c523558d-e549-493a-b98d-a81f978eda32 · Lietuvos apeliacinis teismas

               Baudžiamoji byla Nr. 1A-357/2011                                          Proceso Nr. 1-31-1-00999-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2, 1.2.3.2.8, 1.2.26.2.1.                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Gintautui GudžiÅ«nui,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nuteistajam M. K. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus laisvės atėmimo bausme 15 (penkiolikai) metų;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė M.

K. paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ M. K. priteista 50 000 Lt neturtinei ir 1 366,17 Lt turtinei nukentėjusiajam M. Å . padarytai žalai atlyginti.IÅ¡ M. K. priteista 1 500 Lt nukentėjusiajam M. Å . už advokato paslaugų apmokėjimÄ .IÅ¡ M. K. priteista 4 055,44 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už patirtas iÅ¡laidas gydant M. Å . .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,             n u s t a t ė :

M. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 25 d., apie 00.55 val., prie (duomenys neskelbtini) upės krantinės suoliukų, ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) kitų asmenų akivaizdoje, dėl mažareikÅ¡mės dingsties, dėl to, jog jam pasirodė, kad netoli jo žmonos K. K. stovintis M. Å . bando jÄ paliesti, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų smogė kumščiu M. Å . iÅ¡ už nugaros į galvÄ , sugriebęs nukentėjusiojo galvÄ trenkė į metalinę Å¡iukÅ¡lių dėžę ir, M.

Å . praradus sÄ monę ir dėl to tapus bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, turėdamas tikslÄ nužudyti, spyrė gulinčiam M. Å . , įstumdamas jį į (duomenys neskelbtini) upę. Dėl to M. Å . skendo vandenyje ir tai sukėlė realų pavojų jo gyvybei. M. K. savo tikslo nužudyti nukentėjusįjį neįgyvendino dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, nes nugrimzdęs į upės dugnÄ M. Å . atsitiktinių žmonių buvo iÅ¡gelbėtas, iÅ¡trauktas iÅ¡ vandens ir jam buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

Dėl skendimo M. Å . iÅ¡sivystė Å«mus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas bei aspiracinis plaučių uždegimas ir tai sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei bei sunkiai sutrikdė jo sveikatÄ . Å iuo savo elgesiu M. K. pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti ir veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktų į BK 138 straipsnio 2 dalį, nustatyti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir sumažinti priteistÄ neturtinės žalos dydį.Mano, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo pažeista nekaltumo prezumpcija (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnis), nes visos byloje esančios abejonės buvo aiÅ¡kinamos ne jo naudai, veika objektyviai neįrodyta.

Teigia, kad nepadarė nusikaltimo, kuris jam buvo inkriminuotas. Ä®sitikinęs, kad teismas faktiÅ¡kai neatliko bylos įrodymų analizės, be pagrindo atmetė pagrįstus gynėjo praÅ¡ymus, kurie galėjo padėti patikrinti objektyviai nustatomas aplinkybes byloje ir paneigti pareikÅ¡tus kaltinimus dėl pasikėsinimo nužudyti. Teismas nepaneigė jo (M. K. ) parodymų, kaip reikalauja BPK 305 straipsnis, o nepagrįstai ir formaliai juos įvertino kritiÅ¡kai. Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino selektyviai ir atskirai vienÄ nuo kito, pirmenybę teikdamas kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetė kitus.

Teismas vertino ne esamus faktinius duomenis, o atskiras detales, vadovavosi prieštaringais nukentėjusiojo draugų parodymais, tačiau nepakankamai išanalizavo nuteistajam palankius parodymus ir netinkamai įvertino jų ryšį su kitais byloje esančiais duomenimis. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė teismo medicinos eksperto aktu, liudytojų J. J. , V. Š. , Ž. E. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, duoti suinteresuotų bylos baigtimi asmenų ir neteisingi, ir nukentėjusiojo M.

Š. nurodytomis aplinkybėmis, kurias jis (M. Š. ) atpasakojo teisme pagal liudytojo J. J. parodymus, todėl šiais parodymais teismas negalėjo remtis. Be to, šių asmenų nurodytų aplinkybių (nuteistasis nukentėjusiojo galva sudavė smūgį į šiukšliadėžę) nepatvirtino teisme apklaustas ekspertas. Pažymi, kad M. Š. nebuvo nustatytas smegenų sutrenkimas. Teismas nepagrįstai laikė prieštaringais bei atmetė jo ir liudytojų U. A. , M. R. , M. V. ir M. K. parodymus, kurie buvo nuoseklūs, gynybos tinkamai surinkti (BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 2 dalies 1 punktas) ir juos patvirtino ekspertas savo išvadoje Nr. G1081/10(03), kurioje nurodė, jog nukentėjusiajam buvo padaryti du ar trys trauminiai poveikiai:

į veidÄ â€“ burnÄ (vienas), į deÅ¡inio kelio sÄ nario priekinį pavirÅ¡ių (vienas ar du), kitokių sužalojimų nenustatė. Nuteistajam neaiÅ¡ku kaip teismas galėjo konstatuoti konkrečiÄ vietÄ bei kÅ«no pozÄ , kai liudytojai duoda skirtingus parodymus, o kitų duomenų byloje nėra. IÅ¡ jo gynėjo pateiktos įvykio vietos schemos ir foto lentelės matyti, kad nukentėjusiojo kÅ«nas negalėjo gulėti iÅ¡ilgai krantinės, nes tarp suoliukų esantys metalinis žibintas, knechtas ir Å¡iukÅ¡liadėžė iÅ¡sidėstę nedideliais atstumais, todėl teismas nepagrįstai atmetė gynėjo praÅ¡ymÄ atlikti eksperimentÄ arba skirti situacijos ekspertizę.Apeliantas nesutinka, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė apibrėžta tyčia ir suprato, jog nukentėjusysis yra bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, nes niekada nepripažino turėjęs tikslÄ nužudyti ar sunkiai sužaloti M.

Å . . Nukentėjusysis netvirtino, kad jis (M. K. ) bÅ«tų grasinęs atimti gyvybę. Byloje nustatytos aplinkybės, to nepatvirtina. Mano, kad veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes tai patvirtina nusikaltimo, sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarymo aplinkybės ir sužalojimo lokalizacija.Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis paskyrė tokiÄ griežtÄ bausmę, nors prokurorė prašė skirti 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Teigia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų galima pasiekti ir paskyrus Å¡velnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neįvertino, kad jis (M. K. ) nebuvo teistas, buvo kÄ tik vedęs, žmona įvykio metu buvo 17 metų, nėščia, o nukentėjusysis buvo neblaivus, stovėjo Å¡alia jo žmonos ir toks jo provokuojantis elgesys turėjo įtakos nuteistojo veikai, t. y. teismas turėjo taikyti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, todėl pažeidė BPK 54 straipsnio 2 dalį.

PraÅ¡o Å¡ias aplinkybes įvertinti ir paskirti Å¡velnesnę bausmę.Mano, kad teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturinės žalos dydį – 50 000 Lt ir priteisdamas jÄ atlyginti, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio, BPK 113, 115 straipsnių reikalavimus, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokiose bylose, nes neįvertino, kad nukentėjusysis nuo vaikystės serga plaučių ligomis, nuteistasis neseniai sukÅ«rė Å¡eimÄ , gimė vaikas ir tai turės įtakos vaiko gyvenimo kokybei, todėl neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti sumažintas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos ir motyvuotos teismo iÅ¡vados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, BK 284 straipsnio 1 dalį yra teisingos.

Apeliantas savo skunde nesutinka tik dėl jo nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, todėl teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nagrinės tik Å¡iÄ nuosprendžio dalį.Nuteistojo ir prokuroro praÅ¡ymas nuteistojo veikÄ vertinti pagal padarinius, t. y. pagal BK 138 straipsnio 2 dalį (nuteistojo praÅ¡ymu) ar pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus (prokuroro praÅ¡ymas), nėra pagrindo. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai yra netiesioginė ar tiesioginė neapibrėžta tyčia.

Tuo tarpu veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“). Tiesioginės apibrėžtos tyčios požymiai M. K. veikoje yra įrodyti. Pirmosios instancijos teismas apie nuteistojo tyčios turinį sprendė atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, M.

K. ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. priėjo nukentėjusiajam iÅ¡ nugaros, kitų asmenų akivaizdoje, dėl mažareikÅ¡mės dingsties ir chuliganiÅ¡kų paskatų smogė M. Å . į galvÄ , sugriebęs nukentėjusiojo galvÄ trenkė į metalinę Å¡iukÅ¡lių dėžę, o Å¡iam praradus sÄ monę spirdamas įstÅ«mė į (duomenys neskelbtini) upę. Nuteistasis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tik tuomet kai nuspyrė nukentėjusįjį nuo krantinės ir paliko jį skęsti.

Nukentėjusysis nemirė tik dėl to, kad buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ vandens kitų asmenų ir laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Taigi Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nuteistasis, smurtaudamas ir nuspirdamas nukentėjusįjį nuo krantinės, kai Å¡is buvo praradęs sÄ monę, siekė konkretaus rezultato – atimti jam gyvybę. Be to, nuteistasis jau prieidamas prie nukentėjusiojo buvo nusiteikęs agresyviai, tai matyti iÅ¡ jo paties teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kad kai paklausė nukentėjusiojo, kÄ jis veikia su jo žmona, nelaukdamas M.

Å . atsakymo, nes atsakymas nedomino, trenkė (2 t., b. l. 77-78). IÅ¡ liudytojos Ž. E. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nuteistasis ne tik sudavė smÅ«gį į galvÄ , bet ir paėmęs nukentėjusiojo galvÄ trenkė į Å¡alia stovėjusiÄ Å¡iukÅ¡lių dėžę (1 t., b. l. 58-59), kuriuos patvirtino teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 138-139). Liudytoja V. Å . teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuteistasis nelaukdamas atsakymo į savo klausimÄ â€žKÄ tu čia su mano žmona darai?“ su alkÅ«ne trenkė nukentėjusiajam, o po to nukentėjusiojo galvÄ visa jėga trenkė į Å¡alia buvusiÄ betoninę Å¡iukÅ¡liadėžę (1 t., b. l. 60-61, 2 t., b. l. 135-138).

Tai patvirtino liudytojas J. J. , kuris ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog matė kaip nuteistasis paėmęs M. Å . galvÄ tiesiog metė į Å¡iukÅ¡liadėžės pusę. Ä® kuriÄ Å¡iukÅ¡liadėžės vietÄ pataikė nežino, bet tikrai į jÄ atsitrenkė, nes buvo garsas (1 t., b. l. 49-50, 2 t., b. l. 84-86). Šį garsÄ girdėjo ir liudytojai V. G. (1 t., b. l. 80-82) ir S. G. (1 t., b. l. 83-85). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G. 1081/10 (03) tiriamosios dalies matyti, kad apžiÅ«rint nukentėjusįjį Å¡is skundėsi deÅ¡inės veido pusės aptirpimu (1 t., b. l. 15-16).

Ekspertas D. Vitkus teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neurologas smegenų sukrėtimo nerado, bet nukentėjusysis skendo, todėl smegenys patyrė hipoksijÄ ir tai galėjo užgožti buvusį smegenų sukrėtimÄ . Ne visuomet padaroma atvira žaizda, jeigu buvo smÅ«giuota į Å¡iukÅ¡liadėžę (2 t., b. l. 143). Liudytojai Ž. E. , V. Å . ir J. J. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog po smÅ«gio M. Å . nejudėjo, nes buvo praradęs sÄ monę, ir tai matydamas M.

K. priėjęs prie gulinčio nukentėjusiojo jį nuspyrė nuo krantinės. Tokius jų parodymus patvirtina liudytojos G. A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kai susitiko su U. A. , kuri pasakė, jog Kristinos vyras (M. K. ) sumušė M. Š. ir įmetė į vandenį (1 t., b. l. 63-65). Ekspertas D. Vitkus teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nekiekvienas smūgis koja palieka išorinius sužalojimus. Tai, kad nukentėjusysis įkrito į vandenį ir neiškilo rodo, jog žmogus buvo sužalotas.

Tikėtina, kad jis buvo nesÄ moningoje bÅ«klėje, nes jei žmogus įkrenta, jis sÄ moningai stengiasi iÅ¡plaukti, o tai kad įkrito ir paniro, rodo, kad įkrito su sÄ monės sutrikimu (2 t., b. l. 142). Be to, pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, nes iÅ¡sigando policijos ir pamanė, jog M. Å . nuskęs, tačiau vėliau pagalvojo, kad yra keturi draugai, kurie jį iÅ¡trauks (1 t., b. l. 152-154). Nukentėjusysis teisme parodė, kad moka plaukti ir jeigu bÅ«tų sÄ moningas bÅ«tų iÅ¡plaukęs (2 t., b. l. 78-79).Teismo nuomone liudytojų Ž.

E. , V. Å . ir J. J. parodymuose yra nedideli prieÅ¡taravimai dėl to kaip buvo nukritęs ir kokioje pozoje gulėjo nukentėjusysis ant krantinės, tačiau jie nėra labai svarbÅ«s nustatant nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , todėl nebuvo bÅ«tinybės jo atlikti, nes viso ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu Å¡ie liudytojai nuosekliai parodė kitas aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. Be to, eksperimento atlikimas nėra privalomas tyrimo veiksmas (BPK 197 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei nuteistasis nei jo gynėjas nenurodė priežasčių dėl kurių Å¡ie liudytojai turėtų pagrindÄ apkalbėti M.

K. , patys liudytojai nurodė, kad nuteistojo anksčiau nepažinojo ir neturi jokio pagrindo jį apkalbėti. Tai, kad liudytojai yra nukentėjusiojo draugai, nereiÅ¡kia, jog jie suinteresuoti bylos baigtimi ir apkalba nuteistÄ jį M. K. , todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų duotais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visus pirmiau aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis M. K. suvokė, kad suduoda smÅ«gius nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ , galvÄ , ir nuspiria nukentėjusįjį nuo krantinės, kai Å¡is buvo praradęs sÄ monę, spyrė ne iÅ¡ karto, o po kurio laiko, t. y. po ginčo su sutuoktine, veikė tiesiogine apibrėžta konkretizuota tyčia.

Nuteistasis siekė vienintelės pasekmės – nukentėjusiojo mirties, tačiau Å¡ios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Å¡alia įvykio vietos buvę asmenys nukentėjusįjį iÅ¡traukė iÅ¡ vandens ir jam iÅ¡ karto buvo suteikta kvalifikuota medikų pagalba. M. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota, kaip pasikėsinimas nužudyti nukentėjusįjį M. Å . . Be to, esant apibrėžtai kaltininko tyčiai nužudyti kitÄ Å¾mogų, nesvarbu kokios – „realios“ ar atsitiktinės priežastys sutrukdė kaltininkui pasiekti norimų pasekmių.

TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tik tai, ar Å¡ios pasekmės priklausė ar nepriklausė nuo kaltininko valios. Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, M. K. siekiamos pasekmės nekilo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kurių jis negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Tik liudytojų S. G. ir V. G. dėka nukentėjusysis buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) upės dugno, laiku atvykusiems medikams suteikus reikiamÄ pagalbÄ ir nugabenus nukentėjusįjį į ligoninę, buvo iÅ¡vengta nukentėjusiojo mirties.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė jo parodymų, nes teismas nuosprendyje pateikė įrodymus, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas dėl M.

K. ir liudytojų U. A. , M. R. , M. V. ir M. K. duotų parodymų teisingumo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė Å¡iuos parodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.Nuteistasis nepagrįstai praÅ¡o nustatyti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvÄ ) padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Sprendžiant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, vertinama, kiek toks elgesys esmingai prieÅ¡tarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kaip tai paveikia kaltininkÄ , atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Taip pat bÅ«tina įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius ir jų asmenybes, nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ pat nusikaltimo padarymÄ ir iki jo. IÅ¡ įvykio vietoje buvusių liudytojų E. Z. , U.

A. , G. A. G. , J. J. , J. G. , V. Å . , Ž. E. , tarp kurių yra ir nuteistojo žmonos draugės, ir nukentėjusiojo M. Å . parodymų matyti, kad M. Å . nuteistojo žmonÄ matė pirmÄ kartÄ , su ja beveik nebendravo, nukentėjusysis prie nuteistojo žmonos nesikabinėjo ir visi bendravo draugiÅ¡kai. Tokio nukentėjusiojo elgesio negalima vertinti kaip provokuojantį, ar neatitinkantį moralės ir dorovės principų, pažeidžiantį garbę bei orumÄ . Teismo nuomone, nuteistasis pats buvo nusiteikęs agresyviai, nes net nesulaukęs atsakymo pradėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys.Tik teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir nėra įpareigotas skirti tokio dydžio bausmę, kurios praÅ¡o prokuroras, nukentėjusysis, nuteistasis ar jo gynėjas.

Teismo nuomone, skiriant M. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei jas bendrinant baudžiamojo įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. BK 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmė už rengimÄ si ar pasikėsinimÄ padaryti nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumÄ , į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Skiriant M. K. bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus Å¡io įstatymo nuostatos taip pat nebuvo pažeistos, nes kaltininkui už tokį nusikaltimÄ gali bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei į nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ (neteistas, baustas administracine tvarka, stropus, darbÅ¡tus, drausmingas ir sÄ Å¾iningas darbuotojas, jauno amžiaus, turi vaikÄ ), nukentėjusysis liko gyvas ne nuo nuteistojo valios priklausančių aplinkybių, paskyrė M. K. nedaug didesnę už straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį – 15 metų laisvės atėmimo.

Å i bausmė atitinka BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nėra per griežta, todėl neÅ¡velnintina. Tokia bausmė Å¡iuo atveju atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismo nuomone, nėra pagrindo taikyti BK 57 straipsnio 2 dalies nustatytas ir už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ remiantis Å¡io Kodekso 62 straipsniu paskirti Å¡velnesnę negu už pabaigtÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ bausmę, nes byloje nėra kitų įstatyme nurodytų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas skirti Å¡velnesnę bausmę.

Nuteistasis praÅ¡o sumažinti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis nuo vaikystės sirgo plaučių ligomis, jis neseniai sukÅ«rė Å¡eimÄ , gimė vaikas ir tai turės įtakos vaiko gyvenimo kokybei. Toks praÅ¡ymas atmetamas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), kiti teisės aktai. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Å ioje byloje dėl neturtinės žalos nukentėjusysis M. Å . pareiÅ¡kė 150 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį. Teismas šį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, atsižvelgdamas į visas byloje esančias aplinkybes, tarp jų ir į nuteistojo nurodytas aplinkybes ir dar į tai, kad nuteistas yra jaunas, neturi turto, neseniai pradėjo savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , yra darbingas, geros fizinės bÅ«klės, todėl turi galimybę dirbti ir nors ir per ilgesnį laikÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Dėl patirto pasikėsinimo į gyvybę bei sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, po to ilgai gydėsi namuose, jautė skausmus, kitus nepatogumus, ilgÄ laikÄ buvo netekęs darbingumo.

Nukentėjusysis po įvykio tapo nervingas, blogai miega, dėl patirto aspiracinio plaučių uždegimo greičiau uždÅ«sta, nepakelia krÅ«vių, nebegali sportuoti ir dėl to labai iÅ¡gyvena. Dėl įvykio labai iÅ¡gyveno ir jo Å¡eimos nariai, o tai negali neatsiliepti ir nukentėjusiajam. Byloje nėra medicininių duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo bÅ«tų tapęs iÅ¡ dalies nedarbingas ir kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo jaus pasekmes visÄ gyvenimÄ . VisiÅ¡kai tikėtina, kad per ilgesnį laikÄ nusikaltimo pasekmių nukentėjusysis nebejaus.

Taigi teismas, laikydamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio nuostatų, įvertino visas neturtinės žalos dydžio klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nuteistasis M. K. praÅ¡ymo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį nepagrindžia naujais argumentais, kurių pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų paminėjęs. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nukentėjusiajam priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ .

Kolegija laiko, kad teismas racionaliai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir, įvertindamas pinigais nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ , įstatymo nuostatų nepažeidė bei nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Jonas Algimantas Venckus Teisėjai                                                                 Regina Gaudutienė                                                                  Linas Å iukÅ¡ta