Legislator Case Law & Legislation
c535b352-422d-4aec-ad02-1cc9f7fa4ae0 AI generated

c535b352-422d-4aec-ad02-1cc9f7fa4ae0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c535b352-422d-4aec-ad02-1cc9f7fa4ae0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-870/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27522-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.3.1.1; 2.1.14; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam Ž.

Legislator headnote

AI generated

c535b352-422d-4aec-ad02-1cc9f7fa4ae0 · Lietuvos apeliacinis teismas: Kokia jėga buvo padarytas minėtas sužalojimas, nustatyti nėra galimybės. Taigi, nuteistojo nuomone, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad jo suduotas smÅ«gis buvo pakankamai stiprus. LogiÅ¡kai mÄ stant, suduodant stiprų smÅ«gį, kaip teigia teismas, turėjo atsirasti ir didesni sužalojimai lÅ«poje – mažiausiai žaizda. Nuteistojo teigimu, nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka teismo iÅ¡vada, kad jo smÅ«gis nukentėjusiajam buvo netikėtas. N. S. užsimojo smogti pirmas, todėl turėjo ir galėjo tikėtis, kad gali gauti atgal.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-870/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27522-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.3.1.1; 2.1.14; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam Ž.

Å ., jo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko, nukentėjusiajai G. S., jos atstovui advokatui Sigitui Å taraičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo: Ž. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. birželio 18 d. IÅ¡ Ž. Å . priteista G. S. 2 218 Eur turtinei žalai atlyginti, 15 000  Eur – neturtinei žalai atlyginti ir 600 Eur – už advokato pagalbÄ ; L. S. – 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; E. S. – 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

R. S. – 600 Eur už advokato pagalbÄ ; N. S. dukrai L. S., sÅ«nui E. S. nuo 2019 m. liepos 1 d. po 85,56 Eur kas mėnesį mokamo iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis, atsižvelgiant į infliacijÄ kasmet indeksuojamo Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaikų pilnametystės. R. S. paskirta vaikų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. Ž. Å . pagal BK 129 straipsnio 1 d. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 30 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto, kilusio tarp jo ir N. S. metu, tyčia mažiausiai vienÄ kartÄ kumščiu smogė N. S. į veidÄ , nuo ko N. S. nukrito ant asfaltuotos gatvės dangos, tuo padarė nukentėjusiajam kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos pogleivyje ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ skruostikaulio projekcijoje bei sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ difuziniu aksoniniu pažeidimu, kraujo iÅ¡siliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, sumuÅ¡imo židiniais kaktinėse skiltyse, muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, dėl ko nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu bÅ«du, tyčia nužudė N. S..

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis Ž. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti ir perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį bei paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. 2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nuosprendis keistinas.

Pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, jog nuo jo suduoto smÅ«gio N. S. patyrė galvos traumÄ , dėl kurios mirė, tačiau jis visuomet sakė nenumatęs ir nesitikėjęs, kad jo suduotas smÅ«gis gali sukelti nukentėjusiojo mirtį. 2.2. Apeliantas skunde nurodo nesutinkantis su teismo iÅ¡vada, kad jis nužudė N. S. – jog suduodamas vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ suvokė, jog kelia pavojų jo gyvybei, numatė, kad jis gali patirti mirtinÄ sužalojimÄ ir, nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti (t. y. kad nusikaltimÄ padarė netiesiogine tyčia).

Nuteistasis nurodo, kad teismas pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasis tuo, kad nuteistasis smÅ«giavo į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ ir negalėjo nesuvokti, kad suduodamas smÅ«gį kelia pavojų jo gyvybei. Vis dėlto, nuteistojo nuomone, byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina tik tÄ faktinę aplinkybę, kad jis sudavė ranka vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam N. S. į veidÄ , Å¡is nugriuvo ir mirė. Nuteistasis nurodo to neneigiantis, tačiau mano, kad teismas įrodymus iÅ¡tyrė nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų. 2.3.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad apie kaltininko kaltės turinį (formÄ ir rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieÅ¡ nusikalstamus veiksmus, Å¡ių veiksmų metu, jiems pasibaigus ir kt. Å ių aplinkybių, anot nuteistojo, teismas nevertino. 2.4.

Nuteistojo Ž. Å . teigimu, byloje iÅ¡tirtais įrodymais – liudytojų S. S., R. M., E. V. parodymais nustatyta, kad 2019 m. birželio 30 d. vakare, (duomenys neskelbtini), prie bažnyčios susirinkęs jaunimas vartojo alkoholį. Kartu alkoholį vartojo ir nukentėjęs N. S.. IÅ¡ pradžių jis elgėsi ramiai, draugiÅ¡kai, tačiau po kurio laiko pradėjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , ėmė prie visų kabinėtis. Konfliktavo su S. S., vėliau su E. V.. Å is nukentėjusįjį buvo pargriovęs ir laikė prispaudęs prie žemės. Taipogi kabinėjosi ir prie Ž.

Å . – sudavė per rankÄ , laikančiÄ stikliukÄ , į petį, tačiau į tai Ž. Å . reagavo ramiai. Visgi, kai nukentėjusysis sukonfliktavo su E. V. ir Å¡is jį pervertė ant žemės, Ž. Å . atsistojo ir juos iÅ¡skyrė. Buvo nutarta daugiau N. S. alkoholio neduoti. N. S. apsiraminus, toliau visi vaiÅ¡inosi, bendravo. N. S. netikėtai sudavė smÅ«gį Ž. Å ., Å¡is vos nenuvirto nuo kėdės. Po to Ž. Å . atsistojo ir ėmė stumti N. S. toliau nuo kompanijos, tačiau N. S. nenurimo, užsimojo smogti kumščiu Ž.

Å ., tačiau Ž. Å . aplenkė N. S. ir pirmas sudavė kumščiu N. S. į veidÄ , nuo ko N. S. griuvo ant nugaros ir nebesikėlė. Nuteistasis pažymi, kad pažinojo visus liudytojus, nes yra gimęs ir augęs (duomenys neskelbtini), tuo tarpu nukentėjusiojo nepažinojo. Apelianto nuomone, aptarti liudytojų parodymai patvirtina jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme – iÅ¡ jų matyti, kad nukentėjusysis buvo labai priekabus, o jis, nuteistasis, buvo taikus, vengė konfliktų, ramino nukentėjusįjį, nebuvo agresyviai nusiteikęs. Nuteistasis Ž.

Å . atkreipia dėmesį, kad kartu buvo ir įvykius matė D. L.. Kadangi po įvykio jis iÅ¡vyko į užsienį, tai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo jis nebuvo apklaustas. 2.5. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta ir apklausiant teismo medicinos specialistÄ teisme nustatyta, kad nukentėjusiajam N. S. buvo suduotas vienas smÅ«gis į veido sritį, užkabinant lÅ«pÄ ir deÅ¡inio skruosto sritį, po ko N. S. griuvo pakauÅ¡iu ant kietos buko pavirÅ¡iaus plokÅ¡tumos. Nustatyti sužalojimai (kraujosruva lÅ«poje) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kokia jėga buvo padarytas minėtas sužalojimas, nustatyti nėra galimybės. Taigi, nuteistojo nuomone, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad jo suduotas smÅ«gis buvo pakankamai stiprus. LogiÅ¡kai mÄ stant, suduodant stiprų smÅ«gį, kaip teigia teismas, turėjo atsirasti ir didesni sužalojimai lÅ«poje – mažiausiai žaizda. Nuteistojo teigimu, nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka teismo iÅ¡vada, kad jo smÅ«gis nukentėjusiajam buvo netikėtas. N. S. užsimojo smogti pirmas, todėl turėjo ir galėjo tikėtis, kad gali gauti atgal.

Apeliantas nurodo, kad įvykio metu nebuvo taip stipriai iÅ¡gėręs, kad nekontroliuotų smÅ«gio stiprumo. SmÅ«giavo nestipriai, turėjo tikslÄ nukentėjusįjį nuraminti. Apeliantas taip pat pažymi, kad N. S. už jį buvo žymiai aukÅ¡tesnis ir stambesnis, todėl nuteistasis nepagalvojo, kad nuo vieno nestipraus smÅ«gio jis galėtų nugriÅ«ti. Kai nugriuvo, kraujo nesimatė, todėl jis pamanė, kad nukentėjusysis nugriuvo dėl girtumo. Negalvojo, kad nukentėjusiajam nutiko kas nors rimto, todėl nuėjo pas tėvus. 2.6.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys. Nuteistojo teigimu, vertinant Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ akivaizdu, kad teismas apie jo kaltės turinį sprendė tik įvertinęs jo ir nukentėjusiojo veiksmus. Konfliktas, kurio metu N. S. patyrė galvos traumÄ , nebuvo intensyvus. Be to, nuteistasis nurodo, kad tai, jog N. S. sudavė jam į galvÄ , jam nesukėlė pykčio, jis tik siekė nuvyti nukentėjusįjį nuo kompanijos, nes jis jau buvo visiems atsibodęs dėl netinkamo savo elgesio.

Taigi, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad jis, veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė N. S.. Nuteistojo nuomone, byloje nepaneigti jo parodymai, kad smÅ«giu neturėjo tikslo padaryti kokiÄ nors žalÄ nukentėjusiajam.

3. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. S. atstovas advokatas Sigitas Å taraitis atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo Ž. Å . apeliacinio skundo netenkinti, priteisti nukentėjusiajai 250 Eur proceso iÅ¡laidų, patirtų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, nuteistojo prisipažinimas, jo gailėjimasis ir atsipraÅ¡ymas nėra nuoÅ¡irdÅ«s, tai tik siekis iÅ¡vengti griežtos laisvės atėmimo bausmės. IÅ¡ liudytojos R. M. parodymų matyti, kad pats Ž. Å . savo suduoto smÅ«gio stiprumÄ vertino kaip smÅ«gį, kuris „iÅ¡jungė“ žmogų. Nors nuteistasis teigia, kad jis tik sudavė N. S. nestiprų smÅ«gį, norėdamas jį nuvyti, tačiau nukentėjusiajam nukritus ir nebesikeliant, nuteistasis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad D. L. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, toks asmuo buvo apklaustas 2019 m. liepos 16 d. kartu su kitais liudytojais – E. J., A. P. ir R. M. ir nebuvo iÅ¡vykęs į užsienį.

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiosios atstovas taip pat prašė priteisti nukentėjusiosios turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pirmosios instancijos teismas pripažino Ž. Å . kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus įvertinęs vadovaudamasis įstatymu. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes Ž. Å . veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia. Teisinio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį nėra.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde iÅ¡samiai aptaria faktines įvykio aplinkybes (nutarties 2.4. pastraipa), tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako, nes jos nėra ginčijamos, teismas neabejoja apelianto nurodoma įvykių versija, taip pat sutinka ir su tuo, kad paties nukentėjusiojo N. S. elgesys buvo provokuojantis, kÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Ž. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors apeliantas nurodo, kad be kitų provokuojančių veiksmų N. S. taip pat buvo užsimojęs kumščiu smogti Ž.

Å ., dėl ko pastarasis sudavė kumščiu pirmas, tačiau iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos, taip pat ir paties nuteistojo parodymų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Ž. Å . dėl N. S. veiksmų jautė kokiÄ nors grėsmę. Anot nuteistojo, jis norėjo nuvyti nukentėjusįjį nuo jų kompanijos, nes jis jiems buvo nusibodęs dėl savo netinkamo elgesio, smÅ«gį jis sudavė ne gindamasis, o turėdamas tikslÄ nukentėjusįjį nuraminti. SmÅ«gio sudavimo faktÄ matęs liudytojas E. J., apklausiamas teisme, neminėjo, kad N. S. buvo užsimojęs kumščiu prieÅ¡ Ž.

Å ., atvirkščiai, liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis gynėsi, iÅ¡kėlęs alkÅ«nę ir prisidengdamas galvÄ (t. 2, b. l. 193-194). Taigi, baudžiamojo proceso metu nustatytos faktinės aplinkybės ir nuteistojo Ž. Å . elgesys patvirtina, kad ne mažiau nei vienas smÅ«gis kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ buvo sÄ moningas ir apgalvotas veiksmas, kuriuo nuteistasis norėjo nuraminti N. S., kad pastarasis nebeįkyrėtų jų kompanijai. Nuo tokio smÅ«gio N. S. nukrito ant asfaltuotos gatvės dangos ir patyrė sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , nuo kurios ir mirė.

8. Vadovaujantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka, kad N. S. jis nužudė, veikdamas netiesiogine tyčia, kadangi, Ž. Å . teigimu, jis nenumatė, kad jo suduotas smÅ«gis gali sukelti nukentėjusiojo mirtį.

Vis dėlto, teismų praktikoje laikoma, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smÅ«gis į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (dažniausiai į galvÄ ar pilvÄ ) gali bÅ«ti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-697/2017, Nr. 2K-57-697/2018 ir kt.). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus, kad ir vienÄ kartÄ visa jėga smÅ«giuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organÄ , negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriÅ«ti, pavojingai susitrenkti galvÄ ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį.

Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smÅ«gio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma iÅ¡vada, kad, pasirinkęs tokį pavojingÄ elgesio bÅ«dÄ , laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumÄ dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtinÄ traumÄ , taigi sÄ moningai leido mirčiai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-788/2019, Nr. 2K-153-511/2020). Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad Ž.

Å ., bÅ«damas suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus, nesuvokė, kad smÅ«giuodamas kumščiu į veidÄ akivaizdžiai neblaiviam asmeniui, stovinčiam ant asfaltuotos kelio dangos, kelia pavojų Å¡io asmens sveikatai ir gyvybei. Juo labiau, kad iÅ¡ liudytojo S. S. parodymų matyti, kad pastarasis, taip pat norėdamas nuraminti N. S., buvo suėmęs rankomis nukentėjusiajam už marÅ¡kinėlių ir parvertęs jį ant žemės, tačiau tai darė pakišęs kojÄ ir prilaikydamas N. S. (t. 3, b. l. 24).

Tai reiškia, kad kartu su nuteistuoju ir nukentėjusiuoju kompanijoje buvusiems asmenims buvo akivaizdu, jog N. S. gali nugriūti. To negalėjo nesuprasti ir Ž. Š..

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka, kad jo suduotas smÅ«gis buvo stiprus, tiesiogiai nuo smÅ«gio N. S. buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad N. S. buvo aukÅ¡tesnis ir stambesnio kÅ«no sudėjimo nei Ž. Å ., tačiau nuo vieno suduoto smÅ«gio nukrito ant žemės ir patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , sÄ lygojusiÄ jo mirtį, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo suduotas smÅ«gis buvo pakankamai stiprus. Sutiktina, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiojo mirtį lėmė ne sužalojimai, Ž.

Å . padaryti kumščiu suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , o galvos sužalojimai, kurie atsirado nukentėjusiajam griuvus nuo suduoto smÅ«gio ir galva atsitrenkus į asfaltuotÄ gatvės dangÄ . Vis dėlto, bÅ«tent smurtiniai nuteistojo veiksmai ir buvo pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo mirtį. Nors įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo pusiausvyrai po smÅ«gio, tačiau ne Å¡ie ar kiti Å¡alutiniai veiksniai, o bÅ«tent Ž. Å . suduotas smÅ«gis lėmė padarinių kilimÄ , taigi, jie buvo bÅ«tina mirties kilimo sÄ lyga.

10. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Ž. Å ., matydamas, kad po smÅ«gio nukentėjusysis N. S. nebesikelia, jam pagalbos nesuteikė ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tokiais veiksmais taip pat pademonstruodamas savo abejingumÄ kilusioms pasekmėms. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nemanė, jog nukentėjusiajam nutiko kas nors rimto, todėl nuėjo pas savo tėvus, tačiau iÅ¡ liudytojos R. M. parodymų matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio Ž. Å . pasakė „iÅ¡jungęs“ žmogų (t. 3, b. l. 21-22, t. 1, b. l. 125), kas reiÅ¡kia, kad jis suprato, jog nukentėjusysis nukrito ir sÄ monės neteko nuo jo suduoto smÅ«gio, o ne dėl girtumo. Nepaisant to, nuteistasis N. S. bÅ«kle nepasidomėjo, pagalbos neiÅ¡kvietė ir paliko jį gulėti ant žemės.

11. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, bÅ«dÄ , sužalojimų pobÅ«dį, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-489/2017, Nr. 2K-12-942/2018 ir kt.).

12. Atsižvelgiant į Å¡iuos teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes, pripažintina, kad nuteistasis Ž. Å ., mažiausiai vienÄ kartÄ kumščiu smÅ«giuodamas N. S. į veidÄ , suprato savo veiksmų pavojingumÄ kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, iÅ¡ jų – ir mirtinus, ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau sÄ moningai leido Å¡iems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų.

Apie netiesioginę tyčiÄ nužudyti liudija tiek panaudoto fizinio smurto pobÅ«dis ir intensyvumas (sÄ moningai suduotas ne mažiau nei vienas pakankamai stiprus netikėtas smÅ«gis į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ ), nukentėjusiojo, kuris dėl girtumo (bÅ«tų nustatytas vidutinis girtumo laipsnis gyvam žmogui (t. 1, b. l. 184)) buvo mažiau koordinuotas, bÅ«klė, tiek nuteistojo nenoras iÅ¡vengti sunkesnių padarinių – pagalbos neiÅ¡kvietimas sunkiai sužalotam ir be sÄ monės paliktam nukentėjusiajam, kuris parodo abejingumÄ nukentėjusiojo likimui.

Å i faktinė situacija paneigia apeliaciniame skunde keliamÄ neatsargaus gyvybės atėmimo versijÄ .

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad liudytojas D. L. baudžiamojo proceso metu nebuvo apklaustas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad šis asmuo buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. liepos 16 d.) (t. 1, b l. 117-118). Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu jis apklaustas nebuvo, tačiau jo parodymais nuosprendyje teismas nesivadovavo ir Ž. Š. kaltės negrindė, todėl D. L. parodymų analizė šiuo atveju nėra aktuali, apeliantas taip pat nenurodo, kuo šie parodymai galėtų būti reikšmingi. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27-976/2020).

14. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl Ž. Å . paskirtos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės dydžio pagrįstumo, praÅ¡oma tik perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka ir nenustačiusi baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, neįžvelgia pagrindo nesutikti su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

15. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ . Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

16. Pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. S. atstovas advokatas S. Å taraitis pateikė ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. 1005039 (t. 3, b. l. 90), iÅ¡ kurio matyti, kad G. S. sumokėjo advokatui S. Å taraičiui 250 Eur už procesinių dokumentų rengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Priimdamas sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso Å¡alis padavė apeliacinį skundÄ ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas.

Nagrinėjamu atveju buvo paduotas nuteistojo apeliacinis skundas, į kurį nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė turėjo teisę pateikti atsiliepimÄ (BPK 317 straipsnio 1 dalis), taip pat dalyvauti bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme (BPK 322 straipsnio 2 dalis). Tokias savo teises nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G. S. įgyvendino tiek pati, tiek ir per savo atstovÄ . Kadangi nuteistojo Ž. Å . apeliacinis skundas yra atmetamas, o praÅ¡oma priteisti suma (250 Eur) nelaikytina per didele, Å¡ios nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iÅ¡ nuteistojo Ž.

Å ..

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kurioje nurodoma, kad iÅ¡ Ž. Å . valstybės naudai priteistinos 44,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokato užmokestis.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

19. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje iÅ¡imtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Be to, nagrinėjamu atveju Ž.

Å . yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis buvo suimtas, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi bÅ«ti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai ir iÅ¡ nuteistojo yra priteistos didelės sumos nukentėjusiųjų žalai atlyginti (viso – 2 218 Eur turtinei žalai, 39 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 200 Eur advokato paslaugoms apmokėti ir iÅ¡laikymas kas mėnesį po 85,56 Eur kiekvienam iÅ¡ dviejų nukentėjusiojo vaikų iki jų pilnametystės), nuo 2019 m. birželio 30 d. nuteistasis yra sulaikytas, kas reiÅ¡kia, kad jis nuo to laiko nedirbo, iki sulaikymo jis dirbo darbininku UAB „Š. i.“, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi leista vykdyti Ž.

Å . paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimÄ turtÄ nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibÅ«dinančioms Ž. Å . turtinę padėtį, įvertinus jo turimus finansinius įsipareigojimus nukentėjusiesiems, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų buvo pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, Å¡is klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, proceso dalyviai dėl to nepasisakė.

Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Nuteistojo Ž. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo Ž. Å . nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei G. S. 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti 44,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Ernestas Rimšelis Algimantas Valantinas