c52ac3a7-86ea-490a-bc8e-9654af3fc93b · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6-835/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02549-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1.; (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.16.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.6.1. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 3 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant atsakovo K. B. atstovei advokatei V. T., atsakovo S. V. atstovei advokato padėjėjai R.

U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,M.“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,G.“, K. B., S. V. dėl prievolės pripažinimo solidaria, trečiasis asmuo I. K.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti prievolę atlyginti I. K. (ankstesnė pavardė – Å .) 40433,00 Eur turtinę ir 10000,00 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl jos sutuoktinio R.

G. 2014 m. liepos 2 d. žūties, kurios dydis nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, solidaria uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M.“, UAB „G.“, K. B. ir S. V. prievole bei priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas išlaidas. Ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2014 m. liepos 2 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo trečiojo asmens I. K. sutuoktinis R.

G., dirbęs atsakovės įmonėje UAB „G.“ elektros sistemų elektromechaniku. 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 Alytaus rajono apylinkės teismas nustatė, kad K. B. ir S. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, iÅ¡ dalies patenkino trečiojo asmens I. K. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ UAB „M.“ (kaltinamųjų darbdavio) priteisė 40433,00 Eur turtinei žalai ir 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ä®siteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, kuriuo trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „M.“ priteista 40433,00 Eur turtinei žalai ir 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovams pripažinti prievolę atlyginti trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ dėl sutuoktinio mirties solidaria. Trečiajam asmeniui žala buvo padaryta bendrais atsakovų veiksniais, todėl bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

Reikalavimas kildintinas iÅ¡ to, kad žala trečiajam asmeniui buvo priteista iÅ¡ vienos ieÅ¡kovės vadovaujantis vien Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 111 straipsnio l dalimi, nustatančia, kad civiliniu atsakovu baudžiamajame procese gali bÅ«ti tik asmuo, materialiai atsakingas už nusikalstama kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ , Å¡iuo atveju – nuteistųjų K. B. ir S. V. darbdavys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos deliktinę atsakomybę kildina ne vien iÅ¡ nusikalstamos veikos.

IÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo vertinami tik atsakovų K. B. ir S. V. veiksmai baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti bei nevertinti atsakovės UAB „G.“ veiksmai, buvę priežastiniame ryÅ¡yje žalai atsirasti. R. G. žūtį ir atsiradusias pasekmes sÄ lygojo ne tik S. V. ir K. B. veiksmai. Atsakovė UAB „G.“, kaip ir nuteistieji atsakovai K. B. ir S. V., yra atsakinga dėl atsiradusių pasekmių – trečiojo asmens sutuoktinio žūties ir dėl to atsiradusios žalos.

UAB „G.“ yra žuvusiojo darbdavys, kuris privalėjo užtikrinti darbuotojų saugias darbo sÄ lygas ir sveikatÄ . Tuo atveju, jei atsakovė UAB „G.“ bÅ«tų tinkamai organizavusi darbus ir laikiusis saugų darbÄ reglamentuojančių teisės normų, nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų kilęs. Atsakovės neveikimas negali bÅ«ti pateisinamas, todėl yra pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę. Atsakovės UAB „G.“ kaltę ir atsakomybę dėl žalos kilimo įrodo raÅ¡ytiniai įrodymai: 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1505 (toliau – ir aktas), kuriuo buvo nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje, t. y.

UAB „G.“, nepakankamumas. Prieš pradedant darbus R. G. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl ko atsidūrė pavojingoje stiklų lakštų virtimo zonoje ir buvo mirtinai traumuotas. Atsakovė UAB „G.“ netinkamai organizavo darbus, t. y. tose pačiose patalpose, toje pačioje darbo vietoje darbus vykdydami du darbdaviai (UAB „G.“ ir UAB „M.“), nesant bendro susitarimo, netinkamai įgyvendino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, neinformavo vienas kito bei darbuotojų apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbo vietose.

Tarp atsakovės UAB „G.“ neveikimo ir pasekmių (atsiradusios žalos) yra priežastinis ryÅ¡ys. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, patvirtindamas Nelaimingo atsitikimo darbe akto teisėtumÄ , papildomai 2016 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA-1051-525/2016 pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSÄ®) 11 straipsnio 1 dalį, bÅ«tent darbdavio, Å¡iuo atveju UAB „G.“, pareiga buvo sudaryti darbuotojui saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais.

Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiÅ¡kia darbdavio neteisėtÄ neveikimÄ ir tai yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybė sÄ lygų. K. B. ir S. V. kaltė dėl padaryto nusikaltimo neeliminuoja taip pat ir žuvusiojo darbdavio UAB „G.“ civilinės atsakomybės. Atsakovė, neįvykdydama savo pareigos užtikrinti saugias darbo sÄ lygas, netiesiogiai lėmė žalos padarymÄ trečiajam asmeniui (netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys). Kadangi ne tik ieÅ¡kovė, bet ir atsakovai yra kalti dėl nelaimingo atsitikimo kilimo, dėl ko žuvo trečiojo asmens sutuoktinis ir atsirado žala (priežastinis ryÅ¡ys), prievolė atlyginti trečiajam asmeniui žalÄ pripažintina solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovų prievole.

Žalos dydis trečiajam asmeniui yra nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi. Atsakovės UAB ,,G.“ atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti UAB „M.“ prievolę atlyginti 40433,00 Eur turtinę ir 10000,00 Eur neturtinę žalÄ trečiajam asmeniui solidaria ieÅ¡kovės ir visų atsakovų Å¡ioje byloje prievole yra nepagrįstas, juo siekiama vilkinti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymÄ .

IeÅ¡kovės prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ trečiajam asmeniui atsirado įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017. Minėtoje baudžiamojoje byloje kaltais dėl R. G. neatsargaus gyvybės atėmimo buvo pripažinti ieÅ¡kovės darbuotojai K. B. ir S. V. (ne UAB „M.“ ir ne UAB „G.“). IeÅ¡kovės prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ teismo pripažinta atsiradusia deliktinės atsakomybės pagrindu, o ne vien tik remiantis BK 111 straipsniu.

Įstatymas nenumato galimybės pripažinti prievolės solidaria, kai tokia prievolė jau yra nustatyta teismo sprendimu, pritaikius civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas. Ieškovės prievolė trečiajam asmeniui negali būti atskirai pripažinta solidaria, kadangi tai prieštarautų baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 teismų sprendimais atliktam civilinės atsakomybės dėl žalos trečiajam asmeniui įvertinimui ir taikymui. Ieškovė turi teisines priemones regreso tvarka iš savo darbuotojų reikalauti atlyginti jos patirtus nuostolius, kadangi tik S. V. ir K.

B. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 buvo pripažinti kaltais dėl R. G. gyvybės atėmimo, todėl ji pasirinko netinkamÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kinį nukreipdama prieÅ¡ UAB „G.“. Nepagrįstai ieÅ¡kovė remiasi 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505, teigdama, jog jis patvirtina, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp UAB „G.“ neveikimo ir atsiradusios žalos. Jis laikytinas tik vienu iÅ¡ įrodymų dėl R. G. mirties priežasčių. Jame yra nurodytos priežastys, kurios tik galėjo įtakoti nelaimingÄ atsitikimÄ , tačiau nebuvo nustatinėjama, kuri iÅ¡ Å¡ių priežasčių yra labiausiai ir tiesiogiai susijusi su nelaimingu atsitikimu, taigi ir su žalos trečiajam asmeniui padarymu.

NelaimingÄ atsitikimÄ ir žalos trečiajam asmeniui padarymÄ lėmė ne UAB ,,G.“ veiksmai organizuojant darbÄ , o Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, pasireiÅ¡kęs UAB „M.“ darbuotojų K. B. ir S. V. veiksmais, hidrauliniu vežimėliu ir tÄ Å¡u stumiant stovÄ su nesutvirtintais stiklų paketais. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, ikiteisminio tyrimo metu, pagal 2015 m. kovo 23 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užduotį atlikti techninį darbų saugos tyrimÄ , Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2015 m. birželio 5 d. specialisto T.

D. iÅ¡vadÄ Nr. 11-674(15) (toliau – ir iÅ¡vada), kurioje nurodyta, kad tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nelaimingu atsitikimu ir padaryta žala yra netinkamai panaudotas įrenginys, kurį panaudojo bÅ«tent UAB „M.“ darbuotojai, už organizacinius pažeidimus, kurie taip pat įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ , gali bÅ«ti atsakinga tik UAB „M.“, kadangi tik jos darbuotojai turėjo bÅ«ti instruktuoti apie tai, kaip saugiai atlikti stelažo perkėlimo/perstÅ«mimo darbus. Nukentėjęs asmuo R.

G. neturėjo pagal savo darbo funkcijas atlikti stelažo perkėlimo/perstÅ«mimo darbų, taigi Å¡ios instrukcijos jam netaikytinos. Teismui nustačius, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo bÅ«tent atsakovų K. B. ir S. V. veiksmai, už turtinę ir neturtinę žalÄ trečiajam asmeniui atsakinga yra UAB „M.”. Tik ieÅ¡kovė turi prisiimti atsakomybę dėl trečiajam asmeniui kilusios žalos dar ir todėl, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei priklausančiu hidrauliniu vežimėliu, kuris laikytinas padidinto pavojaus Å¡altiniu, atsakovai K.

B. ir S. V. atliko veiksmus, kurie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. G. žūtimi. Nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad stelažo transportavimo darbams buvo panaudotas darbo įrenginys, kuris nėra pritaikytas tiems veiksmams atlikti. Todėl atsakovės UAB „G.“ tariamas neveikimas (neva, nepakankamas žuvusiojo instruktavimas) nėra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Be to, atsakovė ir negalėjo instruktuoti savo darbuotojo dėl darbų, kurie jam net nebuvo priskirti.

Pirmiausia UAB „M.“ privalėjo užtikrinti, jog jai priklausantis padidinto pavojaus šaltinis būtų naudojamas pagal paskirtį bei tai, kad UAB „M.“ darbuotojai nepažeistų saugaus darbo reikalavimų bei neatliktų neteisėtų veiksmų, kurie buvo pripažinti baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017. Atsakovo K. B. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, jog UAB ,,G.“ nepagrįstai teigia, kad jos atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbo vietoje nepatvirtina Nelaimingo atsitikimo darbe aktas bei administracinių teismų sprendimai, nes jie nenustatinėjo UAB ,,G.“ atsakomybei kilti pagrindų ir administracinio teismo sprendimo reikšmė tik ta, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra paliktas galioti.

Nelaimingo atsitikimo darbe akto 11 punkte yra konkrečiai išdėstytos nelaimingo atsitikimo priežastys: UAB ,,G.“ saugos ir sveikatos darbe kontrolės nepakankamumas, žuvusio darbuotojo nesupažindinimas su saugos reikalavimais darbo vietoje, dėl ko, lakštų virtimo zonoje buvo mirtinai traumuotas darbuotojas, UAB ,,G.“ ir UAB ,,M.“ netinkamas darbų organizavimas, saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Iš ieškovės žala priteista teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 111 straipsnio 1 dalimi.

CK atsakomybė siejama ne tik su nusikalstama veika ir teismo nuosprendžiu. Nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi Å¡ių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalÄ padariusių asmenų neteisėtumo kriterijai. Baudžiamojoje byloje buvo vertinti tik K. B. ir S. V. veiksmai, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo vertinti UAB ,,G.“ ir UAB ,,M.“ veiksmai, kurie buvo priežastimi nelaimingam atsitikimui darbe kilti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008 konstatuota, kad yra pagrindas kilti atsakovo deliktinei atsakomybei, kadangi iki įvykusios nelaimės, kuri iÅ¡ esmės labai panaÅ¡i kaip ir Å¡ioje byloje – darbo vietoje buvo nužudytas žmogus, įmonė nesiėmė priemonių užtikrinti saugių darbo sÄ lygų, kurios galėjo padėti iÅ¡vengti nelaimingo įvykio.

K. B. ir S. V. pripažinimas kaltais, nepaÅ¡alina darbdavio atsakomybės dėl neteisėto neveikimo. UAB ,,G.“ nevykdydama savo pareigos užtikrinti tinkamas darbo sÄ lygas, netiesiogiai lėmė žalos padarymÄ . Tai yra netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Dėl netiesioginio priežastinio ryÅ¡io kaltė yra ir atsakovės UAB ,,G.“, kurios neveikimas ir padėjo kilti nelaimingam atsitikimui. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo procesiniame sprendime konstatuota, kad UAB ,,G.“ neteisėti veiksmai yra neveikimas.

Pareiga sudaryti saugias darbo sÄ lygas visuomet tenka darbdaviui. Darbdavys, nesilaikydamas pareigos instruktuoti darbuotojÄ , kuris dirbo kito darbdavio patalpose, nesupažindinęs darbuotojo su rizikos veiksniais darbo vietoje, neatliko jam priskiriamos pareigos, kas prilyginama nusikalstamam neveikimui. Teismas sprendimu nustatė, kad turėjo bÅ«ti įmonių susitarimas kaip bus atliekami darbai, tačiau tokio susitarimo tarp įmonių nebuvo, todėl konstatuota, kad įmonėse nebuvo tinkamo darbų organizavimo. UAB ,,G.“ veiksmai dėl kontrolės įmonėje nepakankamumo buvo nustatyti ir pripažinti kaip neveikimas.

Pati UAB ,,G.“ yra pripažinusi, kad nelaimingo įvykio metu buvo ir jos darbuotojo – nukentėjusiojo R. G. didelis neatsargumas, kurį numato CK 6.282 straipsnio 1 dalis, kai didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. UAB ,,G.“ tvirtina, kad nukentėjęs R. G. pats kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau jeigu UAB ,,G.“ bÅ«tų įvykdžiusi savo pareigas, atitinkamai kontroliavusi savo darbuotojų darbÄ ieÅ¡kovės patalpose, tinkamai organizavusi darbÄ , Å¡io įvykio iÅ¡ viso nebÅ«tų buvę, R.

G. nebÅ«tų buvęs toje darbo vietoje, kuri nėra jo tiesioginio darbo vieta, ir bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingo atsitikimo. IeÅ¡kovei atlyginus trečiajam asmeniui žalÄ , regreso tvarka ieÅ¡kinys bus nukreiptas tiek K. B., tiek ir S. V. atžvilgiu, o tai jiems bÅ«tų nepakeliama naÅ¡ta, bÅ«tų neteisinga pagal protingumo kriterijus, įtvirtintus civilinėje teisėje, nes ne jie vieni kalti dėl Å¡io įvykio. Atsakovo S. V. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. PaaiÅ¡kino, kad UAB ,,G.“ darbuotojo R.

G. žūtis įvyko 2014 m. liepos 2 d. Teismas iÅ¡nagrinėjo K. B. ir S. V. atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje jie dėl R. G. žūties pripažinti kaltais ir nuteisti, iÅ¡ UAB ,,M.“ priteista žala. Baudžiamojoje byloje nebuvo įvertinti UAB ,,G.“ veiksmai, kurie buvo priežastimi kilti nelaimingam atsitikimui. Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios civilinėje byloje. IÅ¡ UAB ,,M.“ priteista trečiajam asmeniui turtinė ir neturtinė žala, virÅ¡ijanti 50000,00 Eur yra pakankamai didelė.

UAB ,,M.“ turi teisę nukreipti regreso tvarka žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ darbuotojų. Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuotos priežastys, lėmusios R. G. žūtį. Nustatyta, kad abi įmonės UAB ,,M.“ ir UAB ,,G.“ padarė pažeidimus, netinkamai organizavo darbus, abiejų įmonių darbe nebuvo kontrolės. UAB ,,G.“, kaip darbdavys, turėjo sudaryti pakankamai saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas, turėjo darbuotojus instruktuoti dėl darbo sÄ lygų ir galimų rizikų darbo vietoje, apmokyti dirbti su keltuvais, kas nebuvo padaryta.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtino Nelaimingo atsitikimo darbe akto teisėtumÄ ir nurodė, kad UAB ,,G.“ turėjo pareigÄ sudaryti saugias sÄ lygas darbuotojams darbo vietoje, Å¡ios pareigos nevykdymas laikytinas žuvusio darbuotojo darbdavio neteisėtu neveikimu. Tiek abu atsakovai K. B. ir S. V., tiek ir abi įmonės UAB ,,M.“ ir UAB ,,G.“ yra kalti civilinės teisės prasme dėl neteisėtų veiksmų ir nepakankamo rÅ«pestingumo. Ä®monės, nesilaikydamos nustatytų darbo saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, netinkamai organizavo darbÄ , nesusitarė dėl dviejų darbdavių darbo vienoje darbo vietoje, nevykdė vidinės kontrolės, dėl ko darbuotojai nebuvo pakankamai instruktuoti dėl savo elgesio darbe, veikimo ar neveikimo pavojingoje zonoje darbo vietoje, todėl atsirado sÄ lygos nusikalstamiems veiksmams padaryti bei žalai atsirasti.

Tarp įmonių neteisėtų veiksmų ir atsiradusių itin skaudžių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys, kurio pakanka civilinei atsakomybei kilti. S. V. bÅ«tų naudinga, kad teismas pripažintų prievolę solidaria ir priteistų žalos atlyginimÄ trečiajam asmeniui ne tik iÅ¡ atsakovų K. B. ir S. V., bet ir iÅ¡ dviejų įmonių UAB ,,M.“ ir UAB ,,G.“. Tokiu atveju S. V., kurio materialinė padėtis yra sunki, sumažėtų piniginė naÅ¡ta atlyginant žalÄ . Trečiojo asmens I.

K. atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti visiÅ¡kai, kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ . Nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistųjų K. B. ir S. V. veiksmuose yra BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo požymiai, tarp jų veiksmų (pažeidžiant UAB „M.“ direktoriaus įsakymais patvirtintų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus stiklo paketų transportavimas tam nepritaikytu įrenginiu) ir atsiradusių padarinių (žalos) (R. G. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Nuteistieji K. B. ir S. V. įvykio metu, kai buvo padaryta žala, buvo darbo vietoje, dirbo, t. y. veikė ne savo asmeniniais interesais kaip privatÅ«s asmenys, o atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu; abu jie dirbo UAB „M.“, t. y. su UAB „M.“ juos siejo darbo santykiai. Tuo tarpu UAB „G.“ su nuteistaisiais nesiejo nei darbo, nei kokie nors kitokie teisiniai santykiai ir ji nėra materialiai atsakinga už nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Nors atsakovai K. B. ir S. V. sutinka su ieÅ¡kiniu, motyvuojant tuo, kad UAB „M.“ sumokėjus trečiajam asmeniui priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , regreso tvarka Å¡i žala bus iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ atsakovų.

Å ie teiginiai visiÅ¡kai nepagrįsti ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja pačių atsakovų interesams, nes su jais nebuvo sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys. Darbuotojas privalo atlyginti visÄ dėl jo kaltės darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , kai su juo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Žala, sukelta trečiajam asmeniui yra atsakovų K. B. ir S. V. nusikalstamos veikos dėl neatsargumo pasekmė. Pagal darbdavio regresinius reikalavimus kaltas darbuotojas atsako pagal bendrÄ sias materialinės atsakomybės taisykles – ribotai.

Darbuotojo materialinės atsakomybės dydis ribojamas trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais. UAB „M.“ regreso teisės į atsakovų apimtis nesutaptų su trečiajam asmeniui sumokėtų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimų dydžiais. Be to regresine tvarka priteistinos žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo Å¡iÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl kito asmens kaltės, atlyginęs asmuo. Tačiau tai nereiÅ¡kia, jog sumokėto ir regreso tvarka reikalaujamo žalos atlyginimo suma negali bÅ«ti peržiÅ«rima, ginčijama ar mažinama.

Teisminėje praktikoje formuojama pozicija, suteikianti teismui teisę mažinti darbdaviui priteistinos žalos atlyginimÄ , taikytina tiek darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės, tiek darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės atvejais, iÅ¡skyrus atvejį, kai žala padaroma tyčiniais veiksmais. Akivaizdu, kad atsakovų interesai Å¡ioje byloje buvo atstovaujami netinkami. IeÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai yra pareiÅ¡kusi visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį dėl prievolės pripažinimo solidaria, akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti įsiteisėjusio Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, vykdymÄ .

Todėl ieÅ¡kovei UAB „M.“ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį dėl prievolės pripažinimo solidaria praÅ¡o skirti 5000,00 Eur baudÄ ir 50 procentų, t. y. 2500,00 Eur Å¡ios baudos paskirti trečiajam asmeniui I. K.. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 2 d. UAB „M.“ teritorijoje, atlikdamas prieÅ¡gaisrinės apsaugos signalizacijos montavimo darbus, nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo UAB „G.“ darbuotojas, trečiojo asmens I.

K. sutuoktinis R. G.. Alytaus rajono apylinkės teismas dėl įvykio kaltais pripažino ir 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 nuteisė UAB „M.“ darbuotojus, Å¡ioje byloje bendraatsakoviais patrauktus K. B. ir S. V., taip pat iÅ¡ dalies patenkino I. K. ieÅ¡kinį ir iÅ¡ UAB „M.“ priteisė 40433,00 Eur turtinę ir 10000,00 Eur neturinę žalÄ . Teismo nuosprendis įsiteisėjęs. IeÅ¡kovė UAB „M.“ ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje nurodo, kad asmens pripažinimas kaltu baudžiamosios teisės požiÅ«riu nepaÅ¡alina darbdavio civilinės atsakomybės dėl neteisėto neveikimo ir siekia įrodyti UAB „G.“ kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe bei tokiu bÅ«du pasidalinti kilusiÄ atsakomybę ir žalos atlyginimo prievolę, reikÅ¡dama reikalavimÄ pripažinti prievolę atlyginti 40433,00 Eur turtinę ir 10000,00 Eur neturinę žalÄ trečiajam asmeniui I.

K. solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovų UAB „G.“, K. B. ir S. V. prievole. Dėl prievolės pripažinimo solidaria Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymas numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje.

Teisiamųjų veiksmai baudžiamojoje byloje buvo vertinami tik baudžiamojo proceso ir tik baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. Nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi Å¡ių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalÄ padariusių asmenų neteisėtumo kriterijai ir Å¡alys. IÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo vertinami vien K. B. ir S. V. veiksmai baudžiamosios teisės aspektu ir liko visiÅ¡kai neįvertinti kiti veiksniai, nulėmę nelaimingo atsitikimo kilimÄ ir asmens žūtį.

Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu atsakovės UAB „G.“ veiksmai gali būti teisėti, kaip šiuo atveju ir yra, o civilinės – neteisėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose leidžia spręsti, kad trečiojo asmens pripažinimas kaltu nepašalina darbdavio atsakomybės dėl neteisėto neveikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008, 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

CK nustato, kad civilinė atsakomybė kyla nustačius taip pat ir netiesioginį priežastinį ryšį: kai žala atsiranda ne betarpiÅ¡kai iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. CK 3K-3-476/2008 teismas nurodė, kad darbdavio neteisėtas neveikimas ir nepakankamas nerÅ«pestingumas užtikrinant saugias darbo sÄ lygas sudarė palankias sÄ lygas nusikaltimui padaryti, dėl to tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (darbuotojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, pakankamas darbdavio civilinei atsakomybei kilti.

Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens pripažinimas kaltu dėl nusikalstamos veikos nepaÅ¡alina darbdavio atsakomybės dėl neteisėto neveikimo. Nors atsakovė UAB „G.“ neigia vien priežastinio ryÅ¡io tarp jos kaltės ir pasekmių buvimÄ ir neneigia nustatytų teisės aktų pažeidimų, kuriais neužtikrino savo darbuotojui saugių darbo sÄ lygų, tačiau ieÅ¡kovė, įrodinėdama ieÅ¡kinį, taipogi teikia argumentus, įrodančius atsakovės kaltę, pasireiÅ¡kusiÄ neveikimu ir nerÅ«pestingumu, nes darbdavys neveikė taip, kaip darbdavį įpareigoja veikti įstatymas.

CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io sampratÄ , nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryÅ¡io samprata.

Priežastinio ryÅ¡io lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslÄ kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima iÅ¡skirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sÄ lyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo.

Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ .

Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys bÅ«tų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryÅ¡ys yra civilinės atsakomybės sÄ lyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikÅ¡tų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti.

Å i taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryÅ¡iui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti.

Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Teismas iÅ¡reikalavo ir prijungė nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagÄ , kurios raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina atsakovės UAB „G.“ kaltę ir priežastinį ryšį dėl nelaimingo atsitikimo kilimo. IÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ 2015 m. vasario 3 d.

Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505 konstatuotos nelaimingo atsitikimo kilimo priežastys, įtakojusios nelaimingo atsitikimo kilimÄ ir R. G. žūtį:

1) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Prieš pradedant darbus R. G. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje, Naujoji g. 130, Alytuje, dėl to atsidūrė pavojingoje stiklų lakštų virtimo zonoje ir buvo mirtinai traumuotas. Tuo pažeista DSSĮ 25 straipsnio 4 punkto bei 27 straipsnio 1 dalies nuostatos.

2) Netinkamas darbų organizavimas. Tose pačiose patalpose, toje pačioje darbo vietoje darbus vykdydami du darbdaviai (UAB „G.“ ir UAB „M.“), nesant bendro susitarimo, netinkamai įgyvendino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, neinformavo vienas kito bei darbuotojų apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbo vietoje. Tuo pažeidė DSSĮ 30 straipsnio nuostatos.

3) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. UAB „M.“ darbuotojai K. B. ir S. V. stovÄ perstÅ«minėjo su nesutvirtintais (neapriÅ¡tais) stiklų lakÅ¡tais bei neįsitikinę, kad pavojingoje zonoje nėra paÅ¡alinių žmonių. Tuo pažeidė Hidraulinio vežimėlio naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16, patvirtintos UAB „M.“ direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. DS-11/1, 28 punktÄ bei Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos vykdant pakrovimo – iÅ¡krovimo darbus, patvirtintos UAB „M.“ direktoriaus 2005 m. rugsėjo 4 d.

įsakymu Nr. 4, 4.7 punktÄ . Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. birželio 5 d. iÅ¡vadoje Nr. 11-674(15) nurodyta, kad nukentėjęs asmuo R. G. neturėjo pagal savo darbo funkcijas atlikti stelažo perkėlimo/perstÅ«mimo darbų. Tai tik patvirtina, kad jeigu UAB „G.“ bÅ«tų tinkamai instruktavusi savo darbuotojÄ , bÅ«tų buvusi pakankama vidinė kontrolė, tinkamas darbų organizavimas ir darbuotojas bÅ«tų laikęsis nustatytos darbo tvarkos, ir atlikęs tik jam pavestus darbus, o ne dirbęs kitų darbus, tuomet nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų įvykęs. Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju atsakovė, neįvykdydama savo pareigos užtikrinti saugias darbo sÄ lygas, netiesiogiai lėmė žalos padarymÄ (netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys).

Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais – Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505, įrodyta, kad R. G. žūtį lėmė kelių asmenų veiksmai. Atsakovė UAB „G.“, nesutikdama su reikalavimu, nurodė, kad nuosprendžiu atsiradusi prievolė ieÅ¡kovei negali bÅ«ti pripažinta solidaria prievole, nes toks reikalavimas nėra tapatus reikalavimui atlyginti žalÄ , be to, nėra visų sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o bÅ«tent – nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir trečiajam asmeniui padarytos žalos.

IeÅ¡kovė turi regreso teisę į žalÄ padariusius asmenis. Žala trečiajam asmeniui I. K. dėl sutuoktinio žūties kilo ne tik dėl nuteistų K. B. ir S. V., bet taip pat ir dėl kitų asmenų kaltės, t. y. žala padaryta kelių asmenų kaltais veiksmais. Ä®rodžius visų asmenų, dėl kurių veiksmų (neveikimo) kilo nelaimingas atsitikimas, dėl ko žuvo R. G., kaltę ir priežastinį ryšį, trečiajam asmeniui dėl sutuoktinio žūties padarytÄ Å¾alÄ dėl jos kilimo kalti asmenys privalo atlyginti solidariai.

Kai skolininku yra du ar daugiau asmenų, prievolė vadinama turinčia asmenų daugetÄ . „Asmenų daugetas gali atsirasti ir delikto atveju, pavyzdžiui, kai tuo pačiu veiksmu žala padaroma keliems asmenims arba žalÄ bendrais veiksmais padaro keli asmenys. Taigi, asmenų daugetas bÅ«dingas tiek sutartinėms, tiek deliktinėms, tiek kitais pagrindais atsirandančioms prievolėms. Esant asmenų daugetui reikia atsakyti į klausimÄ , ar visi asmenys, esantys kreditoriai arba skolininkai, turi vienodÄ reikalavimo teisę ar pareigÄ .

AtsakymÄ Ä¯ šį klausimÄ pateikia dalinių ir solidariųjų prievolių institutas.“ (V. M., „Prievolių teisė“, pirmoji dalis, psl. 126). Dviejų ar daugiau skolininkų solidarioji pareiga gali atsirasti ne vienu, o keliais pagrindais. Vieno skolininko pareigÄ gali lemti deliktas, kito – sutartis. Pavyzdžiui, jeigu asmuo patyrė žalÄ dėl to, kad įkrito į netvarkomoje gatvėje neuždengtÄ požeminių komunikacijų liukÄ , už žalÄ solidariai bus atsakingas gatvės savininkas ir pagal sutartį gatvę prižiÅ«rintis asmuo (V.

M., „Prievolių teisė“, pirmoji dalis, psl. 145-146). Faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iÅ¡ vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimÄ sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo cituojamos nutarties 22 punkte konstatuota, kad „Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad klausimas dėl prievolės pobÅ«džio (solidarioji, dalinė ar asmeninė) gali bÅ«ti atskiras nagrinėjimo dalykas ir teismas dėl tokio reikalavimo turi priimti sprendimÄ .

Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ viso negali reikÅ¡ti reikalavimo atsakovei UAB „G.“, nes trečiasis asmuo kreditorė I. K. nereikalauja iÅ¡ darbdavio prievolės įvykdymo už atsiradusiÄ jai žalÄ ir remiasi CK 6.8 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno iÅ¡ bendraskolių naudai, jis iÅ¡saugo teisę reikalauti įvykdyti visÄ prievolę solidariai iÅ¡ kitų bendraskolių. Nors trečiasis asmuo nereikalauja prievolės įvykdymo iÅ¡ atsakovės, kuri yra jos žuvusio sutuoktinio R.

G. darbdavė, vienok toks atsisakymas galėtų būti svarstomas tik teismo sprendimu pripažinus, kad atsakovė UAB „G.“ yra skolininkė, o I. K. – jos kreditorė. Visais atvejais kreditoriaus valia atisakyti reikalavimo teisės tik dėl vieno bendraskolio ir atleisti jį nuo prievolės tik jį – turi būti aiškiai išreikšta (CK 6.8 straipsnio l-2 dalys). Jeigu šito nėra, reikalavimo teisės atsisakymas ir atleidimas nuo prievolės bus laikomas absoliučiu ir taikomas visiems bendraskoliams (V.

M., „Prievolių teisė“, pirmoji dalis, psl. 147). Kreditoriaus reikalavimo teisės atsisakymas dėl vieno ar kelių solidariųjų skolininkų reiÅ¡kia, kad jis atleidžia juos nuo prievolės vykdymo (CK 6.23 straipsnio 3 dalis), todėl prievolė Å¡iems skolininkams baigiasi (CK 6.129 straipsnio l dalis). Tačiau tokiu atveju negali bÅ«ti apsunkinta kitų skolininkų padėtis. Todėl, vienÄ skolininkÄ atleidus nuo prievolės vykdymo, solidarioji prievolė iÅ¡lieka, tačiau jos dalykas – įvykdymas sumažėja atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalimi.

Kiti solidarieji skolininkai privalo vykdyti prievolę solidariai, iÅ¡skyrus atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalį (CK 6.23 straipsnio 3 dalis, 6.129 straipsnio 6 dalis). Trečiajam asmeniui aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus atsisakymÄ nuo UAB „G.“ prievolės, ieÅ¡kovei ir atsakovams solidarioji prievolė iÅ¡liktų, sumažinant jos dydį iki 37824,75 Eur. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei byloje turimus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė įrodė ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Trečiasis asmuo I. K. praÅ¡o ieÅ¡kovei UAB „M.“ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti 5000,00 Eur baudÄ ir 50 procentų baudos skirti trečiajam asmeniui, nes ieÅ¡kovė sÄ moningai veikia prieÅ¡ įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymÄ , nesÄ Å¾iningai siekia iÅ¡ jos priteistos žalos atlyginimÄ perkelti UAB „G.“, K. B. ir S. V., kad kuo ilgiau nebÅ«tų atlyginta priteista žala. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pateikė nepagrįstÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , gali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Teismas nenustatė akivaizdžių ieškovės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis atvejų, todėl trečiojo asmens prašymas netenkintinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškinį tenkinus visiškai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė prašė priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ ir 113,00 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio koeficiento, todėl iÅ¡ atsakovų priteistinos 1113,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei UAB „M.“– po 371,00 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo ir 28,65 Eur iÅ¡laidos už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei – po 9,55 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

IÅ¡laidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti prievolę atlyginti I. K. (ankstesnė pavardė – Å .) 40433,00 Eur turtinę ir 10000,00 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl jos sutuoktinio R.

G. (duomenys neskelbtini) žūties, kurios dydis nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, solidaria uždarosios akcinės bendrovės „M.“, uždarosios akcinės bendrovės „G.“, K. B. ir S. V. prievole. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ 371,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“. Priteisti iš atsakovo K. B. 371,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“.

Priteisti iÅ¡ atsakovo S. V. 371,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ 9,55 Eur už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovo K. B. 9,55 Eur už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. V. 9,55 Eur už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Audra Dudzinskienė