c522daaf-2d52-4d09-8f73-06a3fd9ee54b · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-8426-394/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01840-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1-2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Å iaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-08-24 buvo grubiai pažeista jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ : nebuvo užtikrintas nustatytas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas kamerose Nr. 102, 87, 63 ir 8.

Buvo nustatyti higienos normos pažeidimai kamerose Nr. 8 ir 87, bendra dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apÅ¡vietos. Dėl blogos Å¡viesos negalėjo raÅ¡yti, skaityti, pasidarė irzlus, nes sumažėjo lataninas jo organizme, tai privedė prie depresijos. Kamerose sienos ir lubos buvo aptrupėję, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, nebuvo ventiliacijos, didelė drėgmė. Kamerose tualetai neatitiko jo fiziologinių poreikių, nes buvo tupimi, o ne sėdimi, dėl to patyrė diskomfortÄ .

PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (71 b. l.), prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (2 b. l.). Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (71 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (27-33 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2019-10-24 iki 2020-07-03 buvo laikomas kamerose Nr. 8, 102 ir 87, su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,92 iki 9,8 kv. m.

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Atsakovė nurodo, kad kameroje Nr. 8 įrengtas klozetas, o kamerose Nr. 87 ir 102 tualetai tupimi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iÅ¡ visų kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, vėdinimas per langus galimas.

Atsakovė nurodė, jog Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nėra numatytas, o jo padidinimas susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriam pastato rekonstrukcijos darbams. Esant natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumui jis kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimų aktų matosi, kad kameroje Nr. 102 dalis sienų/lubų tinko yra nubyrėję, kameroje Nr. 87 apÅ¡vieta per žema, oro temperatÅ«ra tinkama, pelėsio nėra, galimybė vėdinti patalpas per langÄ sudaryta, drėgmė tinkama.

Nors buvo nustatyti higienos normos pažeidimai, susiję su apÅ¡vietimu bei tinko nutrupėjimu, pareiÅ¡kėjas nekonkretizuoja, kuo pasireiÅ¡kė tariami neigiami iÅ¡gyvenimai ir nepagrindžia praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydžio, todėl praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ atmestinas. Nors kamera Nr. 8 dėl skunde nurodomų aspektų aktualiu laikotarpiu netikrinta, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebÅ«tų proporcingas reikalavimas.

Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus resursus, iÅ¡ turto valdymo skyriaus pažymos matyti, kad 2019-11-19 kameroje Nr. 8 atliktas kosmetinis remontas, sutvarkytos plytelės grindyse. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas D. M. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-08-24 Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymÄ Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2020-02-06) iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.).

Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 taip pat numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (2.2. p.). Iš byloje esančios 2020-09-18 pažymos Nr. 60-26492 (35-40 b. l.) matyti, kad pareiškėjas D.

M. ginčui aktualiu laikotarpiu Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019-10-24 iki 2020-07-03, viso 208 dienas, kamerose Nr. 8, 102 ir 87, su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,92 iki 9,8 kv. m, taigi visas dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109, nei 2020 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. V-31 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydį (16,72 kv. m kamerose Nr. 8 ir 102 bei 19,6 kv. m kameroje Nr. 87, 35-40 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (1,420 kv. m kameroje Nr. 8, 1,478 kv. m kameroje Nr. 87 ir 1,361 kv. m kameroje Nr. 102, 41-42 b. l.) bei kamerose buvusių asmenų skaičių (2-5 asmenys), nustatė, kad net tuo atveju, kai kameroje Nr. 87 buvo laikomi 5 asmenys, iÅ¡ kameros ploto (19,6 kv.

m) atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (1,478 kv.

m) pareiÅ¡kėjui teko 3,62 kv. m, t. y. daugiau negu 3,6 kv. m. Kitose pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui pastoviai teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus pažymos apie baldų užimamÄ plotÄ duomenis (43-46 b. l.) bei apžiÅ«rėjus į bylÄ pateiktas kamerų fotonuotraukas (67-69 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ .

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose bendra dirbtinė apšvieta neatitiko higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos, sienos ir lubos aptrupėję, kaupėsi pelėsis, nebuvo ventiliacijos, drėgna. Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908. Å ios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktÄ , gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val.

Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ , kuri turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi bÅ«ti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14 punktas numato, kad Tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (14.1.), dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3.).

Atsakovė į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus (57-66 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad atliktų patikrinimų metu buvo patikrintos ir pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 8, 87 ir 102. 2019 m. lapkričio 25 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad kameroje Nr. 102 nepaÅ¡alintas higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas – dalis kameros sienų / lubų tinko sluoksnio nutrupėjusi (57-58 b. l.). Tas pats higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas kameroje Nr. 102 užfiksuotas ir 2020 m. vasario 4 d. patikrinimo metu (59-60 b. l.). 2020 m. liepos 23 d. vykdant operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę Å iaulių TI, siekiant įvertinti gautuose pareiÅ¡kėjų skunduose minimus faktus dėl galimų pažeidimų gyvenamosiose kamerose Nr. 8, 28, 87 ir 102, atlikti bendrosios dirbtinės apÅ¡vietos, oro temperatÅ«ros ir oro santykinės drėgmės matavimai; bendra dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 8 sudarė 165 ± 26 lx, kameroje Nr. 87 – 138 ± 22 lx, kameroje Nr. 102 – 212 ± 34 lx, taigi bendra dirbtinė apÅ¡vieta kamerose Nr. 8 ir 87 neatitiko higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojamos mažiausios patalpų dirbtinės apÅ¡vietos 200 lx (nustatytas higienos normos 14 punkto pažeidimas); iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra kamerose atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 8 nustatyti techniÅ¡kai netvarkingi apÅ¡vietimo įrenginiai, kameroje Nr. 87 langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės, kameroje Nr. 102 nuo sienų nutrupėjęs tinko sluoksnis, t. y.

Å¡iose kamerose pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 12 punktas; įvertinus gyvenamÄ sias kameras Nr. 8, 87 ir 102 pagal higienos normos 39 punkto reikalavimus, kameroje Nr. 102 ant lubų nustatytas vizualiai matomas pelėsis; patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 8, 87 ir 102 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tačiau galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langus sudaryta (61-63 b. l.). 2020 m. rugpjūčio 6 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 87 nustatyta santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, pažymėta, kad Å¡ioje kameroje nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, galimybė iÅ¡vėdinti patalpÄ per langÄ sudaryta (64-66 b. l.).

IÅ¡ byloje esančios Å iaulių TI turto valdymo skyriaus pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus (47-55 b. l.) matosi, kad per šį laikotarpį buvo remontuojama tik pareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 8, kurioje 2019 m. lapkričio mėn. atliktas kosmetinis remontas – paklijuotos grindų plytelės. PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2020 m. liepos 31 raÅ¡tÄ Nr. (6-12 4.80) 2-46755, adresuotÄ D. M. (3-5 b. l.), kuriame nurodyta, jog siekiant įvertinti jo praÅ¡ymuose nurodytų faktinių aplinkybių atitiktį Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, Å iaulių departamentas 2020 m. liepos 23 d.

Å iaulių TI atliko operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu kamerose Nr. 8, 87 ir 102 iÅ¡matavo dirbtinę apÅ¡vietÄ ir oro temperatÅ«rÄ , bendra dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 8 sudarė 165 lx, kameroje Nr. 87 – 138 lx, kameroje Nr. 102 – 212 lx, nustatytas higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas, oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 8 - 18°C, kameroje Nr. 87 - 19°C, o kameroje Nr. 102 - 20°C atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 102 ant lubų yra vizualiai matomų pelėsių, pažeidžiamas higienos normos 39 punktas, kameroje Nr. 8 nustatyti techniÅ¡kai netvarkingi apÅ¡vietimo įrenginiai, kameroje Nr. 87 langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės, kameroje Nr. 102 nuo sienų nutrupėjęs tinko sluoksnis, t. y. nustatytas higienos normos 12 punkto pažeidimas, sÄ lygos iÅ¡vėdinti kameras per langus sudarytos.

IÅ¡ byloje esančios 2020 m. rugsėjo 18 d. Å iaulių TI resocializacijos skyriaus pažymos Nr.61-2303 (56 b. l.) matosi, kad D. M. laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-08-24 į Å iaulių TI direktorių su praÅ¡ymais ir skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė, tačiau pareiÅ¡kėjo pateiktas raÅ¡tas įrodo, kad pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiu su praÅ¡ymais (2020-06-30 ir 2020-07-07) dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių TI kamerose kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentÄ (3-5 b. l.).

Taigi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai kameroje Nr. 102 užfiksuoti 2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. vasario 4 d. ir 2020 m. liepos 23 d. patikrinimų metu, pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. vasario 7 d., taigi 12 punkto pažeidimas buvo bÅ«tent pareiÅ¡kėjo laikymo Å¡ioje kameroje metu. Pelėsis kameroje Nr. 102, o dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimas ir techniÅ¡kai netvarkingi apÅ¡vietimo įrenginiai kameroje Nr. 8 užfiksuoti 2020 m. liepos 23 d. atliekant operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę bÅ«tent pagal pareiÅ¡kėjo D.

M. praÅ¡ymus, pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 8 buvo laikomas nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. sausio 7 d., skundus dėl netinkamų laikymo sÄ lygų visuomenės sveikatos centrui pateikė 2020 m. birželio – liepos mėn., todėl laikytina, kad Å¡ie pažeidimai buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose Nr. 8 ir 102 metu. Dirbtinės apÅ¡vietos ir higienos normos 12 punkto pažeidimai kameroje Nr. 87 nustatyti 2020 m. liepos 23 d., pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. liepos 3 d., skundus dėl netinkamų laikymo sÄ lygų padavė 2020-06-30 ir 2020-07-07, todėl laikytina, kad nurodyti pažeidimai buvo bÅ«tent pareiÅ¡kėjo laikymo Å¡ioje kamerose metu.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 102 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, ir 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių, reikalavimus, o kamerose Nr. 8 ir 87 – pažeidžiant higienos normos 12 ir 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinę apÅ¡vietÄ , reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

Lietuvos higienos normos 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2020 m. liepos 23 d. atlikto patikrinimo metu konstatavo, kad kamerose Nr. 8, 87 ir 102 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tačiau galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langus sudaryta, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose buvo pažeistas higienos normos HN 134:2015 17 punktas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI kamerose tualetai neatitiko jo fiziologinių poreikių, nes buvo tupimi, o ne sėdimi. Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo ir iš pateiktų fotonuotraukų matosi, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 8 įrengtas sėdimas klozetas, o kamerose Nr. 87 ir 102 – tupimas, tačiau pareiškėjas nenurodo ir byloje nėra jokių medicininių duomenų, kad tualeto konstrukcija būtų sukėlusi jam kažkokius sveikatos pakitimus, nurodytas teisinis reglamentavimas numato, kad kamerų tipo patalpose sanitariniuose mazguose klozetas gali būti tupimas, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2020-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020 ir kt.), todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl sėdimų tualetų nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Nustatyti higienos normos pažeidimai pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose, kuriose jis buvo laikomas pakankamai ilgÄ laikotarpį (208 dienas) sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 10 000 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Å¡iai bylai aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2020-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1267-662/2020, 2020-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-820-520/2020, 2020-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1743-662/2020 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150,00 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 150,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. M. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė