c53178c3-3cd5-4fd7-8a4c-17ff636e5801 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-324-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-03891-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. Ž. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2013 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tÄ Nr. 17.2-17240 ir priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2012 m. gegužės 3 d.PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji dirba Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurore. 2008 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. P-223 buvo priimta į tarnybÄ prokuratÅ«roje, 2011 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. P-453 nuo 2012 m. liepos 4 d. grįžo iÅ¡Â atostogų vaikui prižiÅ«rėti kol jam sueis treji metai, 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. P-958 suteiktas jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas) priedėlio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-361, kuriuo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažino prokurorų pareiginės algos koeficientus.

Vertinant procentais, prokurorams pareiginės algos koeficientai sumažinti skirtingu mastu. Tokiu teisiniu reguliavimu darbo užmokestis buvo sumažintas neteisėtai, buvo pažeista teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ , todėl atsakovas privalo iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ .Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu (2009 m. liepos 17 d. redakcija) prokurorų pareiginės algos koeficientas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintas.

Apskaičiuojant ir mokant darbo užmokestį, buvo vadovaujamasi galiojančiais įstatymais, todėl Generalinės prokuratÅ«ros veiksmai yra teisėti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 301straipsnį pareiÅ¡kėja nepagrįstai reikalauja priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už daugiau nei 3 metus. Tuo atveju, jeigu skundas bÅ«tų patenkintas, praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ , mokėjimus iÅ¡dėstant proporcingai per vienerius metus.Teismas k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo iÅ¡mokėti laikotarpiu nuo nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. susidariusiÄ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja yra Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė. PareiÅ¡kėja 2008 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. P-223 buvo priimta į tarnybÄ prokuratÅ«roje, 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. P-958 suteiktas jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas.Prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymas, kurio 49 straipsnyje nurodyta, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Darbo apmokėjimo įstatymas.

Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. Prokurorų pareiginės algos koeficientai yra nustatyti Darbo apmokėjimo statymo priedėlio III skirsnyje. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. prokurorams Å¡ie koeficientai buvo sumažinti. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pareiginės algos koeficientai prokurorams buvo sumažinti antrÄ kartÄ . 2009 m. liepos 17 d.

Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numatė, kad III skirsnyje pakeisti pareiginės algos koeficientai galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. Å is terminas vėliau kelis kartus buvo pratęstas.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, o ginčo tarp Å¡alių Å¡ioje dalyje nekilo, kad dėl anksčiau minėto teisinio reguliavimo nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjai susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.2014 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansiniai padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad pareiginės algos koeficientai prokurorams buvo sumažinti skirtingu mastu, t. y. nuo 3 proc. iki 18,65 proc. ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnyje nustatytas neproporcingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, inter alia pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų prokurorų atlyginimų dydžių proporcijos (atliekančio sudėtingÄ aukÅ¡tos kvalifikacijos darbÄ , kuriam reikalinga didelė patirtis ir atsakomybė, prokuroro atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingÄ darbÄ , kuriam reikalinga mažesnė patirtis ir atsakomybė, dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo, o tam tikrais atvejais net sulygintas su juo).

Konstatuotas tokio teisinio reguliavimo prieÅ¡taravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai ta apimtimi, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad atitinkamai taip pat (tokia pačia apimtimi) Konstitucijai prieÅ¡taravo ir III skirsnio galiojimo termino pratęsimas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, užtikrindamas konstitucinės jurisprudencijos tęstinumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ) ir savo sprendimų prognozuojamumÄ , remdamasis savo jau suformuota oficialiÄ ja konstitucine doktrina ir precedentais, 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodė, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, suformuotos 2013 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) mutatis mutandis taikytinos ir teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties buvo mažinami prokurorų ir kitų valstybės pareigūnų atlyginimai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) numatyta nustatyti patirtų praradimų grÄ Å¾inimo mechanizmÄ , kuris bÅ«tų taikomas asmenims, kurių darbo užmokestis (atlyginimas) ekonominės krizės laikotarpiu buvo mažintas, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimais.

MinėtÄ mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo planuota iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad atidėjimas, nustatytas Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatyme, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – ir Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), nustatantis patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus. Jame nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis inter alia Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnių nuostatomis, galiojusiomis nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (1 straipsnio 9 punktas).

Apibendrinat iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimas gali bÅ«ti užtikrintas remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie nustatyti Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme, kadangi Å¡iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas ir prokurorams, pirmÄ jÄ mokėtinos sumos procentinę dalį numatant iÅ¡mokėti 2016 metais (2 straipsnio 7 punkto 1 papunktis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į susiklosčiusios situacijos panaÅ¡umÄ (dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek valstybės tarnautojams, tiek prokurorams), Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika. Å iuose sprendimuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį. 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime Konstitucinis Teismas nustatė analogiÅ¡kÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje teismų praktikoje įtvirtinta, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika yra nuosekliai plėtojama toliau (žr., pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-572-520/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-885-552/2016 ir kt.).Teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turi bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (Å¡iuo atveju – Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai) Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti patirtus praradimus tiek, kiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime pripažino, kad jie buvo neproporcingi.Byloje atsakovės yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija anksčiau minėtoje administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę. Taigi, nagrinėjamu atveju tinkama atsakovė byloje yra Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.Pažymėtina, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos V. Ž. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant praÅ¡ymÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                  Irena Paulauskienė