2022-04-13 Nr. AB-22500-4-28-3-00521-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. M., jo atstovei advokatei I. A., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovui R. B.,
Legislator headnote
AI generated2022-04-13 Nr. AB-22500-4-28-3-00521-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. M. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-2044-789/2022
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00521-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. M., jo atstovei advokatei I. A.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovui R. B.,
vertėjui H. I.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. M. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. M. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 birželio 15 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
2. Centras nurodė, kad 2021 m. spalio 13 d. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams perdavė (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie buvo sulaikyti vykstantys iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką automobiliu MB, kurį vairavo Vokietijos Respublikos pilietis A. R., gim. (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnams užsieniečiai pateikė (duomenys neskelbtini) piliečių pasus: M. A. M. pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo Šengeno valstybių vizų.
Užsieniečiai buvo sulaikyti, kadangi kontrolės metu negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lenkijos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad užsieniečiai 2021 m. spalio 12 d. apie 2.50 val. Burbiszki vietovėje neteisėtai kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Atsižvelgiant į sulaikymo vietovę Lenkijos Respublikoje ir užsieniečių nurodytas patekimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes (per upę), tikėtina, kad užsieniečiai neteisėtai kirto valstybės sieną per Maros upę Kapčiamiesčio pasienio užkardos saugomame valstybės sienos ruože, ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdami dokumentų, suteikiančių leidimą būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje ir esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Alytaus apylinkės teismas pagal Tarnybos 2021 m. spalio 14 d. teikimą Nr. IT-19/2021 nusprendė (duomenys neskelbtini) pilietį M. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikyti 3 mėnesiams, apgyvendinant Užsienietį Tarnyboje, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. 2022 m. vasario 23 d. Migracijos departamentas pateikė atsakymą Nr. 10 K-7226, jog užsieniečio prieglobsčio prašymas yra grąžinamas, nes prašymas pateiktas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d.
įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 22 punkto nuostatoje, kuria remiantis, neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymas suteikti prieglobstį privalo būti pateiktas nedelsiant (supažindintas 2022 m. vasario 24 d.). Kadangi Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra iki galo išaiškinti, todėl buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Centro teigimu, egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėtas Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebuvo pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, jo atžvilgiu ir toliau gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.
3. Užsienietis nurodė, kad su teikimu nesutinka. Užsieniečio įgaliotas atstovas prašė teikimą atmesti, kadangi yra prašoma skirti griežčiausią iš alternatyvių sulaikymui priemonių. Prašė taikyti švelnesnę priemonę, kuri leistų asmeniui judėti už Tarnybos ribų.
II. 4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. kovo 15 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. birželio 15 d., bet ne ilgiau, iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
5.1. Užsienietis kartu su kitais asmenimis buvo neteisėtai gabenamas iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją automobiliu, vairuojamu Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio, bei buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Jis neteisėtai pateko į Lenkijos Respubliką, kirsdamas Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienas neleistinoje vietoje, t. y. ne per oficialų sienos perėjimo punktą. Pagal bylos duomenis, jis taip pat neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, tačiau Lietuvos Respublikoje nebuvo sulaikytas. Visi šie duomenys rodė, kad jo vykimo tikslas buvo ir yra Vokietijos Federacinė Respublika, o ne Lietuvos Respublika. Užsienietis pateikė savo asmens dokumentą.
5.2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu netenkino prašymo dėl užsieniečio sulaikymo, konstatavęs, kad, remiantis 2020 m. birželio 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Nr. 036/20, laikytina, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, kurio, kaip prieglobsčio prašytojo, nėra pagrindo sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais. Teismas užsieniečiui skyrė Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki kol bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 2021 m. gruodžio 14 d.
5.3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 2022 m. kovo 14 d.
6. Teismas, spręsdamas teikimo tenkinimo klausimą, atsižvelgė į tai, jog Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Jo vykimo tikslas buvo ne Lietuvos Respublika, o Vokietijos Federacinė Respublika. Teismas nenustatė, kad Užsienietis ruošiasi likti Lietuvos Respublikoje, todėl darė išvadą, kad švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės jam skyrimas, leidžiant judėti Lietuvos Respublikoje, nepadės pasiekti šios priemonės tikslų, t. y. užtikrinti, kad Užsienietis liktų Lietuvos Respublikoje, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nėra priėmęs sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra iki galo išaiškinti, tačiau asmuo laikytinas prieglobsčio prašytoju. Teismo vertinimu, Užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 5 d. 2, 3, 4, 12, 13 p.).
III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio teismo rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir taikyti Užsieniečio atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
8. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog jis yra pateikęs savo asmens dokumentų originalą, taigi jo asmenybė yra nustatyta. Jis geranoriškai bendradarbiauja su valstybės institucijomis. Akcentuoja, jog atsakovas patvirtino, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, tai reiškia, kad jis bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.
9. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime paminėta aplinkybė, jog užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, kirsdamas sieną esant paskelbtai ekstremaliai padėčiai dėl migrantų antplūdžio, yra visiškai neaktuali ginčo byloje, nes šis asmuo nežinojo apie tai, kad Lietuvoje yra paskelbta ypatinga padėtis, jis taip pat nežinojo, kad kirto Lietuvos Respublikos sieną.
10. Pareiškėjas pažymi, kad jo apgyvendinimas nuo atvykimo į Lietuvą momento de facto laikytinas sulaikymu, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna šiltą maistą, gali nusiprausti ir t. t. Šiuo atveju pati taikoma priemonė yra įvardijama kaip ribojanti asmenų judėjimą („nesuteikiant judėjimo laisvės“). Byloje nėra ginčo, jog užsienietis gali judėti tik itin mažoje teritorijoje (net ne visoje apgyvendinimo įstaigos teritorijoje, o tik jos dalyje). Taigi pareiškėjas jau ilgą laiką yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjas buvo apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre, kuriame esančias sąlygas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atlikęs patikrinimą ir viešai paskelbęs savo išvadas, pripažino nežmoniškomis. Tai, kad laisvė judėti yra ribojama maksimaliai, nėra (duomenys neskelbtini) gyventojams įprasto maisto, jokios asmeninės erdvės, vyksta nuolatinė kontrolė ir kiti akivaizdūs pažeidimai, užfiksuoti Seimo kontrolieriaus ataskaitoje, leidžia pagrįstai teigti, kad nuo Užsieniečio perdavimo Lietuvai momento (2021 m. spalio 13 d.) jau daugiau kaip pusę metų yra suvaržyta Užsieniečio laisvė, nors tik išimtinais atvejais Įstatymas leidžia suvaržyti prieglobsčio prašytojų teises ilgesniam laikotarpiui.
11. Pareiškėjas akcentuoja ir tai, kad nors ilgą laiką gyvena sulaikymo sąlygomis, jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas ne dėl jo kaltės – Migracijos departamentas nepateisinamai ilgai neužregistravo Užsieniečio prieglobsčio prašymo, jo neapklausė ir neatliko jokių veiksmų jo prieglobsčio prašymo byloje.
12. Pareiškėjo nuomone, Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis, o pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu. Pareiškėjas nurodo, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba kitos įstatyme numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam bent minimaliai pačiam pasirūpinti savimi, savo buitimi bei psichine sveikata, kuri dėl slegiančių sulaikymo sąlygų ženkliai progresuoja ir blogėja.
13. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo argumentas, jog užsienietis neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje, yra apsimestinis ir formalus. Akivaizdu, jog galimybė tokius santykius užmegzti ir puoselėti yra tik tokiu atveju, jei asmuo gali laisvai bendrauti ir judėti, o ne būti nuolat prižiūrimas pareigūnų, kai jam nepagrįstai suvaržyta laisvė.
14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarauja, jog Užsieniečio atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
15. Centras pažymi tai, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra iki galo išaiškinti. Tačiau, Centro nuomone, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui, Užsienietis yra pateikęs savo asmens dokumentų originalą, jo asmenybė yra nustatyta, Užsienietis nedaro jokių pažeidimų, bei kitas aplinkybes, jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas Centro teikimas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.
17. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, nustatęs, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai, kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, jo vykimo tikslas buvo ne Lietuvos Respublika, o Vokietijos Federacinė Respublika. Teismas nenustatė, kad Užsienietis ruošiasi likti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra iki galo išaiškinti, tačiau asmuo laikytinas prieglobsčio prašytoju. Teismas skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad yra pateikęs savo asmens dokumentų originalą, jo asmenybė yra nustatyta, jis geranoriškai bendradarbiauja su valstybės institucijomis. Akcentuoja, jog atsakovas patvirtino, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, taigi jis bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Pareiškėjas nurodo, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba kitos įstatyme numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės.
19. Įstatymo 115 straipsnis 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
21. Esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą reguliuoja Įstatymo 14019 straipsnis.
22. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
23. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143‑3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575‑6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
25. Byloje nėra duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą nurodo, kad asmuo teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, yra pateikęs savo pasą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies ir 14019 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečiui iš esmės gali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose.
26. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės nenustatant judėjimo laisvės ribojimų taikymo, atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaitą Nr. NKP-2021/1‑4 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre“, pagal kurią nustatyta, jog, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę Centre, užsieniečiai gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis. Pažymėtina, jog ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus Centre, vertintas kaip de facto sulaikymas (žr. 2022 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1221-520/2022, 26 p.; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1512-552/2022, 33 p.).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį, tikslą, pažymi, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus Centre, nagrinėjamu atveju nėra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios sulaikymui priemonės tikslą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, skiriant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. A. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti.
Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2022 m. birželio 15 d., bet ne ilgiau, iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. M. teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis
Milda Vainienė