2022-09-21 Nr. BB-5536-1-01-1-01646-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4556/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01646-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aleno Piesliako, susipažinusi su nukentėjusiųjų D. S. ir R. S. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 29 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. G. baudžiamojoje byloje ir baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 29 d. nutartį ir perkvalifikuoti V. G. veiką pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo kasatoriams ir priteisti iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialo po 100 000 Eur neturtinės žalos.

Kasatorius nurodo, kad nesutinka su teismų išvadomis ir atliktu įrodymų vertinimu, nes V. G. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Įvertinus tai, kad V. G. buvo supažindintas su darbo saugos reikalavimais, vykdė darbdavio B. J. pavedimą, tokiu būdu buvo jo įgaliotas asmuo ir dėl nusikalstamo nerūpestingumo neužtikrino darbo saugos reikalavimų, tai sukėlė V. S. mirtiną traumą darbe, todėl tai atitinka BK 176 straipsnio l dalies nuostatas. Teismas nepateikė išvados ar V. G. yra netinkamas BK 176 straipsnio 1 dalies subjektas. Teismai neatsižvelgė į teismų praktiką ir netinkamai taikė neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tai įtakojo neteisingo ir nepagrįsto dydžio neturtinės žalos taikymą. Pagal teismų praktiką priteisiamos sumos panašiais atvejais siekia 30 000 Eur.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde, atkartojant apeliacinio skundo argumentus, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai (perkvalifikuotų V. G. veiką pagal BK 176 straipsnio 1 dalį). Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad klausimus, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į analogiškus nukentėjusiųjų atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinio skundo argumentus dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. G. veikos perkvalifikavimo iš BK 132 straipsnio 3 dalies į BK 176 straipsnio 1 dalį. Darytina išvada, kad kasaciniame skunde nėra išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Kasaciniame skunde ginčijama ir priteista suma neturtinei žalai atlyginti, nes, kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai taikė neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir neatsižvelgė į teismų praktiką. Šiais klausimais skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytos išsamiai motyvuotos išvados. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad teismų sprendimai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo priimti, aiškiai netinkamai taikant civilinės teisės normas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, reguliuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų D. S. ir R. S. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė

Alenas Piesliakas