c526f6ee-6559-422f-bd1a-5f882e5e2ea2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1792-345/2015Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00478-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2.;121.1.; 121.18; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                                    NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 18 d.                                                             Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Jadvygos Mardosevič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės L.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. J. ieÅ¡kinį atsakovams G. D., G. D., A. D., Å alčininkų rajono pirmajam notaro biurui, Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniÅ«nijai, trečiajam asmeniui VÄ® Registrų centrui juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė L. J. ir atsakovas G. D. po motinos J. D. lygiomis dalimis priėmė visÄ jos palikimÄ ;

2) pripažinti negaliojančiu 1998-11-13 Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniÅ«nijos pažymėjimÄ Nr. 381, 1998-11-30 Å alčininkų rajono pirmojo notaro biuro Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , registro Nr. 6885, iÅ¡duotÄ G. D., 2008-07-10 Å alčininkų rajono pirmojo notaro biuro Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , registro Nr. 3482, iÅ¡duotÄ G. D., 2008-07-10 Å alčininkų rajono pirmojo notaro biuro Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , registro Nr. 3481, iÅ¡duotÄ G.

D., 2008-10-14 Dovanojimo sutartį, registro Nr. 4969, pagal kuriÄ G. D. padovanojo 0,46 ha žemės sklypÄ A. D., 2008-10-14 Dovanojimo sutartį, registro Nr. 4967, pagal kuriÄ G. D. padovanojo 3,13 ha žemės sklypÄ G. D., 2008-10-14 Dovanojimo sutartį, registro Nr. 4968, pagal kuriÄ G. D. padovanojo 1,24 ha žemės sklypÄ ir 0,41 ha žemės sklypÄ A. D., gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su Å«kiniais pastatais, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų G.

D., vardu daiktinių teisių įregistravimÄ , 1998-11-30 padarytÄ VÄ® Registrų centre G. D. vardu, 0,39 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)daiktinių teisių įregistravimÄ , 2008-07-21 padarytÄ VÄ® Registrų centre G. D. vardu, 3,13 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimÄ , 2008-07-21 padarytÄ VÄ® Registrų centre G. D., vardu ir 2008-10-21 padarytÄ G.

D., vardu, 0,46 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., daiktinių teisių įregistravimÄ , 2008-07-21 padarytÄ VÄ® Registrų centre G. D., vardu ir 2008-10-29 padarytÄ A. D., vardu, 1,24 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., daiktinių teisių įregistravimÄ , 2008-07-21 padarytÄ VÄ® Registrų centre G. D., vardu ir 2008-10-29 padarytÄ A. D. vardu, 0,41 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimÄ , 2008-07-21 padarytÄ VÄ® Registrų centre G.

D. vardu ir 2008-10-29 padarytÄ A. D. vardu;

3) atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .             Nurodė, kad 1996 mirus ieÅ¡kovės ir atsakovo tėvui, ieÅ¡kovė savo palikimo dalies atsisakė motinos naudai. 1998 metais mirė motina. Pati laidojo motinÄ , paminklÄ statė kartu su broliu, tarpusavio konfliktų dėl namo nebuvo. Brolis sakė, kad pusė turto atiteks jai, bet jokių dokumentų nepasirašė. Po motinos mirties į namÄ atvažiuodavo ir ieÅ¡kovė ir atsakovas su Å¡eima. IeÅ¡kovė pažymi, kad pas notarÄ 1998 metais nebuvo, jokių dokumentų negavo, palikimo dokumentų netvarkė ir notarui pareiÅ¡kimo dėl savo dalies atsisakymo nerašė, paraÅ¡as ne jos.

Konfliktas prasidėjo 2013 metais, iki tol palikimo priėmimu nesidomėjo. Konfliktas kilo dėl to, kad brolis nusprendė parduoti namÄ . Mano, jog mirus motinai nesikreipdama pas notarÄ jį savo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį vykdyti, t.y. prižiÅ«rėjo namų valdÄ , remontavo namÄ , rÅ«pinosi nuosavybės atkÅ«rimo klausimais. Taip pat nurodo, jog ir atsakovas irgi priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, nes irgi atvažiuodavo į tėvų vadÄ , kreipėsi į įstaigas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į tėvų žemę.             Atsakovai G.

D., A. D. ir G. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas G. D. ir mama J. D., po tėvo S. D. mirties kreipėsi į notarų biurÄ dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo. Sesuo L. J. savo turto dalies atsisakė motinos naudai ir 1/3 turto dalis atitiko atsakovui G. D., o 2/3 dalys atiteko motinai J. D.. Po motinos mirties, ieÅ¡kovei atsisakius savo turto dalies, visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ priėmė, prižiÅ«rėjo ir tvarkė atsakovai. 2013 metais pati ieÅ¡kovė pasiÅ«lė parduoti tėvų namÄ , esantį (duomenys neskelbtini)             Atsakovė Å alčininkų rajono pirmojo notaro biuro notarė Č.

B. prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 1998-11-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , 2008-07-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , 2008-07-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ atmesti, o kitus ieÅ¡kinio reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimai buvo iÅ¡duoti nepažeidžiant palikimo priėmimÄ reglamentuojančių teisės normų. Atsakovas kreipėsi į notarę ir pateikė Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniÅ«no pažymėjimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Toks pažymėjimas pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ galėjo bÅ«ti įrodymu, patvirtinančių, kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti ir jo pagrindu galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas ginčijamas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. Pažymėjo, kad tiek pažymėjimas, tiek paveldėjimo teisės liudijimas yra tik teisinis palikimo priėmimo įforminimas, kuriam Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas netaikytinas. Atsakovas kartu su ieÅ¡kove buvo atvykę į notarės kontorÄ ir ieÅ¡kovė pareiÅ¡kimu patvirtino, kad palikimo po motinos mirties nepriėmė ir jokių pretenzijų neturi.Atsakovas Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniÅ«nijos seniÅ«nas V.

J. atsiliepimu praÅ¡o sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka., kadangi G. D. faktiÅ¡kai prižiÅ«rėjo namÄ ir Å«kio pastatus, kadangi pastatas yra Å¡alia seniÅ«nijos administracinio pastato. Pažymi, jog neturi galimybės pateikti teismui raÅ¡ytinius įrodymus, pateisinančius pažymos iÅ¡davimÄ , kadangi suėjus dokumentų saugojimo terminui, dokumentai sunaikinti.Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras praÅ¡o ieÅ¡kinio reikalavimu spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, kad ieškinio reikalavimai dėl daiktinių teisių registracijos panaikinimo laikytini išvestinio pobūdžio ir pertekliniais, kadangi teismui patenkinus kitus ieškinio reikalavimus – pripažinti negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruoti duomenys, įsiteisėjęs teismo sprendimo būtų pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. ieškovės ieškinį atmetė.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad L. J. apie tai, kad palikimÄ po motinos J. D. mirties priėmė jos brolis G. D. sužinojo 1998-11-19, todėl vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 2 d., laikė, kad nagrinėjamu atveju taikomos Å¡iuo metu galiojančio CK nuostatos ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Civiliniam kodeksui, t.y. 2001-07-01 ir pasibaigė suėjus vienerių metų laikotarpiui.

Teismas nelaikė, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, kadangi ieÅ¡kovei neįgalumas nustatytas 2004-05-11, o apie savo galimai pažeistÄ teisę ji sužinojo 1998-11-19, kuomet jai pateikus pareiÅ¡kimÄ apie palikimo nepriėmimÄ , paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas G. D.. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė L. J. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas sprendime iÅ¡vadas padarė remdamasis tik atsakovų parodymais.

IeÅ¡kovė 2013 metų kovo mėnesį sužinojo, kad atsakovas G. D. neteisėtai užvaldė visų mirusios motinos palikimÄ , kai pirkėjai atėjo apžiÅ«rėti tėvų turtÄ tam, kad pirkti. Teismas į Å¡iuos ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus neatsižvelgė. Teismas Å¡aliÅ¡kai įvertino aplinkybes, jog ieÅ¡kovė Å alčininkų 1-ame notaro biure 1998-11-19 nebuvo ir notaro dokumentuose ne ieÅ¡kovės paraÅ¡as. BylÄ nagrinėjant teisme ieÅ¡kovė prašė skirti raÅ¡ysenos ekspertizę, tačiau teismas nepagrįstai tokio praÅ¡ymo netenkino.

Nors prašė advokatės apskųsti Å¡iÄ nutartį, tačiau advokatė dėl ieÅ¡kovei nežinomų priežasčių nutarties neskundė, o pati ieÅ¡kovė neturėdama teisinių žinių, apskųsti nutarties galimybių neturėjo. Teismas neskirdamas ekspertizės bylos nagrinėjimo greitumÄ ir ekonomiÅ¡kumo principÄ iÅ¡kėlė aukščiau nei teisingumo principÄ . Ekspertams patvirtinus, jog notaro dokumentuose yra ne ieÅ¡kovės paraÅ¡as, tokios aplinkybės turėtų esminės reikÅ¡mės, kadangi bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ teminÄ ir ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė notarė Č.

B. raÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovė nesutikdamas su teismo įrodymų vertinimu nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad teismas klaidingai vertino įrodymus. Teismas padarė iÅ¡vadas įvertinęs įrodymų visetÄ . Liudytojos ir notarės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovė nepriėmė palikimo faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Pati ieÅ¡kovė nutarties, kuria atsisakyta skirti ekspertizę, neskundė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai G. D., G.

D. ir A. D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovai savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo analogiÅ¡kus argumentus kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kinį.IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvaiApeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str., 1d. 2p.).

Taigi yra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes Å¡ių pažeidimų negalima iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme. Be to įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatė teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

Nagrinėjamu apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisingas, priimtas formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, neįsigilinus į bylos esmę, netiriant ir nesiaiÅ¡kinant su nagrinėjamos bylos dalyku susijusių faktinių aplinkybių, o tik formaliai nurodant, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ per kurį galėjo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus. Nors teismo pareiga pagrįsti sprendimÄ nereiÅ¡kia teismo pareigos atsikirsti į kiekvienÄ byloje pareikÅ¡tÄ argumentÄ , tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo dalies esminių ieÅ¡kovės iÅ¡sakytų argumentų.

Palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sÄ moningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsisakymas yra sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios iÅ¡reiÅ¡kimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius.

Atsisakymo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ . Atsisakydamas palikimo įpėdinis gali nurodyti arba nenurodyti, kieno naudai atsisako palikimo (1964 m. CK 591 straipsnio 1 dalis), abiem atvejais palikimo atsisakymas sukelia tas pačias pasekmes, kaip ir palikimo nepriėmimas (1964 m. CK 591 straipsnio 2 dalis). Apie asmens valiÄ atsisakyti palikimo praneÅ¡ama konkrečiam notarui – paduodant pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui (1964 m. CK 591 straipsnio 3 dalis).

IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas darydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė 1998-11-19 sužinojo aplinkybę, kad po jos motinos J. D. mirties palikimÄ priėmė jos brolis G. D., iÅ¡ esmės daugiausiai remdamasis notarės Č. B. paaiÅ¡kinimais. Notarė Č. B. nurodė, kad 1998-11-19 ieÅ¡kovė ir atsakovas G. D. kartu buvo atvykę į notarės biurÄ , kuriame ieÅ¡kovė parašė pareiÅ¡kimÄ , jog palikimo po jos motinos mirties nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė iÅ¡vadÄ , jog 1998 metais notarė galėjo prisiminti antrÄ kartÄ Ä¯ jÄ besikreipiančius asmenis ir juos įsidėmėti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, jog ji kartu su broliu G. D. mirus tėvui 1996 metais pas notarÄ atsisakė savo palikimo dalies motinos J. D. naudai, bei liudytojos L. Å . paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovei palikimo nereikėjo, patvirtina, jog ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad po mirties palikimo priėmimas tvarkomas notarine tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovė duodama paaiÅ¡kinimus teisme nuosekliai tvirtino, jog 1998-11-19 pas notarÄ nebuvo, o ant pareiÅ¡kimo, kuriame nurodyta, kad ji palikimo po savo motinos mirties nepriėmė ir jokių pretenzijų neturi, yra ne jos paraÅ¡as.

CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatos įpareigoja teismÄ , nagrinėjantį bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo imtis visų bÅ«tinų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visetas vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina aplinkybės, jog apie savo teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus ieÅ¡kovė sužinojo 1998 metais. Atsakovų kviesti liudytojai ir jų paaiÅ¡kinimai, jog ieÅ¡kovei palikimo nereikėjo, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų negalima nustatyti, kuriuo metu (ar po tėvo S. D., ar po motinos J.

D. mirties, ar vėliau) ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ atsisakyti savo palikimo dalies, be to, atsakovų A. D. ir G. D. paaiÅ¡kinimai apie ieÅ¡kovės ketinimus atsisakyti savo palikimo dalies, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė 1998 metais pas notarÄ pasirašė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo dalies atsisakymo, kadangi atsakovai A. D. ir G. D. yra atsakovo G. D. sÅ«nÅ«s, kurių nurodomos aplinkybės apie ieÅ¡kovės norÄ atsisakyti nuo savo palikimo dalies vertintini kritiÅ¡kai, nes minėti liudytojai laikytini Å¡aliÅ¡kais ir suinteresuotais bylos baigtimi.

Tuo tarpu aplinkybė, jog Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014-09-03 nutartimi buvo atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ skirti byloje raÅ¡ysenos ekspertizę, kuri nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, taip pat nesudaro pagrindo manyti apie tinkamÄ byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimÄ , ypač įvertinus aplinkybę, jog pastarojoje nutartyje teismas nurodė, jog pagrindo skirti praÅ¡omÄ ekspertizę nėra, kadangi bus užvilkintas bylos nagrinėjimas. Nagrinėjimu atveju iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra padarytos remiantis atsakovų ir jų pusėje paliudijusių liudytojų paaiÅ¡kinimais.

Teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino ieÅ¡kovės paraÅ¡o 1998-11-19 pareiÅ¡kime autentiÅ¡kumo, kai tai tarpu ieÅ¡kinio netenkinimÄ pirmosios instancijos teismas grindė 1998-11-19 pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymu pas notarÄ , nuo kurio skaičiavo senaties terminÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniui pateikti. Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertina galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui.

Atsižvelgiant į bylos specifiÅ¡kumÄ , o bÅ«tent, kad praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , iÅ¡ esmės remiantis tik Å¡alių ir jų Å¡eimos narių, pažįstamų paaiÅ¡kinimais, įvertinus, jog nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo G. D. kilęs ginčas dėl teisės paveldėti po motinos mirties atsiradusį turtÄ , pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ dėl galimai suklastotų jos parašų Å alčininkų rajono pirmajame notaro biure (b.l. 107, t. 2).

Todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pažeidė proceso teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija panaikina apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė visų faktinių aplinkybių, susijusių su tarp Å¡alių kilusio ginčo iÅ¡sprendimu, o apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, nes tokia padėtis prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas.

             Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 301-302 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijan u t a r i a:Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjai                                                                              Henrichas Jaglinskis                                                                                            Jadvyga Mardosevič                                                                                            Vilija Mikuckienė