2017-12-20 Nr. AB-24229-3-65-3-00328-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-928-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00328-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą dėl įpareigojimo atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir M. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. L. (toliau – ir pareiškėja, J. L.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, atsakovas) pritarti matininko T. M. atliktiems pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams ir suderinti šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

2. J. L. nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) kaime, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir SB „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo žemės sklypą (toliau – ir sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo žemės sklypas). Šis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl pareiškėja užsakė kadastrinius matavimus. Juos atliko matininkas T. M., kuris parengė kadastro duomenų bylą ir pateikė NŽT Panevėžio skyriui tikrinti.

3. Nurodė, jog atsakovas ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos nederino, 2015 m. birželio 26 d. parengė du aktus – Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 23KAM-67388 ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietoje aktą Nr. 23KDV-67388. Šiuose aktuose buvo nurodyta, jog atliekant kadastrinius matavimus, buvo neteisingai suformuotos ginčo žemės sklypo ribos; formuojant sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti vadovaujamasi SB „(duomenys neskelbtini)“ narių 2015 m. gegužės 9 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 1 išrašu ir nepažeistas šios sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytas (duomenys neskelbtini) gatvės plotis. Pareiškėja aktus rengusios specialistės veiksmus apskundė NŽT Panevėžio skyriaus vadovui, kuris 2015 m. rugpjūčio 28 d. parengė atsakymą Nr. 2311-13-(14.23.45) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto“ (toliau – Atsakymas Nr.2311-13-(14.23.45)).

4. Pareiškėja tvirtino, kad NŽT Panevėžio skyrius nepagrįstai atsisakė derinti jos užsakymu parengtą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą. J. L. teigė, jog atsakovas nenurodė, kokias konkrečias žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą reguliuojančių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės) nuostatas pažeidė matininkas T. M..

5. Pareiškėja tvirtino, jog vien tik SB „(duomenys neskelbtini)“ plane esanti pastaba, kad tarp sodo sklypų yra 0,5 m pločio praėjimo takai, neįrodo, kad tokio ploto praėjimo takas yra natūroje tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tvirtino, kad pagal pareiškėjos sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, ginčo žemės sklypas ribojasi su sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), o ne su praėjimo taku.

6. Pareiškėja, remdamasi kadastrinius matavimus atlikusio T. M. parengtu 2015 m. liepos 21 d. aiškinamuoju raštu, tvirtino, kad sodo sklypų ribos planuose pažymėtos ir jų plotai nustatyti preliminariai, todėl atliekant kadastrinius matavimus, išaiškėjo, kad ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimas natūroje skiriasi nuo pavaizdavimo jų planuose, be to, sumažėjo šių sodo sklypų plotai.

7. Pareiškėja pažymėjo, kad nors matininkas T. M. aiškinamajame rašte nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ plane tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra punktyrinėmis linijomis pavaizduotas praėjimas, tačiau jo parametrai nenurodyti, sodo sklypus skiriančios linijos pavaizduotos praėjimo tako viduryje. Pareiškėjos vertinimu, tai neginčijamai patvirtino, kad tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jokio papildomo žemės ploto, kuris galėtų būti skirtas praėjimo takui, nebuvo, ginčo žemės sklypas su SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo žeme, įskaitant ir praėjimo taką, nesiribojo. Dėl šios priežasties ženklinant ginčo žemės sklypo ribas, SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas neprivalėjo dalyvauti.

8. Pareiškėja tvirtino, kad nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ valdo bendro naudojimo praėjimo taką tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo bendro pobūdžio samprotavimai apie teisės aktus ir nuorodos į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas nesudaro teisinio pagrindo nederinti ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylos. Pareiškėja pabrėžė, kad ginčo žemės sklypui jokių apribojimų, tarp jų – ir servitutų, niekada nebuvo nustatyta, todėl suformavus tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) praėjimo taką, reikalingą kai kuriems SB „(duomenys neskelbtini)“ nariams prieiti prie upės, pareiškėjos žemės sklypo plotas ženkliai sumažėtų, o tai reikštų, kad iš asmens neteisėtai paimama nuosavybė.

9. Pareiškėja J. L. papildomai paaiškino, kad ji sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu nameliu paveldėjo po M. F. mirties. Pareiškėja teigė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų supratusi, kad šiam sklypui servitutų ar kitokių apribojimų nenustatyta. Nurodė, kad sužinojusi, jog NŽT Panevėžio skyrius nederino T. M. parengto sodo sklypo plano, ji kreipėsi į šį matininką prašymu paaiškinti SB „(duomenys neskelbtini)“ plane esančius žymėjimus punktyrinėmis linijomis. T. M. pareiškėjai paaiškino, kad taip plane žymimi praėjimo takai. J. L. aiškinimu, pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ planą ir ginčo žemės sklypo planą, sodo sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turi bendrą ribą, pažymėtą ištisine linija, esančia tarp dviejų punktyrinių linijų, kurių tikslios reikšmės pareiškėja nežinanti. Pareiškėja nurodė, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė M. L. savo sklype palei jo ribą pastatė tvorą, pasodino gyvatvorę. Pareiškėja pripažino, kad tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra vejos tarpas, tačiau natūroje žemės teritorijos, kuri galėtų būti skirta praėjimo takui, nėra. Pareiškėja teigė, kad šia teritorija pašaliniai asmenys naudojasi retai, nurodė, kad nuo bendro pravažiavimo praėjimo taką užtvėrė.

10. Atsakovas NŽT Panevėžio skyrius atsiliepimu prašė J. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija yra mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės teisėmis ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę, skirtą rekreacijai ir kitoms reikmėms.

11. Atsakovas teigė, kad pagal sodo sklypų privatizavimo metu galiojusius teisės aktus, sodininkų bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodo sklypams pirkti, patikslino sodo sklypų ribas vietoje ir parengė kiekvieno sodo sklypo planą. Parengtus sodo sklypų planus protokolu patvirtino sodininkų bendrijos valdyba, o kiekvieno sodo sklypo planą pasirašė jo savininkas ir patvirtino sodininkų bendrijos pirmininkas. Atsakovas pabrėžė, kad taip buvo užtikrinama, jog sodo sklypų planai atitiktų sodo teritorijos suplanavimo projektą (generalinį planą). Be to, NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 punktu ir 7 straipsnio 3 dalimi, teigė, kad sodininkų bendrija bendrojo naudojimo objektus valdo CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, todėl sprendimą dėl praėjimo tako gali priimti tik sodininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas.

12. Atsakovas, remdamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniu, tvirtino, kad ženklinant sodininkų bendrijoje esančio žemės sklypo, besiribojančio su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, privalo dalyvauti sodininkų bendrijos pirmininkas ar valdybos įgaliotas atstovas. NŽT Panevėžio skyrius teigė, kad tikrinant matininko T. M. pateiktą ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, buvo nustatyta, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ plane tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įbraižytas 0,5 m pločio praėjimo takas, apie kurį informacija pateikta šio plano dalyje „Pastabos“. Atsakovo teigimu, kadangi SB „(duomenys neskelbtini)“ plano mastelis M 1:1000, todėl tarp sodo sklypų esantys 0,50 m pločio praėjimo takai, plane atitinkantys 0,5 mm, sodo plane negalėjo būti aiškiai išskirti ir dėl to buvo pažymėti dvigubomis punktyrinėmis linijomis bei aprašyti šio plano dalyje „Pastabos“. Atsakovas nurodė, kad rengdamas ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, matininkas nesivadovavo SB „(duomenys neskelbtini)“ plane nurodyta informacija bei šios bendrijos narių 2015 m. gegužės 9 d. visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 1. Atsakovo atstovas tvirtino, kad praėjimo takas tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) egzistuoja natūroje.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. atsiliepimu su J. L. skundu sutiko. M. L. nurodė, kad ji 1993 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 223 SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje įsigijo 0,11 ha ploto sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant J. L. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad nebeliko vietos praėjimo takui. Nurodytas faktas pasitvirtino ir atliekant jai priklausančio sodo sklypo kadastrinius matavimus. M. L. teigė, kad ji nesutinka savo sodo sklypo sąskaita skirti žemės teritoriją praėjimo takui suformuoti, kadangi kadastrinių matavimų metu sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo nuo 0,11 ha iki 0,1056 ha; perkant sklypą, jo plane praėjimo takas nebuvo pažymėtas; sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vaismedžiai ir kiti želdiniai pasodinti, sodo namelis pastatytas, išlaikant nustatytus atstumus iki sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). M. L. nurodė, kad nuo pat sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo momento kiti asmenys naudojosi praėjimu prieiti prie Lėvens upės ir kad ji toleravo tokią situaciją, nes nebuvo žinomos tikslios sklypo ribos. M. L. teigė, kad prieiti prie upės galima ir bendro naudojimo privažiavimu.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašė J. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad matininkas T. M., rengdamas ginčo žemės sklypo planą, neatsižvelgė į šio sodo sklypo planą, 1992 m. liepos 21 d. patvirtintą SB „(duomenys neskelbtini)” planą ir bendrijos narių 2015 m. kovo 12 d. pareiškimą-prašymą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad 2015 m. gegužės 9 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo priimtas sprendimas nekeisti SB „(duomenys neskelbtini)” plano ir palikti praėjimą tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o formuojant šiuos sklypus, trūkstamą plotą kompensuoti laisva paupio teritorija.

15. SB „(duomenys neskelbtini)” pabrėžė, kad šis sprendimas teismine tvarka nebuvo apskųstas, todėl, remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir SB „(duomenys neskelbtini)” įstatų 8.1 punktu, J. L., kaip bendrijos narei, buvo privalomas. SB „(duomenys neskelbtini)” tvirtino, kad SB „(duomenys neskelbtini)” plane yra punktyrais pažymėtas 0,5 m pločio praėjimo takas tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), analogiškas praėjimo tako pažymėjimas yra ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirmajai savininkei E. G. parengtame plane. E. G. perleidus sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), naujajam savininkui perėjo visos buvusio savininko, kaip žemės valdytojo, teisės ir pareigos, todėl J. L. tapus sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, pareiškėjai yra privalomi visi šio sklypo naudojimo ypatumai.

16. SB „(duomenys neskelbtini)“ vertino, kad NŽT Panevėžio skyrius Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 23KAM-67388 ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietoje akte Nr. 23KDV-67388 aiškiai nurodė matininko T. M. padarytus pažeidimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniu, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) ir atsižvelgęs į tai, kad ginčo žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su 8 m pločio SB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma pravažiavimui skirta teritorija, tvirtino, jog J. L. priklausančio sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus buvo privaloma derinti su bendrija, o žemės sklypo ribas vietovėje pažymėti dalyvaujant bendrijos atstovu.

II. 17. Panevėžio apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjos J. L. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir M. L. atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėja J. L. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Vykdydamas J. L. užsakymą, matininkas T. M. atliko ginčo žemės kadastrinius matavimus, parengė kadastrinių matavimų bylą ir pateikė ją tikrinti NŽT Panevėžio skyriui. NŽT Panevėžio skyriaus specialistė 2015 m. birželio 26 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 23KAM-67388 bei Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą Nr. 23DV-67388, kuriuose nurodė kadastrinių matavimų metu padarytus pažeidimus, kadastro duomenų bylos neatitikimą konkrečioms Kadastro nuostatų bei Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių nuostatoms ir konstatavo, kad matininkas neteisingai suformavo žemės sklypo ribas, 0,5 m pločio taką įmatavo į pareiškėjos žemės sklypo teritoriją. J. L. dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 23KAM-67388 pateikė skundą, į kurį NŽT Panevėžio skyrius parengė 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. 23SS-13-(14.23.45.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto“. Šiame rašte atsakovas nurodė Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse, Tikrinimo taisyklėse bei Kadastro nuostatuose įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimą, aiškinimą. Be to, atsakovas, pripažinęs, kad NŽT Panevėžio skyriaus specialistės parengtas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 23KAM-67388 užpildytas neaiškiai ir nepakankamai informatyvus, pateikė papildomus paaiškinimus apie priežastis, dėl kurių NŽT Panevėžio skyrius nederina T. M. parengtos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos.

19. Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai tikrinant žemės sklypo kadastrinius matavimus priskirtus veiksmus. Administraciniam teismui pateiktu skundu J. L. kėlė ginčą, ar NŽT Panevėžio skyrius, patikrinęs matininko T. M. parengtą jai priklausančio sodo sklypo kadastrinių matavimų bylą, pagrįstai nederino žemės sklypo plano ir netvirtino žemės sklypo kadastro duomenų, t. y. neatliko šio viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų veiksmų.

20. Teismas nustatė, kad J. L. ginčo žemės sklypą paveldėjo po M. F. mirties pagal 2008 m. gegužės 22 d. teisės pagal testamentą. M. F. šį žemės sklypą 2005 m. lapkričio 3 d. nusipirko iš E. G., kuri 1993 m. rugpjūčio 2 d. įsigijo šį valstybinės žemės sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklypo plotas - 0,1102 ha, jo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, jis buvo suformuotas, atliekant preliminarius matavimus.

21. Teismas nustatė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 1991 m. lapkričio 7 d. ir naudojosi 8,70 ha ploto II-uoju žemės masyvu, suteiktu darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui 1984 m. sausio 22 d. Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu. Išanalizavus NŽT Panevėžio skyrius teismui pateiktą SB „(duomenys neskelbtini)“ plano ištrauką, nustatė, kad šis planas buvo suderintas su įvairiomis sovietinės valdžios įstaigomis, o 1992 m. liepos 21 d. – ir su SB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu. Teismas sprendė, kad nurodytas planas vertintinas kaip Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkte nurodytas teritorijų planavimo dokumentas, pagal šių taisyklių 22 punktą, privalomas kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims.

22. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. G., įgyvendinusiai teisės aktų suteiktą teisę privačion nuosavybėn įsigyti sodininkų bendrijoje naudojamą sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti 1992 m. liepos 31 d. buvo parengtas sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kurį patvirtino SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. Šiame plane buvo nubraižytos sodo sklypo ribos, nurodyti jų ilgiai, pažymėta sodo namelio vieta, nurodyta jo padėtis pravažiavimo, sklypo vakarinės ir šiaurinės ribų atžvilgiu. Nurodyto plano duomenimis, sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pažymėtos vientisomis linijomis, o 52,50 m ilgio vakarinė riba įbraižyta tarp dviejų punktyrinių linijų, kurių viena nubrėžta E. G. sodo sklypo teritorijoje, o kita – M. L. priklausančio sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Iš SB „(duomenys neskelbtini)“ plano ir jo ištraukų nustatė, kad plano dalyje „Pastabos“ yra aptarti namelių ir kitų statinių statybos, medžių ir vaiskrūmių sodinimo klausimai bei nurodyta, kad tarp sodo sklypų esančių praėjimo takų plotis yra 0,5 m.

23. Teismas pasisakė, kad sugretinus E. G. parengtą sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą ir SB „(duomenys neskelbtini)“ planą, daroma išvada, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano grafiniai žymėjimai atitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ plano žymėjimus, tarp jų – ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinės ribos žymėjimą.

24. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, darė išvadą, kad J. L. siekė, kad kadastrinių matavimų metu būtų ne patikslinti jos nuosavybės teise valdomo ginčo žemės sklypo ploto duomenys, nekeičiant teritorijų planavimo dokumentais nustatytų jo ribų, o nustatytos naujos šio sklypo ribos, taip užtikrinant kuo mažesnį sklypo ploto sumažėjimą. Todėl teismas vertino, kad NŽT Panevėžio skyrius pagrįstai nustatė, jog matininkui T. M. atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nesilaikoma Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių, draudžiančių atliekant kadastrinius matavimus keisti nustatytas sklypų ribas ir leidžiančių tikslinti tik žemės sklypo ploto, bet ne jo ribų, duomenis.

25. Teismas pasisakė, kad ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliekantis matininkas T. M. privalėjo įvertinti, kad pagal ginčo žemės sklypo ir SB „ (duomenys neskelbtini)” planų duomenis, J. L. sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su SB „ (duomenys neskelbtini)” žeme – šiaurėje su bendro naudojimo 8 m pločio pravažiavimu, o vakaruose – su praėjimo taku, kurio egzistavimą vietovėje bei pažymėjimą teritorijų planavimo dokumente pareiškėja ginčija.

26. Byloje teismas nustatė, SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į ginčo žemės sklypo ribų paženklinimą ir parodymą nebuvo kviestas. Matininko T. M. prašymas suderinti jo parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, kuriame neliko pažymėto SB „(duomenys neskelbtini)“ plane esančio praėjimo tako, šios bendrijos valdybai buvo parengtas 2015 m. balandžio 15 d. Dėl iškilusių ginčų SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas V. G. nederino T. M. parengto sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtino kaip liudytojas apklausiamas T. M..

27. Teismas darė išvadą, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planas buvo parengtas, pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto nuostatas. Dėl šios priežasties, NŽT Panevėžio skyrius, matininko T. M. parengtos ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos tikrinimo metu nustatęs nurodytą pažeidimą, turėjo pagrindą nederinti žemės sklypo plano ir netvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų, t. y. neatlikti jam, kaip viešojo administravimo subjektui, priskirtų veiksmų. Teismas, išanalizavęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs juos patvirtinančius įrodymus, sprendė, kad NŽT Panevėžio skyrius pagrįstai nederino matininko T. M. parengtos J. L. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plano ir netvirtino žemės sklypo kadastro duomenų.

III. 28. Pareiškėja nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują, kurio pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius būtų įpareigota pritarti matininko T. M. atliktiems kadastriniams matavimams atliktiems pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėja nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus. Pareiškėja akcentuoja, kad ji pati kadastrinių matavimų atlikti negalėjo, tai padaryti gali tik specialias žinias ir leidimus tai atlikti turintis asmuo.

30. Pareiškėja teigia, kad teismas vadovavosi ginčui neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Jos manymu, teismas ginčui išspręsti taikė netinkančias teisės normas ir tokių normų taikymas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atkreipia dėmesį, jog 2015 m. T. M. atlikdamas ginčo sklypo kadastrinius matavimus nustatė, kad pareiškėjos sklypas yra ne 0,1102 ha, o mažesnis – 0,1095 ha. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede numatyta tvarka, maksimali leistina paklaida tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto atlikus tikslius kadastrinius matavimus neviršyta. Pareiškėjos manymu ši aplinkybė patvirtina, kad T. M. atliko kadastrinius matavimus be klaidų, todėl negali būti taikomos nuostatų 21 punkte numatytos taisyklės. Teismas aplinkybės, jog parengtas sodo sklypo planas buvo gana tikslus, nevertino.

31. Pareiškėja nesutinka su teismo pozicija, kad T. M. atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nesilaikoma Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių. Teigia, kad teismo sprendimas priimtas remiantis prielaidomis, o tai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisingą teismą.

32. Pareiškėja kelia klausimą, kokią įtaką matininko matavimams galėjo turėti aplinkybė, jog ženklinant sodo bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo ribas, nealyvavo sodų bendrijos pirmininkas.

33. Pareiškėja pabrėžia, kad sklypas ribojasi su Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sklypais, o ne su praėjimo taku. Teigia, kad nei teisiškai, nei faktiškai jokio praeinamo tako tarp sklypų nėra ir būti negali, nes aplinkybės, jog kažkada pro čia eidavo žmonės, negali būti įrodymas, kad yra takas.

34. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išnagrinėtas tinkamai.

35. Nurodė, jog sodo sklypo patikrą atliko Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė, kuri įvertino ir išnagrinėjo Panevėžio skyriuje turimą archyvinę medžiagą ir nustatė, kad sodo sklypas suprojektuotas sodo bendrijos SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo plane ir jame buvo nurodyta, kad tarp žemės sklypų nurodytas 0,5 m pločio takas. Nurodo, kad matininkas atlikdamas kadastrinius matavimus nesivadovavo Sodo plane nurodyta informacija bei 2015 m. gegužės 9 d. sodininkų bendrijos visuotinio susirinkimo protokolu, todėl parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo nederinama.

36. Sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimui pritaria.

37. Nurodo, kad su pareiškėjos argumentais nesutinka, kadangi ji ignoruodama sodininkų bendrijos visuotinio susirinkimo 2015 m. gegužės 9 d. nutarimus ir pažeisdama Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 punktą, negavusi sutikimo iš sodininkų bendrijos valdymo organo savavališkai pastatė tvorą užtverdama praėjimą prie upės ir susiaurindama (duomenys neskelbtini) gatvę ties jai priklausančiu sklypu. Dėl ko nebeliko praėjimo prie upės, kuriuo nuo pat sodininkų bendrijos įkūrimo naudojasi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai ir sodininkai.

38. Nurodo, kad apeliantė 2015 m. liepos 12 d. buvo pašalinta iš bendrijos narių ir iš jos buvo pareikalauta pašalinti neteisėtai užtvertą tvorą, sulyginti jos sukastą žemę ant tako ir užsėti pievutę. Nors į apeliantę buvo kreiptasi kelis kartus, ji šių reikalavimų neįvykdę. Tokį elgesį vertina kaip savavaldžiavimą.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su jos apeliaciniu skundu sutinka. Su kaimynės sklypo riba sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

41. Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Mėgėjų sodo sklypas – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas (to paties straipsnio 2 d.).

42. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas (savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas; žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas), yra tas administracinis teisės aktas, kuriuo yra apibrėžiamos konkrečiai sodininkų bendrijai priskirtos teritorijos ribos bei šioje teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuos nuosavybės teise valdo sodininkai ir kiti asmenys, ribos bei žemės skirtos sodininkų bendrijai bendram naudojimui, ribos.

43. Darytina išvada, kad norint nustatyti tam tikros žemės, esančios sodininkų bendrijai priskirtoje teritorijoje, teisinį statusą būtina vadovautis teritorijų planavimo dokumento, kuriuo suformuotos sodininko bendrijos teritorijos ribos bei vidinė žemės struktūra, sprendiniais.

44. SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo plane tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įbraižytas 0,5 m pločio praėjimo takas, apie kurį informacija pateikta šio plano dalyje „Pastabos“. SB „(duomenys neskelbtini)“ plane (mastelis M 1:1000) tarp nurodytų sodo sklypų esantis 0,50 m pločio praėjimo takas, plane atitinkantis 0,5 mm, sodo plane aiškiai neišskirtas – pažymėtas dvigubomis punktyrinėmis linijomis, tačiau aprašytas šio plano dalyje „Pastabos“ (b. l. 19, 108). Rengdamas ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, matininkas nesivadovavo SB „(duomenys neskelbtini)“ plane nurodyta informacija bei šios bendrijos narių 2015 m. gegužės 9 d. visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 1, nors vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 p. kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

45. Pareiškėjos argumentai, nurodyti Nutarties 33 p., būtų reikšmingi, jeigu iš dabar galiojančio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sodo plano sprendinių būtų matyti, kad ginčo žemės sklypas nėra priskirtas bendro naudojimo reikmėms.

46. Todėl konstatuotina, kad tik teritorijų planavimo procedūrų pagrindu pakeitus teritorijų planavimo dokumento sprendinius atsakovui atsirastų teisinis pagrindas pritarti matininko T. M. atliktiems pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams ir suderinti šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

47. Pasisakydama dėl Nutarties 30 p. nurodytų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad ne leistinos paklaidos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus aspektas, o pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemei priskirto praėjimo tako priskyrimas pareiškėjos žemės sklypui atliekant jos žemės sklypo kadastrinius matavimus yra tas trūkumas, dėl kurio atsakovas neturi teisinio pagrindo jos žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šis faktas nustatytas ir tokio trūkumo teisiniai padariniai aptarti Nutarties 41-44 punktuose.

48. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

49. Pagal ABTĮ 57 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

50. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas jų nepažeidė ir teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų pagrindu turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti. Faktinių ir teisinių argumentų, vadovaudamasi anksčiau nurodyta LVAT formuojama teisės aiškinimo praktika, teisėjų kolegija nekartoja.

51. Pareiškėjos atstovas pateikė (2017 m. lapkričio 22 d. gauta teisme) SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo planą (vadina generaliniu planu) ir nurodo, kad tai parengtas 1984 m. planas prieš teikiant jį derinti institucijoms. Prašo jį prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija šį prašymą atmeta. Nepatvirtintas sodo planas neturi įrodomosios reikšmės. Byloje yra pateiktas, ištirtas ir įvertintas institucijų derintas patvirtintas SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo planas, kuriuo ir remiamasi vadovaujantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis ABTĮ nuostatomis (ABTĮ 57 str.).

52. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.)

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius