2025-01-22 Nr. AB-1346-3-61-3-00280-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-01-22 Nr. AB-1346-3-61-3-00280-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2021 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. (5.34)3B-7705 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. gruodžio 1 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-95-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00280-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos 22.4.3; 53.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2021 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. (5.34)3B-7705 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. gruodžio 1 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103–104 ir 107–108 straipsniais, 2024 m. spalio 29 d. nutartimi nutraukė bylą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas laimėjo konkursą bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1P-1174 (toliau – ir Įsakymas) nuo 2021 m. birželio 1 d. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), nustatant jam 9.00 pareiginės algos koeficientą. Minėto įsakymo 2 punktu nustatyta mokėti už tarnybos stažą 7 proc. pareiginės algos priedą (tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 7 metai 10 mėnesių 11 dienų). Susipažinęs su aptariamu įsakymu, pareiškėjas 2021 m. birželio 1 d. pažymėjo pastabą „Susipažinau, su Įsakymo 2 punktu nesutinku“. Byloje pateikta 2021 m. gruodžio 1 d. Prašymo Muitinės departamento direktoriui „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ kopija patvirtina, kad jis prašė perskaičiuoti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią 2021 m. birželio 1 d. – liepos 30 d., kai dirbo šioje institucijoje (duomenys neskelbtini). Prašymą grindė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 26 d. pažyma „Apie Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą.“ Pažymoje, pasirašytoje Lietuvos administracinių ginčų komisijos direktoriaus, nurodyta, jog jo stažas Lietuvos valstybei 2020 m. kovo 29 d. – 9 metai 8 mėnesiai 19 d.
Muitinės departamentas Raštu informavo pareiškėją, kad jam Įsakymo 2 punktu buvo nustatytas 7 procentų pareiginės algos priedas už 7 metus ir 10 mėnesių 11 dienų stažą Lietuvos valstybei, bei tuo pačiu nurodė, kad pareiškėjas Muitinės departamento sprendimą dėl stažo ir pareiginės algos jau yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3‑4110‑1066/2021, kur nagrinėjamas tas pats ginčo dalykas.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktus įrodymus, ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad atsakovo Raštas yra procedūrinis dokumentas, priimtas atsakovui atliekant tiesiogines teisės aktuose nustatytas funkcijas ir nesukeliantis pareiškėjui nei procedūrinių, nei materialių teisinių pasekmių, todėl Raštas pagal savo pobūdį nėra priskirtinas prie individualių teisės aktų skųstinų administraciniam teismui ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl, teismo vertinimu, šiuo pagrindu byla turėtų būti nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.).
Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl Įsakymo dalies panaikinimo. Teismas, įvertinęs šioje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktų pareiškėjo skundų turinį, teigė, kad šių skundų pagrindas, t. y. jų motyvai bei argumentai, yra iš esmės analogiški. Atsižvelgęs į tai, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas sprendė, jog administracinė byla turi būti nutraukta pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
III. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Regionų administraciniam teismui, o negrąžinus, pakeisti. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo pripažinti, kad jis nepraleido septynių dienų termino atskirajam skundui paduoti, o laikant, kad praleido, terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas savo prašymą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paskelbimui nebuvo organizuojamas teismo posėdis, nutartis paskelbta proceso šalims nedalyvaujant. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo ekrano nuotrauką, kurioje matyti, jog nutartis buvo gauta 2024 m. spalio 30 d. Pareiškėjas teigia, jog nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos, septynių dienų termino atskirajam skundui paduoti (t. y. iki 2024 m. lapkričio 6 d. įskaitytinai), nėra praleidęs.
Pareiškėjas nurodo, jog jam prašymu keliant klausimą dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo ir nepriemokos išmokėjimo už dirbtą laiką nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 30 d., buvusio darbdavio atsakovo Raštu priimtas sprendimas atsisakyti išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, Raštas nėra informacinio pobūdžio, o yra sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Be to, pareiškėjas teigia, kad prašant perskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestį (jo nepriemoką), pagal nurodytą ir identišku atveju suformuotą administracinių teismų praktiką, Muitinės departamentas privalo priimti administracinį sprendimą, kuris turi atitikti ir VAĮ įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad Raštas negali būti laikomas teisės taikymo aktu.
Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo 2021 m. liepos 30 d. nebedirba Muitinės departamente, o su į atsakovą kreipėsi 2021 m. gruodžio 1 d., ko, pareiškėjo teigimu, teismas nevertino. Be to, pasak pareiškėjo, Muitinės departamentas, atsisakydamas išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, kaip ir teismas, nevertino bei nepasisakė ir dėl su Prašymu pateiktų kitų rašytinių įrodymų, kurie nebuvo pateikti Muitinės departamentui priimant Įsakymą ir jo 2 punktą, kas taip pat sudaro pagrindą pareiškėjo prašymą išnagrinėti, o ne iš viso atsisakyti jį nagrinėti. Pareiškėjo vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir prašymo turinio (dalyko), tai ir dėl to netinkamai (klaidingai) vertino, kad Raštas yra informacinio pobūdžio. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigia, jog teismas padarė netinkamas (klaidingas) išvadas, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes priešingai, kitoje byloje ginčas buvo sprendžiamas pagal pareiškėjo kitą prašymą dėl kitoje administracinėje procedūroje atsakovo priimto sprendimo pagal prašymo kitus pagrindus, o ir prašymo bei skundo dalykai juose skiriasi iš esmės nuo šios nagrinėjamos bylos, ir kiekvienoje iš bylų yra atskirai savarankiški.
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas iš esmės šioje byloje kėlė išvestinį reikalavimą dėl tarnybos stažo įskaitymo, prašydamas perskaičiuoti jam priklausantį darbo užmokestį, nes, pasak pareiškėjo, jam turėjo būti mokamas didesnis pareiginės algos priedas 9 ir 10 proc. (buvo mokama 7 proc.). Atsakovas informacinio pobūdžio Raštu informavo pareiškėją, kad prašomos sumos bus perskaičiuotos, kai bus baigta nagrinėti administracinė byla Nr. eI3-4110-1066/2021, kadangi ji turės esminę įtaką dėl apelianto stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-65-821/2024 iš esmės išsprendė šį klausimą ir pasisakė, kad atsakovas tinkamai paskaičiavo apeliantui stažą Lietuvos valstybei, todėl, atsakovo vertinimu, jis neturėjo priimti papildomo administracinio sprendimo (stažas jau buvo nustatytas teisėtu ir pagrįstu Įsakymu). Atsakovo manymu, iš šių aplinkybių akivaizdu, kad nebuvo pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui paskaičiuoto stažo ir priimti papildomą administracinį sprendimą.
Atsakovas taip pat akcentuoja, jog pareiškėjas yra praleidęs nustatytą nutarties apskundimo atskiruoju skundu terminą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutarties, kuria buvo nutraukta byla dėl pareiškėjo J. K. reikalavimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas atsakymas negali būti laikomas teisės taikymo aktu (pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu) ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl bylą nutraukė.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Regionų administraciniam teismui, o negrąžinus, pakeisti, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo teismo pripažinti, kad jis (pareiškėjas) nepraleido septynių dienų termino atskirajam skundui paduoti, o laikant, kad praleido, terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Atsakovas su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, nurodydamas, kad Raštu informavo pareiškėją, kad prašomos sumos bus perskaičiuotos, kai bus baigta nagrinėti administracinė byla Nr. eI3-4110-1066/2021, kadangi ji turės esminę įtaką dėl apelianto stažo Lietuvos valstybei bei teigia, kad nebuvo pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui paskaičiuoto stažo ir priimti papildomą administracinį sprendimą. Atsakovas taip pat nurodo, jog pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti.
Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo ir atsakovo teiginius dėl praleisto termino atskirajam skundo paduoti, visų pirma pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 152 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2024 m. spalio 29 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nutarties nuorašai išsiųsti tos pačios dienos 14.30 val., todėl laikytina, jog termino atskirajam skundui paduoti pradžia yra 2024 m. spalio 29 d., o pabaiga – 2024 m. lapkričio 6 d. (įskaitytinai). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2024 m. lapkričio 6 d., 21.49 val. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas (ABTĮ 152 str. 3 d.).
Vertindama pareiškėjo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir prašymo turinio (dalyko), dėl ko netinkamai vertino, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, teisėjų kolegija nustatė, jog iš Rašto turinio matyti, kad atsakovas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo, Rašte taip pat nenurodytas konkretus teisinis pagrindas, dėl kurio pareiškėjo prašymas nenagrinėjamas, tačiau nurodyta prašymo nenagrinėjimo faktinė aplinkybė, t. y., kad teisme jau yra nagrinėjamas analogiškas klausimas dėl to paties dalyko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-65-821/2024 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Muitinės departamento Įsakymo 2 punktą, kuriuo nustatyta mokėti pareiškėjui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą 7 proc. pareiginės algos priedą. Minėta nutartimi teismas nustatė, kad Įsakymas yra pagrįstas teisės normomis ir faktais, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant procedūrų, o atsakovas veikė išimtinai savo kompetencijos ribose, nepažeidė jam suteiktos diskrecijos vidaus administravimo srityje ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog bylos nutraukimo pagrindai yra išdėstyti ABTĮ 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑278‑575/2016). Sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai: šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-54/2008). Šalies tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tas pats asmuo nepareiškė pakartotinio skundo tam pačiam atsakovui. Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).
Įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi išnagrinėtus pareiškėjo skundo reikalavimus bei nagrinėjamoje byloje suformuluotą pareiškėjo skundo reikalavimą, pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tiek šio skundo, tiek įsiteisėjusiame teismo sprendime aptarto skundo dalykas ir pagrindas yra tie patys – pareiškėjo darbo stažo apskaičiavimas, ginčo šalys yra tos pačios. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas ginčo reikalavimais siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių – kad būtų perskaičiuotas pareiškėjo pareiginės algos priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Aplinkybė, kad pareiškėjo skundų reikalavimų formuluotės lingvistiškai skiriasi, nesuteikia pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje ir nurodytoje administracinėse bylose ginčas kilo ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu, kadangi turi būti vertinamas paties skundo dalyko, o ne atskirų paklausime užduotų klausimų tapatumas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o pirmosios instancijos teismo padaryta atitinkama išvada yra teisėta bei pagrįsta.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė