausančio nekilnojamojo turto – 299/1198 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama Å¡iais argumentais: 3.1. teismas, spręsdamas praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimÄ , įvertino tai, kad patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , atskleidė teisinius reiÅ¡kiamų reikalavimų atsakovėms argumentus, byloje yra pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais ieÅ¡kovė įrodinėja patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasirinkusi neleistinÄ savo teisių ir teisėtų interesų gynybos bÅ«dÄ , todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad patikslintas ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas ir, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės pagal pateiktus įrodymus, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas. 3.2. Sprendžiant dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimo, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl konkretaus turto nuosavybės teisių ir jų perleidimo. 2021 m. rugsėjo 8 d.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡rašų duomenimis nustatyta, kad Å¡iuo metu nuosavybės teise atsakovei G. Å . priklauso 299/1198 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 3.3. Teismas, atsižvelgdamas į pareikÅ¡tų reikalavimų turinį, sprendė, kad ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo atveju bÅ«tų taikyta restitucija natÅ«ra, t. y. ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intos nuosavybės teisės į dalį ginčo turto.

Teismo vertinimu, nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ perleidimas tretiesiems asmenims neabejotinai apsunkintų galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ar jis taptų iÅ¡ viso neįmanomas, t. y. nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistuoja grėsmė galbÅ«t palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymui. 3.4. IeÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – ginčo turto areÅ¡tÄ , tačiau teismas pažymėjo, kad, siekiant iÅ¡saugoti šį ginčo turtÄ atsakovės G.

Å . nuosavybėje ir atsižvelgiant į proporcingumo principo reikalavimus bei siekiant neapriboti atsakovės teisių labiau nei bÅ«tina, taikė kitÄ laikinosios apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Apeliantė G. Å . pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės L.

K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, leidžiant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Atsakovės G. Å . nuomone, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai nėra pagrįsti ir pakankami bei nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikė ieÅ¡kovei nepagrindus ir nepateikus jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę pagrindžiančių įrodymų; neatsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus; nukrypęs nuo Å¡ioje srityje formuojamos teismų praktikos; neįvertinęs ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo ir akivaizdaus ieÅ¡kinio neperspektyvumo, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių byloje; taip pat nesant jokių konkrečių duomenų ir ieÅ¡kovei nepateikus nei vieno įrodymo apie atsakovės G.

Å . buvusį / esamÄ / tikėtinai bÅ«siantį nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. esant nepaneigtai atsakovės sÄ Å¾iningumo prezumpcijai. 4.2. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo ir negalėjo priimti ieÅ¡kovės L. K. patikslinto ieÅ¡kinio, o jį priimdamas – pažeidė imperatyvias CPK normas, kadangi: pirma, CPK aiÅ¡kiai numato, kad ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti arba ieÅ¡kinio dalykÄ , arba ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tiktai vienÄ iÅ¡ dviejų ieÅ¡kinio elementų. Ir pagrindo, ir dalyko keitimo CPK normos nenumato.

Kai keičiamas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, tai vertintina kaip naujo (o ne patikslinto) ieÅ¡kinio padavimas, kuris negali bÅ«ti priimamas jau nagrinėjamoje byloje, o turi bÅ«ti paduodamas bendra tvarka. Antra, ieÅ¡kovė L. K. pateikė ne patikslintÄ ieÅ¡kinį, o pateikė naujÄ ieÅ¡kinį, kadangi patikslintu ieÅ¡kiniu pakeitė ir ieÅ¡kinio dalykÄ (t. y. pateikė 3 naujus reikalavimus), ir ieÅ¡kinio pagrindÄ (t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo tiek naujus, tiek buvusius reikalavimus), todėl teismas tokio ieÅ¡kinio negalėjo priimti.

Trečia, ieÅ¡kovė L. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį padavė jau bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, nuo bylos pradžios praėjus beveik metams laiko (byla teisme pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį gauta 2020 m. lapkričio 17 d.). Teismas, priimdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį, nemotyvavo, kodėl, teismo nuomone, ieÅ¡kinio tikslinimas Å¡ioje stadijoje neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nenurodė jokių aplinkybių dėl Å¡io termino atnaujinimo. 4.3.

Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovės pateiktas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti laikomas tikėtinai pagrįstu. IeÅ¡kovė, reiÅ¡kianti naujus reikalavimus dėl kito (papildomo, lyginant su pradiniu ieÅ¡kiniu) turto (žemės sklypų) nuosavybės teisių, ginčo atveju privalo kartu su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad nuosavybės teisės į šį (papildomÄ ) turtÄ pripažintinos ieÅ¡kovei. Ir tik tada, jei kartu su ieÅ¡kiniu tokie įrodymai bÅ«tų pateikti, teismas galėtų laikyti, kad ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas, tačiau ieÅ¡kovei nepateikus nei vieno tokio įrodymo, negali bÅ«ti laikoma, kad ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas.

IeÅ¡kovei nepateikus nei vieno įrodymo, kad nuosavybės teisės į ginčo turtÄ pripažintinos jai, laikytina, kad pateiktas ieÅ¡kinys, kuris neatitinka CPK reikalavimų, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys ne tik nėra tikėtinai pagrįstas, bet yra akivaizdžiai neperspektyvus. PrieÅ¡ingai nei ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė nepateikė jokių ieÅ¡kinį pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų. Ir nors ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje suformulavo tris naujus reikalavimus, ji nepateikė nei vieno papildomo raÅ¡ytinio įrodymo. 4.4.

Byloje jau esantys, t. y. su pradiniu ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai (statybinių medžiagų pirkimo dokumentai, gyvenamojo namo įrengimo derinimas su dizaineriais, ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai apie elektros apmokėjimÄ ir pan.), su kuriais ieÅ¡kovė įrodinėja prisidėjimÄ prie gyvenamojo namo įrengimo, nepagrindžia ir negali pagrįsti ieÅ¡kovės prisidėjimo asmeninėmis lėšomis prie žemės sklypų įsigijimo 2009 m. ir 2014 metais. Tai sudaro akivaizdų pagrindÄ spręsti dėl naujų materialinių reikalavimų neperspektyvumo. 4.5.

Apeliantės teigimu, neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga, t. y. ieÅ¡kovė nepaneigė sÄ Å¾iningumo prezumpcijos ir nepateikė įrodymų, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindžiamas deklaratyviais teiginiais ir subjektyviu ieÅ¡kovės vertinimu. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, nepateikė jokių konkrečių duomenų apie atsakovės esamÄ ar tikėtinai bÅ«siantį nesÄ Å¾iningumÄ , kad atsakovė ketina perleisti ginčo turtÄ (pvz., įdėjo skelbimÄ dėl ginčo turto pardavimo, sudarė preliminariÄ ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ar pan.), turėdama tikslÄ iÅ¡vengti galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.

5. IeÅ¡kovė L. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantės G. Å . atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliantės G. Å . atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. priimtÄ nutartį nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantės argumentai dėl patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo yra visiÅ¡kai nesusiję su pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismas jau yra priėmęs ieÅ¡kinį, todėl Å¡ie argumentai neturi jokios įtakos vertinant nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Net jei, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ pažeidė procesinės teisės normas, ji tÄ galės iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, pabaigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. 5.2. Pasisakant dėl ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo, pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimo galimybės prima facie (preliminarų) vertinimÄ .

Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. 5.3. Nagrinėjamu atveju suformuluotas aiškus ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas negali ieškinio priėmimo stadijoje konstatuoti akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo. Be to, vien ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė naujų įrodymų, nepaneigia paties fakto, jog byloje jau yra kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, apie kuriuos apeliantė neužsimena atskirajame skunde. 5.4.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau yra taikęs byloje laikinÄ sias apsaugos priemones kito ginčo turto (gyvenamojo namo) atžvilgiu, kas reiÅ¡kia, jog įvertinus prima face įrodymus, yra įrodyta, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. IeÅ¡kovės teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodoma atskirajame skunde, ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė ir atsakovių galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę, nes jau paties ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas (dovanojimo sandorio, kuriuo neatlygintinai perleista dalis nekilnojamojo turto, kitų sandorių ginčijimas) savo pobÅ«džiu prima facie (preliminariai) leido daryti iÅ¡vadÄ apie galimai nesÄ Å¾iningus atsakovių veiksmus.

Be to, apeliantei, kuriai Å¡iuo metu priklauso perleistas nekilnojamasis turtas, perleidus ar kitaip apsunkinus ginčo turtÄ , ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas arba apskritai neįmanomas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡iuo atveju apeliantei nesukels itin didelių suvaržymų, tuo pačiu bus įtvirtinta status quo (esama padėtis) iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, bei bus užtikrintas Å¡alių interesų pusiausvyros principas. 5.5.

Svarbu akcentuoti, kad prieÅ¡ tai byloje priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė neskundė, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog yra iÅ¡laikyta interesų pusiausvyra tarp proceso Å¡alių bei užtikrintas proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principo įgyvendinimas. 5.6. IeÅ¡kovės teigimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimui. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6.

Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl atskirojo skundo argumentų 7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymÄ , kitaip tariant, eliminuoti galimÄ jo neįvykdymo rizikÄ . Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumÄ pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų buvimÄ bÅ«tent toje konkrečioje byloje.

9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimÄ , įvertino tai, kad patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , atskleidė teisinius reiÅ¡kiamų reikalavimų atsakovėms argumentus, byloje yra pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais ieÅ¡kovė įrodinės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas.

10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi Å¡ioje dalyje, nurodė, kad 1) teismas neturėjo teisinio pagrindo Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje priimti ieÅ¡kovės pateikto patikslinto ieÅ¡kinio, kuriuo ji pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ ;

2) ieÅ¡kovė, reiÅ¡kianti naujus reikalavimus dėl kito (papildomo, lyginant su pradiniu ieÅ¡kiniu) turto (žemės sklypų) nuosavybės teisių, privalėjo pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius, kad nuosavybės teisės į šį (papildomÄ ) turtÄ pripažintinos ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovei nepateikus nei vieno įrodymo, kad nuosavybės teisės į ginčo turtÄ pripažintinos jai, laikytina, kad ieÅ¡kinys ne tik nėra tikėtinai pagrįstas, bet yra akivaizdžiai neperspektyvus.

11. Apeliacinės instancijos teismas, su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip nurodyta, pirmoji iÅ¡ sÄ lygų, kuriÄ turi įvertinti teismas, spręsdamas dėl byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, – ieÅ¡kinio tikėtinas pagrįstumas. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimÄ . Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Kai vertinamas ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriÅ¡ko atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sÄ sajumo (jei aplinkybė, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

12. Vadinasi, preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ reikÅ¡dama reikalavimus dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, bendrosios jungtinės veiklos nustatymo ir turto atidalijimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. IeÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė įrodymus, ieÅ¡kovės manymu, pagrindžiančius ieÅ¡kinyje dėstomas aplinkybes. Juos įvertinęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Sprendžiant klausimÄ dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimo, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistinÄ ar neįmanomÄ civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba nepagrindė ieÅ¡kinio faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad savo skunde apeliantė pripažįsta, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, tik, kaip teigia apeliantė, ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje pakeitė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo tiek naujus, tiek buvusius reikalavimus.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieÅ¡kovės pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje bylos stadijoje, yra niekaip nesusijęs su klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimu. Apeliantė savo argumentus dėl ieÅ¡kinio (ne)pagrįstumo ir praleisto ieÅ¡kinio senaties termino turi teisę dėstyti teikdama teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį arba duodama paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, skųsdama pirmosios instancijos teismo galutinį procesinį sprendimÄ apeliacine tvarka, tačiau ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų apeliantės argumentų detaliau nepasisako.

15. Apeliantės argumentas, kad ieÅ¡kovei nepateikus nei vieno įrodymo, jog nuosavybės teisės į ginčo turtÄ pripažintinos jai, laikytina, kad ieÅ¡kinys ne tik nėra tikėtinai pagrįstas, bet yra akivaizdžiai neperspektyvus, pasakytina, jog spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas Å¡alių ginčo iÅ¡ esmės nesprendžia. Kaip buvo nurodyta apeliacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje, detali ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize bus atliekama bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste nėra tikslinga kelti klausimo dėl ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo jos nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sÄ sajumo, kadangi teismas privalėjo atlikti tik preliminarų ieÅ¡kinio pagrįstumo įvertinimÄ , kurio metu dėl ginčo esmės ir teikiamų įrodymų, kuriais Å¡alys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, nepasisakoma, o dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės bus pasisakyta tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės.

16. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus sprendžia, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga yra nustatyta ir nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai neperspektyvus.

17. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga yra susijusi su grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sÄ raÅ¡o, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik iÅ¡analizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis Å¡alis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo iÅ¡vadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi bÅ«ti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumÄ , nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

18. Apeliantė skunde nurodė, kad ieÅ¡kovė nepaneigė jos sÄ Å¾iningumo prezumpcijos ir nepateikė įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, ar pasidaryti neįmanomu. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, nepateikė jokių konkrečių duomenų apie atsakovės esamÄ ar tikėtinai bÅ«siantį nesÄ Å¾iningumÄ , kad atsakovė ketina perleisti ginčo turtÄ (pvz., įdėjo skelbimÄ dėl ginčo turto pardavimo, sudarė preliminariÄ ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį ar pan.), turėdama tikslÄ iÅ¡vengti galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.

19. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad atsakovo nesÄ Å¾iningumas laikinųjų apsaugos priemonių klausimo kontekste nėra preziumuojamas. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog tais atvejais, kai ginčijama arba praÅ¡oma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieÅ¡kovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu.

Tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iÅ¡kyla grėsmė, kad Å¡is turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali bÅ«ti apsunkintas bÅ«simo ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Vien tik aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieÅ¡kovams sprendimo atveju galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).

20. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl konkretaus turto nuosavybės teisių ir jų perleidimo. 2021 m. rugsėjo 8 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis nustatyta, kad šiuo metu nuosavybės teise atsakovei G. Š. priklauso 299/1198 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad palankaus ieÅ¡kovei sprendimo atveju nurodytas ginčo turtas bÅ«tų grÄ Å¾intas natÅ«ra ieÅ¡kovei, ir Å¡iuo metu jis yra atsakovės nuosavybė, kuri turi teisę Å¡iais ginčo objektais disponuoti. Atitinkamai Å¡i aplinkybė patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimÄ . Todėl atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės G. Å . praÅ¡ymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikytas įraÅ¡as dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčijamų sandorių objektu esantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tokio pobÅ«džio laikinoji apsaugos priemonė (įraÅ¡as vieÅ¡ame registre) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo Å¡alių status quo (faktinės arba teisinės padėties iÅ¡saugojimÄ ) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).

21. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie iÅ¡vados, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai ir teisingai pritaikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo, galimai ieÅ¡kovei palankaus, teismo sprendimo, susijusio su ginčijamais sandoriais, įvykdymÄ . Dėl procesinės bylos baigties 22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 23. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė pateikė praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

24. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamÄ jį teismo procesinį sprendimÄ atsiranda sÄ lygos spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , o ne iÅ¡sprendus byloje atskirus procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

25. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas procesinio pobÅ«džio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobÅ«džio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Romualda Janovičienė