2018-10-03 Nr. AB-17474-3-62-3-00493-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2440-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00493-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Č. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinių teismų 2017 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Č. ir A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. Č. ir A. L. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2017 m. kovo 27 d. teismui pateikė iš esmės tapačius skundus, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), kiekvienam po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjai teigė, kad jie 2017 m. kovo 7–26 d. nebuvo išvesti į dušą. Jie atsisakė subkultūrų ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio pagrindu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, prašydami laikyti juos izoliuotai nuo kitų nuteistųjų. Buvo pažadėta, kad jie į dušą vaikščios atskirai nuo kitų nuteistųjų, tačiau nuo kovo 6 d. jie buvo vedami bendru su kitais nuteistaisiais laiku. Pareiškėjai atsisakė eiti į dušą kartu su kitais nuteistaisiais, nes turi priešų, kurių pavardžių nurodyti negali ir kurie gali su jais susidoroti. Dėl Alytaus PN administracijos aplaidumo buvo pažeistos jų teisės ir teisės aktai. Be to, jie turėjo badauti (atsisakyti maisto davinio), taip pat save žalotis. Jie patyrė orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, buvo nesiprausę 19 parų. Pareiškėjai prašė iškviesti liudytojais jų nurodytus asmenis, kurie patvirtintų daromą psichologinį spaudimą ir neišvedimą į dušą, bei bylą išnagrinėti pagreitintu būdu, nes jie abu serga nepagydomomis ligomis.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti.

4. Atsakovas tvirtino, kad nuteistieji paskirtuose būriuose gali nusiprausti kūną šaltu vandeniu kiekvieną dieną ir tai nėra ribojama. Paaiškino, kad pareiškėjai skunde nurodytu laikotarpiu buvo paskirti į 4 lokalinio sektoriaus 20 būrį, kuriame yra atskira dušinė tik šio būrio nuteistiesiems. 2017 m. kovo 7–26 d. pareiškėjai ir kiti 20 būrio nuteistieji buvo vedami į bendrą Alytaus PN dušinę, nes 20 būrio dušinė buvo remontuojama. Tačiau pareiškėjai patys atsisakė eiti į bendrą dušinę, todėl atsakovo atstovas neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjų teisė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pažeista nebuvo. Pareiškėjai prašė pakeisti maudymosi grafiką, tačiau Alytaus PN administracija visiems nuteistiesiems tokių sąlygų sudaryti negali, o pareiškėjai nėra išskirtiniai. Duomenų dėl grėsmės pareiškėjų sveikatai ar gyvybei atsakovas neturi. Pareiškėjai patys atsisakė eiti į dušą paskirtu grafiku. A. L. į Sveikatos priežiūros tarnybą ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl įvairių nusiskundimų, testas dėl narkotikų vartojimo penkis kartus buvo teigiamas, todėl atsakovas prašė atmesti jo argumentus dėl pablogėjusios sveikatos. Atsakovo nuomone, pareiškėjų teiginiai yra abstraktūs ir neįrodyti.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjų A. Č. ir A. L. skundus tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Alytaus pataisos namų administracijos veiksmai nebuvo pakankami pareiškėjų atsisakymo naudotis dušu kartu su kitais nuteistaisiais priežasčių ir reikalavimų teisėtumo nustatymui ir tuo pažeidė pareiškėjų teises, bet atmetė jų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai ginčui aktualiu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 4 lokalinio sektoriaus 20 būryje 201 brigadoje. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalies pagrindu, patiems prašant, jie buvo izoliuoti nuo kitų nuteistųjų ir perkelti į drausmės grupės 1 miegamąjį.

7. Alytaus PN direktoriaus 2017 m. kovo 15 d. įsakymu patvirtintas Nr. 4-1955 Nuteistųjų maudymosi duše grafikas ir 2017 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 4-1360 patvirtintas Nuteistųjų maudymosi duše grafikas patvirtina, kad 4 lokalinio sektoriaus nuteistieji duše lankosi antradieniais nuo 13.00 val. iki 15.00 val. Ši galimybė pareiškėjams naudotis dušu buvo suteikta, tačiau jie atsisakė ja pasinaudoti, pareiškėjų teigimu, dėl jų pačių saugumo.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, žinodamas, kad pareiškėjai tris antradienius iš eilės atsisakė naudotis dušu, siekė išsiaiškinti tokio atsisakymo priežastis, jų reikalavimus ir tokių reikalavimų teisėtumą. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareigūnai apie nuteistųjų atsisakymą naudotis dušu pranešė pataisos namų direktoriui, su nuteistaisiais pravedė pokalbius, suteikė galimybę jiems raštu paaiškinti atsisakymo motyvus ar pan., todėl teismas laikė, kad atsakovas (pareigūnai) neatliko visų būtinų veiksmų situacijai išsiaiškinti. Tai sudarė pagrindą konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą (neveikimą).

9. Tačiau svarbiais pripažinti ir pačių pareiškėjų veiksmai, siekiant pasinaudoti jiems suteikta galimybe. Jie savo noru atsisakė naudotis dušu, tik abstrakčiai nurodydami grėsmes jų sveikatai ir gyvybei, konkrečių jiems grasinančių asmenų neįvardijo, duomenų, jog prieš juos realiai buvo naudojamas smurtas, nepateikė. Jų skundai (pareiškimai, prašymai) Alytaus PN direktoriui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai konkrečių grasinimų ar smurto prieš juos aplinkybių taip pat nepatvirtino. Teismo vertinimu, toks pareiškėjų elgesys rodo jų abejingumą savo teisių įgyvendinimui ir suponuoja išvadą, kad jie savo aktyviais veiksmais galėjo išvengti neigiamų išgyvenimų, kurie, jų teigimu, atsirado dėl nesinaudojimo dušu. Tai, kad nesinaudojimo dušu sukelti nepatogumai pareiškėjams nebuvo itin intensyvūs, patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog jie, turėdami galimybę pasinaudoti dušu kartu su kitais nuteistaisiais, tai daryti atsisakė savo noru, nurodydami tik abstrakčias tokio atsisakymo priežastis.

10. Teismas taip pat nustatė, kad A. L. vartoja narkotikus, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų vartojimo, todėl dar 2014 m. jis buvo konsultuotas psichiatro, 2017 m. kovo 2 d. nustatytas narkotikų nutraukimas su abstinencija. Pareiškėjai buvo paskelbę bado akciją, vėliau ją nutraukė. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad tarp pareiškėjų nurodytų patirtų išgyvenimų ir nesinaudojimo dušu yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjų sveikatai padarytą kokią nors žalą, kitas fizines ar psichines problemas, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neigiamo poveikio, patirto nesinaudojant dušu.

11. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, nenustatęs, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjų orumą ar nežmoniškai su jais elgtis, ir tai, kad atsakovas neatliko visų būtinų veiksmų situacijai išsiaiškinti, įvertinęs kaip mažareikšmę aplinkybę, nusprendė netenkinti pareiškėjų reikalavimo neturtinę žalą atlyginti pinigais ir apsiriboti pareiškėjų galimybės naudotis dušu pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jų teisių pažeidimą.

III. 12. Pareiškėjas A. Č. apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimo prašo jo skundą tenkinti.

13. A. Č. teigia, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tai, jog jis kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą, kuri užfiksavo, kad jis žalojosi dėl atsakovo neveikimo, kankinimų, žeminimo, tyčiojimosi. A. Č. yra kreipęsis ir į Psichologinę tarnybą. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų (vardų, pavardžių) iš pareiškėjo asmens bylos apie asmenis, kurie gali su juo susidoroti, todėl jis teismo prašo šiuos duomenis išreikalauti. Asmens byloje yra ir duomenys apie fizinį smurtą prieš A. Č.. Dėl atsakovo melo, duomenų nepateikimo A. Č. tvirtina patyręs psichologinį smurtą. Taip pat buvo pažeista jo teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, neužtikrintas jo saugumas. Tokie kankinimai laikytini Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimu.

14. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimą ir peržiūrėti bylą iš naujo.

15. A. L. apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes. Jis tvirtina nuo 2017 m. vasario 10 d. nebevartojantis narkotinių medžiagų. Pareiškėjas teismo prašo iškviesti liudytojais jo nurodytus asmenis, visus reikiamus dokumentus išreikalauti savarankiškai, bylą nagrinėti pagreitinta tvarka.

16. Pareiškėjas A. L. atsiliepime į pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

17. A. L. teigia galintis paliudyti, kad A. Č. nebuvo užtikrinta teisė kartą per savaitę išsimaudyti po karštu dušu, jis išbuvo nesimaudęs 19 parų, iki kol jam nebuvo skirta drausminė nuobaudą ir jis perkeltas į kamerą Nr. 35.

18. Pareiškėjas A. Č. atsiliepime į pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

19. A. Č. vertinimu, A. L. dėl 2017 m. kovo 7–26 d. neužtikrintos teisės kartą per savaitę išsimaudyti po karštu dušu patyrė orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją ir kt., 19 parų išbuvo nesimaudęs. Šias aplinkybes gali patvirtinti ir kiti nuteistieji.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

21. Atsakovo nuomone, pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jiems buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nepaaiškino, kuo grindžiamas prašomos atlyginti žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjai pateikia tik abstrakčius teiginius, kurie neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, galbūt padarytos Alytaus PN 2017 m. kovo 7–26 d. pareiškėjams neužtikrinant galimybės kartą per savaitę nusiprausti po karštu dušu, atlyginimo.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunduose nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjų vedimo į dušą aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjų nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas (pareigūnai) neatliko visų būtinų veiksmų situacijai išsiaiškinti, tačiau šį pažeidimą vertino kaip mažareikšmį. Pareiškėjai apeliaciniuose skunduose iš esmės pakartoja skunduose nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjai apeliaciniuose skunduose kelia ginčą, t. y. dėl teisės ne rečiau nei kartą per savaitę nusiprausti po karštu dušu pažeidimo.

24. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (Bausmių vykdymo kodekso 72 str.). Šio kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustatė ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. Pagal šios instrukcijos 7 punktą, asmenų, laikomų pataisos įstaigose priežiūrą sudaro: nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai; šių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos ir kt.

25. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnį, iš valstybės reikalaujama imtis tinkamų veiksmų jos jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybei apsaugoti. Tai reiškia, kad valstybės pagrindinė pareiga yra apsaugoti teisę į gyvybę įtvirtinant veiksmingas baudžiamosios teisės nuostatas, atgrasančias nuo nusikaltimų asmeniui, kartu sukuriant teisėsaugos institucijų mechanizmą, skirtą tokių nuostatų pažeidimų prevencijai, užkardymui ir nubaudimui už juos (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. liepos 6 d. sprendimą byloje Nachova and Others v. Bulgaria (pareiškimų Nr. 43577/98 ir 43579/9). Tam tikromis aplinkybėmis tai taip pat apima valstybės institucijų pozityviąją pareigą imtis prevencinių priemonių, kad būtų apsaugoti asmenys, kurių gyvybei gresia pavojus dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų. Pozityvioji pareiga kyla, kai nustatoma, kad valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti apie tuo metu egzistavusią realią ir tiesioginę grėsmę nustatyto asmens gyvybei dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų, ir nesiėmė savo kompetencijai priklausančių veiksmų, kuriais tokios grėsmės pagrįstai būtų buvę galima išvengti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Osman prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 87/1997/871/1083); 2002 m. birželio 14 d. sprendimą byloje Paul ir Audrey Edwards prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 46477/99). Nuteistųjų atžvilgiu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad įkalinti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir valstybės institucijos privalo juos apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21986/93).

26. Iš byloje esančių duomenų ir ginčo šalių pasisakymų 2017 m. birželio 19 d. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (garso įrašas) nustatyta, kad 2017 m. kovo 7 d. pareiškėjai buvo perkelti į 4 lokalinio sektoriaus 20 būrio 1 miegamąjį, Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinių pranešimų pagrindu. Byloje nepaneigti pareiškėjų teiginiai, kad perkėlimas įvyko esant jų iniciatyvai (Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d.), dėl nesutarimų su kitais 4 lokaliniame sektoriuje esančiais nuteistaisiais (pareiškėjai atsisakė laikytis subkultūrų, pagal kurias iš jų buvo atiminėjamas maistas, tabakas), siekiant užtikrinti pareiškėjų saugumą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 4 lokalinio sektoriaus 20 būryje yra atskira dušinė tik šio būrio nuteistiesiems. 2017 m. kovo 7–26 d. pareiškėjai ir kiti 20 būrio nuteistieji buvo vedami į bendrą Alytaus PN dušinę, nes 20 būrio dušinė buvo remontuojama. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai 2017 m. kovo 7–26 d. atsisakė eiti į dušą Nuteistųjų maudymosi duše grafikuose (b. l. 32, 33) 4 lokaliniam sektoriui numatytu laiku, t. y. tris antradienius, todėl 19 dienų išbuvo nepasinaudoję dušu. Pareiškėjai savo atsisakymą aiškino tuo, kad einant į dušą bendrai su kitais asmenimis galėjo kilti grėsmė jų sveikatai ir gyvybei.

Pareiškėjai dėl 2017 m. kovo 7–26 d. nesudarytos galimybės naudotis dušu atskirai nuo kitų nuteistųjų, taip pat negalėjimo pasinaudoti kitomis paslaugomis, atskirai išeiti pasivaikščioti, teikė skundus valstybės institucijoms: Alytaus PN, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (A. Č. 2017 m. kovo 13 d. skundas, b. l. 55; A. Č. 2017 m. kovo 15 d. skundas, b. l. 59; A. Č. 2017 m. kovo 15 d. skundas, b. l. 65; institucijų atsakymai, b. l. 47, 56, 57–58, 60, 62, 63–64).

A. L., A. Č. ir kiti 20 būrio 1 miegamajame laikomi asmenys 2017 m. kovo 15 d. pradėjo bado akciją. A. L. tokį sprendimą grindė tuo, kad dėl jam kylančios grėsmės atsisakius subkultūrų jis negali išeiti bendru laiku su kitais nuteistaisiais; su juo tą pačią dieną pravestas pokalbis; A. L. 2017 m. kovo 18 d. nutraukė bado akciją dėl prastos savijautos (pranešimai, b. l. 72–75). Išsamesni duomenys apie A. Č. vykdytą bado akciją teismui nepateikti. A. L. 2017 m. kovo 21 d. Alytaus PN direktoriui pateikė prašymą (b. l. 77), prašydamas jį perkelti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, nes Alytaus PN jis bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, bet grėsmę keliančių asmenų neįvardijo, teigdamas, kad bijo, jog su juo bus susidorota per kitus nuteistuosius.

Šis prašymas nebuvo tenkintas (Alytaus PN 2017 m. kovo 30 d. atsakymas, b. l. 76).

27. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

28. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad Alytaus PN administracija nustatė pakankamą pagrindą pareiškėjus dėl jų pačių saugumo laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų, todėl juos uždarė į 4 lokalinio sektoriaus 20 būrio 1 miegamąjį. Tačiau Alytaus PN priemonių pareiškėjų saugumui užtikrinti ėmėsi ne visą laiką, be kita ko, pareiškėjams buvo nurodyta naudotis dušu bendrai su kitais nuteistaisiais. Tokios aplinkybės galėjo sudaryti objektyvias kliūtis pareiškėjams eiti į dušą Nuteistųjų maudymosi duše grafikuose 4 lokaliniam sektoriui numatytu laiku, t. y. pareiškėjų atsisakymas eiti į dušą nurodytu laiku pripažintinas pagrįstu. Nutarties 26 pastraipoje nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjų atsisakymo eiti į dušą nurodytu laiku priežastys Alytaus PN administracijai buvo žinomos, tačiau Alytaus PN atsisakė tenkinti jų prašymus sudaryti galimybę pasinaudoti dušu atskirai nuo kitų nuteistųjų, pavyzdžiui, 2017 m. balandžio 5 d. atsakyme į A. Č. 2017 m. kovo 15 d. skundą, persiųstą Seimo kontrolieriaus (b. l. 56), atsakovo atstovas pažymi, kad visi nuteistieji yra lygūs, ir nurodo, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems nustatytas maudymosi ir kirpimosi laikas – antradieniais 13.00–15.00 val. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Alytaus PN pareigūnams nebuvo žinomos pareiškėjų atsisakymo eiti į dušą nurodytu laiku priežastys ir pareigūnai neatliko visų būtinų veiksmų situacijai išsiaiškinti, nevisiškai atitinka tikrovę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nepaaiškino, kodėl Alytaus PN administracija, nustačiusi pagrindą pareiškėjus laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų, siekiant užtikrinti jų saugumą, atsisakė pareiškėjus laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų ir jiems einant į dušą bei maudymosi metu, bei, žinodama apie pareiškėjų atsisakymus eiti į dušą 4 lokaliniam sektoriui numatytu laiku ir tokio atsisakymo priežastis, nesudarė jiems sąlygų dušu pasinaudoti kitu metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu Alytaus PN administracija pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. įstaiga atliko neteisėtus veiksmus.

29. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjams beveik tris savaites nebuvo užtikrinta teisė kartą per savaitę išsimaudyti po karštu dušu, nesudarant galimybės dušu pasinaudoti atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pripažintina, kad nustatyti pažeidimai galėjo pareiškėjams sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjai dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

30. Vertindama pareiškėjų patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjai 19 parų išbuvo nesiprausę, dėl nesudaromų tinkamų kalinimo sąlygų jie buvo pradėję bado akciją, kas galėjo turėti neigiamą poveikį jų sveikatai ir savijautai. Pareiškėjai buvo aktyvūs, operatyviai kreipėsi į Alytaus PN administraciją ir kitas institucijas dėl pažeidžiamų savo teisių, į teismą kreipėsi kitą dieną po pažeidimo pabaigos. Kita vertus, pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjai turėjo galimybę apsiprausti šaltu vandeniu, nagrinėjamoje byloje dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų jie nesiskundė. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjai patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

31. Akcentuotina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-146/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Alytaus PN padaryto pareiškėjų teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, jų patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjų prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais (kiekvienam po 500 Eur) ir apsiriboti pripažinimu, kad Alytaus pataisos namų administracijos veiksmai nebuvo pakankami pareiškėjų atsisakymo naudotis dušu kartu su kitais nuteistaisiais priežasčių ir reikalavimų teisėtumo nustatymui ir tuo pažeidė pareiškėjų teises, nelaikytinas atitinkančiu bylos aplinkybes ir adekvačiu nustatytam pažeidimui. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjams iš atsakovo priteistina po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

32. Dėl A. L. prašymo teismui visus reikiamus dokumentus išreikalauti savarankiškai, iškviesti ir apklausti liudytojus, akcentuotina, jog administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog, siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje A-21-146/2015, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018).

33. Teisėjų kolegija pastebi, kad A. L. apeliaciniame skunde neįvardija, kokie duomenys ar dokumentai, jo nuomone, yra būtini bylai teisingai išnagrinėti, tačiau nebuvo išreikalauti pirmosios instancijos teismo. Pareiškėjas taip pat nepaaiškina, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų tokius duomenis ar dokumentus išsireikalauti pats, ar jis susidūrė su kokiomis nors kliūtimis juos gauti. Be to, A. L. teigimu, jo nurodyti asmenys galėtų patvirtinti aplinkybes, kad pareiškėjai 19 parų negalėjo pasinaudoti dušu, tačiau byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka bylai teisingai išnagrinėti, todėl A. L. prašymas nėra tenkinamas.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nevisiškai tiksliai nustatė bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino pareiškėjų patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimą pakeisti, tenkinant iš dalies pareiškėjų A. L. ir A. Č. skundą priteisti jiems iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, po 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė