2023-04-05 Nr. AB-7433-3-62-3-00133-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-283-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00133-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas) (Marijampolės PN teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. jis buvo perkeltas į Marijampolės PN ir nuo to laiko gyvena su blakėmis, naktimis negali miegoti, yra sukandžiotas, priverstas kankintis, išgyventi dvasiškai, neišsimiegojus skaudą galvą, pasidarė jautrus, irzlus. Pareiškėjas kreipėsi pagalbos į gydytojus, tačiau pagalba nebuvo suteikta. Nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) būryje, 2021 m. lapkričio 15 d. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) būrį, bet ir ten buvo blakių, nepadarytas remontas. Pareiškėjui tenka miegoti su vienu patalynės komplektu, kurį skalbti neša į skalbyklą, o atsiima tik kitą dieną, todėl vieną naktį per savaitę miega be patalynės. Nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas miegojo be patalynės. Dėl minėtos problemos pareiškėjas rašė prašymus, tačiau niekas nereagavo, tik 2021 m. gruodžio 6 d. išdavė vieną patalynės komplektą, visą tą laiką miegojo ant nešvaraus čiužinio. (duomenys neskelbtini) būryje trūko spintelių daiktams susidėti, nebuvo nei stalo, nei kėdės, nei pakabos, kaip tai numato teisės aktai.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atvyko į Marijampolės PN 2021 m. rugsėjo 16 d. ir buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) brigadą ((duomenys neskelbtini) būrys), o 2021 m. lapkričio 15 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) brigadą ((duomenys neskelbtini) būrys). Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog patalpose buvo pelėsis, patalpos netvarkingos, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už kameros tvarkymą asmuo, t. y. pats pareiškėjas, neatliko pareigos tvarkyti patalpą. Marijampolės PN yra skalbykla, kurioje atliekamas daiktų ir minkštojo inventoriaus dezinfekavimas. Patikrinus Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 13 d. pareiškėjas nebuvo atnešęs į skalbyklą minkštojo inventoriaus dezinfekuoti. Atkreipė dėmesį, kad Marijampolės PN imasi visų priemonių parazitams išvengti, skalbia, dezinfekuoja nuteistųjų asmenų patalynę, minkštąjį inventorių, rūbus, tačiau negali prievarta paimti iš nuteistojo šių daiktų dezinfekcijai, tokius darbus turi atlikti pats nuteistasis, o, neprižiūrint savo aplinkos, rūbų, minkštojo inventoriaus, pats nuteistasis sudaro sąlygas veistis parazitams. Atsakovas yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri nuolat prižiūri ir tikrina Marijampolės PN patalpas ir, esant poreikiui, atlieka parazitų naikinimo darbus, be to, tokius darbus Marijampolės PN atlieka ir savarankiškai. Institucijos, tikrinančios Marijampolės PN patalpų atitiktį teisės aktams, higienos normoms, gavusios nuteistųjų skundus ar prašymus, atlieka patikrinimus. Atsakovas teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Marijampolės departamento 2021 m. gruodžio 17 d. patikrinimo aktą Nr. PA-7547, kuriame nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkto pažeidimas (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, šis pažeidimas pašalintas, apie tai informuotas NVSC. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu vieną kartą kreipėsi pas psichologę, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovas pažymėjo, kad Marijampolės PN laikomiems asmenims čiužinys bei patalynė išduodami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 16 d. atvykus į Marijampolės PN, buvo išduotas minkštasis inventorius, nurodytas pareiškėjo asmeninės sąskaitos kortelėje. Pareiškėjas turėjo nuosavą patalynės komplektą, todėl jam nebuvo išduoti papildomai paklodė ir pagalvės užvalkalas. Pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN, kad jam būtų išduota patalynė, 2021 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui išduotos 2 naujos paklodės, 1 pagalvės užvalkalas bei 1 naujas rankšluostis. Marijampolės PN gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pagal patvirtintą tvarką. Bendrabučio tipo patalpose kiekviename aukšte yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji, naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali patys skalbti ir džiovinti skalbinius. Teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nuotraukos, kuriose matosi, kad kiekvienam nuteistajam, taip pat ir pareiškėjui, buvo skirta 1 spintelė prie lovos, stalas, pakabos bei sieninė spinta rūbams kabinti. Teisės aktai nereglamentuoja privalomai išduoti kėdes arba suolus bendrabučio gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Marijampolės PN, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 17 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-1097 buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) brigadą, o 2021 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 7/07-1389 perkeltas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) brigadą.

8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“. Į bylą pateiktos paslaugų teikimo sutartys su UAB „Dezinfa“ bei UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų Marijampolės PN nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose teikimo, graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo, Marijampolės PN aktai už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2022 m. sausio 19 d. bei Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopija, iš kurių matyti, kad 2021 m. spalio 27 d., 2021 m. lapkričio 16 d., 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2022 m. sausio 19 d.

Marijampolės PN atliktas patalpų, o 2021 m. lapkričio 16 d. – ir 5 lovų purškimas nuo blakių ir tarakonų, gavus asmenų nusiskundimus. Byloje yra ir NVSC Marijampolės departamento atliktų patikrinimų aktai, iš kurių matyti, kad, atliekant operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal asmens skundą dėl galimai netinkamų apgyvendinimo sąlygų Marijampolės PN, 2021 m. spalio 26 d. asmens lovos konstrukcijoje rasta blakių (konstatuotas higienos normos pažeidimas), nurodyta, jog, pagal Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo įrašus, blakės patalpoje buvo naikintos 2021 m. balandžio 21 d. 2021 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akte nurodyta, kad grįžtamosios kontrolės metu (duomenys neskelbtini) brigados gyvenamojoje patalpoje vizualiai matomų nariuotakojų (blakių) buvimo požymių nenustatyta, blakės naikintos 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 16 d., kad patalpose blakės buvo naikinamos 2021 m. lapkričio 16 d. nurodyta ir 2021 m. gruodžio 17 d. patikrinimo akte.

Pareiškėjas į bylą pateikė NVSC Marijampolės departamento 2021 m. lapkričio 8 d. atsakymą į jo 2021 m. spalio 7 d. skundą, kuriame nurodyta, kad, siekdami įvertinti skunde nurodytas aplinkybes, 2021 m. spalio 26 d. NVSC Marijampolės departamento specialistai atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Marijampolės PN, kontrolės metu pareiškėjo lovos konstrukcijoje rasta blakių, šioje gyvenamojoje patalpoje blakės buvo naikintos 2021 m. balandžio 21 d., higienos normos pažeidimui pašalinti Marijampolės PN administracijai nustatytas terminas iki 2021 m. lapkričio 15 d.

Pareiškėjas taip pat pateikė 2021 m. gruodžio 16 d. atsakymą į jo 2021 m. lapkričio 23 d. skundą, kuriame nurodyta, kad, siekdami įvertinti skunde nurodytas aplinkybes, 2021 m. gruodžio 7 d. NVSC Marijampolės departamento specialistai atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Marijampolės PN, kontrolės metu (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) patalpoje po pareiškėjo lova rasta blakių (neatitinka higienos normos reikalavimų), (duomenys neskelbtini) būrio patalpose blakės buvo naikintos 2021 m. lapkričio 16 d., nustatytas terminas iki 2022 m. sausio 17 d. pažeidimui pašalinti.

9. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nors Marijampolės PN administracija imasi priemonių nariuotakojams naikinti, tačiau tos priemonės nėra pakankamos, nes, atlikus blakių naikinimo darbus 2021 m. lapkričio 16 d., 2021 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, vėl rasta blakių. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte įsakmiai nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje rasta blakių 2021 m. spalio ir gruodžio mėnesiais, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad blakių yra ir šiuo metu, taigi šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN pareigūnų veiksmus (neveikimą).

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą pateikė gyvenamosios patalpos fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad patalpoje yra dviaukščiai gultai, tarp gultų pastatyti stalai, rūbų spinta, keletas spintelių ir kėdžių, tačiau iš nuotraukų negalima suprasti, kurio būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kada darytos šios fotonuotraukos, ar visi nuteistieji aprūpinti spintelėmis prie lovų, o atsakovas nepateikė kitų duomenų apie gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad gyvenamoji patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo tinkamai aprūpinta privalomu inventoriumi, būtent tokiu spintelių skaičiumi, kad užtektų po vieną vienam asmeniui, kaip numato Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Pareiškėjas nenurodė, kokius nepatogumus jis patyrė dėl spintelių trūkumo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl spintelių trūkumo skundėsi pataisos įstaigos administracijai, prašė aprūpinti kamerą trūkstamu inventoriumi, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

11. Iš byloje esančių NVSC Marijampolės departamento patikrinimo aktų matyti, kad 2021 m. spalio 26 d. patikrinimo metu nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, kuris yra iš audinio, tinkamo skalbti ir dezinfekuoti, tačiau čiužinys nešvarus, su dėmėmis, rekomenduota organizuoti pareiškėjo čiužinio dezinfekciją arba pakeisti jį nauju. 2021 m. gruodžio 17 d. patikrinimo akte taip pat užfiksuota, kad pareiškėjui išduotas lovos čiužinys nešvarus, su dėmėmis, vėl rekomenduota organizuoti pareiškėjo čiužinio dezinfekciją arba pakeisti jį nauju. NVSC Marijampolės departamento atsakymuose į pareiškėjo skundus taip pat nurodyta, kad patikrinimų metu čiužinio užvalkalas buvo nešvarus, dėmėtas, pateikta rekomendacija organizuoti čiužinio dezinfekciją arba pakeisti jį nauju, taip pat pažymėta, jog pareiškėjo prašymų dėl netinkamo čiužinio ar jo pakeitimo Marijampolės PN ūkio dalyje nebuvo gauta. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad, pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, jam nebuvo išduoti paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, o išduotas čiužinys buvo nešvarus, dėmėtas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo nuosavą patalynės komplektą, todėl jam nebuvo papildomai išduoti paklodė ir pagalvės užvalkalas, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje taip pat nėra jokių įrašų, kad jis naudojosi nuosava patalyne. Nors NVSC nefiksavo higienos normos pažeidimo dėl nešvaraus čiužinio, tik pateikė rekomendaciją dezinfekuoti čiužinį arba pakeisti jį nauju, tačiau Lietuvos higienos normos HN 134:2015 42 punkte įsakmiai nurodyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN administracija veikė netinkamai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

12. Teismas pažymėjo, jog teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN administraciją su prašymu pakeisti nešvarų čiužinį, prašymą išduoti patalynę pateikė tik 2021 m. spalio 28 d., t. y. daugiau nei po mėnesio nuo atvykimo dienos, nesikreipė į medikus dėl blakių įkandimų, nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ir šiuo metu pareiškėją naktimis kandžioja blakės. Nurodo, kad atsakovo pateiktos nuotraukos yra klaidingos, jose yra nufotografuotos kitos gyvenamosios patalpos.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai išnagrinėjo bylą išsamiai ir objektyviai, priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pažeidimas nebuvo intensyvus, ir padaręs išvadą, kad satisfakcija atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis ir šiuo metu patiria blakių kandžiojimą ir naktimis negali miegoti.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

23. Pareiškėjas kelia ginčą dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 13 d. (kreipimosi į pirmosios instancijos teismą data). Todėl teisėjų kolegija vertina Marijampolės PN veiksmų (neveikimo) atitiktį teisės aktų reikalavimams nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 13 d.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja kitų pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Marijampolės PN veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-280-442/2023 ir kt.). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį ir pan.); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius; į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235- 492/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491- 624/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018 ir kt.).

27. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.; 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p.; 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.)). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p.; 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13)).

28. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose veisėsi blakės, ir tai truko beveik visą ginčo laikotarpį (t. y. maždaug 4 mėnesius), nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju turėtų būti apsiribojama teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti net keli pažeidimai, kurie buvo daromi visą ginčo laikotarpį arba jo dalį. Remiantis bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 13 d. pareiškėjas vieną kartą kreipėsi į psichologus. Marijampolės PN Antrojo resocializacijos skyriaus 2022 m. sausio 26 d. pažymoje „Dėl A. G. lankymosi pas psichologus“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, byloje nesant duomenų, jog dėl minėto pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtent dėl blakių sukandimo būtų kreipęsis į medikus, atsižvelgusi į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

29. Pareiškėjas skunde prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą ir priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos) 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė