2025-12-03 Nr. AB-21264-3-61-3-03817-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-193-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03817-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 31 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. po 100 Eur už kiekvieną nežmoniškomis žalingomis sveikatai ir žeminančiomis garbę bei orumą sąlygomis praleistą parą, už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos Vilniaus kalėjime yra kalinamas nuo 2021 m. birželio mėn. Nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo laikomas Vilniaus kalėjimo Antrojo gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 17, kuri netinkama gyventi: visos reikalingos pertvaros sugriautos, plytos sienose bei lubose klibėjo, savaime dažnai krito žemyn. Dėl to visada kildavo grėsmė, kad gali būti sužalotas. Be to, nebuvo tualeto pertvaros, todėl jis galėjo būti stebimas kitų asmenų. Kiekvieną dieną prašė pareigūnų kažką keisti: neatidėliotinai daryti remontą, pervesti pareiškėją į kitą kamerą, kad būtų užtikrintas pareiškėjo fizinis saugumas bei asmens privatumas. Neapsikentęs pareigūnų abejingumo, pareiškėjas kreipėsi į kitas institucijas – parašė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigai (toliau – ir Seimo kontrolierius) dėl pareigūnų neveikimo neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Seimo kontrolierius pagal pareiškėjo skundą atliko patikrinimą Vilniaus kalėjime ir pagal šio patikrinimo rezultatus surašė 2022 m. liepos 14 d. pažymą Nr. 4D-2022/1-810 (toliau – ir Pažyma), kurioje patvirtina, jog kameroje Nr. 17 nėra sienelės, skiriančios sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Nors Seimo kontrolierius oficialiai rekomendavo Vilniaus kalėjimo direktoriui imtis priemonių, pareiškėjas ir toliau buvo kalinamas toje pačioje kameroje Nr. 17. Nepaisant to, pareiškėjas tik 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo perkeltas į kitą kamerą Nr. 15. Taigi kameroje Nr. 17 pareiškėjas iš viso praleido 83 dienas.

3. Kameroje Nr. 15 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. (imtinai) iki 2022 m. rugsėjo 13 d. (imtinai), taigi iš viso 22 dienas. 2022 m. rugsėjo 14 d. pareiškėją perkėlė į kamerą Nr. 3. Antrą kartą kameroje Nr. 15 atsidūrė 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir praleido joje daugiau negu pusmetį – iki 2024 m. kovo 4 d. (imtinai), taigi iš viso 210 dienų. Kameros Nr. 15 lango angoje nebuvo stiklo, jis buvo uždengtas kartonu ir plėvele. Tokiu būdu dienos į patalpą nepatekdavo šviesa. Pareiškėjas daug kartų skundėsi administracijai, bet nesulaukęs jokios reakcijos, raštiškai kreipėsi į nepriklausomą instituciją. Pagal pareiškėjo skundą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC) atliko operatyviąją kontrolę ir nustatė, kad kameros Nr. 15 lange iš tikrųjų nebuvo stiklo, langas uždengtas plėvele, Pareiškėjo organizmas patyrė didžiulį stresą, pajuto, jog sutriko natūralūs organizmo ritmai, tapo sunku užmigti, atsikelti, dienos metu apimdavo mieguistumas, apatija, arba atvirkščiai – kažkoks susierzinimas, pyktis. Tokia situacija neigiamai atsiliepė pareiškėjo regėjimui. Dėl šių neabejotinai netinkamų gyvenimo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata, atsirado ligos, be to, jis patyrė ir skaudžius dvasinius išgyvenimus, tapo irzlus, nuolat jautėsi prislėgtas ir pažemintas, dėl ko suprastėjo pareiškėjo psichinė būklė.

4. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d. NVSC atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę gyvenamojoje kameroje Nr. 15, kurios metu buvo nustatyta, kad joje nebuvo lange stiklo, langas buvo uždengtas kartonu ir plėvele, kas nesudarė sąlygų natūraliam apšvietimui. Vilniaus kalėjimas buvo įpareigotas pašalinti trūkumus iki 2024 m. balandžio 11 d. 2024 m. balandžio 18 d. NVSC atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė kad kameroje Nr. 15 buvo pakeistas langas ir šioje kameroje yra natūralus apšvietimas. Tokiu būdu NVSC patikrinimo akte nustatytas trūkumas buvo pašalintas. Pareiškėjas gyvenamojoje kameroje Nr. 15 gyveno vienas. Per visą laiką, kurį pareiškėjas buvo patalpintas minėtoje kameroje, ji buvo piktybiškai niokojama. Pareiškėjas piktybiškai laužė, daužė, ardė gyvenamąją kamerą. Kai buvo nustatomas koks sugadinimas, trūkumas ar dar koks neatitikimas, gedimai visada buvo tvarkomi. Tačiau tokie gyvenamosios kameros sutvarkymai buvo trumpalaikiai, nes tik patalpinus nuteistąjį atgal į gyvenamąją kamerą, šios kameros patalpa ir toliau buvo gadinama.

6. Dėl pareiškėjo tyčinių veiksmų ir Vilniaus kalėjimui padarytos materialinės žalos, o būtent gyvenamojoje kameroje Nr. 17, buvo pateiktas ieškinys teismui dėl žalos išieškojimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1403-1098/2023, proc. Nr. 2-68-3-19392-2022-9) buvo patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo J. P. 817,93 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (817,93 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Žalos atsiradimas siejamas su 3 įvykiais, t. y. – 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. birželio 4 d. ir 2022 m. birželio 6 d., kurie apima ir laikotarpį, kurį savo pateiktame skunde nurodė pats pareiškėjas. Skunde nurodomi nusiskundimai yra tapatūs, o būtent: – 2022 m. birželio 3 d. apie 15.35 val. Vilniaus PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai pastebėjo, jog atsakovas daužo kameros Nr. 17 lango stiklą. Pareigūnams po šio įvykio atlikus kameroje kratą, buvo nustatyta, kad yra išdaužti atsakovo kameros lango stiklai, sudaužytos dvi lempos, sulaužytas suoliukas bei sanitarinio mazgo durys;

– 2022 m. birželio 4 d., apie 15.20 val., 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai pastebėjo, jog atsakovo kameroje Nr. 17 yra išardyta sanitarinio mazgo patalpos siena prie durų staktos. J. P. dėl šio įvykio paaiškino pareigūnams, kad sieną išardė tyčia, nes jo neišveda į užsiėmimus, analogišką priežastį jis taip pat yra nurodęs ir savo rašytiniame paaiškinime. – 2022 m. birželio 6 d. apie 13.15 val., savo kameroje toliau laužė sanitarinio mazgo patalpos sieną. Dėl visų įvykių buvo surašyti pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

J. P. buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti suimtieji ar nuteistieji, nes visiems laikomiems asmenims be išimties visada suteikiamos atitinkančios bausmių vykdymo sistemos teisės aktais nustatytos kalinimo sąlygos, kurios nežemina žmogaus orumo. Pats pareiškėjas piktybiškai niokodamas ir ardydamas įstaigos gyvenamąsias kameras pats sau sukūrė tokias nepalankias gyvenimo sąlygas, dėl kurių vėliau kaltino Vilniaus kalėjimo administraciją. Nepaisant pareiškėjo piktybinių veiksmų visada stengiamasi užtikrinti saugų ir jo orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas ir tokiu būdu taisomas sugadintas, sulaužytas ar išardytas konstrukcijas, o taip pat ir sanitarinius įrenginius.

Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.

II. 7. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo J. P. skundą atmetė.

8. Teismas, nagrinėdamas skundo argumentus dėl kameroje Nr. 17 nebuvusios pertvaros tarp kameros ir sanitarinio mazgo, nurodė, kad Tarnyba į bylą pateikė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodyta, kad kameroje Nr. 17 išdaužti kameros lango stiklai, sudaužytos dvi lempos, sulaužytas suoliukas bei sanitarinio mazgo durys (2022 m. birželio 3 d. tarnybinis pranešimas). 2022 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad yra išardyta sanitarinio mazgo patalpos siena prie durų staktos. Pareiškėjas dėl šio įvykio paaiškino pareigūnams, kad sieną išardė tyčia, nes jo neišveda į užsiėmimus, analogišką priežastį jis taip pat nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (paaiškino, kad ruošia kamerą prieš remontą, nes neturi kuo užsiimti, todėl po truputį ardo kamerą). 2022 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas toliau laužė sanitarinio mazgo patalpos sieną. Teismas pažymėjo, kad į bylą yra pateiktos nuotraukos, kuriose matosi išardyta tualeto sienelė. Kameroje Nr. 17 pareiškėjas visada sėdėjo vienas, todėl negalėjo būti matomas ir girdimas kitiems asmenims bei nebuvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Be to, Tarnyba pateikė informaciją, kad dėl pareiškėjo tyčinių veiksmų ir Vilniaus kalėjimui padarytos materialinės žalos, o būtent gyvenamojoje kameroje Nr. 17, buvo pateiktas ieškinys teismui dėl žalos išieškojimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1403-1098/2023) buvo patenkintas iš dalies, priteisiant iš J. P. 817,93 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (817,93 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas pats niokojo kameros patalpas, taip sukeldamas jo skunde nurodytus nepatogumus, privatumo trūkumą ir pan.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl kameroje Nr. 15 nebuvusio stiklo ir lango uždengimo kartonu bei plėvele, teismas nurodė, kad NVSC 2024 m. sausio 11 d. rašte nurodyta, kad kontrolės metu nustatyta, kad kalėjimo kameros Nr. 15 lange nebuvo stiklo, langas uždengtas kartonu ir plėvele, kas nesudaro sąlygų natūraliam apšvietimui. Šios aplinkybės neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015) 15 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. 2024 m. balandžio 18 d.

NVSC atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 15 buvo pakeistas langas ir šioje kameroje yra natūralus apšvietimas. Tokiu būdu NVSC patikrinimo akte nustatytas trūkumas buvo pašalintas. Teismo vertinimu, nors pažeidimai buvo nustatyti, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, kalėdamas kameroje Nr. 15, ją piktybiškai niokojo. Į bylą pateiktas 2023 m. rugsėjo 14 d. tarnybinis pranešimas dėl sudaužyto unitazo ir unitazo dangčio. Pareiškėjas atsisakė rašyti paaiškinimą, bet žodžiu nurodė, kad gadino turtą, nes jam neatnešė artimųjų perduotų ausinių.

Nurodytas aplinkybes patvirtino į bylą pateiktos nuotraukos. Taip pat į bylą pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d. tarnybinis pranešimas dėl to, kad pareiškėjas kameroje Nr. 15 išdaužė stiklą ir sudaužė unitazą. 2023 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas sudaužė kameros Nr. 15 kriauklę ir tualeto sienos pertvarą. 2024 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kameroje Nr. 15 pareiškėjas išmušė kiaurymę į koridoriaus pusę (kiaurymės dydis buvo toks, kad pro ja tilpo ir galėjo išlysti statybinė plyta, buvo pajudinti sienoje esantys apšvietimo ir galimai ryšio laidai).

Tarnyba taip pat į bylą pateikė nuotraukas, kurios patvirtina nurodomas aplinkybes. Tarnyba nurodė, kad kameroje Nr. 15 padaryti sugadinimai buvo visada tvarkomi, tačiau sutvarkymai buvo trumpalaikiai, nes tik patalpinus pareiškėją į kamerą Nr. 15, kameros patalpa vėl buvo niokojama. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti galimi pažeidimai dėl nepakankamo apšvietimo buvo pašalinti, be to visi galimi pareiškėjo nepatogumai, susiję su jo gyvenimu kameroje Nr. 15, buvo nulemti jo paties veiksmų. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas niokoja kalėjimo turtą, taip nusižengdamas nustatytai tvarkai bei padarydamas žalą.

10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pats niokojo kalinimo įstaigos turtą, todėl galimi pareiškėjo patirti nepatogumai yra nulemti jo veiksmų, todėl dėl pertvaros kameroje Nr. 17 nebuvimo bei dėl netinkamo apšvietimo kameroje Nr. 15 atsakovo neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. Nors pareiškėjas nurodė, kad besinaudojant sanitariniu mazgu buvo pažeistas jo privatumas bei tai, kad dėl netinkamo apšvietimo pareiškėjas patyrė didžiulį stresą, sutriko jo organizmo ritmai, tačiau šiuos galimus pareiškėjo patirtus nepatogumus, išgyvenimus nulėmė pačio pareiškėjo tyčiniai, piktybiški veiksmai bei tai galimai nulėmė pareiškėjo psichinė būklė.

11. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė Vilniaus kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.

III. 12. Pareiškėjas J. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo po 100 Eur už kiekvieną netinkamomis sąlygomis praleistą dieną.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog prašė priteisti neturtinę žalą dėl to, kad kameroje Nr. 17 nebuvo pertvaros tarp kameros ir sanitarinio mazgo, o kameroje Nr. 15 lango anga buvo uždengta kartonu ir plėvele. Jis yra nuteistasis ir supranta dėl to kilusius nepatogumus, tačiau, jo nuomone, tai nėra pagrindas jį kankinti ar gadinti jo sveikatą. Nors jis galbūt minėtose kamerose buvo laikomas vienas, tačiau jį stebėti galėjo įstaigos pareigūnai.

14. Nors buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 17 buvo išardyta sanitarinio mazgos patalpos siena prie durų staktos, tačiau ją pareiškėjas išardė tyčia, nes jo neišvedė į užsiėmimus. Pareiškėjas į kamerą Nr. 17 buvo perkeltas tik birželio 1 d., o Tarnyba nepateikė duomenų, kad ši kamera buvo tvarkinga iki tol.

15. Pareiškėjo teigimu, kameroje Nr. 15 esantis langas išdužo dėl stipraus vėjo gūsio ir nebuvo įstiklintas pakankamai ilgą laiką.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame trūksta konkretumo.

18. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, o tik reikalauja, kad būtų patenkintas pastarojo skundas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. kovo 4 d.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra nepagrįsti, nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo patenkinti jo skundą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 17 nebuvo pertvaros tarp kameros ir sanitarinio mazgo, o kameroje Nr. 15 lango anga buvo uždengta kartonu ir plėvele.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog kameroje Nr. 17 nebuvo tualeto pertvaros, todėl jis galėjo būti matomas kitų asmenų.

24. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 14 d. pažymoje Nr. 4D-2022/1-810 nurodyta, kad ištyrus pareiškėjo J. P. 2022 m. liepos 7 d. skundą buvo nustatyta, jog pareiškėjo kameroje Nr. 17 yra nugriauta sienelė, skirianti sanitarines ir gyvenamąsias patalpas, t. y. sanitarinio mazgo vieta nėra atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara. Todėl Vilniaus pataisos namų direktoriui rekomenduota imtis priemonių, kad pareiškėjui būtų užtikrintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.5 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos. Tačiau, pažymėtina, kad iš Tarnybos pateiktų dokumentų (2022 m. birželio 3 d. tarnybiniai pranešima Nr. 43-160 ir Nr. 43-161, 2022 m. birželio 3 d. kratos protokolas Nr. 81-1739, 2022 m. birželio 4 d. tarnybiniai pranešimai dėl turto sugadinimo Nr. 43-163, Nr. 43-164. Nr. 43-170, Nr. 43-171), nuotraukų bei pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas pats niokojo kameros patalpas, taip sukeldamas jo skunde nurodytus nepatogumus bei privatumo trūkumą. Išvadą, kad pareiškėjas pats gadino kameroje Nr. 17 esantį turtą patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1403-1098/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-19392-2022-9), kuriuo dėl J. P. tyčia sugadinto pataisos namų kameroje Nr. 17 esančio materialaus turto (sudaužyto kameros lango stiklo, sudaužytų2 lempų, sulaužyto suoliuko ir sanitarinio mazgo durų) iš jo priteista 817,93 Eur turtinės žalos bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Pareiškėjas nei civilinėje, nei šioje administracinėje byloje neneigė, kad niokojo kamerą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai buvo nulemti jo paties veiksmų ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

25. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kameroje Nr. 15 nebuvo stiklo, o pats langas buvo uždengtas kartonu ir plėvele. NVSC Vilniaus departamentas 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. (10-12 4.80 MR)2-1010, atsakydamas į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 16 d. skundą, nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d. Vilniaus kalėjime buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog kameros Nr. 15 d. lange nebuvo stiklo, langas uždengtas kartonu ir plėvele, kas nesudaro sąlygų natūraliam apšvietimui. Šios aplinkybės neatitiko Higienos normos 134:2015 15 punkto reikalavimų. Administracijai nurodyta pašalinti kontrolės metu nustatytą pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, kad NVSC 2024 m. balandžio 18 d. atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 15 buvo pakeistas langas ir šioje kameroje yra natūralus apšvietimas. Tokiu būdu NVSC patikrinimo akte nustatytas trūkumas buvo pašalintas. Be kita ko, bylos duomenys (2023 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniai pranešimai dėl turto sugadinimo Nr. PŽ-25-245, Nr. PŽ-25-246, Nr. PŽ-25-247, 2023 m. rugsėjo 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. SV-25-5974, 2023 m. spalio 8 d. tarnybinis pranešimas dėl gyvenamojoje kameroje Nr. 15 sudužusio stiklo Nr. SV-25-6547, 2023 m. gruodžio 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. PŽ-25-368, 2023 m. gruodžio 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. PŽ-25-394, Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. raštas Nr. 2S-1660 „Dėl laikymo sąlygų“, 2024 m. kovo 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-12078, bei nuotraukos) patvirtina, kad nors pažeidimai buvo nustatyti, bet pareiškėjas, kalėdamas kameroje Nr. 15, ją nuolat piktybiškai niokojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti galimi pažeidimai dėl nepakankamo apšvietimo buvo pašalinti.

26. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš atsakovo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą, kadangi nenustatyti neteisėti veiksmai, t. y. viena iš viešosios atsakomybės sąlygų.

27. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis