2021-09-02 Nr. AB-17444-4-39-3-00182-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3882-552/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00182-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant L. V.,

vertėjaujant L. R.,

dalyvaujant užsieniečiui A. B., jo atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio A. B. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre iki 2021 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 26 d. veikdamas didelėje asmenų grupėje ir buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis 2021 m. liepos 8 d. pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. 2021 m. liepos 19 d. apie 14.00 val. VSAT Centro patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), VSAT Centro Tyrimų skyriaus pareigūnas sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. prisistačiusį užsienietį ne ilgiau kaip 48 val.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2021 m. liepos 9 d. buvo gautas Migracijos departamento raštas, kuriame nurodyta, kad prašymas suteikti Užsieniečiui prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Taip pat jame nurodoma, kad Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo, nurodydamas, kad į Baltarusiją vyko studijuoti kalbos, o kai neturėjo pinigų pradėjo kelionę į Lietuvą. Šios aplinkybės Migracijos departamento vertinimu pagrindžia prielaidą, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jis gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, pažymėjo ir tai, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol jo nepateikė, todėl jo tapatybė nėra nustatyta.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 21 d. sprendimu Centro teikimą patekino – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas. Užsieniečio paaiškinimus dėl jo atvykimo į Lietuvą ir aplinkybes bei išreikštą norą studijuoti teismas vertino kaip deklaratyvius, kadangi jokių duomenų, kad jis būtų iš tikrųjų mokęsis savo kilmės arba kurioje nors kitoje šalyje byloje nenustatė.

7. Teismas vertino, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo atvykimo tikslas nėra aiškus, taip pat nenustatyta tapatybė. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Todėl įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendė, kad yra reali tikimybė, jog Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taigi pritaikė griežčiausią priemonę – sulaikymą.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. Užsienietis, tvirtindamas, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

10. Užsienietis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo sulaikytas Užsienietis, yra formalios, todėl neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jis gali pasislėpti arba vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nurodo, kad jis laikosi nustatytos tvarkos ir reikalavimų, bendradarbiauja nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, patį prašymą pateikė iš karto, t. y. savo elgesiu nesudarė jokių prielaidų manyti, kad jo tikslas nėra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje gavimas, todėl nebuvo pagrindo jo sulaikyti.

11. Užsienietis tvirtina, kad Teikimą nagrinėjęs teismas nesvarstė ir nemotyvavo alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybės, nors to buvo prašoma teismo posėdžio metu. Teismas nemotyvavo, kodėl yra būtinybė apeliantui taikyti išskirtinai tik sulaikymą, o ne alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri šiuo atveju būtų proporcinga apelianto buvimo Lietuvos Respublikoje užtikrinimo priemonė.

12. Apelianto teigimu, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę būtų sudarytos sąlygos bent minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nevaržyti jo laisvės ir užtikrinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje.

13. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Pareiškėjas paaiškino, kad alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tik tuomet, kai yra patenkinamos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teigimu, Užsienietis netenkina nei vienos iš paminėtų sąlygų.

15. Pareiškėjas pažymi, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką apeliantas prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečių, tačiau savo tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė. Pareiškėjui paprašius prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti pareiškėjo dokumentą ar jo kopiją, tačiau minėtas dokumentas iki šiol nepateiktas.

16. Pareiškėjas akcentuoja, kad apeliantas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens dokumentų. Pažymi, jog prieglobsčio pareiškėjas pasiprašė tik praėjus 12 dienų po jo sulaikymo, todėl pareiškėjo nuomone, tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

17. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo apelianto prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, todėl šio sprendimo priėmimas ir įvykdymas įmanomas tik apeliantą sulaikius.

18. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokiems asmenims, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir kurie bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais..

21. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę. Sulaikymas neleidžia jam susisiekti su šeima.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas, kaip teisingai pažymėjo užsienietis, yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo Teikimą, kuris buvo grindžiamas, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 8, 10 ir 12 punktais.

24. Byloje nustatyta, kad Užsienietis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

25. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

26. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies nuostatas, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

27. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų visumą matyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą Užsienietį sulaikyti Centre. Užsienietis nei jo sulaikymo metu, nei vėlesnėse jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo arba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose nepateikė jo asmens tapatybę, pilietybę ir (arba) teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl užsieniečio tapatybė iki šiol nėra nustatyta (patvirtinta) ir egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas sulaikymo pagrindas.

28. Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai kartu su kitų užsieniečių grupe buvo sulaikytas pareigūnų, prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik po 12 dienų, Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs. Be to, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik praėjus kuriam laiku po sulaikymo, nurodė nenuoseklius prieglobsčio prašymo motyvus). Nurodytos faktinės aplinkybės ir valstybės institucijų pateiktos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo taikymo pagrįstumą. Nors Užsienietis teigia, kad jis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, tačiau šie jo teiginiai yra deklaratyvūs, abstraktūs, nedetalizuoti, todėl priešingos išvados nesuponuoja. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis būtų tinkamai bendradarbiavęs arba teikęs informaciją kompetentingoms institucijoms, siekiant nustatyti jo tapatybę ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su operatyvesniu Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės.

29. Pasisakydama dėl Užsieniečio prašymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija nurodo, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę tais atvejais, kai egzistuoja visos šios sąlygos : užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.

30. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė sulaikymui šiuo atveju būtų jo apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad nesant nustatytai Užsieniečio tapatybei, Užsienietis neatitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, todėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.

31. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek Centro, tiek Užsieniečio argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti kitaip. Todėl atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas