2025-09-10 Nr. AB-14112-3-61-3-02207-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-782-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02207-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 51.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Y. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Y. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą (sprendimo numeris: 25S87997) atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2025 m. balandžio 7 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą (sprendimo numeris: 25S91424) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2025 m. balandžio 10 d. sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, paduodamas atsiliepimą į skundą, prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas), paduodamas atsiliepimą į skundą, prašė atmesti pareiškėjo skundą.

2025 m. gegužės 22 d. Valstybės saugumo departamentas pateikė teismui įslaptintus dokumentus, prašydamas neteikti įslaptintos informacijos proceso dalyviams susipažinti ir jos nekopijuoti (nekelti įslaptintos informacijos į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 6 d. nutartimi pripažino Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją nevieša administracinės bylos medžiaga.

III. Pareiškėjas Y. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti aplinkybę, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu Migracijos departamentas ir Valstybės saugumo departamentas negali remtis įslaptintais duomenimis, ir minėti duomenys turi būti išslaptinti.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis lemia tai, jog pareiškėjas ir jo atstovai yra vienintelės proceso šalys, negalinčios susipažinti su administracinės bylos duomenimis, pripažintais neviešais. Pareiškėjas ir jo atstovai negali įvertinti minėtų duomenų turinio ir neturi galimybės pasisakyti apie minėtų duomenų reikšmę administracinės bylos nagrinėjimui iš esmės. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, su kuo yra susiję įslaptinti duomenys. Jeigu tai yra duomenys, susiję su pareiškėjo keliama grėsme Lietuvos Respublikai, pastarasis turi turėti galimybę paneigti minėtų duomenų turinį. Jeigu tai yra duomenys, susiję su Valstybės saugumo departamento naudojamais duomenų gavimo metodais, apie minėtą aplinkybę Valstybės saugumo departamentas galėjo bent informuoti pareiškėją. Jeigu tai yra duomenys apie trečiuosius asmenis, kurie kelia grėsmę Lietuvos Respublikai ir kurių veiksmai yra analogiškai lyginami su pareiškėjo veiksmais, minėtą aplinkybę Valstybės saugumo departamentas taip pat turėjo įvardyti. Tokia situacija lemia nelygiateisę proceso šalių padėtį ir pareiškėjo teisės į teisingą teismą pažeidimą. Valstybės institucijos natūraliai yra stipresnėje pozicijoje esanti proceso šalis, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas net neturi galimybės sužinoti apie duomenų, pripažintų neviešais, pobūdį. Nežinodamas minėtų duomenų turinio, pareiškėjas negali pasinaudoti viena iš pagrindinių žmogaus teisių – teise į teisingą teismą.

Vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento priimami sprendimai negali būti grindžiami vien tik slaptais, asmeniui nežinomais, duomenimis. Negalint pareiškėjui pasisakyti apie slaptų duomenų turinį, pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir proceso šalių rungimosi principas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Migracijos departamentas teigia, kad nagrinėjamoje byloje Valstybės saugumo departamento pateikta įslaptinta medžiaga nėra vieninteliai administracinės bylos įrodymai. Tiek ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose, tiek Migracijos departamento atsiliepime į pareiškėjo skundą yra nurodytos faktinės aplinkybės bei duomenys, pagrindžiantys ginčijamus Migracijos departamento sprendimus. Nagrinėjamu atveju ginčijami Migracijos departamento sprendimai nėra grindžiami vien įslaptinta informacija. Pareiškėjas žino ginčijamų Migracijos departamento sprendimų motyvus, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturi galimybės tinkamai ginčyti Migracijos departamento sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, Valstybės saugumo departamentas nurodo, kad, teisės aktų nustatytas atvejais, vykdant priskirtas funkcijas, Valstybės saugumo departamento teikiama informacija gali būti įslaptinama ir išlikti neatskleista. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas inicijavo teisminį procesą, susijusį su pareiškėjo keliama grėsme Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, todėl šiuo atveju, administracinei bylai išnagrinėti, Valstybės saugumo departamentas turėjo pateikti teismui faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar saugumo paslaptį, ir minėti duomenys negali būti išslaptinti.

Valstybės saugumo departamentas pažymi, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas, teigdamas, jog jis ir jo atstovas negalės susipažinti su administracinės bylos įslaptintais duomenimis, negalės jų įvertinti ir dėl jų pasisakyti, pateikia tik subjektyvią faktinių aplinkybių interpretaciją. Pareiškėjas žino esminę ginčijamų Migracijos departamento sprendimų informaciją. Valstybės saugumo departamentas pateikė teismui įslaptintą informaciją kaip papildomus administracinės bylos duomenis, o ne kaip vienintelius administracinės bylos įrodymus.

Remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, Valstybės saugumo departamentas taip pat teigia, kad pareiškėjas negali spręsti dėl įslaptintų duomenų išslaptinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą (sprendimo numeris: 25S87997) atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą (sprendimo numeris: 25S91424) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Administracinės bylos nagrinėjimo metu Valstybės saugumo departamentas pateikė teismui įslaptintus dokumentus, taip pat prašydamas neteikti įslaptintos informacijos proceso dalyviams susipažinti ir jos nekopijuoti (nekelti įslaptintos informacijos į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis nevieša administracinės bylos medžiaga.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 140 straipsnio 5 dalis nustato, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos dėl išslaptinimo.

ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

ABTĮ 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ABTĮ nuostatos expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) neįtvirtina galimybės proceso dalyviams apskųsti teismo nutarties pripažinti administracinės bylos duomenis neviešais ir neleisti proceso šalims susipažinti su minėtais duomenimis. Taip pat minėta nutartis neužkerta kelio tolimesniam administracinės bylos nagrinėjimui iš esmės. Proceso dalyviams nesutinkant su teismo nutartimi pripažinti administracinės bylos duomenis neviešais ir neleisti proceso šalims susipažinti su minėtais duomenimis, minėtos nutarties pagrįstumas gali būti vertinamas administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-388-629/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-78-520/2025; kt.).

Įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pobūdį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad minėta nutartis neužkerta kelio tolimesniam administracinės bylos nagrinėjimui iš esmės. Atsižvelgdama į įvardytą išvadą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepažeidžia ir neapriboja pareiškėjo ar kitų proceso dalyvių teisių, inter alia (be kita ko) teisės į tinkamą teismo procesą. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priėmus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, administracinė byla buvo ir yra nagrinėjama iš esmės toliau. Tai reiškia, kad pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, galėjo išdėstyti argumentus, susijusius su galbūt nepagrįstais viešumo principo ir pareiškėjo galimybių ginčyti administracinės bylos duomenis ribojimais, apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo procesinio sprendimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjui nurodžius įvardyto pobūdžio argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas galės būti vertinamas administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka metu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-78-520/2025; 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-177-968/2025; kt.).

ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Atsižvelgdama į atliktą išvadą, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas buvo nepagrįstai priimtas nagrinėti. Todėl šiuo atveju apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi ir 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo Y. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė