Legislator Case Law & Legislation
c531c7c9-b830-4dff-9dc8-b52d60d9c7da AI generated

Court partially allowed claim for 8000 Lt non-material damages due to overcrowding in detention center.

Case Number c531c7c9-b830-4dff-9dc8-b52d60d9c7da
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially allowed the plaintiff's claim for 60,000 Lt in non-material damages, awarding 8,000 Lt instead. The plaintiff argued that detention conditions in the Aulia detention center were illegal due to severe overcrowding and lack of hygiene, citing specific legal provisions regarding minimum cell sizes. The court found that while the conditions were degrading and caused mental distress, they did not directly harm the plaintiff's physical health, leading to a reduced compensation amount based on established judicial criteria.

Legislator headnote

AI generated

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis; 15 straipsnio 1 dalis; 85 straipsnis; 86 straipsnis; 87 straipsnis; 88 straipsnio 1 dalis 5 punktas: When detention conditions violate statutory minimums for space and hygiene, causing mental distress, the court must award non-material damages but may reduce the amount if physical health harm is not proven.

Keywords

AI generated
non-material damages detention overcrowding mental distress compensation administrative liability hygiene standards judicial discretion proportionality principle

Cited Legislation

AI generated
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis
15 straipsnio 1 dalis
85 straipsnis
86 straipsnis
87 straipsnis
88 straipsnio 1 dalis 5 punktas

Cited Case Law

AI generated
LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartis už 273 paras

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2162-621/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01628-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 3 d.Å iauliai              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. M.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. M. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (46 b. l.).

Skunde teismo praÅ¡o nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant (12-13 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio l dalimi bei 15 straipsnio l dalies 3 punktu (civilinio kodekso 6.271 straipsnis), kreipiasi į teismÄ , kad bÅ«tų nustatyta, priteista, atlyginta pareiÅ¡kėjui neturtinė žala, kuriÄ patyrė dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. LR suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3dalyje nurodyta, jog yra draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis, analogiÅ¡kai tokį elgesį draudžia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnyje nurodyta, kad suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios LR higienos normos.

Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 104 punkte nurodyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, turi bÅ«ti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sÄ lygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam oro vietos plotui, vėdinimui. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nurodyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2012-06-25 iki 2014-04-03, nepaisant visų įstatymų, kurie buvo paminėti, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos normalios suėmimo sÄ lygos. Kai tenka bÅ«ti 23 valandas per parÄ perpildytoje kameroje, sÄ lygos tampa nepakenčiamomis, nėra galimybės pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, trÅ«kdavo oro, skaudėjo galvÄ , negalėjo gerai iÅ¡simiegoti, dažnai kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas. PraÅ¡o teismo patenkinti skundÄ ir priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jÄ Ä¯vertino 60 000 Lt.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (48 b. l.). Atsiliepime (17-22 b. l.) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.Atsakovas atsiliepime nurodė, jog kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-08-04 pažymos Nr. 69/06-3349 „Dėl G.

M.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas 2012-06-22 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-04-03. PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje kameroje Nr. 39 buvo laikomas nuo 2012-06-22 iki 2013-01-08 su 5–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,59 kv. m iki 3,28 kv. m, nuo 2013-01-08 iki 2013-01-28 su 4–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 5,73 kv. m iki 3,28 kv. m, nuo 2013-01-28 iki 2013-02-11 su 3–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,64 kv. m iki 3,82 kv. m, nuo 2013-02-11 iki 2013-03-14 su 2–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 11,5 kv. m iki 3,82 kv. m.

Kameroje Nr. 82 buvo laikomas nuo 2013-03-14 iki 2013-03-26 su 5–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,58 kv. m iki 2,54 kv. m, nuo 2013-03-26 iki 2013-04-25 su 7–10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 3,27 kv. m iki 2,29 kv. m, nuo 2013-04-25 iki 2013-05-09 su 5 –8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,58 kv. m iki 2,86 kv. m, nuo 2013-05-09 iki 2013-05-15 su 6–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,81 kv. m iki 3,27 kv. m; nuo 2013-05-15 iki 2013-06-27 su 1–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 22,9 kv. m iki 3,27 kv. m.

Kameroje Nr. 50 buvo laikomas nuo 2013-06-27 iki 2013-06-28 su 4–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,67 kv. m iki 2,33 kv. m. Kameroje Nr. 31 buvo laikomas nuo 2013-06-28 iki 2013-08-30 su 3–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,08 kv. m iki 3,03 kv. m, nuo 2013-08-30 iki 2013-09-23 su 3–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,08 kv. m iki 3,03 kv. m; nuo 2013-09-23 iki 2013-10-02 su 5–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,25 kv. m iki 3,03 kv. m; nuo 2013-10-02 iki 2013-10-24 su 3–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,08 kv. m iki 3,03 kv. m; nuo 2013-10-24 iki 2013-11-12 su 3–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,08 kv. m iki 3,03 kv. m. Kameroje Nr. 89 buvo laikomas nuo 2013-11-12 iki 2013-11-21 su 4–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,68 kv. m iki 2,68 kv. m.

Kameroje Nr. 63 buvo laikomas nuo 2013-11-21 iki 2013-12-12 su 5–7 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 3,63 kv. m iki 2,59 kv. m; nuo 2013-12-12 iki 2014-04-03 su 2–7 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 9,08 kv. m iki 2,59 kv. m. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 2,29 kv. m (kameroje Nr.

82) iki 22,9 kv. m (kameroje Nr.

82) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį nuo 2012-06-22 iki 2014-04-03 iÅ¡ viso buvo laikomas 641 dienÄ . Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų.

Kameroje Nr. 50, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-06-27 iki 2013-06-28 (2 dienas), Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas (patikrinimo išvados surašytos 2013-08-05 patikrinimo akte NR. EP-300) buvo atliktas 2013-09-04. Nustatyta, kad kameroje yra pelėsis, matosi vandens nubėgimo žymės, kameroje reikalingas remontas, tualetas atskirtas užuolaidomis, nėra veidrodžio. Kameroje Nr. 39, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-06-22 iki 2013-03-14 (262 dienas), Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas (patikrinimo išvados surašytos 2013-11-22 patikrinimo akte NR. EP-450) buvo atliktas 2013-11-18.

Nustatyta, kad kameroje santykinė oro drėgmė 41,4 %, neapibrėžtis 0,96 %. Dirbtinė apšvieta nustatyta 191 lx, matavimų neapibrėžtis 31,2 lx. Oro temperatūra nustatyta 13,6 C, matavimų neapibrėžtis 0,27 C (nustatytas pažeidimas). Kameroje nėra pelėsio, langai įstiklinti, tačiau reikalingas remontas. Kameroje Nr. 89, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-11-12 iki 2013-11-21 (9 dienas), Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas (patikrinimo išvados surašytos 2013-03-18 patikrinimo akte NR. EP-48) buvo atliktas 2013-03-14.

Nustatyta, kad kameroje santykinė oro drėgmė 42,5 %, neapibrėžtis 0,98 %. Dirbtinė apÅ¡vieta nustatyta 151 lx, matavimų neapibrėžtis 24,3 lx (nustatytas pažeidimas). Oro temperatÅ«ra nustatyta 15,2 C, matavimų neapibrėžtis 0,27 C (nustatytas pažeidimas).Atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl klimato sÄ lygų, ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl klimato sÄ lygų ar vėdinimo, nes Å¡ie reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011).

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.PareiÅ¡kėjo G. M. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å iaulių TI ) jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trim sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Siekiant CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ).

EŽTT 2010 m. balandžio 1 d. sprendime Gultyayeva prieÅ¡ RusijÄ pabrėžė, kad tokiose bylose, kai nėra žymiai virÅ¡ijama kameros perpildymo norma, jog tai bÅ«tų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, bÅ«tina atsižvelgti į kitas (fizines) kalinimo (suėmimo) vietų sÄ lygas vertinant, ar asmens laikymo sÄ lygos nepažeidžia minėto straipsnio nuostatų. Vertintinos tokios sÄ lygos kaip galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro, Å¡ilumos pakankamumas ir bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2012-06-25 iki 2014-04-03. Tačiau Å iaulių TI pateikė teismui 2014-08-04 pažymÄ Nr. 69/06-3349 „Dėl G. M.“ (25 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2012-06-22 iki 2014-04-03. Teismas pažymi, jog administracinėje byloje ginčo ribas nustato pareiÅ¡kėjo suformuluoti reikalavimai, todėl Å¡iuo nagrinėjamu atveju vertins pareiÅ¡kėjo nurodytÄ laikotarpį nuo 2012-06-25 iki 2014-04-03.Taigi byloje nustatyta, kad į Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ etapuotas buvo 2012-06-22 ir periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-04-03.

Aptariamu laikotarpiu buvo laikomas Šiaulių TI buvo kameroje Nr. 39 (22,93 kv.

m) periodiškai nuo 2012-06-22 iki 2013-01-08 su 5–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,59 kv. m iki 3,28 kv. m; nuo 2013-01-08 iki 2013-01-28 su 4–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 5,73 kv. m iki 3,28 kv. m; nuo 2013-01-28 iki 2013-02-11 su 3–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,64 kv. m iki 3,82 kv. m; nuo 2013-02-11 iki 2013-03-14 su 2–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 11,5 kv. m iki 3,82 kv. m. Kameroje Nr. 82 (22,88 kv.

m) buvo laikomas periodiškai nuo 2013-03-14 iki 2013-03-26 su 5–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,58 kv. m iki 2,54 kv. m; nuo 2013-03-26 iki 2013-04-25 su 7–10 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 3,27 kv. m iki 2,29 kv. m, nuo 2013-04-25 iki 2013-05-09 su 5–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,58 kv. m iki 2,86 kv. m; nuo 2013-05-09 iki 2013-05-15 su 6–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,81 kv. m iki 3,27 kv. m, nuo 2013-05-15 iki 2013-06-27 su 1–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 22,9 kv. m iki 3,27 kv. m. Kameroje Nr. 50 (18,66 kv.

m) periodiškai buvo laikomas nuo 2013-06-27 iki 2013-06-28 su 4–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,67 kv. m iki 2,33 kv. m. Kameroje Nr. 31 (21,24 kv.

m) periodiškai buvo laikomas nuo 2013-06-28 iki 2013-08-30 su 3–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,08 kv. m iki 3,03 kv. m, nuo 2013-08-30 iki 2013-09-23 su 3–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,08 kv. m iki 3,03 kv. m, nuo 2013-09-23 iki 2013-10-02 su 5–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,25 kv. m iki 3,03 kv. m, nuo 2013-10-02 iki 2013-10-24 su 3–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,08 kv. m iki 3,03 kv. m, nuo 2013-10-24 iki 2013-11-12 su 3–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,08 kv. m iki 3,03 kv. m. Kameroje Nr. 89 (18,73 kv.

m) buvo laikomas nuo 2013-11-12 iki 2013-11-21 su 4–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,68 kv. m iki 2,68 kv. m. Kameroje Nr. 63 (18,16 kv.

m) buvo laikomas nuo 2013-11-21 iki 2013-12-12 su 5–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,63 kv. m iki 2,59 kv. m, nuo 2013-12-12 iki 2014-04-03 su 2–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 9,08 kv. m iki 2,59 kv. m.Taigi pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas 616 dienų laikotarpiais nuo 2013-01-28 iki 2013-02-11 (14 dienų), ir nuo 2013-02-11 iki 2013-03-14 (31 diena). Vienam asmeniui galimai tenkantis plotas kameroje buvo ne mažesnis nei 3,6 kv. m, todėl konstatuotina, jog 45 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto.

Tačiau galimai mažesnis, nei teisės aktų nustatytas, gyvenamasis plotas kameroje vienam asmeniui teko 571 dienÄ . Konstatuotina, jog Å iaulių TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto (571 dienÄ ), t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iÅ¡ esmės neginčija.

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas G. M. 2013-08-19 į Å iaulių TI direktorių su skundu kreipėsi dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau 2013-08-23 jo skundo nagrinėjimo procedÅ«ra buvo nutraukta (24 b. l.).Taip pat teismas atsižvelgia į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra stabilus (pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu, dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kamerose).

Neabejotina, kad Å¡i aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros ploto. Tačiau Å¡i aplinkybė nesuponuoja iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjui tenkanti ploto dalis atitinkamose kamerose ginčo laikotarpiu visiÅ¡kai atitiko nustatytas normas, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios LR higienos normas.

Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 104 punkte nurodyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, turi bÅ«ti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sÄ lygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam oro vietos plotui, vėdinimui, nepaisant to jam nebuvo sudarytos normalios suėmimo sÄ lygos.PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų.Tačiau byloje pateiktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-11-12 patikrinimo aktas Nr. EP-450 (37-40 b. l.) nurodyta, kad patikrinta kamera Nr. 39, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2012-06-25 iki 2013-01-08 ir nuo 2013-01-08 iki 2013-01-28 (188 dienas).

Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas (patikrinimo išvados surašytos 2013-11-22 patikrinimo akte NR. EP-450) buvo atliktas 2013-11-18. Nustatyta, kad kameroje nėra pelėsio, langai įstiklinti, tačiau reikalingas remontas (HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas). Santykinė oro drėgmė 41,4 %, neapibrėžtis 0,96 %. Oro temperatūra nustatyta 13,6 C, matavimų neapibrėžtis 0,27 C (HN 76:2010 VI sk. 26 p. pažeidimas). Dirbtinė apšvieta nustatyta 191 lx, matavimų neapibrėžtis 31,2 lx.

Taip pat Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-09-05 patikrinimo akte Nr. EP-300 (30-36 b. l.) nustatyta, jog patikrinta kamera Nr. 50, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-06-27 iki 2013-06-28 (2 dienas). Nustatyta, kad kameroje yra pelėsis, ant sienų matosi vandens nubėgimo žymės, kameroje reikalingas remontas (HN 76:2010 X sk. 56 p., 62 p. pažeidimas), tualetas atskirtas užuolaidomis, nėra veidrodžio (HN 76:2010 VI sk. 21 p. pažeidimas). Taip pat Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas (patikrinimo išvados surašytos 2013-03-18 patikrinimo akte NR. EP-48) buvo atliktas 2013-03-14.

Patikrinta kamera Nr. 89, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-11-12 iki 2013-11-21 (9 dienas). Nustatyta, kad tualetas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas daline mÅ«rine siena su durimis. Oro temperatÅ«ra nustatyta 15,2 C, matavimų neapibrėžtis 0,27 C (HN 76:2010 VI sk. 26 p. pažeidimas). Santykinė oro drėgmė 42,5 %, neapibrėžtis 0,98 %. Dirbtinė apÅ¡vieta nustatyta 151 lx, matavimų neapibrėžtis 24,3 lx (HN 76:2010 VI sk. 22 p. pažeidimas). Atsižvelgiant į tai, kad nors ginčo atveju nukrypimas nuo nustatytos vienam asmeniui minimalaus ploto normos, nebuvo didelis, į tai, jog nustatyti ir kiti pažeidimai dėl patalpų bÅ«klės, įvertinus visumÄ patirtų pareiÅ¡kėjo nepatogumų, pareiÅ¡kėjui priteistina neturtinė žala įvertinta pinigais.

Byloje nenustatyta, kad Å iaulių TI administracija bÅ«tų tyčia bloginusi pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių TI sÄ lygos bÅ«tų pasiekusios minimalų žiaurumo lygį Konvencijos 3 straipsnio taikymo prasme.Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ .

Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, apie 571 dienÄ buvo kalinamas galimai pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ . Taip pat sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad Å iaulių TI netinkamo kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, jų pareiÅ¡kėjas nenurodė ir skunde, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje už 273 paras priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui), pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2253 Lt), teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padaryta neturtinė žala gali bÅ«ti įvertinta 8000 Lt.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 60 000 Lt neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti G. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 8000 (aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai litų) Lt neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Žanas Kubeckas