2019-03-06 Nr. AB-5954-3-61-3-02469-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-19-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02469-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Ecoramus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Ecoramus“ (tretieji suinteresuoti asmenys byloje – Aplinkos apsaugos agentūra, A. L., Vilniaus visuomenės sveikatos centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2013 m. gegužės 10 d. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ecoramus“ išduotą (koreguotą) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133 (toliau – ir ginčijamas leidimas) bei nutraukti UAB „Ecoramus“ vykdomą ūkinę veiklą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2016 m. gegužės 17 d. gautas Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2013 m. gegužės 10 d. UAB „Ecoramus“ išduoto (koreguoto) TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-V-133 panaikinimo. Pažymėjo, kad išnagrinėjus šį pareiškimą nustatyta, jog UAB „Ecoramus“ 2013 m. kovo 27 d. pateikė Vilniaus RAAD paraišką, kurioje nurodė, kad numato vykdyti ūkinę veiklą – nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymą. Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 10 d. išdavė UAB „Ecoramus“ TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133, kuriame nurodyta ūkinė veikla – nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymas. Akcentavo, kad pagal UAB „Ecoramus“ pateiktą paraišką koreguoti leidimą, Vilniaus RAAD 2013 m. rugpjūčio 8 d. išdavė koreguotą leidimą nepavojingų-pavojingų atliekų tvarkymui.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad iš UAB „Ecoramus“ pateiktos paraiškos matyti, jog įmonė neketina vykdyti pavojingų atliekų šalinimo jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu arba jų šalinimo pavojingų atliekų sąvartyne veiklos, bet numato vykdyti atliekų naudojimo veiklas, kurioms taikomas atliekų naudojimo veiklos kodas R12. Pagal UAB „Ecormus“ pateiktą paraišką koreguoti leidimą Vilniaus RAAD 2013 m. rugpjūčio 8 d. išdavė koreguotą leidimą nepavojingų – pavojingų atliekų tvarkymui. Paraiškoje UAB „Ecoramus“ deklaravo, jog atliekų tvarkymas bus atliekamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 4 priedą R12, D13 ir D15 atliekų tvarkymo būdais. Pareiškėjas pabrėžė, kad tokia veikla galėjo būti pradėta tik atlikus poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) procedūras. Pareiškėjo nuomone, ūkinės veiklos plėtimas, dėl kurio 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo koreguojamas UAB „Ecoramus“ leidimas, atitiko Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 2 priedo 11.2 ir 11.20 punktų reikalavimus, todėl ginčijamas leidimas negalėjo būti koreguojamas, o turėjo būti atnaujinamas (tik atlikus PAV procedūras).

4. Pareiškėjas teigė, kad UAB „Ecoramus“ atliekų tvarkymą vykdo komercinės paskirties objektų teritorijoje, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 17 punktui. Pažymėjo, kad iš Agentūros pateiktos medžiagos matyti, jog ne tik atsakovas UAB „Ecoramus“, bet ir UAB „Biograta“ atliekų tvarkymą vykdo tame pačiame 445,16 kv. m ploto sandėlyje ir toje pačioje 0,2916 ha ploto teritorijoje, abi įmonės turi TIPK leidimus vienu metu laikyti iki 10 t pavojingų atliekų ir iki 50 t nepavojingų atliekų, todėl neaišku, ar kontroliuojanti institucija sugeba atskirti, kurios atliekos yra atsakovo UAB „Ecoramus“, o kurios – UAB „Biograta“, ir nuspręsti, ar jos laikomos bei tvarkomos tinkamai.

5. Pareiškėjo nuomone, atsakovas UAB „Ecoramus“ paraiškoje, ir atsakovas Vilniaus RAAD TIPK leidime klaidingai nurodė, jog vykdomai ūkinei veiklai sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) nenustatomos, kadangi Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. 13 (17.2)-PA-1744 nurodė imtis priemonių SAZ ribų nustatymui. Pažymėjo, kad neįvykdžius nurodymo, UAB „Ecoramus“ įmonės vadovui P. K. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 4 dalimi, paskyrė 434 Eur administracinę baudą. Akcentavo, kad iš UAB „Ecoramus“ paraiškoje nurodytų duomenų matyti, jog artimiausi gyvenamieji namai ((duomenys neskelbtini)) yra nutolę 220–250 m, t. y. šie gyvenamieji namai patenka į SAZ teritoriją.

6. Pareiškėjas teigė, kad UAB „Ecoramus“ TIPK leidimas koreguotas pažeidžiant Taisyklių 11.2 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio, 8 straipsnio 4 punkto, 9 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies, PAV įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 2 priedo 11.2, 11.20 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 206 punkto, Orhuso konvencijos 6 straipsnio, 7 straipsnio, 9 straipsnio 2 ir 3 dalių bei kitų teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad nustatyti padaryti teisės aktų pažeidimai tiesiogiai veikia vykdomą veiklą, jos pobūdį ir rezultatą, todėl tik ūkinės veiklos nutraukimas laikytinas pakankama tokių pažeidimų pašalinimo priemone.

7. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas teigė, kad Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 10 d. UAB „Ecoramus“ išdavė TIPK leidimą nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymo veiklai, kuriuo suteikta teisė UAB „Ecoramus“ surinkti iš fizinių, juridinių asmenų nepavojingas ir pavojingas atliekas, sandėliuoti ir, surinkus optimalų jų kiekį, vežti, t. y. perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms Lietuvos teritorijoje arba eksportuoti jas į užsienio šalis (atliekų tvarkymo kodai R13, S1, S2, S3, S4), vienu metu leista laikyti iki 50 t nepavojingų atliekų ir iki 10 t pavojingų atliekų.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškime nurodytu teiginiu, jog pagal PAV įstatymo 2 priedo 11.20 punktą (pavojingų atliekų šalinimas ir naudojimas) ir UAB „Ecoramus“ veiklos pobūdį įmonei turėjo būti atliekamos PAV procedūros. Mano, kad UAB „Ecoramus“ taikoma PAV įstatymo 2 priedo 11.20.2. punkto išimtis, nes skirtų naudoti pavojingų atliekų TIPK leidimu vienu metu leista laikyti (atliekų tvarkymo veiklos kodas R13) ne daugiau kaip 10 t. Atsakovo įsitikinimu, Vilniaus RAAD, išduodamas ginčijamą leidimą, veikė teisėtai tiek procedūrinių, tiek materialiosios teisės normų aspektais.

10. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Ecoramus“ 2013 m. rugpjūčio 8 d. koreguojant TIPK leidimą galiojo Taisyklių 11.12 punkto redakcija, pagal kurią reikalavimas atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras privalomas tik prieš išduodant ar atnaujinant TIPK leidimus. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju TIPK leidimas koreguotas, todėl Taisyklių 11.12 punktas netaikytinas.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pagal TIPK leidimų išdavimo ir koregavimo metu galiojusią PAV įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nebuvo reikalavimo atlikti PAV procedūras prieš išduodant TIPK leidimą. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Ecoramus“ atliekų tvarkymo veiklų, susijusių su jų tiesioginiu naudojimu (atliekų naudojimo būdai pagal Atliekų tvarkymo taisyklės R1–R11) ir šalinimu (atliekų šalinimo kodai D1–D12) nevykdo, tik laiko (saugo) iki jų išvežimo kitiems atliekų tvarkytojams), paraiškoje TIPK leidimui koreguoti buvo papildomai numatyta atliekas perskirstyti (t. y. vykdyti R12 ir D13 atliekų tvarkymo veiklas) bei priklausomai nuo galutinio atliekų tvarkytojo, kuriam perduodamos įmonėje laikomos atliekos, tolimesnio atliekų tvarkymo būdo, numatyta atliekų tvarkymo veikla D15 (šalinti skirtų atliekų laikymas).

12. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus RAAD funkcijos yra reglamentuotos išimtinai aplinkos apsaugos srityje, SAZ ribų nustatymo dokumentų rengimas, derinimas, tvirtinimas (t. y. SAZ nustatymas), registravimas bei kontrolė nėra Vilniaus RAAD kompetencijos klausimai, todėl Vilniaus RAAD, išduodamas, koreguodamas TIPK leidimą, neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš UAB „Ecoramus“ ar bet kokios kitos įmonės SAZ ribų nustatymo.

13. Atsakovas UAB „Ecoramus“ atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas nurodė, kad ginčijamų leidimu jam buvo leista vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, t. y. leista sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), vienu metu laikyti ne daugiau kaip 10 t pavojingų atliekų, o pastate (sandėlyje) ir teritorijoje šalia pastato (žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ne daugiau kaip 50 t nepavojingų atliekų. Pažymėjo, kad pagal TIPK leidimo išdavimo metu galiojusį Taisyklių 11.12 punktą leidimas galėjo būti išduodamas ar atnaujinamas, jei atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kai vadovaujantis PAV įstatymu, tokios procedūros yra privalomos. Teigė, kad jo paraiškoje dėl TIPK leidimo išdavimo nurodytoms atliekų tvarkymo veikloms, vykdomoms R13, S1, S2, S3, S4 būdais, pagal PAV įstatymą planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūros nėra privalomos.

15. Atsakovas paaiškino, kad 2013 m. liepos 23 d. Vilniaus RAAD pateiktoje paraiškoje koreguoti išduotą TIPK leidimą buvo nurodyta, jog atliekų tvarkymo veikla bus atliekama taip pat ir R12, D13 bei D15 atliekų tvarkymo būdais. Pažymėjo, kad koreguotas TIPK leidimas, kaip ir pirminis TIPK leidimas, buvo išduotas nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymo veiklai. Akcentavo, kad pakoregavus TIPK leidimą, atliekų tvarkymo veikla iš esmės nesikeitė, metinė pavojingų ir nepavojingų atliekų apyvarta, vienu metu galimas saugoti nepavojingų ir pavojingų atliekų kiekis taip pat nesikeitė.

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimu nutraukti UAB „Ecoramus“ ūkinę veiklą. Pažymėjo, kad ūkinės veiklos nutraukimas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) priemonė, kuri gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Net ir nustačius, kad ūkio subjekto vykdomai veiklai (veiklų kodai R12, D13 ir D15) vis dėlto turėjo būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūros, tokie pažeidimai galėtų būti ištaisyti duodant privalomuosius nurodymus nevykdyti atliekų tvarkymo veiklos atitinkamais būdais, iki kol nebus atliktos PAV procedūros.

17. Atsakovas nurodė, kad TIPK leidimo išdavimas ir koregavimas nesusiję su Orhuso konvencijos 7 straipsnyje minimu planų (pvz., bendrųjų, specialių ir pan.), programų ar politikos rengimu, apie kurių rengimą pagal Orhuso konvencijos 7 straipsnį visuomenė turi būti informuojama. Akcentavo, kad nors pareiškėjas nurodo, jog išduodant ir koreguojant TIPK leidimą buvo pažeistos Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 ir 3 dalys, tačiau jis nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškė minėti pažeidimai.

18. Atsakovas pabrėžė, kad ginčijamo TIPK leidimo išdavimo metu Taisyklės nenumatė atsakovo Vilniaus RAAD pareigos reikalauti iš ūkio subjekto, teikiančio paraišką, informacijos dėl SAZ nustatymo, todėl mano, jog sanitarinės apsaugos zonos nenustatymas pats savaime niekaip neįtakoja TIPK leidimo teisėtumo.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Ecoramus“ 2013 m. gegužės 10 d. TIPK leidimas išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų, kadangi įmonė paraiškoje deklaravo, jog atliekų tvarkymo veikla bus atliekama R13 tvarkymo būdu, kuriai pagal PAV įstatymą poveikio aplinkai vertinimo procedūros nėra privalomos. Akcentavo, kad UAB „Ecoramus“ 2013 m. liepos 23 d. pateikus paraišką koreguoti TIPK leidimą ir išreiškus norą vykdyti veiklą, atliekamą R12, D13 ir D15 atliekų tvarkymo būdais, buvo būtina atlikti PAV procedūras, nes pagal PAV įstatymą veiklai, kurią UAB „Ecoramus“ papildomai nurodė prašydamas pakoreguoti leidimą, PAV procedūros privalomos.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad ūkinių veiklų plėtimas, dėl kurio 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo atliekamas UAB „Ecoramus“ TIPK leidimo koregavimas, atitiko PAV įstatymo 2 priedo 11.2 ir 11.20 papunkčių reikalavimus, todėl TIPK leidimas turėjo būti ne koreguojamas, o atnaujinamas.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškime išdėstyta pozicija dėl Orhuso konvencijos pažeidimų, tačiau nesutiko su reikalavimu nutraukti UAB „Ecoramus“ veiklą, nes Vilniaus RAAD 2016 m. balandžio 29 d. išdavė UAB „Ecoramus“ privalomąjį nurodymą nevykdyti pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo veiklos R12, D13 ir D15 tvarkymo būdais.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 10 d. UAB „Ecoramus“ išduotą bei 2013 m. rugpjūčio 8 d. koreguotą TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133. Kitą pareiškimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus RAAD ginčijamu TIPK leidimu suteikė UAB „Ecoramus“ teisę surinkti iš fizinių, juridinių asmenų nepavojingas ir pavojingas atliekas, sandėliuoti ir surinkus optimalų jų kiekį, vežti, t. y. perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms Lietuvos Respublikos teritorijoje arba eksportuoti jas į užsienio šalis (atliekų tvarkymo kodai R13, S1, S2, S3, S4). UAB „Ecoramus“ vienu metu buvo leista sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) laikyti ne daugiau kaip 10 t pavojingų atliekų, o pastate (sandėlyje) ir teritorijoje šalia pastato (žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ne daugiau kaip 50 t nepavojingų atliekų.

25. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atliekų naudojimo veikla apėmė ir atliekų laikymą atliekų tvarkymo kodu R13, sprendė, jog prieš išduodant UAB „Ecoramus“ 2013 m. gegužės 10 d. TIPK leidimą turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, todėl jo neatlikus – 2013 m. gegužės 10 d. TIPK leidimas išduotas nepagrįstai.

26. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus RAAD 2013 m. rugpjūčio 8 d. koregavo UAB „Ecoramus“ 2013 m. gegužės 10 d. išduotą TIPK leidimą pagal UAB „Ecoramus“ 2013 m. liepos 23 d. pateiktą paraišką, kurioje nurodyta, jog atliekų tvarkymo veikla bus atliekama R12, D13 ir D15 atliekų tvarkymo būdais.

27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis PAV įstatymo 2 priedo 11.20 punktu, sprendė, kad R12, D13 ir D15 veiklos rūšys nepatenka į 11.20.1 ir 11.20.2 papunkčiuose nustatytas išimtis, todėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. koreguojant UAB „Ecoramus“ 2013 m. gegužės 10 d. išduotą TIPK leidimą turėjo būti atlikta PAV atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ginčijamas 2013 m. gegužės 10 d. TIPK leidimas išduotas nepagrįstai, nes nebuvo atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, konstatavo, jog negali būti laikomas teisėtu ir šio leidimo 2013 m. rugpjūčio 8 d. koregavimas.

29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 5.3 punkto nuostatas, atmetė kaip nepagrįstus Vilniaus RAAD argumentus, kad reikalavimas atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras buvo privalomas tik išduodant ar atnaujinant TIPK leidimus, tačiau neprivalomas juos koreguojant.

30. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Vilniaus RAAD tiek 2013 m. gegužės 10 d. išduodamas TIPK leidimą, tiek 2013 m. rugpjūčio 8 d. jį koreguodamas, laikėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35–37, 70–75 punktuose nustatytos pareigos informuoti visuomenę apie numatomą įrenginio eksploatavimą, taip pat suinteresuotos visuomenės dalyvavimą TIPK leidimų išdavimo procese.

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Vilniaus RAAD 2016 m. balandžio 29 d. privalomuoju nurodymu UAB „Ecoramus“ įpareigojo nevykdyti pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklos R12, D13 ir D15 tvarkymo būdais, padarė išvadą, kad nusprendus panaikinti 2013 m. gegužės 10 d. išduotą ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. koreguotą TIPK leidimą, UAB „Ecoramus“ negalės toliau vykdyti veiklos, kuriai šie leidimai yra būtini, dėl ko pareiškėjo prašymą nutraukti UAB „Ecoramus“ ūkinę veiklą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 32. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą, paliekant galioti Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 10 d. išduotą TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133.

33. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo ir neargumentuotai panaikino Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 10 d. išduotą TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133.

34. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, prieš išduodant UAB „Ecoramus“ 2013 m. gegužės 10 d. TIPK leidimą, turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pažymi, kad, priešingai nei konstatavo teismas, UAB „Ecoramus“ yra taikoma PAV įstatymo 2 priedo 11.20.2. papunkčio išimtis. Akcentuoja, kad PAV atrankos procedūrų UAB „Ecoramus“ nereikėjo atlikti ir pagal PAV įstatymo 2 priedo 11.2 punktą.

35. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad esant toms pačioms atliekų tvarkymo rūšims, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. el-571-171/2017 konstatavo, jog „tvarkant atliekas R13, SI, S2, S3, S4 būdais, remiantis PAV įstatymo 1 ir 2 priedais PAV procedūros neprivalomos, kadangi veikla apėmė tik pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymą, surinkimą, vežimą, importą ir eksportą“. Atsakovo įsitikinimu, Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 10 d. teisėtai ir pagrįstai UAB „Ecoramus“ išdavė TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133.

36. Atsakovo nuomone, 2013 m. gegužės 10 d. išduodant UAB „Ecoramus“ TIPK leidimą nebuvo teisinio pagrindo vykdyti PAV įstatyme ir TIPK taisyklių 1 priede numatytas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nes UAB „Ecoramus“ veikla nepateko į šio įstatymo taikymo sritį, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo vykdyti visuomenės informavimo procedūrą.

37. Atsakovas UAB „Ecoramus“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą, paliekant galioti Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 10 d. išduotą TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2013 m. gegužės 10 d. TIPK leidimas yra neteisėtas, kadangi išduodant TIPK leidimą vykdyti atlieku tvarkymo veiklas R13, S1, S2, S3 ir S4 veiklų kodais PAV procedūros nėra privalomos.

39. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-571-171/2017, kurioje analizuota situacija yra tapati nagrinėjamai, konstatavo, jog išduodant TIPK leidimą vykdyti atliekų tvarkymo veiklas R13, S1, S2, S3 ir S4 atliekų tvarkymo būdais, poveikio aplinkai vertinimo procedūros nėra privalomos.

40. Atsakovas teigia, kad 2013 m. gegužės 10 d. UAB „Ecoramus“ išduotame TIPK leidime nurodytos veiklos – R13, S1, S2, S3, S4 – nėra priskiriamos TIPK taisyklių 1 priede nurodytoms veiklos rūšims, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog TIPK taisyklių nuostatos dėl visuomenės informavimo apie Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius yra taikomos Taisyklių 2 priedo nurodytiems įrenginiams, prie kurių priskirta UAB „Ecoramus“ vykdoma veikla.

41. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime į atsakovo UAB „Ecoramus“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir palaiko atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.

42. Pareiškėjas prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstas atsakovų argumentas, kad UAB „Ecoramus“ turėtų būti taikoma PAV įstatymo 2 priedo 11.20.2. papunkčio išimtis, kadangi iš UAB „Ecoramus“ pateiktos paraiškos matyti, jog įmonė neketino vykdyti pavojingų atliekų šalinimo jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu arba jų šalinimo pavojingų atliekų sąvartyne veiklos, bet numatė vykdyti atliekų naudojimo veiklas pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedą.

44. Pareiškėjo nuomone, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Ecoramus“ 2013 m. gegužės 10 d. išduotu TIPK leidimu vienu metu leista sandėlyje laikyti ne daugiau kaip 10 t pavojingų atliekų, o pastate (sandėlyje) ir teritorijoje šalia pastato ne daugiau kaip 50 t nepavojingų atliekų, ir į tai, kad išduotu TIPK leidimu leista tvarkyli atliekas R13 atliekų tvarkymo kodu, pagrįstai konstatavo, jog prieš išduodant UAB „Ecoramus“ TIPK leidimą, turėjo būti atlikta atranka dėl PAV.

45. Pareiškėja nesutinka su atsakovų argumentu, jog nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomos Orhuso konvencijos nuostatos, kadangi minėta konvencija yra taikoma tiesiogiai, o teisė į saugią ir švarią aplinką yra konstitucinė teisė, garantuojama visiems asmenims ir turi būti ginama.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą ir panaikinti 2013 m. rugpjūčio 8 d. išduotą koreguotą TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133, paliekant galioti 2013 m. gegužės 10 d. išduotą TIPK leidimą, kuriuo UAB „Ecoramus“ leista vykdyti atliekų tvarkymo veiklas R13, S1, S2, S3, S4 būdais.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. Papildomai pažymi, kad atsakovai neginčija koreguoto TIPK leidimo panaikinimo.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, 2013 m. gegužės 10 d. išduotame TIPK leidime pateikta klaidinga informacija, kadangi UAB „Ecoramus“ vykdomos veiklos teritorijos paskirtis neatitinka šios veiklos vykdymui reglamentuojamą žemės sklypų naudojimo būdą. Pažymi, kad vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 ir 206 punktais pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo veiklai yra reglamentuojamas sanitarinės apsaugos zonos dydis. Teigia, kad įmonė, vykdanti nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymo veiklą, privalo nustatyti ir įteisinti sanitarinės apsaugos zoną. Akcentuoja, kad Vilniaus RAAD ginčijamame leidime nurodžiusi, jog nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymui SAZ nenustatoma, pateikė klaidingą informaciją, todėl vien šiuo pagrindu ginčijamas leidimas turėjo būti panaikintas.

50. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, UAB „Ecoramus“ 2013 m. liepos 23 d. paraiškoje TIPK leidimui koreguoti pateikta informacija apie planuojamą ūkinę veiklą atitinka PAV įstatymo 2 priedo 11.20 punkto kriterijus, todėl turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gegužės 10 d. išduoto TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-V-133 teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 10 d. išdavė TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133, kuriuo UAB „Ecoramus“ suteikta teisė surinkti (Lietuvos Respublikos teritorijoje arba importuoti iš kitų šalių) iš fizinių, juridinių asmenų nepavojingas ir pavojingas atliekas, sandėliuoti ir surinkus optimalų jų kiekį, vežti, t. y. perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms Lietuvos Respublikos teritorijoje arba eksportuoti jas į užsienio šalis (atliekų tvarkymo kodai R13, S1, S2, S3, S4). UAB „Ecoramus“ vienu metu leista sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) laikyti ne daugiau kaip 10 t pavojingų atliekų, o pastate (sandėlyje) ir teritorijoje šalia pastato (žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) – ne daugiau kaip 50 t nepavojingų atliekų. Vilniaus RAAD 2013 m. rugpjūčio 8 d. pakoregavo UAB „Ecoramus“ 2013 m. gegužės 10 d. išduotą TIPK leidimą pagal UAB „Ecoramus“ 2013 m. liepos 23 d. pateiktą paraišką, kurioje nurodyta, jog atliekų tvarkymo veikla bus atliekama R12, D13 ir D15 atliekų tvarkymo būdais.

53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 10 d. išduotas TIPK leidimas Nr. VR-4.7-V-02-V-133, kuriuo leista UAB „Ecoramus“ vykdyti atliekų tvarkymo veiklą R13, S1, S2, S3, S4 atliekų tvarkymo būdais, ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. koreguotas TIPK leidimas, kuriuo leista UAB „Ecoramus“ vykdyti atliekų tvarkymo veiklą R12, D13 ir D15 atliekų tvarkymo būdais, yra neteisėti, kadangi, prieš išduodant TIPK leidimus, turėjo būti atlikta PAV atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

54. Atsakovai Vilniaus RAAD (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) ir UAB „Ecoramus“ apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013 m. gegužės 10 d. TIPK leidimas Nr. VR-4.7-V-02-V-133 išduotas neteisėtai, tačiau neginčija 2013 m. rugpjūčio 8 d. koreguoto TIPK leidimo išdavimo neteisėtumo. Atsakovai pažymi, kad vykdant atliekų tvarkymo veiklą R13, S1, S2, S3, S4 atliekų tvarkymo būdais nėra privalomos PAV procedūros, kadangi minėti atliekų tvarkymo būdai patenka į PAV įstatymo 2 priedo 11.20.2. papunkčio išimtį.

55. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovų apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovų apeliacinių skundų ribų.

56. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. kovo 4 d.) 4 priedo 2 lentelėje nurodyti atliekų naudojimo kodai S1, S2, S3, S4 priskirti prie kitos atliekų tvarkymo veiklos, neapimančios atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos, o kodas R13 (R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas) priskirtas prie atliekų naudojimo veiklos. PAV įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. birželio 18 d.) 2 priede nurodytas planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas, pagal kurio 11.20 punktą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas pavojingų atliekų šalinimo ir naudojimo veiklos, išskyrus pavojingų atliekų šalinimo jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu arba jų šalinimo pavojingų atliekų sąvartyne veiklą (11.20.1 p.), taip pat pavojingų atliekų, skirtų naudoti, laikymą, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 t atliekų (11.20.2 p.).

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamo ginčo esmę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostata, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota oficialią konstitucinę teismo precedento doktriną, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (žr. pvz., 2006 m. kovo 28 d. ir lapkričio 21 d. nutarimus, 2007 m. spalio 24 d. nutarimą), pažymi, jog šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1223-525/2018, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo tvarkant atliekas R13, S1, S2, S3, S4 būdais, esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms.

Minėtoje 2018 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1223-525/2018, kurioje buvo keliamas klausimas dėl UAB „Biograta“ (vykdžiusio nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymo ir tvarkymo veiklą toje pačioje teritorijoje kaip ir UAB „Ecoramus“ bei turinčio TIPK leidimus vienu metu laikyti iki 10 t pavojingų ir iki 50 t nepavojingų atliekų) 2013 m. kovo 22 d. išduoto TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-V-131 vykdyti atliekų tvarkymo veiklą R13, S1, S2, S3, S4 atliekų tvarkymo būdais teisėtumo, konstatavo, jog: vykdant atliekų tvarkymo veiklą R13, S1, S2, S3, S4 atliekų tvarkymo būdais, nebuvo privaloma atlikti PAV procedūras, kadangi veiklos R13, S1, S2, S3, S4 apėmė tik pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymą, surinkimą, vežimą, importą ir eksportą.

Atliekų tvarkymo veiklos S1, S2, S3, S4 neapėmė pavojingų atliekų šalinimo ir naudojimo veiklos, kuriai pagal PAV įstatymo 2 priedo 11.20 punktą privaloma atlikti PAV procedūras, o UAB „Biograta“ vykdoma atliekų tvarkymo veikla R13, susijusi su R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patenka į PAV įstatymo 2 priedo 11.20.2 punkto išimtį, kadangi UAB „Biograta“ leista laikyti ne daugiau kaip 10 t pavojingų atliekų; pasisakydamas dėl Orhuso konvencijos nuostatų pažeidimo išduodant TIPK leidimus, išaiškino, kad tik priimant koreguotą TIPK leidimą, suteikiantį teisę vykdyti atliekų tvarkymą R12, D13 ir D15 būdais, buvo pažeista Orhuso konvencijos nuostatose numatyta pareiga informuoti ir tartis su visuomene bei gauti jos nuomonę dėl planuojamų vykdyti pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo veiklų, kadangi R12, D13 ir D15 veiklai taikytina poveikio aplinkai vertinimo procedūra, kurioje teisė dalyvauti suteikiama ir visuomenei.

58. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teises normas, todėl nepagrįstai Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 10 d. išduotą TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133 pripažino kaip neteisėtą ir jį panaikino. Apeliaciniuose skunduose atsakovai neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. išduoto koreguoto TIPK leidimo panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl dėl šios sprendimo dalies nėra pasisakoma.

59. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, ginčui reikšmingą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką jį aiškinant ir taikant, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teises normas, nepagrįstai panaikino 2013 m. gegužės 10 d. TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133, dėl ko atsakovų UAB „Ecoramus“ ir Vilniaus RAAD (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) apeliaciniai skundai yra tenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, paliekant galioti 2013 m. gegužės 10 d. TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133.

60. Atsakovas UAB „Ecoramus“ apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 11,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

61. ABTĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 Eur žyminis mokestis, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Ecoramus“, paduodamas apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėjo 11,25 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl patenkinus apeliacinį skundą atsakovas turi teisę į šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

63. Pagal administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2016, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-617/2008) bei bendrosios kompetencijos teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006), tais atvejais, kai prokuroro, kuris kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, kreipimasis atmetamas (patenkinamas iš dalies), proceso šalių išlaidos, kurias jos patyrė pradėjus procesą dėl prokuroro kreipimosi, atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką ir aplinkybę, jog UAB „Ecoramus“ apeliacinis skundas patenkintas, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, UAB „Ecoramus“ priteistina 11,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Ecoramus“ apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2013 m. rugpjūčio 8 d. uždarajai akcinei bendrovei „Ecoramus“ išduotą koreguotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133.

Likusią pareiškimo dalį atmesti.“

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ecoramus“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė