2022-11-16 Nr. AB-27875-3-63-3-00116-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-473-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00116-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.8; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir AB „Klaipėdos vanduo, bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-12“ (toliau – ir Nutarimas) ir bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė 2020 m. lapkričio 30 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J23-12 (toliau – ir Protokolas), už tai, kad: 2019 m. gruodžio 3 d. 14.30 val. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistams iš AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto nuotekų valyklos automatinio mėginių semtuvo paėmus į Kuršių marias išleidžiamų nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinių tyrimus nuotekose buvo rasta Di (2-etilheksil) ftalato – 0,78 µgl ir dibutilftalo 0,81 µgl. AB „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valyklai išduotame Taršos leidime Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 (toliau – ir Taršos leidimas) šios rastos medžiagos nebuvo nurodytos prie leidžiamų į gamtinę aplinką su nuotekomis išleisti teršalų. Todėl AB „Klaipėdos vanduo“ esą pažeidė Agentūros išduoto Taršos leidimo specialiosios dalies „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ sąlygas, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas, Įstatymas) 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 192 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) 15 punkto reikalavimus ir dėl to padarė pažeidimą, kvalifikuotiną pagal Aplinkos apsaugos įstatymas 55 straipsnio 5 dalį. Skundžiamu 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu (pažeidimo byloje Nr. J23-12 (toliau – ir Pažeidimo byla)) už Protokole nurodytus pažeidimus pareiškėjui paskirta 375 Eur dydžio ekonominė sankcija.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Nutarimu ir teigė, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Pareiškėjas pažymėjo, kad ne kartą buvo tikrinta, kaip jis laikosi Taršos leidimo sąlygų, tačiau jokie pažeidimai nebuvo fiksuoti. Akcentavo, kad pažeidimai buvo užfiksuoti vos po keturių mėnesių nuo paskutinio patikrinimo, t. y. 2019 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis nebuvo raštu įspėtas apie galimai daromą pažeidimą, kaip tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje <...> numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tik 2019 m. liepos 22 d. Agentūra ėmėsi veiksmų, jog pareiškėjo turimas TIPK būtų pakeistas į Taršos leidimą, kuriame būtų įrašyta sąlyga atlikti ir pavojingų prioritetinių medžiagų (ftalatų, fenolių ir kt.) tyrimus, bei, nustačius jų buvimą nuotekose, iki 2019 m. spalio 1 d. pateikti informaciją Taršos leidimo sąlygų tikslinimui, taip pat įvertinti ir 2019 m. vasario 15 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. P-001-2019-35/1 pateiktus duomenis, kuriuose galimai yra užfiksuoti nuotekų valykloje rasti ftalatai ir nonilfenoliai. Pareiškėjas teigė, kad atliko pavojingų prioritetinių medžiagų tyrimus ir jų duomenis kartu su 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 2019/S.01-2306 pateikė Agentūrai, tačiau turimo Taršos leidimo sąlygos buvo patikslintos tik po daugiau kaip keturių mėnesių, t. y. 2020 m. vasario 5 d. Pasak pareiškėjo, jo 2019 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 2019/S.01-2306 priedas patvirtina, kad į gamtinę aplinką planuojamų išleisti nuotekų sąraše buvo įtraukti ftalatai, nurodyti jų galimi užterštumai.

5. Pareiškėjas teigė, kad iki 2019 m. gruodžio 3 d. (pažeidimo padarymo dienos) papildomų naujų tyrimų nebuvo atlikta, t. y. nebuvo rasta naujų pavojingų prioritetinių medžiagų, dėl kurių būtų poreikis dar kartą tikslinti Taršos leidimą. Pareiškėjo nuomone, tiek Protokole, tiek Nutarime visiškai nepagrįstai nurodoma, jog Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiams 2019 m. gruodžio 3 d. išduotame Taršos leidime Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 rastos prioritetinės pavojingos medžiagos nebuvo nurodytos prie leidžiamų į gamtinę aplinką su nuotekomis išleisti teršalų, kai dar 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 2019/S.01-2306 pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą ir pateikė informaciją dėl Taršos leidimo sąlygų tikslinimo, atsižvelgiant į atliktų pavojingų medžiagų tyrimų rezultatus. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįstai bandoma jį nubausti už tai, jog per Taršos leidimo tikslinimo laikotarpį (nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. (kreipimosi į Agentūrą) iki 2020 m. vasario 5 d. (Taršos leidimo sąlygų patikslinimo)) į Taršos leidimą nebuvo įtraukusi Di (2-etilheksil) ftalato ir dibutilftalo, kai institucijoms, tiek surašiusiai Protokolą, tiek ir priėmusiai Nutarimą, buvo žinoma, jog pareiškėjas jau kreipėsi į Agentūrą dėl Taršos leidimo sąlygų tikslinimo.

6. Pareiškėjo teigimu, Nutarime nurodyti motyvai, jog jis privalėjo dar iki nustatyto pažeidimo (2019 m. gruodžio 3 d.) turėti leidimą išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose nustatyti prioritetinių pavojingų medžiagų – teršalų di (2-etilheksil) ftalatų kiekiai, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nurodė, kad iš skundžiamo Nutarimo motyvų nėra aišku, kada jis privalėjo turėti leidimą išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose nustatyti prioritetinių pavojingų medžiagų – teršalų di (2-etilheksil) ftalatų kiekiai, kai jokių rašytinių įspėjimų apie galimai daromus pažeidimus jis nebuvo gavęs. Akcentavo, kad skundžiamo Nutarimo motyvai dėl nesavalaikio kreipimosi dėl Taršos leidimo sąlygų pakeitimo prieštarauja Pažeidimo byloje esantiems įrodymams – 2019 m. liepos 22 d. Agentūros atliktam TIPK leidimo pakeitimui į Taršos leidimą, kuriame tik buvo įrašyta sąlyga atlikti ir pavojingų prioritetinių medžiagų (ftalatų, fenolių ir kt.) tyrimus bei, nustačius jų buvimą nuotekose, iki 2019 m. spalio 1 d. pateikti informaciją Taršos leidimo sąlygų tikslinimui. Pareiškėjas mano, kad Departamento veiksmai, kai šis, žinodamas, jog Taršos leidimo sąlygos yra tikslinamos, bet vis tiek papildomai tikrindamas pareiškėją ir jį už tai vien formaliai bausdamas, vertintini kaip akivaizdžiai nesąžiningi, prieštaraujantys teisingumo ir protingumo principams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad net ir įtraukus ftalatus į Taršos leidimo sąlygas, jis (pareiškėjas) negali ir negalės šių medžiagų išvalyti, nes valymo įrenginiai nėra pritaikyti valyti pavojingas prioritetines medžiagas, tame tarpe ftalatus. Tokių įrenginių išvis nėra įdiegta Lietuvoje, nes tai reikalauja ne tik milžiniškų investicijų, bet ir tam tikrų technologinių sprendimų.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad pats nėra teršėjas, jis tik surenka iš abonentų ir vartotojų nuotekas, kurias išvalo turimais valymo įrenginiais. Nurodė, jog kiekvienu atveju sukontroliuoti, kokias nuotekas išleidžia kiekvienas vartotojas ir abonentas, pareiškėjas neturi pareigos, technologinių galimybių bei pajėgumų, todėl turėtų būti griežčiau kontroliuojami patys teršėjai, kurių išleidžiamų į gamtinę aplinką nuotekų kontrolę vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu nustatyta tvarka. Teigė, kad savo iniciatyva, siekdamas nustatyti galimus teršėjus, atliko tyrimus, kurių metu iš skirtingų objektų paėmė mėginius. Iš atliktų tyrimų paaiškėjo, jog galimi teršėjai ftalatais ir nonilfenoliais yra Klaipėdos apygardos prokuratūra, Klaipėdos miesto savivaldybė, Sodra, darželis-mokykla, Mogiliovo gatvės gyventojai ir Departamento Klaipėdos valdyba. Pareiškėjas pabrėžė, kad negali nepriimti minėtų asmenų nuotekų, nors tuo pačiu neturi technologinių galimybių šių asmenų nuotekas išvalyti, todėl norint sustabdyti minėtų pavojingų medžiagų sklaidą, pirmiausiai reikėtų apriboti atitinkamų plastikinių gaminių pateikimą į pačią rinką bei nepriimti į valyklą nuotekų tiek iš gyventojų, tiek iš įmonių. Pareiškėjas mano, kad atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija turėtų imtis priemonių, ieškant finansavimo šaltinių ir technologinio atnaujinimo galimybių, tokiu būdu padedant nuotekų tvarkytojams spręsti susidariusias problemas dėl minėtų nuotekų tvarkymo, o ne bausti už tai, ko nuotekų tvarkytojas dėl nuo jo visiškai nepriklausančių aplinkybių ir valios, padaryti negali.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dėl 2019 m. padarytų aplinkosauginių pažeidimų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-319-526/2019, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama AB „Klaipėdos vanduo“ vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė. Teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu minėtą administracinio nusižengimo bylą nutraukė.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atlikęs tyrimą nustatė, jog pareiškėjo Dumpių nuotekų valyklai išduotame Taršos leidime Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 rastos prioritetinės pavojingos medžiagos (ftalatai) nebuvo nurodytos prie leidžiamų į gamtinę aplinką su nuotekomis išleisti teršalų. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas išleido nuotekas kartu su prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis (ftalatais), neturėdamas leidime nurodytų sąlygų jų išleidimui, todėl jam buvo skirta ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį.

11. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad iki administracinio pažeidimo padarymo aplinkosaugos kontrolę vykdę pareigūnai, tikrindami pareiškėją, jokių pažeidimų nenustatė, nešalina jo atsakomybė. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neužsimena, jog 2019 m. sausio 22 d. Agentūros specialistai paimtuose mėginiuose užfiksavo prioritetines pavojingas medžiagas (ftalatus ir nonilfenolius), kurios buvo išleistos su nuotekomis iš AB „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valyklos. AB „Klaipėdos vanduo“ teršalus kartu su nuotekomis epizodiškai leido į aplinką laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m., tai patvirtina Tyrimo rezultatų protokolai už minimą laikotarpį. Kasmet 2014–2018 m. laikotarpiu Agentūra siuntė pareiškėjui paimtų mėginių iš nuotekų valyklos tyrimų rezultatus, iš kurių matyti, jog į gamtinę aplinką išleidžiamose nuotekose yra prioritetinių pavojingų medžiagų. Atsakovo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma ir suprantama, jog iš Klaipėdos nuotekų valyklos išleidžiamose nuotekose nustatomos prioritetinės pavojingos medžiagos. Pareiškėjas 2015 m. ir 2017 m., teikdama Agentūrai derinti Monitoringo programą, tokių teršalų (ftalatų ir nonilfenolių) nenurodė ir apie teršalų išleidimo faktus nutylėjo.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, kaip veiklos vykdytojas, privalėjo pateikti paraišką leidimui koreguoti, o ne laukti kol Agentūra primygtinai tai nurodys. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas nesikreipė į Agentūrą dėl taršos leidimo pakeitimo ar koregavimo, taip pat, nustačius teršalus, išleidžiamus į gamtinę aplinką, taip pat neatliko jokių veiksmų teršalų mažinimui. Būtent dėl šių objektyvių priežasčių Agentūra ėmėsi veiksmų ir įpareigojo AB „Klaipėdos vanduo“ bei jos atsakingus asmenis pateikti informaciją (duomenis) dėl TIPK leidimo sąlygų tikslinimo. Atsakovas akcentavo, kad jeigu pareiškėjas, turėdamas informaciją apie išleidžiamose nuotekose esančias prioritetines pavojingas medžiagas 2014–2018 m. laikotarpiu, būtų geranoriškai ir laiku patikslinęs turimo TIPK leidimo nuotekų išleidimo sąlygas, šis administracinis pažeidimas galimai nebūtų padarytas. Atkreipė dėmesį, kad prievolė laikytis teisės aktų reikalavimų ir laiku įvertinti savo vykdomos veiklos atitiktį tam tikriems kriterijams, pagal kuriuos pareiškėjas gali vykdyti veiklą, tenka būtent pareiškėjui.

13. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad Taršos leidimo tikslinimo metu Departamentas nustatė pažeidimą, nereiškia, jog pareiškėjas nėra atsakingas už išleidžiamas nuotekas su minimais teršalais. Pareiškėjas privalėjo išleisti tik tokios cheminės sudėties nuotekas, kokios buvo nurodytos jo turėtame leidime, o ne kitokias, net ir laikotarpiu, kai buvo tikslinamas Taršos leidimas. Pabrėžė, jog pareiškėjas, žinodama apie laikotarpiu nuo 2014 m. leidžiamus teršalus (ftalatus), nesiėmė iniciatyvos nei užkirsti tam kelio, nei įtraukti juos (teršalus) į Taršos leidimą, nei parengti ir suderinti šių teršalų monitoringo programą, taip pat apskaityti šių išmestų teršalų kiekius ir mokėti mokestį už aplinkos teršimą.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nurodytą veiką – ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant Taršos leidime nustatytų sąlygų. Šiuo atveju minėtos teisės nors dispozicijoje rašytinis įspėjimas nėra nurodytas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka pareiškėjui rašytinis įspėjimas nebuvo skirtas. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymo 47 straipsnis kaip bendroji teisės norma formuluoja bendrą elgesio taisyklę, kuri taikoma neribotam subjektų ratui bei nustato specialiųjų normų reguliavimo kryptį ir metodą, o Įstatymo 55 straipsnis – specialioji teisės norma, kuri yra sukonkretinta ir plėtojanti bendrąją teisės normą.

15. Atsakovo nuomone, jis, atlikdamas tyrimą ir priimdamas skundžiamą Nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis yra įsteigtas ir turi atitinkamus įgaliojimus. Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju nesprendžiami pareiškėjo technologiniai pajėgumai valyti nuotekas, tai nėra ginčo objektas. Be to, tarp pareiškėjo ir jo klientų (abonentų) vyrauja sutartiniai santykiai, todėl pareiškėjas privalo kontroliuoti savo abonentus.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo AB „Klaipėdos vanduo“ skundą atmetė.

17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylai aktualias faktines aplinkybes, pažymėjo, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, jog 2020 m. lapkričio 30 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. J23-12 ir 2019 m. gruodžio 19 d. tyrimų rezultatų protokole nustatytoms medžiagoms (Di (2 - etilheksil) ftalato – 0,78 μg/l, dibutilftalo - 0,81 μg/l koncentracijos) leisti į gamtinę aplinką su nuotekomis reikalingas leidimas, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui (Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktas, 2 priedo A dalis). Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas pažeidimo nustatymo metu tokio leidimo neturėjo. Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kad patikrinimų metu nustatytų medžiagų su nuotekomis neleido į gamtinę aplinką. Be to, byloje esantys duomenys inter alia (be kita ko) patvirtina, kad pareiškėjas po nustatyto pažeidimo turimą TIPK leidimą koregavo ir į jį buvo įtrauktos patikrinimo metu aptiktos prioritetinės medžiagos.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nėra pažeidimo sudėties, o iš skundžiamo Nutarimo motyvų nėra aišku, kada pareiškėjas privalėjo turėti leidimą išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose nustatyti prioritetinių pavojingų medžiagų – teršalų di (2-etilheksil) ftalatų kiekiai. Dėl šių pareiškėjo teiginių teismas nurodė, kad faktas, jog pareiškėjas kreipėsi dėl Taršos leidimo tikslinimo, nepaneigia jam teisės aktais nustatytos pareigos leisti į gamtinę aplinką su nuotekomis tik tokias medžiagas, kurios yra nurodytos turėtame leidime. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad tai, jog Taršos leidimo tikslinimo metu Departamentas nustatė pažeidimą, nereiškia, kad pareiškėjas nėra atsakingas už išleidžiamas nuotekas su minimais teršalais. Įvertinęs bylai aktualaus teisinio reglamentavimo nuostatas (Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 19 str. 1 ir 2 d., 191 str. 2 d., 192 str., Nuotekų tvarkymo reglamento 15 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-258 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 40 p., 45 p., 1 priedo 1.4 p.), teismas darė išvadą, kad pareiškėjas ftalatus leisti į gamtinę aplinką su nuotekomis turėjo teisę tik įgaliotai institucijai patikslinus Taršos leidimo sąlygas.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūros specialistai jau 2019 m. sausio 22 d. paimtuose mėginiuose užfiksavo prioritetines pavojingas medžiagas (ftalatus ir nonilfenolius), kurios buvo išleistos su nuotekomis iš AB „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valyklos. Dėl nurodytų medžiagų buvo surašytas 2020 m. lapkričio 30 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J23-11 ir 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas pažeidimo byloje Nr. J23-11, kuriuo pareiškėjui paskirta 375 Eur dydžio ekonominė sankcija. Nurodytas nutarimas Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu pripažintas teisėtu ir pagrįstu (neįsiteisėjęs). Be kita ko, pareiškėjui kasmet 2014–2018 m. laikotarpiu buvo siųsti Agentūros paimtų mėginių iš nuotekų valyklos tyrimų rezultatai, iš kurių matyti, jog į gamtinę aplinką išleidžiamose nuotekose yra prioritetinių pavojingų medžiagų, tačiau pareiškėjas dėl taršos leidimo į Agentūrą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo mėnesį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ir paties pareiškėjo veiksmai – delsimas tikslinti taršos leidimo sąlygas, lėmė skundžiamo Nutarimo priėmimą.

20. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusius su teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo byla Nr. II-319-526/2019, teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl 2019 m. sausio 22 d. specialistų paimto mėginio Klaipėdos miesto nuotekų valykloje ir jo pagrindu nustatytų aplinkosauginių pažeidimų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-319-526/2019, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama AB „Klaipėdos vanduo“ vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė. Teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu minėtą administracinio nusižengimo bylą nutraukė iš esmės dėl to, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta netinkamam subjektui. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylą negalima vertinti kaip paneigiančio pareiškėjo padarytą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

21. Vertindamas pareiškėjo teiginius, susijusius su nuotekų valymo pajėgumais, teršėjais (abonentais), iš kurių pareiškėjas surenka nuotekas, finansavimu, technologijomis, Aplinkos ministerijos bendradarbiavimu ir pan., teismas nurodė, kad šie pareiškėjo teiginiai nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes nepaneigia pareiškėjo pareigos turėti nustatytoms medžiagoms leisti į gamtinę aplinką su nuotekomis reikalingą leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Be kita ko, pareiškėją ir jo nurodytus abonentus (teršėjus) sieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl būtent jo, o ne atsakovo, pareiga yra kontroliuoti ir stebėti savo abonentus, įsigyti ir naudoti įrenginius valančius pavojingąsias prioritetines medžiagas, bei koreguoti taršos leidimą.

22. Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, keliamiems individualiam administraciniam aktui, sprendė, kad Nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, kuriomis pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, yra teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturėjo pagrindo Nutarimą panaikinti.

III. 23. Pareiškėjas AB „Klaipėdos vanduo“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, įrodymus vertino paviršutiniškai, neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino pareiškėjo argumentų bei įrodymų, o išskirtinę reikšmę suteikė atsakovo į bylą pateiktiems įrodymams, sprendimo tinkamai nemotyvavo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56, 80 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes visapusiškai neišnagrinėjo pažeidimo padarymo fakto.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo kreipimasis į Agentūrą dėl Taršos leidimo sąlygų tikslinimo dar 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo nesavalaikis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šią išvadą teismas padarė ne remdamasis byloje esančiais įrodymais, o atsižvelgdamas į neįsiteisėjusį to paties teismo sprendimą kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-3810-342/2021. Pareiškėjas pažymi, kad teismas negalėjo remtis dar neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes prejudiciniais faktais laikomi tokie faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

26. Pareiškėjas pastebi, kad pats atsakovas negalėjo nurodyti kada, jo manymu, pareiškėjas turėjo kreiptis į Agentūrą dėl Taršos leidimo sąlygų tikslinimo, tačiau byloje įrodinėjo, jog 2019 m. gruodžio 3 d. jis (pareiškėjas) jau turėjo būti patikslinęs Taršos leidimo sąlygas, įtraukiant į jas ftalatus, nepaisydamas to, jog pareiškėjas dėl Taršos leidimo sąlygų tikslinimo į Agentūrą buvo kreipęsis dar 2019 m. rugsėjo 30 d. (anksčiau, nei buvo nustatytas esą padarytas pažeidimas). Pareiškėjo įsitikinimu, pareiga jam tikslinti turimo Taršos leidimo sąlygas atsirado tik nuo 2019 m. liepos 22 d., kai Agentūra, o vėliau ir pats Departamentas, 2019 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo aktu Nr. (13.1)-PA25-203 įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. spalio 1 d. atlikti nuotekų mėginių tyrimus ir pasitvirtinus aplinkybei, jog jose yra randama ftalatų bei nonilfenolių, kreiptis į Agentūrą dėl turimo Taršos leidimo sąlygų tikslinimo. Tai pareiškėjas padarė 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu, kreipdamasis į Agentūrą per jos nustatytą terminą (iki 2019 m. spalio 1 d.), ir toks kreipimasis, pareiškėjo teigimu, buvo visiškai savalaikis, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

27. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo turimo Taršos leidimo sąlygos buvo patikslintos tik po daugiau kaip keturių mėnesių nuo kreipimosi į Agentūrą dienos, t. y. 2020 m. vasario 5 d. Pareiškėjas mano, kad nepagrįstai jį bandoma nubausti už tai, jog Agentūra per Taršos leidimo tikslinimo laikotarpį į Taršos leidimą nebuvo įtraukusi Di (2-etilheksil) ftalato ir dibutilftalo, kai institucijoms, tiek surašiusiai Protokolą, tiek ir priėmusiai Nutarimą, buvo žinoma, jog pareiškėjas jau kreipėsi į Agentūrą dėl Taršos leidimo sąlygų tikslinimo. Pareiškėjas teigia, kad taip pat nepagrįsta teismo išvadą, jog kreipimasis į Agentūra dėl Taršos leidimo sąlygų tikslinimo šiuo atveju buvo nesavalaikis ar kad pats kreipimasis esą jau įrodo juridinio asmens suvokimą apie tokio leidimo būtinumą ir juridinio asmens pareigą jį turėti.

28. Pareiškėjas nurodo, kad po 2019 m. rugpjūčio 2 d. atlikto bendro planinio išplėstinio AB „Klaipėdos vanduo“ patikrinimo, kurio metu nebuvo nustatyta jokių AB „Klaipėdos vanduo“ daromų pažeidimų aplinkosaugos srityje, būtent Departamento direktorius, kaip institucijos vadovas, prokuroro 2020 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. CB2-2 buvo įspėtas nedaryti pažeidimų aplinkos apsaugos kontrolės srityje, nes jis net 5 metus delsė Agentūrai pateikti informaciją apie turimus nuotekų tyrimų rezultatus, kuriuose buvo užfiksuoti ftalatai ir nonilfenoliai, rasti AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje, jog tokiu būdu Agentūra imtųsi aktyvių veiksmų dėl AB „Klaipėdos vanduo“ turimo TIPK leidimo peržiūrėjimo. Pareiškėjo teigimu, ne jis, o būtent aplinkos apsaugą vykdančios institucijos, tinkamai neatliko savo pareigų, jog būtų kontroliuojami į aplinką išleidžiami nevalyti teršalai, tačiau Departamentas sąmoningai to nepripažįsta ir visais įmanomais būdais bando už tai nubausti būtent pareiškėją, į kurio nuotekų valyklą pateko teršalai.

29. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, sudėties, nes Protokole nurodytas pažeidimas buvo užfiksuotas Taršos leidimo sąlygų tikslinimo metu. Pareiškėjas nebuvo raštu įspėtas apie galimai daromą pažeidimą, kaip tai numato Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas jokių neteisėtų veiksmų 2019 m. gruodžio 3 d. neatliko ir nebuvo galima iš jo reikalauti to, kas yra neįmanoma, t. y. paspartinti Taršos leidimo sąlygų patikslinimo procedūrą, kurią vykdė Agentūra.

30. Pareiškėjas mano, kad nepagrįstos ir teismo išvados, jog tai, kad Taršos leidimo tikslinimo metu Departamentas nustatė pažeidimą, nereiškia, kad pareiškėjas nėra atsakingas už išleidžiamas nuotekas su minimais teršalais. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamos situacijos atveju, ar ftalatai yra įrašyti į Taršos leidimo sąlygas, ar nėra, situacijos nekeičia, nes bendrovė neturi technologinių galimybių išvalyti tokių teršalų, todėl jų įtraukimas į Taršos leidimą tampa vien formaliu veiksmu. Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybę, jog ftalatai nėra išvalomi iš nuotekų dėl visuotinai susiklosčiusios situacijos, pareiškėjas įrodinėjo kitos teisme nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-319-526/2019 metu nustatytais prejudiciniais faktais.

31. Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-122-417/2021, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius, 2021 m. balandžio 30 d. nutarime pasisakydamas dėl analogiškų aplinkybių, nekonstatavo, jog pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipimasis dėl Agentūrą dėl Taršos sąlygų tikslinimo buvo nesavalaikis, todėl tokios išvados nebuvo pagrindo padaryti ir pirmosios instancijos teismui.

32. Pareiškėjo įsitikinimu, ekonominės sankcijos jam skyrimas šiuo atveju prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, sankcijos skyrimo tikslams, nes juridinis asmuo būtų baudžiamas už tai, ko jis dėl technologinių galimybių stokos nėra pajėgus įgyvendinti, t. y. išvalyti nuotekų, kuriose yra ftalatų, kai teršėjas šiomis nuotekomis net nėra pats AB „Klaipėdos vanduo“.

33. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai išsprendė administracinę bylą. Atsakovo nuomone, teismas detaliai atsakė į pareiškėjo skundo argumentus, tinkamai taikė įstatymų reikalavimus, teismo priimtas sprendimas yra išsamiai motyvuotas.

35. Atsakovo teigimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde minimi argumentai yra nepagrįsti. Atsakovas pažymi, kad pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas teršalus kartu su nuotekomis epizodiškai leido į aplinką nuo 2014 m. iki 2019 m. Departamentas kasmet siuntė pareiškėjui Agentūros paimtų mėginių iš komunalinių nuotekų valyklos tyrimų rezultatus, iš kurių matyti, jog AB „Klaipėdos vanduo“ į gamtinę aplinką išleidžiamose nuotekose yra prioritetinių pavojingų medžiagų. Pasak atsakovo, šios aplinkybės įrodo ir patvirtina faktą, kad AB „Klaipėdos vanduo“ ir jos atsakingiems asmenims (vadovams bei valdybos nariams) buvo žinoma ir suprantama, kad iš Klaipėdos nuotekų valyklos išleidžiamose nuotekose nustatomos prioritetinės pavojingos medžiagos, tačiau pareiškėjas galimai piktybiškai vengė turėti leidimą teršalų – Di(2–etilheksil) ftalato, dibutilftalato išleidimui. Tokie duomenys taip pat patvirtina, kad teikdamas Agentūrai derinti 2015 m. ir 2017 m. Monitoringo programą AB „Klaipėdos vanduo“ nuslėpė teršalų išleidimo faktus, nors pareiškėjui tenka pareiga juos tinkamai įteisinti.

36. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savavališkai nepateisinamai ilgą laiką vykdė teršalų išleidimą, kitaip tariant, nuslėpė, jog kartu su komunalinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamas prioritetines medžiagas, kurių išleidimui reikalingas leidimas, bei vengė mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Agentūra ėmėsi veiksmų ir įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją (duomenis) dėl TIPK leidimo sąlygų tikslinimo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui savalaikiai (nuo 2014 m.) elgiantis taip, kaip jį įpareigojo galiojantis teisinis reglamentavimas, geranoriškai ir laiku patikslinus turimo TIPK leidimo nuotekų išleidimo sąlygas, Protokole nustatyti administraciniai pažeidimai galimai nebūtų padaryti. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pareiga inicijuoti taršos leidimo keitimo procedūrą numatyta būtent ūkio subjektui ir šią pareigą pareiškėjas privalėjo vykdyti ir 2014 – 2019 metų laikotarpiu. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas nuo 2014 m. turėjo duomenis, jog su nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamos pavojingos prioritetinės medžiagos (ftalatai, nonilfenoliai), bet nesiėmė jokių veiksmų kontroliuoti savo klientus (abonentus), investuoti į įrangą, valančią pavojingąsias prioritetines medžiagas ar tikslinti turėto TIPK leidimo sąlygas.

37. Atsakovas nurodo, kad pateikė Kauno technologijos universiteto mokslininkų parengtą ataskaitą, susijusią su prioritetinių pavojingų medžiagų, esančių nuotekose, išvalymo technologijomis. Ši ataskaita patvirtina aplinkybę, jog yra galimybė išvalyti pavojingas medžiagas iš nuotekų, bei paneigia pareiškėjo argumentus, jog Klaipėdos nuotekų valykla nepajėgi technologiškai išvalyti išleidžiamas nuotekas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų bandęs diegti technologijas dėl ftalatų, nonilfenolių ir kitų teršalų išvalymo ar būtų nepavykę jų išvalyti.

38. Atsakovas teigia, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta išskirtinai tik todėl, jog AB „Klaipėdos vanduo“ vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė nebuvo tinkamas nusižengimo subjektas. Priešingai nei teigė pareiškėjas, minėtame nutarime teismas tik atkreipė dėmesį, jog galimai susidariusią problemą galima spręsti bendradarbiavimo būdu.

39. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodyti skundo argumentai, susiję su nuotekų valymo pajėgumais, teršėjais (abonentais), iš kurių surenkamos nuotekos, finansavimu, technologijomis, Aplinkos ministerijos bendradarbiavimu ir pan., nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes nepaneigia pareiškėjo pareigos turėti nustatytoms medžiagoms leisti į gamtinę aplinką su nuotekomis reikalingą leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-12“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo nutraukti ekonominės sankcijos skyrimą pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad Departamento Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

42. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, sudėties, nes Protokole nurodytas pažeidimas buvo užfiksuotas Taršos leidimo sąlygų tikslinimo metu. Teigia, kad jis nebuvo raštu įspėtas apie galimai daromą pažeidimą, kaip tai numato Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalis. Pažymi, kad jokių neteisėtų veiksmų 2019 m. gruodžio 3 d. neatliko, negalėjo paspartinti Agentūros Taršos leidimo sąlygų patikslinimo procedūrą vykdyti skubiau. Tvirtino neturintis technologinių galimybių išvalyti nuotekose esančių ftalatų, todėl jų įtraukimas į Taršos leidimą tampa vien formaliu veiksmu, o ekonominės sankcijos jam skyrimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

43. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami“ („užtraukia baudą“) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

45. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2008 m. sausio 21 d. nutarime taip pat išaiškino, jog piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas, ir kuria daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes yra nusavinamos jo piniginės lėšos. Konstitucinio Teismo teigimu, pritaikius minėtas „ekonomines sankcijas“, teisės pažeidėjai – ūkio subjektai patiria, be kita ko, turtinio pobūdžio suvaržymus – tai yra viešosios valdžios atsakas į jų padarytas viešąjį interesą pažeidžiančias ir teisės draudžiamas veikas.

46. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (žr. 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Teisė būti išklausytam yra vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį byloje Nr. A-2714-602/2020). Taigi turi būti laikomasi principo asmeniui būti išklausytam prieš priimant administracinį sprendimą, kuris gali būti ir turi būti priimtas įvertinus visas reikšmingas klausimo nagrinėjimui aplinkybes, be kita ko, įvertinus asmens paaiškinimus ir pateiktus dokumentus. Prieš asmeniui taikant ekonominę sankciją, turi būti aišku dėl kokių pažeidimų padarymo yra nagrinėjama ekonominės sankcijos byla, taigi šie duomenys dėl nagrinėjamų pažeidimų turi būti aiškiai apibrėžti patikrinimo akte ir protokole (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-602/2020).

47. Pasisakydamas dėl ekonominių sankcijų pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį teisinės prigimties, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimų tyrimo ir ekonominių sankcijų taikymo pagal Alkoholio kontrolės įstatymą procedūra negali būti sutapatinama su administracinių teisės pažeidimų teisena, tačiau yra glaudžiai su ja susijusi. Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, konstatuotina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normas (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai dėl ekonominės sankcijos už padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo taisyklių yra aktualūs ir sprendžiant dėl baudų bei ekonominių sankcijų taikymo už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus – neteisėtą teršalų išmetimą į vandenį, žemės paviršių ir (ar) gelmes bei kt. (Aplinkos apsaugos įstatymo 8 skyriaus 55–128 str.), nes atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus taikymo principai yra universalūs – turi būti nustatomi teisės pažeidimo sudėties esminiai elementai, suteikiama galimybė pažeidėjui pateikti paaiškinimą, įvertinamos pažeidimo padarymo aplinkybės, sunkinančios ir / ar lengvinančios pažeidėjo atsakomybę, bei kitos atsakomybės taikymui konkrečiu atveju reikšmingos aplinkybės.

49. Ginčijamu Nutarimu padaryta išvada, kad AB „Klaipėdos vanduo“ padarytas juridinio asmens teisės pažeidimas atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo (akto redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d.) 55 straipsnio 5 dalyje nurodytą veiką, todėl pareiškėjui paskirta 375 Eur ekonominė sankcija. Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

50. Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustačius šio įstatymo 55, 57, 76, 93, 94, 107, 109, 112 straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.

51. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog, nustačius šio įstatymo 55 straipsnyje (tikrinamu atveju 55 straipsnio 5 dalyje) numatytus pažeidimus, juridinis asmuo privalomai turi būti įspėtas raštu ir jam turi būti nustatytas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti; priešingu atveju, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas juridiniams asmenims negalėtų būti pradėta bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisena. Toks Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio, 55 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimas atitinka suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3139-815/2021; 2022 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-380-815/2022) (ABTĮ 15 str. 1 d.). Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Departamento 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-11“, kuriuo pareiškėjui paskirta 375 Eur dydžio ekonominė sankcija už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-389-822/2022).

52. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas po 2019 m. gruodžio 3 d. nustatyto pažeidimo buvo įspėtas raštu. Atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyti argumentai, jog Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio nuostatos yra bendrosios, o Įstatymo 55 straipsnio nuostatos yra specialiosios, nėra pagrįsti. Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios procedūros, kad nustačius, be kita ko, Įstatymo 55 straipsnyje nustatytus pažeidimus, juridinis asmuo privalomai įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, o tik tada, jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena. Todėl šiuo atveju atsakovas turėjo vadovautis Aplinkos apsaugos įstatymo 47 ir 55 straipsniais ir pareiškėjas turėjo būti įspėtas raštu bei nurodytas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, o ekonominės sankcijos skyrimo teisena negalėjo būti pradėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino šių esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių (kad buvo pažeistos Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio nuostatos), jog šiuo atveju negalėjo būti pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena, nes tam nebuvo Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintų sąlygų.

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ginčijamo Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, nepagrįstai neįvertino paminėtame teisiniame reguliavime įtvirtintų imperatyvių procedūrų, jog pareiškėjui negalėjo būti pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena, neįspėjus pareiškėjo raštu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ekonominės sankcijos skyrimo tvarkos ir procedūros pažeidimų, priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais buvo grindžiamas Nutarimo nepagrįstumas ir neteisėtumas (Protokole nurodytas pažeidimas buvo užfiksuotas Taršos leidimo sąlygų tikslinimo metu, aplinkos apsaugą vykdančios institucijos nebendradarbiauja su pareiškėju, bendrovė neturi technologinių galimybių išvalyti nuotekose esančių ftalatų), nustačius, jog Nutarimas buvo priimtas pažeidus Įstatyme nustatytas procedūras, nėra teisiškai reikšmingi, nes vien Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintų sąlygų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Nutarimą. Šiuo aspektu taip pat primintina, kad teismo pareiga pateikti savo sprendimo motyvus negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) taip pat nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

55. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 1 508,99 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teismas, t. y. 22,50 Eur žyminis mokestis ir 1 486,49 Eur turėtos išlaidos advokato/advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, bei 1 112,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 11,25 Eur žyminis mokestis ir 1 101,10 Eur turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

56. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą priteisti 770,77 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog išlaidas sudarė 660,66 Eur už skundo teismui parengimą ir 110,11 Eur už nuomonės dėl posėdžio organizavimo būdo parengimą ir prašymo dėl papildomų dokumentų byloje rengimą (b. l. 43).

57. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

58. Atsižvelgiant į ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjas neturi teisės apeliacinės instancijos teisme pakeisti (padidinti) prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija vertins pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kurį jis buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui.

59. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

60. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

61. Pareiškėjas prašė priteisti 660,66 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą yra 2,5. Už šią paslaugą apmokėta 2021 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2020 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 454,8 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą sudaro 3 637 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 660,66 Eur suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, ji yra priteistina pareiškėjui.

62. Pareiškėjas prašė priteisti 45,50 Eur be PVM už nuomonės dėl posėdžio organizavimo būdo parengimą ir 45,50 Eur be PVM už prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo rengimą (iš viso 110,11 Eur su PVM). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra 0,4. Už šias nurodytas paslaugas pareiškėjas apmokėjo 2021 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2020 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 454,8 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už šias paslaugas sudaro 581,92 Eur. Kadangi pareiškėjo prašomos priteisti 45,50 Eur sumos už kitų dokumentų, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, šios sumos yra priteistinos pareiškėjui.

63. Pareiškėjas prašė priteisti 1 101,10 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą yra 2,5. Už apeliacinį skundą pareiškėjas sumokėjo 2021 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 517,4 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 3 793,5 Eur. Kadangi pareiškėjo prašomos priteisti 1 101,10 Eur sumos už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, ši sumą yra priteistina pareiškėjui. Pareiškėjai taip pat priteisiama 11,25 Eur suma už sumokėtą žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

64. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 1 883,12 Eur suma patirtų teismo išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-12“.

Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 883,12 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 12 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius