Legislator Case Law & Legislation
c52219f5-ca75-4db1-8ae7-3cebe2c0dcd4 AI generated

c52219f5-ca75-4db1-8ae7-3cebe2c0dcd4 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c52219f5-ca75-4db1-8ae7-3cebe2c0dcd4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Taneta“ prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ 4 520 Eur nuostolių atlyginimo, 320 Eur iÅ¡laidų, susijusių su žalos iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, ir 6 procentų metinės procesines palÅ«kanas.

Legislator headnote

AI generated

c52219f5-ca75-4db1-8ae7-3cebe2c0dcd4 · Vilniaus apygardos teismas: Apylinkės teismas sutiko su atsakove UAB „Transona“, kad ji nelaikytina vežėja CMR konvencijos prasme. CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos reguliuoja tik tokius vežimus, kuriuos „paeiliui“ vykdo „keli“ vežėjai, t. y. tik tokius vežimus, kurių metu vienas vežėjas perima iÅ¡ kito vežėjo krovinį ir važtaraÅ¡tį (CMR konvencijos 34–35 straipsniai). Atsakovė UAB „Transona“ laikytina vežėjos UAB „EDEM TRANS“ agente arba kitu asmeniu, kurio paslaugomis vežėja naudojasi, kai vykdomi vežėjo įpareigojimai, kaip tai nurodyta CMR konvencijos 3 straipsnyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-876-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03295-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.3; (S) 2.6.26; 3.1.7.6; 3.2.4.4 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Taneta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8407-905/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Taneta“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „EDEM TRANS“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Transona“ dėl nuostolių atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Taneta“ prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ 4 520 Eur nuostolių atlyginimo, 320 Eur iÅ¡laidų, susijusių su žalos iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, ir 6 procentų metinės procesines palÅ«kanas.

IeÅ¡kinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 1.1. IeÅ¡kovė ir atsakovė UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-17 susitarė pervežti tarptautiniu marÅ¡rutu ieÅ¡kovei priklausantį krovinį – 20 elektrinių funkcinių ligoninės lovų ir 20 čiužinių. PervežimÄ atliko atsakovė UAB „Transona“. Krovinio gavėjui Latvijos Respublikoje atsisakius priimti krovinį, krovinys grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei. Krovinio iÅ¡krovimo metu pastebėta, kad dalis krovinio apgadinta: subraižyti lovų rėmai, subraižyti ir įlenkti porankiai, bamperiai.

Lovų pakuotės buvo pakrautos kitokiu eiliÅ¡kumu, negu pakrovė ieÅ¡kovė. Pervežimo metu krovinys perkrautas ir nebuvo imtasi reikalingų priemonių kroviniui pritvirtinti, todėl krovinys judėjo ir buvo apgadintas. 1.2. Nors atsakovė UAB „EDEM TRANS“ suteikė tik ekspedijavimo paslaugas, tačiau ji 1956-05-19 Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) prasme laikytina vežėja. Pagrindinė paslauga, kuriÄ Ä¯sipareigojo suteikti atsakovė UAB „EDEM TRANS“ yra ne pervežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, bet krovinio nugabenimas į paskirties vietÄ ir krovinio perdavimas gavėjui.

Atsakovė UAB „Transona“ laikytina kitu (antruoju) vežėju. IeÅ¡kovė dėl sugadinto krovinio patyrė 4 520 Eur nuostolį: 1 160 Eur už dviejų lovų rėmų remontÄ (2 vnt. X 580 Eur), 2 160 Eur už devynių porankių remontÄ (9 vnt. X 240 Eur) ir 1 200 Eur už penkiolikos bamperių remontÄ (15 vnt. X 80 Eur). Siekdama iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius ne teismo tvarka, ieÅ¡kovė patyrė 320 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

2. Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad atsakovė UAB „EDEM TRANS“, faktiÅ¡kai veikdama kaip ekspeditorė, dėl krovinio pervežimo susitarė su faktine vežėja UAB „Transona“, kurios žinioje ir buvo krovinys pervežimo metu. Atsakovė UAB „Transona“ ir yra už žalÄ atsakingas ieÅ¡kovei subjektas. IeÅ¡kovės nurodomi krovinio apgadinimai atsirado dėl krovinio dalių trinties su puspriekabės pavirÅ¡iais ar krovinio tvirtinimo elementais ir juos lėmė netinkamas krovinio įpakavimas. Krovinys jau buvo pažeistas iki pakrovimo arba krovinio gabenimo metu dėl netinkamo įpakavimo. IeÅ¡kovė neįrodė, kad krovinys buvo perkrautas.

3. Atsakovė UAB „Transona“ atsiliepime prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad atsakovės 2018-07-19 sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurios sÄ lygas bÅ«tent UAB „EDEM TRANS“ atsakinga už vežėjo instruktavimÄ apie krovinio savybes ir priemones, kurių reikia imtis saugiam pervežimui, už privalomus krovinio tvirtinimus ir krovinio iÅ¡dėstymÄ transporto priemonėje. Krovinį supakavo ir pakrovė ieÅ¡kovė. Krovinys nebuvo perkrautas. CMR važtaraÅ¡tyje nenurodyta draudimų krovinį perkrauti. Krovinys galimai buvo sugadintas dar iki pakrovimo. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad dažų sluoksnio įbrėžimas yra po pakavimo plėvele, kuri visiÅ¡kai nepažeista. TÄ pačiÄ dienÄ , kai krovinys buvo iÅ¡krautas (2018-07-24), ieÅ¡kovė pretenzijoje jau nurodė iÅ¡samius krovinio pažeidimus ir tiksliÄ 4 520 Eur nuotolio sumÄ , nors iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ , kurioje nurodyti atliktini darbai, iÅ¡rašė tik 2018-08-06.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė turi prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, nes bÅ«tent ji atliko krovinio pakrovimÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad krovinys buvo perkrautas pervežimo metu. Siekiama prisiteisti 4 520 Eur nuostolių suma nurodoma su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), todėl ieÅ¡kinio tenkinimo atveju aptarta suma mažintina PVM dydžiu iki 3 570,80 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-12 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Transona“ iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 521,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-17 susitarė dėl ieÅ¡kovės (siuntėjo) krovinio – 20 vnt. medicininių lovų ir čiužinių – pervežimo iÅ¡ BirÅ¡tono miesto (Lietuvos Respublika) į Latvijos sostinę – Rygos miestÄ .

Dėl krovinio pervežimo atsakovės sudarė krovinio vežimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Transona“ (vežėjas) įsipareigojo krovinį pervežti, o atsakovė UAB „EDEM TRANS“ (užsakovė) – atsiskaityti už pervežimÄ . Krovinys 2018-07-19 pakrautas į atsakovės UAB „Transona“ sunkvežimį. CMR važtaraÅ¡tyje nurodyta, kad krovinio siuntėja ieÅ¡kovė UAB „Taneta“, o vežėja – UAB „EDEM TRANS“. CMR važtaraščio 13, 17–18 skiltyse įrašų nėra.

Krovinio gavėjui Rygos mieste atsisakius priimti krovinį, ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB „EDEM TRANS“ susitarė, kad krovinys bus grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei į BirÅ¡tono miestÄ . Krovinį grÄ Å¾inus 2018-07-24, ieÅ¡kovė užfiksavo krovinio apgadinimus, apie pažeistÄ krovinį pažymėta CMR važtaraÅ¡tyje. 5.2. Apylinkės teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „EDEM TRANS“ susiraÅ¡inėjimas tiek iki, tiek po krovinio pervežimo patvirtina, jog atsakovė UAB „EDEM TRANS“ laikė save vežėja, o ne ekspeditore.

Atsakovės UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-20 elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovei, 2018-07-30 atsakyme į pretenzijÄ atsakovė UAB „EDEM TRANS“ save laiko vežėja, neginčija ieÅ¡kovės pretenzijų, reiÅ¡kiamų kaip vežėjai. Apylinkės teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovė UAB „EDEM TRANS“ laikytina vežėja CMR konvencijos prasme. Apylinkės teismas nustatė, kad krovinys nuo pat krovinio pakrovimo iki grÄ Å¾inimo ir iÅ¡krovimo buvo atsakovės UAB „Transona“ sunkvežimyje, t. y. krovinys nebuvo perduodamas vieno vežėjo kitam.

Apylinkės teismas sutiko su atsakove UAB „Transona“, kad ji nelaikytina vežėja CMR konvencijos prasme. CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos reguliuoja tik tokius vežimus, kuriuos „paeiliui“ vykdo „keli“ vežėjai, t. y. tik tokius vežimus, kurių metu vienas vežėjas perima iš kito vežėjo krovinį ir važtaraštį (CMR konvencijos 34–35 straipsniai). Atsakovė UAB „Transona“ laikytina vežėjos UAB „EDEM TRANS“ agente arba kitu asmeniu, kurio paslaugomis vežėja naudojasi, kai vykdomi vežėjo įpareigojimai, kaip tai nurodyta CMR konvencijos 3 straipsnyje.

Apylinkės teismas konstatavo, kad pagal ieÅ¡kinio reikalavimus atsakinga tik vežėja UAB „EDEM TRANS“, kuri laikytina atsakinga ir už veiksmus bei klaidas visų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese UAB „EDEM TRANS“ naudojosi, kai Å¡ie asmenys vykdo vežėjos įpareigojimus, nurodytus atsakovių sudarytoje krovinio vežimo sutartyje. 5.3. Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ nepateikė duomenų apie savo civilinės atsakomybės draudikÄ . Atsakovės UAB „Transona“ ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutarties priede nurodyta, kad draudimo apsauga galioja atliekant pervežimus tik transporto priemone „VW Crafter“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apylinkės teismas nustatė, jog vežimas atliktas transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl į bylÄ nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių draudiko pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovės nuostolius, jeigu atsakovei UAB „Transona“ bÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė. 5.4. Tiek atsakovės, tiek ir trečiasis asmuo rėmėsi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodytais ypatingos rizikos faktoriais, t. y. kad krovinys buvo vežamas jį įpakavus netinkamai ir kad krovinį pakrovė ieÅ¡kovė, t. y. krovinio siuntėja.

Apylinkės teismas vertino, jog krovinio apgadinimai patvirtina, kad krovinio pakuotė vis dėlto neapsaugojo krovinio nuo deformacijų (subraukymų, apraižymų, įlenkimų). Krovinį pakrovė ieÅ¡kovė, kuri organizavo ir vadovavo pakrovimui, priėmė sprendimÄ atsisakyti vairuotojo pasiÅ«lymo dėl krovinio stipresnio sutvirtinimo diržais (ieÅ¡kovė neneigė ir neginčijo, kad vairuotojas buvo pasiÅ«lęs krovinį papildomai sutvirtinti diržais), t. y. visus pakrovimo darbus ieÅ¡kovė atliko savo nuožiÅ«ra.

Aptartas aplinkybes apylinkės teismas vertino kaip pakankamai nurodančias egzistavus CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b–c papunkčiuose įtvirtintus ypatingos rizikos faktorius, taip pat pakankamai įrodančias galimybę (tikėtinÄ priežastinį ryšį), kad krovinio apgadinimas galėjo atsirasti dėl Å¡ių dviejų rizikos faktorių. Apylinkės teismas sprendė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei teko procesinė pareiga (įrodinėjimo naÅ¡ta) įrodyti, kad žala visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nesusijusi nė su vienu ypatingos rizikos faktoriumi. 5.5.

Apylinkės teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė neinicijavo teismo ekspertizės, kuri galėtų atsakyti į klausimus, ar tokia krovinio pakuotė buvo pakankama ir ar krovinys buvo tinkamai pakrautas (sutvirtintas). Nors ieÅ¡kovė ir pateikė Gaminių pakavimo instrukcijÄ (toliau – Instrukcija), tačiau jos 1.16 papunktyje nurodyta, jog lovos su ratukais gali bÅ«ti pakuojamos 2–3 aukÅ¡tais be paletės tik tuo atveju, jeigu vežama be perkrovimo; tokios lovų pakuotės privalo bÅ«ti atskirtos porolonu ir tvirtai fiksuojamos transporto priemonėje (diržai ar kitos transporto priemonėje turimos priemones stabilizuoti).

Instrukcijos 2 punkte nurodyta, kad krovimo metu sandėlio darbuotojas bendradarbiauja su transporto priemonės vairuotoju dėl gaminių iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo pačioje maÅ¡inoje; vairuotojas turi teisę nurodyti, kai netinkamai supakuoti gaminiai ar reikia papildomų sutvirtinimo priemonių gaminiams ar pakuotėms transporto priemonėje. Paties ieÅ¡kovės patvirtintame lokaliame teisės akte nurodyta apie papildomų diržų naudojimÄ , kurio ieÅ¡kovė pakrovimo metu atsisakė. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad pakrovimo metu buvo fiksuojami visi keturi lovų ratukai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pakeitė Å¡iÄ pozicijÄ ir teigė, kad fiksuota (tik) po du lovos ratukus, o tokiÄ aplinkybę patvirtina ir pateiktas pakrovimo vaizdo įraÅ¡as.

Ieškovės argumentai ir įrodymai apie ankstesnius tokio pat krovinio sėkmingus pervežimus nepatvirtina, kad pervežimas ir ieškovės nurodomi ankstesni pervežimai iš tikrųjų vyko tapačiomis aplinkybėmis (esant tokiai pačiai pakuotei, pakrovimui tokia pačia tvarka (būdu), tokiu pačiu krovinio išdėstymu, sutvirtinimu ir pan.). Ieškovė ne tik nepateikė įrodymų, kad krovinio apgadinimai nesusiję su CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytais ypatingos rizikos veiksniais, bet ir pateikti įrodymai sustiprina abejones, kad apgadinimai galėjo atsirasti būtent dėl tų rizikos veiksnių (apgadinimai galėjo atsirasti ir dėl nepakankamos pakuotės, ir dėl paties ieškovės netinkamai atlikto krovinio pakrovimo sutvirtinimo, užfiksuotų ne visų keturių, o tik dviejų ratukų). 5.6.

IeÅ¡kovė apeliavo į vairuotojo teises ar pareigas prižiÅ«rėti (kontroliuoti) pakrovimÄ , dalyvauti pakrovime, tačiau tokie ieÅ¡kovės argumentai neatitinka CMR konvencijos nuostatų, įtvirtinančių vežėjo (ar vairuotojo) pareigÄ patikrinti (tik) krovinio ir pakuotės „iÅ¡orinę bÅ«klę“ (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunktis). CMR konvencija neįtvirtina daugiau vežėjo (ar vairuotojo) pareigų dalyvauti pakraunant krovinį. Apylinkės teismas sprendė, kad tik ieÅ¡kovei tenka pareiga prisiimti rizikÄ dėl netinkamos krovinio pakuotės ir (arba) dėl krovinio pakrovimo (sutvirtinimo). 5.7.

Atsakovių atsakomybę ieškovė grindė ir tuo, kad:

i) krovinys buvo perkrautas; ii) ir (arba) vežimo metu, vairuotojas pastebėjęs krovinio laisvumÄ (judėjimÄ ), apie tai neinformavo ieÅ¡kovės ir toliau tęsė vežimÄ . Apylinkės teismas sutiko su atsakovėmis ir trečiuoju asmeniu, kad krovinio perkrovimas neįrodytas. IeÅ¡kovės akcentuojami kelionės metu iÅ¡ Klaipėdos miesto į BirÅ¡tono miestÄ sunkvežimio papildomai nuvažiuoti maždaug 191 km (nepaaiÅ¡kinant marÅ¡ruto) patvirtina (tik) nuvažiuotÄ ilgesnį keliÄ , tačiau nuvažiuotas ilgesnis kelias nepatvirtina, kad buvo nuvažiuota bÅ«tent perkrovus krovinį.

Liudytojas (vairuotojas G. K.) nurodė, kad girdėjo ieÅ¡kovės darbuotojus iÅ¡krovimo metu kalbančius apie pakrautų lovų vietų pakeitimus, tačiau neigė, kad krovinys buvo perkrautas. Liudytojo nurodomas girdėtas ieÅ¡kovės darbuotojų kalbas, taip pat atitinkamus ieÅ¡kovės žodinius paaiÅ¡kinimus apie pakrautų lovų tam tikrÄ eiliÅ¡kumÄ , apylinkės teismas vertina kaip nepakankamus įrodymus krovinio perkrovimo ir (arba) lovų vietų sunkvežimyje sukeitimo aplinkybėms patvirtinti.

IeÅ¡kovė nepateikė objektyvaus pobÅ«džio įrodymų, patvirtinančių vienokiÄ ar kitokiÄ krovinio pakrovimo (pakrautų lovų vietų) tvarkÄ , ir kitokiÄ objektyviai užfiksuotÄ tvarkÄ (bÅ«klę) iÅ¡krovimo metu. Liko nepaneigiama galimybė, kad krovinys jau buvo apgadintas tiek iki vairuotojui pastebint krovinio laisvumÄ (judėjimÄ ), tiek iki krovinio perkrovimo (jeigu toks iÅ¡ tikrųjų įvyko). Apylinkės teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų (krovinio perkrovimo), bet ir priežastinio ryÅ¡io (kad perkrovimas įvyko ir (arba) kad vairuotojas pastebėjo krovinio laisvumÄ (judėjimÄ ), kol krovinys dar nebuvo apgadintas dėl netinkamos pakuotės ir (arba) netinkamo pakrovimo). 5.8.

CMR konvencijos 6 straipsnio 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reikalavimas važtaraÅ¡tyje įraÅ¡yti ir nurodymÄ , kad perkrauti draudžiama. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad važtaraÅ¡tyje tokių įrašų ieÅ¡kovė nepadarė. IeÅ¡kovė pateikė (tik) bendro pobÅ«džio 2018-07-16 elektroninį laiÅ¡kÄ keliems vežėjams, kuriame, teiraujantis dėl vežimo kainos, nurodyta ir tai, kad „krovinys turėtų važiuoti be perkrovimo“. Viena vertus, formuluotė „turėtų važiuoti be perkrovimo“ savo pobÅ«džiu (vartojama tariamoji nuosaka) skiriasi nuo CMR konvencijoje vartojamos imperatyvaus pobÅ«džio formuluotės „perkrauti draudžiama“.

Apylinkės teismas sprendė, kad nebuvo nustatyta draudimo perkrauti krovinį. IeÅ¡kovės elektroninis laiÅ¡kas įvertintinas kaip ikisutartinio pobÅ«džio užklausa (pasiteiravimas), ieÅ¡kant vežėjo. Tokiam elektroniniam laiÅ¡kui negali bÅ«ti suteikiama tokia pati teisinė galia, kokiÄ Ä¯tvirtina CMR važtaraščio turinį reguliuojančios CMR konvencijos 6 straipsnio nuostatos. Vežėja UAB „EDEM TRANS“ (kuri tiesiogiai nedalyvavo nei pakraunant krovinį, nei atliekant kokius nors kitus faktinius pervežimo veiksmus) galėjo tikėtis, kad kiti vežėjo samdomi asmenys (įskaitant UAB „Transona“), esant atitinkamam įraÅ¡ui CMR važtaraÅ¡tyje, bus tinkamai informuoti apie draudimÄ perkrauti krovinį.

NeįraÅ¡iusi į CMR važtaraÅ¡tį atitinkamo nurodymo (draudimo), ieÅ¡kovė (net jeigu ir bÅ«tų įrodytas krovinio perkrovimo faktas) dėl kilusios žalos turėtų taip pat prisiimti atsakomybę kaip ir vežėja UAB „EDEM TRANS“, t. y. tiek ieÅ¡kovė, tiek UAB „EDEM TRANS“ bÅ«tų vertinami kaip vienodai prisidėję neinformuojant atsakovės UAB „Transona“ apie draudimÄ perkrauti krovinį (ieÅ¡kovė nepadarydama įraÅ¡o važtaraÅ¡tyje, o vežėja UAB „EDEM TRANS“ – bendraisiais pagrindais pagal CMR konvencijos 3 straipsnį).

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 6. IeÅ¡kovė UAB „Taneta“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 6.1. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, jog UAB „Transona“ netinkama atsakovė. Tais atvejais, kai krovinį veža ne tiesiogiai su užsakovu sudaręs vežimo sutartį asmuo, bet kitas vežėjas, be susitariančio vežėjo (sudariusio tÄ vienÄ sutartį), už krovinio saugų pervežimÄ tiesiogiai užsakovui tampa atsakinga ir faktiÅ¡kai krovinį gabenusi Å¡alis, pagal CMR važtaraÅ¡tį įsipareigojusi vežti krovinį savo vardu ir rizika.

Aplinkybė, jog faktinis vežėjas įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, kad toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika, todėl laikoma, jog jis savo veiksmais prisijungia prie užsakovo ir susitariančio vežėjo sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių, ir tai suteikia užsakovui teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus ne tik susitariančiam vežėjui, kaip pirmajam vežėjui, bet ir tiesiogiai faktiniam vežėjui, kaip antrajam vežėjui pagal CMR konvencijos 36 straipsnį.

Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ faktiškai nevežė krovinio, nes dėl krovinio pervežimo sudarė sutartį su kitu vežėju – su atsakove UAB „Transona“. Atsakovė UAB „Transona“ savo vardu priėmė krovinį pervežti, pasirašė CMR važtaraštį, pristatė krovinį gavėjui, o krovinio gavėjui atsisakius priimti krovinį parvežė siuntėjui. Atsakovės UAB „EDEM TRANS“ direktorius nurodė, jog apie tai, kad krovinys transportavimo metu buvo apgadintas sužinojo iš ieškovės atstovų.

Tai rodo, jog atsakovė UAB „Transona“ ginčo pervežimo santykiuose veikė kaip savarankiškas vežėjas, o ne kaip atsakovės UAB „EDEM TRANS“ agentė/atstovė. Krovinio kontrolė teisine prasme buvo perėjusi atsakovei UAB „Transona“, taigi ji laikytina kitu (antruoju) vežėju CMR konvencijos 34 straipsnio prasme. 6.2. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovių kaltės dėl sugadinto krovinio, tačiau vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijos 17–18 straipsnius preziumuojama, todėl netinkamai paskirstyta įrodinėjimo naÅ¡ta, nustatant ieÅ¡kovės pareigÄ Ä¯rodyti atsakovių kaltę. BÅ«tent atsakovės turėjo įrodyti, kad egzistuoja jų atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalys, 18 straipsnis), o ieÅ¡kovė neturėjo pareigos įrodyti, kad krovinys buvo sugadintas dėl atsakovių kaltės. Vien tik fakto konstatavimas, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nepakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėjÄ (-us) nuo atsakomybės. Turi bÅ«ti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryÅ¡ys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu.

Tokio tikėtino priežastinio ryÅ¡io buvimÄ turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpcijÄ . CMR važtaraÅ¡tyje nėra įrašų dėl krovinio ar jo pakuotės netinkamos bÅ«klės tuo metu, kai krovinys buvo perduotas vežėjui, taip pat įrašų, kad siuntėjas krovinį pervežimui netinkamai pakrovė, žinant tai, kad pats vežėjas/vairuotojas krovė ir tvirtino krovinį ir tai užfiksuota pakrovimo vaizdo įraÅ¡e. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamÄ krovinio pakrovimÄ , keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamÄ Å¾ymÄ važtaraÅ¡tyje. 6.3.

Sprendime teismas konstatuoja, jog paaiÅ¡kėję krovinio apgadinimai patvirtina, kad krovinio pakuotė vis dėlto neapsaugojo krovinio nuo subraukymų, tačiau tokios teismo iÅ¡vados nepagrindžia bylos medžiaga. Bylos duomenys tvirtina, jog pervežimo metu medicininės lovos nuo galimų mechaninių pažeidimų, galinčių atsirasti dėl krovinio pakuočių kontakto, buvo apsaugotos polietilenine plėvele bei kartoniniais lakÅ¡tais, atskirtos porolono plokÅ¡tėmis, sutvirtintos diržais. Milteliniais dažais padengtas pavirÅ¡ius tampa itin patvarus ir atsparus smÅ«giams, dažai iÅ¡laiko savo elastingumÄ net įvykus pavirÅ¡iaus deformacijai ir yra atsparus nusitrynimui bei kitiems aplinkos reiÅ¡kiniams.

IeÅ¡kovė pateikė InstrukcijÄ bei CMR važtaraščius iÅ¡ buvusių medicininės įrangos (tarp jų ir medicininių lovų) pervežimų, kurie tvirtina, kad ieÅ¡kovės naudojamos gaminių pakavimo priemonės ir bÅ«dai yra pakankami saugiam jų transportavimui. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad krovinio pažeidimai atsirado dėl netinkamos pakuotės. Teismas sprendė, jog žala kroviniui buvo padaryta taip pat ir dėl netinkamo krovinio pakrovimo transporto priemonėje, tačiau tokios iÅ¡vados nepagrįstos bylos įrodymais.

Iš krovinio pakrovimo vaizdo įrašo matyti, jog pakrovimo metu buvo panaudotos maksimalios priemonės pakuočių stabilumui transporto priemonėje užtikrinti. Esant tokiam sutvirtinimui, krovinio pakuotės objektyviai negalėjo judėti ir liestis tarpusavyje tokiu būdu (intensyvumu), jog atsirastų tokio didelio masto metalinių paviršių pažeidimai. Vairuotojas, kuris pats dalyvavo tvirtinant krovinį transporto priemonėje, apklaustas teismo posėdyje nurodė, jog krovinys buvo pakrautas ir sutvirtintas tinkamai.

Ä®rodyti netinkamo pakrovimo faktÄ bei jo ryšį su kroviniui padaryta žala privalėjo atsakovės. 6.4. Teismas esminę reikÅ¡mę skyrė pervežimÄ vykdžiusio vairuotojo 2018-07-19 raÅ¡ytiniam paaiÅ¡kinimui, kurį vairuotojas buvo pateikęs darbdaviui. Teismas nepagrįstai neįvertino aptarto įrodymo patikimumo, nelygino jo su vairuotojo žodiniais paaiÅ¡kinimais. Dalis paaiÅ¡kinime dėstomų faktinių aplinkybių prieÅ¡tarauja vairuotojo apklausos metu teiktiems paaiÅ¡kinimams. Apklausiamas teisme vairuotojas patvirtino, jog iÅ¡kraunant krovinį matė, jog krovinys yra sugadintas ir apie tai informavo savo vadovybę, o paaiÅ¡kinime nurodoma, jog iÅ¡krovimo metu krovinio sugadinimo nepastebėjo.

Apklausiamas teisme vairuotojas tvirtino, jog pakrovimo metu krovinys buvo sutvirtintas tinkamai, o paaiÅ¡kinime teigiama, jog krovinys nebuvo sutvirtintas tinkamai. PaaiÅ¡kinime taip pat nurodoma, jog transportavimo į Rygos miestÄ metu vairuotojui teko stovinėti dėl krovinio nestabilumo, krovinys laisvai judėjo po puspriekabę, nors teismo posėdžio metu tokių aplinkybių neminėta. Pakrovimo metu vairuotojo siÅ«lymo dėl krovinio stipresnio sutvirtinimo diržais nebuvo. Po to, kai į bylÄ buvo pateiktas G.

K. paaiÅ¡kinimas, ieÅ¡kovė ne kartÄ akcentavo, jog paaiÅ¡kinimuose nurodomos iÅ¡galvotos aplinkybės. Krovinio pakuotės buvo sutvirtintos transporto priemonėje atsakovei UAB „Transona“ priklausančiais diržais ir tÄ atliko pats G. K. VažtaraÅ¡tyje nėra įrašų, kad siuntėjas krovinį pervežimui netinkamai pakrovė. 6.5. IÅ¡ transporto priemonės tachogramos matyti, jog 2018-07-23 transporto priemonė, kurioje turėjo bÅ«ti pakrautas ieÅ¡kovės krovinys, iÅ¡ viso nuvažiavo 443 km, nors atstumas nuo Klaipėdos iki BirÅ¡tono tik 252 km.

Tachogramos duomenys nepatvirtina atsakovų teiginių, jog 2018-07-23 transporto priemonė iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės važiavo kelis kilometrus iki UAB „Transona“ bÅ«stinės, tuomet 5 km iki remonto dirbtuvių, o iÅ¡ jų – į BirÅ¡tonÄ . Atsakovė UAB „Transona“ buvo ne kartÄ praÅ¡oma pateikti kelionės lapus – tiek bandant iÅ¡spręsti ginÄÄ prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ , tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau ji melagingai neigė, jog kelionės lapai nepildomi.

Liudytoju apklaustas vairuotojas G. K. patvirtino, jog kelionės lapai įmonėje pildomi ir jis pats juos pildė už 2018-07-23 kelionę. 6.6. Nėra pagrindo sutikti su teismo argumentais, kad G. K. paaiÅ¡kinimai, jog liudytojas iÅ¡ tikrųjų girdėjo ieÅ¡kovo darbuotojus iÅ¡krovimo metu kalbančius apie pakrautų lovų vietų pakeitimus, nepatvirtina fakto, jog vežėjas krovinį perkrovė. Vertinant nurodytus G. K. paaiÅ¡kinimus kartu su ieÅ¡kovo direktoriaus D. D. paaiÅ¡kinimais apie tai, iÅ¡ kokių konkrečių požymių buvo matyti, jog grÄ Å¾inus krovinį lovų eiliÅ¡kumas buvo sumaiÅ¡ytas, atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys duomenys apie transporto priemonės judėjimÄ (laikÄ , nuvažiuotÄ kilometraÅ¾Ä ) nesutampa su atsakovės UAB „Transona“ paaiÅ¡kinimais dėl Å¡ių aplinkybių, jog dalis pakuočių buvo gražintos iÅ¡teptos mėlynos spalvos dažais, jog ieÅ¡kovei gražintame krovinyje bent dvi pakuotės buvo apdengtos baltos spalvos kartonu, nors iÅ¡ pakrovimo įraÅ¡o matyti, jog pakraunant tik viena pakuotė turėjo Å¡ios spalvos kartono įpakavimÄ , nėra pagrindo abejoti dėl sumaiÅ¡yto krovinio eiliÅ¡kumo, kad atsakovė UAB „Transona“ krovinį perkrovė.

Teismas nevertino tai, jog nei atsakovės, nei trečiasis asmuo, nors ir turėdami suinteresuotumÄ paneigti, jog krovinys buvo perkrautas, teismui neteikė įrodymų (vaizdinės medžiagos), kurie leistų nustatyti, kokios bÅ«klės krovinys buvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei. IÅ¡ pakrovimo vaizdo įraÅ¡o matyti, jog vairuotojas mobiliojo telefono kamera fiksavo pakrovimo procesÄ , o apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, jog turėjo fiksuoti ir ieÅ¡kovės krovinio iÅ¡krovimÄ procesÄ . 6.7. Teismas nevertino įrodymų, jog ieÅ¡kovei grÄ Å¾intos krovinio pakuotės buvo iÅ¡teptos mėlynos spalvos dažais, nors transporto priemonėje nebuvo Å¡ios spalvos objektų.

IÅ¡ krovinio pakrovimo vaizdo įraÅ¡o matyti, jog transportavimui buvo pakrauta tik viena lovų pakuotė įpakuota baltos spalvos kartone, o iÅ¡ grÄ Å¾into ieÅ¡kovui krovinio nuotraukų matyti, jog be jau minėtos pakuotės, dar viena pakuotė buvo uždengta ir lipnia juosta užklijuota baltos spalvos kartono lakÅ¡tu. Atsakovės Å¡ių aplinkybių nepaneigė. Nesutinkant su teismo vertinimu dėl elektroninio laiÅ¡ko įrodomosios vertės pažymėta, jog nepriklausomai nuo to, kokia nuosaka buvo suformuluotos pervežimo paslaugos užsakymo sÄ lygos, ieÅ¡kovės pageidavimas, jog krovinis nebÅ«tų perkrautas buvo iÅ¡reikÅ¡tas pakankamai aiÅ¡kiai.

Jeigu vežėjui kilo kokių nors klausimų, kiek tokia užsakovo sÄ lyga kategoriÅ¡ka, vežėjas, prieÅ¡ įsipareigodamas teikti pervežimo paslaugas, privalėjo Å¡iÄ sÄ lygÄ pasitikslinti. 6.8. Sprendžiant dėl atsakovių atsakomybės, aplinkybės, ar vežėjas buvo informuotas apie tai, kad ieÅ¡kovė nesutinka, jog pervežimo metu krovinys bÅ«tų perkrautas, neturi esminės reikÅ¡mės. Nepriklausomai nuo to, ar krovinys buvo perkrautas ieÅ¡kovės sutikimu, svarbu tai, jog perkrovus krovinį atsakovės netenka teisės remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunkčiu.

Konstatavus, jog perkrovus krovinį nebuvo imtasi reikiamų priemonių tinkamai krovinį sutvirtinti, atsiranda pagrindas tokius vežėjo veiksmus laikyti tyčiai prilygintu neatsargumu ir tokiu atveju vežėjas praranda teisę remtis CMR konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų. Vairuotojui nurodžius, jog dar krovinio pervežimo iÅ¡ Lietuvos į LatvijÄ metu jis pastebėjo, jog krovinys nestabilus ir laisvai juda priekaboje, ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, jog, pastebėjęs krovinio nestabilumÄ , vairuotojas privalėjo suprasti, kad nesiimant priemonių krovinio stabilumui užtikrinti, krovinys bus sugadintas.

Apie paaiÅ¡kėjusias aplinkybes turėjo bÅ«ti nedelsiant informuota ieÅ¡kovė. Tęsdama transportavimÄ esant akivaizdžiai grėsmei krovinio apgadinimui, atsakovė elgėsi neatsargiai. IÅ¡ krovinio pakrovimo vaizdo įraÅ¡o matyti, jog vežėjui krovinys buvo perduotas be pakuočių pažeidimų, todėl vežėjui neįvertinus krovinio iÅ¡ karto kai tik paaiÅ¡kėjo aplinkybės, keliančios grėsmę saugiam krovinio transportavimui, jam tenka visos tokio neveikimo pasekmės. 6.9. Atsakovės UAB „Transona“ kartu su 2019-04-17 praÅ¡ymu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog jos iÅ¡laidos buvo patirtos bÅ«tent nagrinėjamoje byloje.

Nei viename iÅ¡ dokumentų nėra duomenų, kurie patvirtintų sÄ sajÄ su nagrinėjama byla. Galima situacija, jog sÄ skaitos atsakovei UAB „Transona“ buvo iÅ¡raÅ¡ytos už teisinę pagalba kituose teisiniuose santykiuose. Atsakovo atstovas advokatas M. B. pateikė tik sÄ skaitas, bet jos apmokėjimo patvirtinančio dokumento nepateikė.

7. Atsakovė UAB „EDEN TRANS“ atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Taneta“ apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 7.1. Å alių ginÄÄ reikėtų vertinti ta apimti, koks yra ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo pagrindas bei ar buvo įvykdytos ieÅ¡kovei teisės aktuose numatytos pareigos. Nors apeliantė teigia, jog buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo naÅ¡ta, tačiau neatsižvelgia į Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje suformuluotas įrodinėjimo taisykles.

Perkrovimo faktas įrodinėjamas neobjektyviais įrodymais. Apeliantė gali turėti vaizdo įraÅ¡Ä ir iÅ¡ pakrovimo, ir iÅ¡ iÅ¡krovimo, tačiau nepateikė nuotraukų ar vaizdo įrašų, kaip atrodė krovinys puspriekabėje iÅ¡krovimo metu. 7.2. Pasisakant dėl tariamai papildomai nuvažiuoto atstumo ryÅ¡io su perkrovimu pažymėtina, jog tokie apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Apeliantės teiginiai, jog atsakovė UAB „Transona“ nuvyko papildomai 191 km, kas sudaro daugiau nei pusę atstumo tarp BirÅ¡tono ir Rygos, vien tik su tikslu iÅ¡krauti ir iÅ¡ naujo pakrauti krovinį į tÄ pačiÄ transporto priemonę nelogiÅ¡ki.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinys buvo pakrautas į tÄ pačiÄ transporto priemonę, kuri pristatė krovinį atgal. Nors nei atsakovė, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepripažįsta perkrovimo fakto, o apeliantė to neįrodė, teismas sprendime pagrįstai akcentavo CMR konvencijos 6 straipsnio 2 punkto a papunktyje įtvirtintÄ reikalavimÄ važtaraÅ¡tyje aiÅ¡kiai įraÅ¡yti draudimÄ perkrauti gabenamÄ krovinį. Apeliantė, važtaraÅ¡tyje tiesiogiai nenurodė draudimo perkrauti krovinį, todėl apskritai negali remtis argumentais, jog neva atsakovė ar jo pasamdyti tretieji asmenys neteisėtai atliko gabenamo krovinio perkrovimÄ .

Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ faktiÅ¡kai nevykdė vežimo ir nebuvo pakrovimo/iÅ¡krovimo vietoje, todėl jos įrodinėjimo galimybės ribotos. Apeliantės darbuotojai atliko tiek krovinio įpakavimo, tiek krovinio pakrovimo į transporto priemonę ir užfiksavimo joje darbus. 7.3. Vertinant apeliantės pateiktas nuotraukas po iÅ¡krovimo matyti, jog pervežamų lovų detalės buvo apvyniotos vienu skaidrios plėvelės sluoksniu bei uždengtos kartono lapais. Net ir nesant krovinio pakavimo specialistu, toks įpakavimas kelia abejonių dėl jo gebėjimo apsaugoti gabenamÄ krovinį pervežimo metu.

Nuotraukose matomi krovinio pažeidimai (pabraižymai ir pan.) yra bÅ«tent krovinio dalių trinties su puspriekabės pavirÅ¡iais ar krovinio tvirtinimo elementais rezultatas, kurį sÄ lygojo netinkamas įpakavimas. Instrukcija, kaip bendrovės vidaus teisės aktas, privaloma tik raÅ¡tu su ja supažindintiems darbuotojams, o ne bet kuriam asmeniui, į kurio transporto priemonę kraunama pagaminta produkcija. Nei atsakovei UAB „EDEM TRANS“, nei faktiniam vežėjui krovinio gavėjo atsisakymo priimti krovinį priežastis nežinoma, tokios priežasties nenurodė ir apeliantė.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , jog atsisakymas priimti krovinį buvo susijęs su konkretaus krovinio galimai netinkamomis savybėmis (prekių pažeidimai, brokas ir pan.), kurios tiek siuntėjui, tiek gavėjui galimai buvo žinomos jau pakrovimo metu arba tapo žinomos pervežimo metu. 7.4. Sprendžiant dėl CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymo turi bÅ«ti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ar faktinės vežėjos UAB „Transona“ veiksmai negali bÅ«ti pripažinti tyčiniais CMR konvencijos prasme.

Prekės gabenti buvo paruoÅ¡tos paties apeliantės darbuotojų. Neįrodyta, kad krovinys buvo perkrautas, taip pat neįrodyti ir kiti neteisėti atsakovių veiksmai. 7.5. IeÅ¡kovė nuostolių dydžio nepagrindė. Krovinio pažeidimai mažareikÅ¡miai ir gali bÅ«ti vertintini tik kaip iÅ¡imtinai kosmetiniai. IeÅ¡kovė reikalavimÄ padengti sÄ lyginai didelius 4 520 Eur nuostolius grindžia paties iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita. Apeliantė į bylÄ nepateikė nei nuostolių apskaičiavimo metodikos, nei detalaus paskaičiavimo, kodėl vienokia ar kitokia pozicija paties apeliantės vertinama vienaip ar kitaip.

Aplinkybė, jog apeliantė savo jėgomis paÅ¡alino krovinio pažeidimus, nesikreipdama į trečiuosius asmenis, tik patvirtina abejones dėl jos deklaruojamo nuostolių dydžio. Apeliantės patirti nuostoliai galėjo susidaryti tik iÅ¡ remontui panaudotų medžiagų (dažų ir kt.) bei darbuotojų darbo valandų sÄ naudų. Apeliantė nurodė, jog vykdant lovų bamperių atstatymo į pradinę padėtį darbus buvo atliekami virinimo darbai, tačiau virinimas naudojamas su tikslu atstatyti įtrÅ«kusiÄ metalinę detalę.

Pateiktose nuotraukose nematyti, jog kurioje nors vietoje būtų reikalinga atlikti virinimo darbus.

8. Atsakovė UAB „Transona“ atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Taneta“ apeliacinį skundÄ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė remiasi CMR konvencijos 36 straipsnio nuostatomis, mėgindama įteigti, jog atsakovė UAB „Transona“ turėtų bÅ«ti laikoma antruoju vežėju, tačiau CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos netaikytinos. CMR konvencijos 34 straipsnyje nurodyta, kad tik jeigu vežimÄ , kurio sÄ lygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iÅ¡ jų atsako už visÄ vežimÄ , o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraÅ¡tį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sÄ lygomis, kurios nurodytos važtaraÅ¡tyje.

IeÅ¡kovė su atsakove UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-17 susitarė dėl ieÅ¡kovės (siuntėjos) krovinio pervežimo iÅ¡ BirÅ¡tono miesto į Rygos miestÄ Latvijos Respublikoje. Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ ir atsakovė UAB „Transona“ 2018-07-19 sudarė atskirÄ raÅ¡ytinę krovinio vežimo sutartį dėl to paties ieÅ¡kovės krovinio vežimo. Sutartyje, sudarytoje tarp atsakovių, nėra nuorodų į ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „EDEM TRANS“ sudarytÄ 2018-07-17 susitarimÄ ar kokias nors jo sÄ lygas.

Atsakovė UAB „Transona“ 2018-07-19 sudarydama krovinio vežimo sutartį su atsakove UAB „EDEM TRANS“ netapo ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-17 sudaryto susitarimo Å¡alimi. IeÅ¡kovės iÅ¡duotame 2018-07-19 CMR važtaraščio 16 langelyje nurodyta, kad vežėjas yra UAB „EDEM TRANS“. Vežimas pagal CMR važtaraÅ¡tį buvo vykdomas UAB „EDEM TRANS“ vardu, rizika bei atsakomybe. Net jeigu dėl atsakovės UAB „Transona“ veiksmų bÅ«tų kilę ieÅ¡kovės nurodomi nuotoliai, ieÅ¡kovė, vadovaudamasi CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, turėtų teisę kreiptis iÅ¡imtinai tik į susitariantį vežėjÄ , t. y. atsakovę UAB „EDEM TRANS“. 8.2.

IeÅ¡kovė mėgina teismui įteigti, jog bÅ«tent atsakovė UAB „Transona“ (jos vairuotojas) tariamai „2018-07-19 atliko Krovinio pakrovimÄ Ä¯ transporto priemonę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), krovinio tvirtinimÄ transporto priemonėje“, tačiau toks teiginys prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės dar iki ieÅ¡kinio pateikimo atsakovei UAB „EDEM TRANS“ siųstuose raÅ¡tuose nurodytoms aplinkybėms: 2018-07-24 pretenzijoje UAB „EDEM TRANS“ nurodyta, kad „pakavimas ir pakrovimas atliktas profesionaliai, laikantis visų saugumo reikalavimų; 2018-07-27 pretenzijoje atsakovei UAB „EDEM TRANS“ nurodyta, jog ieÅ¡kovės „sandėlio darbuotojai yra kompetentingi pakrauti UAB „Taneta“ gaminius (krovinius) į transportavimo priemonę. <...> Atliktas pakrovimas buvo pagal visus saugumo reikalavimus“.

IeÅ¡kovės tvirtinimas, kad atsakovės UAB „Taneta“ vairuotojas „pats krovė ir tvirtino krovinį“ neatitinka tikrovės. 8.3. IeÅ¡kovė keičia pirminius teiginius ir kaip vienÄ esminių tariamai atsakovių padarytos žalos priežasčių nurodžiusi tariamai atsakovių neužfiksuotus lovų ratukus, apeliaciniame skunde nurodė, kad jų praktiÅ¡kai ir nereikia fiksuoti apskritai. IeÅ¡kovė bando įtikinti, kad krovinys buvo perkrautas, tačiau krovinys nebuvo perkrautas. Net jeigu krovinys ir bÅ«tų buvęs perkrautas, tai atsakovės tokiu veiksmu nebÅ«tų pažeidusios sutartinių sÄ lygų, kadangi tokios sÄ lygos nebuvo numatyta nei atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir atsakovės UAB „Taneta“ sudarytoje krovinių vežimo sutartyje, nei ieÅ¡kovės CMR važtaraÅ¡tyje. 8.4.

Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi konkrečių reikalavimų dėl krovinio vežimo, tai tuos privalėjo nurodyti CMR važtaraÅ¡tyje. Nei ieÅ¡kovės nurodyta Instrukcija, nei ankstesnių vežimų CMR važtaraščiai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė 2018-07-19 tinkamai pakrovė krovinį į atsakovės UAB „Transona“ transporto priemonę. Net jeigu ieÅ¡kovės nurodoma žala kroviniui ir bÅ«tų padaryta vežimo metu, tai tiek atsakovė UAB „EDEM TRANS“, tiek ir atsakovė UAB „Transona“ bÅ«tų atleistos nuo atsakomybės, nes pati ieÅ¡kovė ir bÅ«tų atsakinga už tokios žalos atsiradimÄ , kadangi pati pakavo bei pakrovė krovinį.

Nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo, vežėjas neįpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, todėl gali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta atsakomybę ribojančia taisykle. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuvažiuotas atstumas turėtų ryšį su žala kroviniui. Vienintelis ieškovės argumentas dėl žalos yra tariamas krovinio perkrovimo faktas, kurio nebuvo. 8.5. Ieškovė nepagrindė žalos dydžio, žalos paskaičiavimo bei pagrindimo.

IeÅ¡kovės reikalaujami atlyginti 4 520 Eur nuostoliai nepagrįstai dideli ir nepatvirtinti įrodymais. IeÅ¡kovė 2018-07-24 pretenzijoje atsakovei UAB „EDEM TRANS“, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai krovinys buvo iÅ¡krautas BirÅ¡tone, nurodė iÅ¡samius pažeidimus ir tiksliÄ 4 520 Eur nuostolių sumÄ , kai iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ , kurioje detalizuojami atliktini darbai ir nurodoma ta pati remonto kaina, t. y. 4 520 Eur, ieÅ¡kovė atsakovei UAB „EDEM TRANS“ iÅ¡rašė tik 2018-08-06. TÄ pačiÄ dienÄ kai krovinys buvo grÄ Å¾intas į BirÅ¡tonÄ ir ieÅ¡kovės iÅ¡krautas ir pirmÄ kartÄ apžiÅ«rėtas, ieÅ¡kovė jau žinojo tikslius pažeidimus bei jų remonto iÅ¡laidas.

Tokių tikslių pažeidimų ir remonto kaÅ¡tų nurodymas nedelsiant po krovinio gavimo ir apžiÅ«ros tikėtinas ir galimas tik jeigu pažeidimai jau buvo iÅ¡ anksto žinomi. 8.6. Teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, pagrįstai priteisė atsakovei UAB „Transona“ 1 521,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės keliami subjektyvÅ«s pamÄ stymai dėl tariamai nepagrįstų atsakovės UAB „Transona“ bylinėjimosi iÅ¡laidų neturi pagrindo, kadangi atsakovė UAB „Transona“ sudarė 2019-02-14 atstovavimo sutartį iÅ¡imtinai tik dėl to, kad ieÅ¡kovė 2019-01-31 ieÅ¡kiniu padavė į teismÄ atsakovę UAB „Transona“.

Kitų teisinių paslaugų, nesusijusių su byla, atsakovės atstovai UAB „Transona“ neteikė.

9. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Taneta“ apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 9.1. Trečiasis asmuo palaiko teismo iÅ¡vadÄ , jog atsakovė UAB „Transona“ laikytina vežėjo UAB „EDEM TRANS“ agentu arba kitu asmeniu, kurio paslaugomis vežėjas naudojasi, kai vykdomi vežėjo įpareigojimai, kaip tai nurodyta CMR konvencijos 3 straipsnyje.

Apeliantė vadovaujasi teismų praktika, kuri nepatvirtina jos pozicijos. Apeliantės cituojamos bylos arba neaktualios dėl skirtingų faktinių aplinkybių, arba nepatvirtina apeliantės pozicijos. Apeliantė teikė pretenzijas atsakovei UAB „EDEM TRANS“, kaip vežėjai, kuri, be kita ko, to neginčijo. 9.2. SprendimÄ teismas priėmė iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tai padarė tinkamai ir pagrįstai. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuotas krovinio pakrovimo procesas, matyti, kad krovinio pakrovimo procesÄ organizuoja krovinio siuntėjas (jo darbuotojai), kuris koordinuoja visus veiksmus ir atlieka krovinio pakrovimo bei sustatymo darbus.

Nustatyta, jog krovinys nebuvo tinkamai paruoÅ¡tas transportavimui, kas ir sÄ lygojo krovinio apgadinimus. Krovinys nebuvo tinkamai supakuotas, o kai kurios krovinio dalys apskritai nesupakuotos arba buvo padėtos atskirai nuo krovinio vieneto. Krovinio pakuotė buvo nestabili, neapsauganti nuo iÅ¡orinio poveikio. Krovinys pripažįstamas tinkamai paruoÅ¡tu, kai jis iÅ¡lieka stabilus, nepasislenka, neiÅ¡virsta net ir esant staigiam transporto priemonės stabdymui. Tai, jog krovinio pakuotė nebuvo tinkama bei tai, jog pats krovinys nebuvo tvirtai pakrautas (pritvirtintas ir pan.), matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡e apeliantės darbuotojų, kurie konkliudentiniais veiksmais patvirtina, jog nėra užtikrinti, jog jų pakrautas krovinys yra stabilus, todėl bando jį vis pritvirtinti, paremti ir pan.

Kartonu apdengta tik dalis krovinio. Nuotraukos, vaizdo įraÅ¡o medžiaga ir kita pateikta informacija pagrindžia aplinkybę, jog krovinys nebuvo tinkamai paruoÅ¡tas apeliantės, o ji nepateikė objektyvių įrodymų, jog krovinio pakuotė ir krovinio paruoÅ¡imas transportavimui buvo tinkamas. 9.3. Apeliantė teigia, jog krovinys buvo perkrautas, tačiau nepateikė įrodymų, kad krovinys buvo iÅ¡ tikrųjų perkrautas transportavimo metu. Nepateiktos ir nuotraukos, kaip atrodo krovinys transporto priemonėje tik atvykus pas gavėjÄ , t. y., nėra įrodymų kaip atrodė krovinys puspriekabėje dar prieÅ¡ iÅ¡krovimÄ , tad ir teiginys, jog neva sumaiÅ¡ytas krovinio eiliÅ¡kumas, nepagrįstas.

Apgadinimų nuotraukos padarytos jau iÅ¡krauto krovinio, tad neaiÅ¡ku, ar tikrai apgadinimai atsirado transportavimo metu. IeÅ¡kovė neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų (krovinio perkrovimo), bet ir priežastinio ryÅ¡io (kad perkrovimas įvyko ir (arba) kad vairuotojas pastebėjo krovinio laisvumÄ -judėjimÄ , kol krovinys dar nebuvo apgadintas dėl netinkamos pakuotės ir (arba) netinkamo pakrovimo). Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimo (el. b. t. 3, b. l. 116–121), kuriuo atmestas ieškovės UAB „Taneta“ ieškinys atsakovėms UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ dėl vykusio pervežimo sausumos keliais transporto priemone maršrutu Birštono miestas (Lietuvos Respublika) – Ryga (Latvijos Respublika) metu apgadinto krovinio (medicininių lovų) patirtų nuostolių atlyginimo.

13. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-767/ 2014).

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos apeliacinio proceso metu 14. Atsakovė UAB „Transona“ prie atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pridėjo naujus įrodymus – advokatų kontoros „AVERUS“ 2019-02-28 ir 2019-04-17 paslaugų suteikimo aktus bei atsakovės UAB „Transona“ 387,20 Eur mokėjimo pavedimÄ , atliktÄ 2019-09-06 per bankÄ Luminor Bank AS, advokatų kontorai „AVERUS“ (el. b. t. 3, b. l. 169). Aptartus dokumentus prašė prijungti prie bylos medžiagos.

Nurodė, kad dokumentus teikia todėl, kad siekia paneigti ieškovės teiginius, nurodytus apeliaciniame skunde.

15. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

16. Susipažinus su praÅ¡omais prijungti atsakovės UAB „Transona“ naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptarti dokumentai (2019-02-28 ir 2019-04-17 paslaugų suteikimo aktai bei 2019-09-06 mokėjimo pavedimo kopija) prijungtini prie bylos. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu ginčija ir skundžiamo sprendimo dalį, susijusiÄ su atsakovės UAB „Transona“ pirmosios instancijos teismo proceso metu patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginti priteisimu iÅ¡ ieÅ¡kovės (el. b. t. 3, b. l. 116–121).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Transona“ siekia paneigti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nauji įrodymai nedidelės apimties, pateikti laiku (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Prijungus teikiamus naujus įrodymus byloje bus tiksliau nustatytos faktinės aplinkybės. Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos bei įrodymų vertinimo taisyklių (ne)pažeidimo 17. IeÅ¡kovė UAB „Taneta“ apeliaciniame skunde nurodė, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo (vežėjo atsakomybė preziumuojama, todėl ne ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti atsakovių kaltę, o atsakovės turėjo įrodyti, kad egzistuoja jų atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės) bei įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles.

18. IeÅ¡kovė UAB „Taneta“ pagal Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens SIA „Medeksperts“ užsakymÄ pagamino 50 vienetų elektrinių funkcinių ligoninės lovų ir 50 vienetų čiužinių aptartoms lovoms (el. b. t. 2, b. l. 156–160, t. 3, b. l. 88). Lovos ir čiužiniai turėjo bÅ«ti pristatyti į Latvijos Respublikos sostinę – Rygos miestÄ . IeÅ¡kovė pateikė duomenis apie tai, jog dalis lovų ir čiužinių (21 vienetas lovų ir 21 vienetas čiužinių) 2018-07-12 buvo priimta užsakovo SIA „Medeksperts“ (el. b. t. 2, b. l. 58).

IeÅ¡kovė UAB „Taneta“ 2018-07-16 elektroniniu laiÅ¡ku teiravosi vežėjų dėl lovų bei čiužinių pervežimo į Rygos miestÄ (originalus elektroninio laiÅ¡ko turinys – „Sveiki, Reikalinga 7 m arba daugiau, maÅ¡ina su liftu. Krovinys turėtų važiuot be perkrovimo. Pasikrovimas ketvirtadienį (liepos 19 d., 14 valandÄ ): Lietuva, BirÅ¡tonas, (duomenys neskelbtini) LT59202 Pristatymas penktadienį (liepos 20 d): Latvija SIA „Rigas (duomenys neskelbtini), Riga LV 1001 VeÅ¡ime lovas, krovinys bus be palečių.

Viso krovinio svoris iki 2 500 kg. Tuo pačiu marÅ¡rutu bus 2 vežimai. Vienas Å¡iÄ savaitę, kitas kitÄ savaitę. KokiÄ kainÄ galite pasiÅ«lyti? Ačiū“). IeÅ¡kovė krovinio (lovų ir čiužinių) pervežimui pasirinko vežėjÄ atsakovę UAB „EDEM TRANS“ (žr., pvz., el. b. t. 1, b. l. 48, 58). Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ faktiÅ¡kai krovinio nevežė, kadangi su atsakove UAB „Transona“ sudarė Krovinio vežimo sutartį Nr. 295 2018, pagal kuriÄ krovinio vežimÄ iÅ¡ BirÅ¡tono miesto, Lietuvos Respublikoje, į Latvijos Respublikos sostinę RygÄ faktiÅ¡kai turėjo atlikti atsakovė UAB „Transona“ (pervežimas turėjo vykti transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, b. l. 82–84).

Apylinkės teismas nustatė, jog krovinys (lovos ir čiužiniai) 2018-07-19 ieÅ¡kovės UAB „Taneta“ darbuotojų, dalyvaujant atsakovės UAB „Transona“ vairuotojui G. K., krovinį pakrovė į transporto priemonę. Ginčo nėra, jog krovinys į paskirties vietÄ (Latvijos Respublikoje, Rygos mieste) buvo nugabentas, tačiau užsakovas (SIA „Medeksperts“) atsisakė priimti krovinį. Aptarta aplinkybė lėmė, kad krovinys turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas į Lietuvos RespublikÄ , BirÅ¡tono miestÄ â€“ siuntėjui, t. y. ieÅ¡kovei UAB „Taneta“.

Krovinys (lovos ir čiužiniai) Birštono mieste buvo pristatytas 2018-07-23, o iškrautas – 2018-07-24.

19. Kroviniai vežami pagal vežimo sutartis, o vežimo sÄ lygas nustato Civilinis kodeksas (toliau – CK), atskirų transporto Å¡akų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai (CK 6.807 straipsnio 1–2 dalys). Kadangi pervežimas peržengė Lietuvos Respublikos teritorijÄ (krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose Å¡alių teritorijose), todėl pervežimui taikytina 1956-05-19 Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis) (tiek Lietuvos Respublika, tiek Latvijos Respublika yra CMR konvencijos narės) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019. 21 ir 26 punktus).

20. Pasisakant dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo esant tarptautinio krovinio vežimo (pervežimo) teisiniams santykiams pažymėtina, jog pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 straipsnis), jog:

i) bendroji krovinio vežėjo atsakomybė sureguliuota CMR konvencijos 17 straipsnyje; ii) CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punkte; iii) jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019, nutarties 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, nutarties 18 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog:

i) CMR konvencijos 17–18 straipsniai įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcijÄ , visgi krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas; ii) tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017, nutarties 37 punktas).

21. Krovinį (medicinines lovas bei čiužinius) iÅ¡krovus BirÅ¡tono mieste 2018-07-24 nustatyta, kad krovinio pakuočių apsaugos nuplėšytos, porolonas užmestas ant lovų virÅ¡aus, paÅ¡alinti pakuočių tvirtinimo diržai, pažeisti (subraižyti) lovų rėmai (2 vienetai), pažeisti (subraižyti, įlenkti) lovų porankiai (9 vienetai), pažeisti (subraižyti ir įlenkti) lovų bamperiai (15 vienetų). Aptartas aplinkybes patvirtina pateiktos nuotraukos (el. b. t. 1, b. l. 16–34, 40, 53–54, 57). Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad krovinys buvo grÄ Å¾intas iÅ¡ dalies sugadintas.

22. Vežėjo atsakomybės prezumpcija reiÅ¡kia, kad bÅ«tent atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“, siekdamos civilinės atsakomybės netaikymo, turėjo įrodyti civilinę atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes, nustatytas CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose. Atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ civilinės atsakomybės netaikymÄ grindė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu.

23. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis turi tam tikrų įrodinėjimo naštos ypatumų, į kuriuos jau yra atkreiptas dėmesys ir kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis):

i) autentiÅ¡kuose CMR konvencijos tekstuose 18 straipsnio 2 punkte yra antrasis sakinys – reikalavimÄ pateikiantis asmuo turi teisę įrodinėti, jog visa ar dalis žalos nėra padaryta dėl Å¡ių rizikos faktorių (angl. The claimant shall, however, be entitled to prove that the loss or damage was not, in fact, attributable either wholly or partly to one of these risks); ii) CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtintas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo modelis, pagal kurį iÅ¡ vežėjo nereikalaujama, kad jis įrodytų, jog žala atsirado bÅ«tent dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatytų ypatingos rizikos faktorių, o užtenka įrodyti, kad Å¡ie faktoriai galėjo bÅ«ti žalos atsiradimo priežastis.

Tai nereiÅ¡kia, kad pakanka įrodyti vien žalos faktÄ ir vienos ar kelių aplinkybių, nurodytų CMR 17 straipsnio 4 punkte, buvimÄ , tačiau vežėjas privalo įrodyti ir ryšį tarp jų, įvertinant sugadinimų pobÅ«dį ir kitas aplinkybes. Vežėjui tai įrodžius, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama reikalavimÄ pareiÅ¡kusiam asmeniui, kuris turi teisę įrodyti, kad ypatingos rizikos aplinkybės nebuvo žalos atsiradimo priežastimi; iii) CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtintos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės yra universalios visiems 17 straipsnio 4 punkte įtvirtintiems atleidimo nuo atsakomybės pagrindams; iv) jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, tuomet atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui.

Vien tik konstatavimas fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nepakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėjÄ nuo atsakomybės, nes turi bÅ«ti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryÅ¡ys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryÅ¡io buvimÄ turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, nutarties 19–25 punktai).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau aptartas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad bylose, kuriose kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės tarptautinio krovinio vežimo atveju, vežėjams ginantis nuo civilinės atsakomybės CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktu ir CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu, egzistuoja toks įrodinėjimo naÅ¡tos civilinėje byloje paskirstymo modelis: pirma, reikalavimÄ reiÅ¡kiantis asmuo (bylos atveju – ieÅ¡kovė UAB „Taneta“) turi įrodyti žalos atsiradimo faktÄ ; antra, įrodžius krovinio sugadinimo aplinkybę, preziumuojama, kad dėl krovinio sugadinimo kaltas vežėjas; trečia, vežėjas, kaltės dėl krovinio sugadinimo prezumpcijÄ gali neigti įrodinėdamas CMR 18 straipsnio 2 punkto ir 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodytas atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes; ketvirta, vežėjams įrodžius (arba vežėjams grindžiant) civilinės atsakomybės nebuvimÄ pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama reikalavimÄ pareiÅ¡kusiam asmeniui (bylos atveju – ieÅ¡kovei UAB „Taneta“), kuris turi teisę įrodyti, kad ypatingos rizikos aplinkybės, numatytos CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, nebuvo žalos atsiradimo priežastimi.

Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ įrodė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio aplinkybę, o ieÅ¡kovė UAB „Taneta“ neįrodė, kad krovinio sugadinimas nesusijęs su CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodyta aplinkybe. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas įrodinėjimo naÅ¡tos (lot. onus probandi) taisyklių nepažeidė. Aptariamu atveju CMR konvencijos 17–18 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo naÅ¡tos modelis turi ypatumų, kuris turi prioritetÄ prieÅ¡ CPK 178 straipsnio nuostatÄ , ir į kurį turi bÅ«ti atsižvelgiama įrodinėjant turtinius reikalavimus, kylančius iÅ¡ sutartinės atsakomybės (pagal krovinių vežimo sandorį).

Apylinkės teismas vertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovių argumentus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ įrodė atleidimo nuo civilinės atsakomybės sÄ lygas, kurių ieÅ¡kovė UAB „Taneta“ nepaneigė.

25. Pasisakant dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog:

i) įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius Å¡aliai gali atsirasti neigiamų padarinių; ii) skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus.

Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis; iii) civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes; iv) teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020, nutarties 31–34 punktai).

26. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas apeliantės teiginius, susijusius su įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimu, pastebi, kad bylos duomenys rodo, jog atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ nuo civilinės atsakomybės gynėsi aplinkybėmis, nustatytomis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, t. y. vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su aplinkybe, jog krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog:

i) CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu šalys gali remtis tuo atveju, kai dėl to nesusitaria. Nesant šalių susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo, vežėjas neįpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, ir todėl gali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta atsakomybę ribojančia taisykle; ii) kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu.

Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu; iii) vien tik fakto konstatavimas, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nepakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėjÄ nuo atsakomybės, nes turi bÅ«ti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryÅ¡ys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryÅ¡io buvimÄ turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015).

27. Analizuojant bylos medžiagÄ matyti, jog CMR važtaraÅ¡tyje, sudarytame tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-19 (el. b. t. 1, b. l. 58), žymų ar įrašų, susijusių su krovinio pakrovimu nėra. CMR 4 laukelyje „krovinio pakrovimo vieta ir data“ nurodytas krovinio pakrovimo adresas (BirÅ¡tonas, (duomenys neskelbtini)) sutampa su CMR važtaraščio 1 laukelyje „siuntėjas“ bei ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje ir pretenzijose atsakovėms, ruoÅ¡tuose ant firminių bendrovės blankų, nurodytu adresu (el. b. t. 1, b. l. 11–15).

IÅ¡ aptartos aplinkybės daroma iÅ¡vada, jog pakrovimo vieta buvo susijusi su ieÅ¡kove. Byloje nėra ginčo, kad krovinys buvo pakrautas 2018-07-19 ieÅ¡kovės nurodytoje teritorijoje. TÄ Ä¯rodo ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as (žr. DVD esantį įraÅ¡Ä , el. b. priedas, b. l. 8). PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä (vaizdo įraÅ¡o trukmė – 00:36:41 min.) nustatyta, kad jame matyti 4 asmenys (vyrai). Byloje ginčo nėra dėl to, jog vienas iÅ¡ asmenų, užfiksuotų vaizdo įraÅ¡e – vairuotojas G.

K., likę – su ieÅ¡kove susiję asmenys (pvz., darbuotojai). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog vairuotojas G. K. kitiems asmenims talkina krovinio pakrovimo procese, fotografuoja krovinį. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog vairuotojas talkino krovinio krovikams (su ieÅ¡kove susijusiems asmenims) nereiÅ¡kia, kad atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ įsipareigojo atlikti krovinio pakrovimo funkcijÄ . Vien ta aplinkybė, jog be vairuotojo G. K. krovinio krovimo procese dalyvavo dar trys asmenys, susiję su ieÅ¡kove, rodo, kad pakrovimo procesas iÅ¡ esmės buvo kontroliuojamas ieÅ¡kovės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nesant raÅ¡ytinių susitarimų tarp Å¡alių, bylos medžiaga patvirtina, jog krovinį vežimui parengė (įpakavo) ir pakrovė į transporto priemonę ieÅ¡kovė.

Aptariamu atveju tai reiškia, jog byloje nustatyta CMR 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodyta aplinkybė – krovinį pakrovė krovinio siuntėjas.

28. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog paaiÅ¡kėję krovinio apgadinimai patvirtina, kad krovinio pakuotė vis dėlto neapsaugojo krovinio nuo subraukymų. IeÅ¡kovės teigimu, pervežimo metu krovinys nuo galimų mechaninių pažeidimų, galinčių atsirasti dėl krovinio pakuočių kontakto, buvo apsaugotos polietilenine plėvele bei kartoniniais lakÅ¡tais, atskirtas porolono plokÅ¡tėmis, sutvirtintas diržais. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä ir vertinant pakrovimo procesÄ vizualiai, krovinio krovimo ir krovinio tvirtinimo transporto priemonėje procesas neatrodo profesionaliai.

Krovinio sutvirtinimui naudojami vizualiai ploni kartono lakštai, tarp krovinio tarpų įdedamos porolono atplaišos, polietileno plėvele krovinys dengiamas minimaliai; tarp krovinio ir transporto priemonės borto šono matyti nemažas tarpas, kurį vaizdo įraše matomi asmenys, tikėtina, nuo krovinio judėjimo transporto priemonėje, užpildo pakrovėju, kitus tvirtinimo darbus atlieka lentomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakrovimo procesas nėra profesionalus: naudojamos buitinės medžiagos, krovinys tvirtinamas ne tvirtinimo mechanizmais, o įvairiais krovinio metu turimais atsitiktiniais daiktais.

Nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti asmenų pastangos fiksuoti krovinį transporto priemonėje stabiliai, tačiau toks krovinio fiksavimas, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra pati krovinio gamintoja ir juridinis asmuo, kuriam keliami didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai vykdomojoje veikloje, nevertintinas kaip profesionalus. Nors ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė Gaminių pakavimo instrukcijÄ (el. b. t. 3, b. l. 89–90), tačiau vaizdo medžiaga rodo, jog pati ieÅ¡kovė pakrovimo metu griežtai Instrukcijoje nurodytų reikalavimų nesilaikė.

29. IeÅ¡kovė nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog krovinio sugadinimas buvo padarytas dėl netinkamo krovinio pakrovimo transporto priemonėje. Visgi, vertinant byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstÄ , tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada labiau tikėtina. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad labiau tikėtina, jog krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo krovinio įpakavimo bei pakrovimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant vaizdo įraÅ¡e užfiksuotam krovinio sutvirtinimui, nėra pagrindo teigti, kad krovinio pakuotės negalėjo judėti ir liestis tarpusavyje tokiu bÅ«du, jog atsirastų krovinio sugadinimų. PrieÅ¡ingai, labiau tikėtina, jog esant vaizdo įraÅ¡e nurodytam krovinio sutvirtinimui, krovinys galėjo judėti, liestis tarpusavyje. Tai pagrindžia CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje nurodytÄ atvejį.

30. IeÅ¡kovė nurodė, kad apylinkės teismas esminę reikÅ¡mę skyrė pervežimÄ vykdžiusio vairuotojo G. K. 2018-07-19 raÅ¡ytiniam paaiÅ¡kinimui, kurį vairuotojas buvo pateikęs darbdaviui, o dalis paaiÅ¡kinime dėstomų faktinių aplinkybių prieÅ¡tarauja vairuotojo apklausos metu teiktiems paaiÅ¡kinimams. Atsakovė UAB „Transona“ pateikė vairuotojo G. K. paaiÅ¡kinimÄ dėl pervežimo (el. b. t. 2, b. l. 177–180). Vairuotojas G. K. buvo tiesiogiai apklaustas ir 2019-08-07 teismo posėdžio metu (el. b. t. 2, b. l. 171–173, garso įraÅ¡o takelio 01:09:50 min.–01:37:10 min.).

Išklausius jo paaiškinimų ir susipažinus su jo paaiškinimais nesutiktina su ieškove, jog rašytiniai G. K. paaiškinimai prieštarauja žodiniams paaiškinimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo posėdyje vairuotojas davė tikslesnius ir išsamesnius atsakymus šalims, nei nurodė paaiškinimuose. Šalys vairuotojui uždavė klausimus, į kuriuos jis, jeigu atsimindavo aplinkybes, atsakė. Vien ta aplinkybė, jog rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad vairuotojas krovinio iškrovimo metu krovinio sugadinimų nepastebėjo, o teismo posėdyje nurodė, jog visgi iškraunant matė tam tikrus krovinio pažeidimus, teisinės reikšmės neturi.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog krovinys (jo dalis) patyrė sugadinimų. Be to, sugadinimų faktas fiksuotas tiek CMR važtaraÅ¡tyje, tiek ir vairuotojo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, kuriose nurodyta, kad krovinio iÅ¡krovimo metu sandėlininkas aptiko krovinio pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, už krovinio pakrovimÄ esant atsakingai ieÅ¡kovei, atsakovės UAB „Transona“ vairuotojo G. K. nuomonė apie tai, ar krovinys buvo (ne)tinkamai sutvirtintas teisinės reikÅ¡mės neturi. IeÅ¡kovė, pakrovusį krovinį į transporto priemonę tarptautiniam vežimui, turėjo įsitikinti krovinio stabilumu ir pasirÅ«pinti krovinio apsauga nuo subraižymų transportavimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybės, jog apylinkės teismas skundžiamame sprendime būtų išimtinai rėmęsis vairuotojo G. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybės ar aptariami rašytiniai paaiškinimai buvo vienintelis įrodymas, kuriuo buvo padarytos atitinkamos teisinės išvados.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš vaizdo įrašo atsakyti į argumentus, ar vairuotojas siūlė ieškovės darbuotojams papildomų diržų krovinio sutvirtinimui, negalima. Kita vertus, ne UAB „Transona“ vairuotojo, o ieškovės pareiga buvo įsitikinti aplinkybe, kad krovinys transporto priemonėje pakrautas stabiliai ir transporto priemonės judėjimo metu kroviniui nebus padaryta sugadinimų.

32. IeÅ¡kovė nurodė, jog užsakovui Latvijos Respublikoje atsisakius priimti krovinį 2020-07-20, krovinys 2020-07-20 buvo pristatytas į Lietuvos RespublikÄ , tačiau į BirÅ¡tono mietÄ atvežtas tik 2020-07-23, o krovinys iÅ¡krautas – 2020-07-24 ryte. IeÅ¡kovės teigimu, per aptariamÄ laikÄ transporto priemonė papildomai nuvažiavo daugiau nei 190 papildomų kilometrų, nei turėjo nuvažiuoti. Aptartos aplinkybės grįstos į bylÄ teiktais transporto priemonės, kuria buvo vežtas krovinys, tachometro duomenimis (el. b. t. 1, b. l. 44). Viena vertus, analizuojant transporto priemonės tachometrų duomenis nustatyta, kad:

i) iÅ¡ Alytaus miesto Lietuvos Respublikoje į Latvijos Respublikos sostinę RygÄ buvo vykta 2018-07-19 – 2018-09-20, atstumas – 330 km; ii) transporto priemonė iÅ¡ Rygos vyko į Klaipėdos miestÄ 2018-07-20, užfiksuotas atstumas – 334 km; iii) iÅ¡ Klaipėdos miesto į BirÅ¡tonÄ transporto priemonė vyko 2018-07-23, užfiksuotas atstumas – 443 km. Taip pat matyti, jog 2018-07-20 buvo ketvirtadienis, o 2020-07-23 – sekmadienis (atitinkamai 2018-07-21 – penktadienis, o 2020-07-24 – pirmadienis).

Taip pat byloje yra duomenys, kurie pagrindžia, jog transporto priemonė, kuria buvo gabentas krovinys, buvo remontuojama 2018-07-23 (el. b. t. 1, b. l. 50). IeÅ¡kovė teigė, kad tachogramos duomenys nepatvirtina atsakovų teiginių, jog 2018-07-23 transporto priemonė iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės važiavo kelis kilometrus iki UAB „Transona“ bÅ«stinės, tuomet 5 km iki remonto dirbtuvių, o iÅ¡ jų – į BirÅ¡tonÄ . Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog pagal tachometro duomenis transporto priemonė nuvažiavo 191 km daugiau, nei turėjo, neįrodo aplinkybės, jog bÅ«tent dėl didesnio nuvažiuoto atstumo krovinys patyrė sugadinimų.

Tachometro parodymai Å¡iai bylai neinformatyvÅ«s, kadangi iÅ¡ jų negalima nustatyti, ar kelionės metu krovinys buvo perkrautas, ar sugadintas. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovės UAB „Transona“ nurodytame servise transporto priemonei nebuvo taisytas liftas, ar buvo taisyta kita transporto priemonės dalis, kuri galėtų turėti įtakos krovinio sugadinimui. IeÅ¡kovė neįrodinėjo aplinkybės, jog transporto priemonė, kuria buvo vežamas krovinys, bÅ«tų patyrusi avarijÄ ar kitokį, nei lifto, gedimÄ , dėl kurio turėjo bÅ«ti remontuojama.

Vairuotojas G. K. nurodė, kad nei lifto remonto metu, nei kada anksčiau ar vėliau krovinys nebuvo perkrautas (el. b. t. 2, b. l. 171–173, garso įraÅ¡o takelio 01:25:25 min.–01:22:35, 01:29:00 min.–01:30:30, 01:32:00 min.). IeÅ¡kovė nepateikė kokių nors dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti bent labiau tikėtinÄ versijÄ , jog krovinys buvo perkrautas ar iÅ¡krautas.

33. IeÅ¡kovė nurodė, kad grÄ Å¾inus krovinį lovų eiliÅ¡kumas buvo sumaiÅ¡ytas, duomenys apie transporto priemonės judėjimÄ (laikÄ , nuvažiuotus kilometrus) nesutampa su atsakovės UAB „Transona“ paaiÅ¡kinimais dėl Å¡ių aplinkybių, dalis pakuočių buvo gražintos iÅ¡teptos mėlynos spalvos dažais, gražintame krovinyje bent dvi pakuotės buvo apdengtos baltos spalvos kartonu, nors iÅ¡ pakrovimo įraÅ¡o matyti, jog pakraunant tik viena pakuotė turėjo Å¡ios spalvos kartono įpakavimÄ .

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡ių ieÅ¡kovės teiginių, pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė krovinio pakrovimo metu bÅ«tų nužymėjusi konkrečių lovų pozicijÄ transporto priemonėje, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kokioje pozicijoje buvo krovinys iÅ¡krovimo metu ir kad krovinio pozicija neatitiko pakrovimo metu buvusios pozicijos. TokiÄ aplinkybę turėjo įrodyti ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovė teigė, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog tik viena krovinio pakuotė buvo supakuota baltame kartone, tačiau, peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , matyti, jog mažiausiai dvi krovinio pakuotės buvo įpakuotos baltame kartone (vaizdo įraÅ¡e matyti, jog dviejų atskirų pakuočių vienas Å¡onas buvo apdengtas balto kartono lakÅ¡tu) (žr. vaizdo įraÅ¡o 00:15:50 min.–00:19:00 min) (ypač žr. nuo 00:18:00 min., kadangi matosi, kaip du asmenys atveža antrÄ krovinio pakuotę, kurios vienas Å¡onas apdengtas balto kartono lapu, o transporto priemonės viduje matyti jau pakrauta kita krovinio pakuotė su balto kartono įpakavimu).

Teismas sutinka su ieÅ¡kove, jog jai gali bÅ«ti sunku įrodyti krovinio perkrovimo faktÄ , tačiau pažymėtina, jog tokiu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovės nereikalaujama absoliutaus (ar jam artimo) tokios aplinkybės įrodytinumo, o pakanka tik to, kad teismui bent bÅ«tų pagrindo padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie buvusį perkrovimÄ . Visgi, pažymėtina, jog byloje nėra kokių nors įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima vertinti krovinio perkrovimo aplinkybę bent tikėtinÄ . Vien ta aplinkybė, kad krovinys buvo iÅ¡krautas iÅ¡ dalies sugadintas nereiÅ¡kia, kad krovinys buvo perkrautas.

Ä® bylÄ pateiktose nuotraukose užfiksuoti lovų pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo atsirasti lovų ir neiÅ¡krovus iÅ¡ transporto priemonės. Bylos duomenys labiau pagrindžia, kad krovinys nebuvo pakankamai tvirtai (rÅ«pestingai) pritvirtintas tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta krovinio judėjimo transporto priemonės viduje. Taip pat vien tai, kad krovinio pakrovimo metu vairuotojas mobiliuoju telefonu fiksavo pakrovimÄ nereiÅ¡kia, kad vairuotojas fiksavo ir iÅ¡krovimÄ . Kita vertus, tiek pakraunant, tiek iÅ¡kraunant krovinį dalyvavo ieÅ¡kovės darbuotojai, kuriems nebuvo kliūčių fiksuoti nei pakrovimo, nei iÅ¡krovimo eigos.

PeržiÅ«rėjus į bylÄ pateiktas nuotraukas taip pat nematyti, kad lovos bÅ«tų iÅ¡teptos mėlyna spalva. Nuotraukos rodo, kad buvo padaryti gilesni įbrėžimai į nudažytÄ rėmÄ (el. b. t. 1, b. l. 34).

34. IeÅ¡kovė taip pat apeliuoja ir į 2018-07-16 elektroninį laiÅ¡kÄ (užklausÄ ), kurioje nurodyta, kad pervežimas turi vykti be perkovimų (el. b. t. 3, b. l. 87). Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, jog, viena vertus, vežėjas turėjo atsižvelgti į užsakovo pageidavimus ir krovinį vežti be perkrovimo. Kita vertus, nenustačius aplinkybių, jog krovinys buvo perkrautas platesnė aptarto elektroninio raÅ¡to analizė neatliekama. IeÅ¡kovės 2018-07-16 elektroninė užklausa ir joje nurodyti pavedimai nepagrindžia krovinio perkovimo aplinkybės. Pastebima ir tai, jog CMR važtaraÅ¡tyje ieÅ¡kovė reikalavimo vežti krovinį be perkrovimų nebenurodė. Tokia aplinkybė rodo pačios ieÅ¡kovės nenuoseklumÄ , siekiant reikÅ¡mingų pervežimui sÄ lygų įtvirtinimo tarptautinio krovinio pervežimo sutartyje.

35. Apeliantė teigė ir tai, kad vairuotojas nurodė, jog dar krovinio pervežimo į Latvijos RespublikÄ metu vairuotojas pastebėjo, jog krovinys nestabilus ir laisvai juda priekaboje, todėl vairuotojas, pastebėjęs krovinio nestabilumÄ , privalėjo suprasti, jog nesiimant priemonių krovinio stabilumui užtikrinti, krovinys bus sugadintas. Aptarti vairuotojo G. K. teiginiai nurodyti raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (el. b. t. 2, b. l. 178–180). Viena vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad:

i) CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti:

a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija;

b) krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę. Taigi vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę nereiÅ¡kia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifikÄ , o jos gali nežinoti vežėjas; ii) jeigu iÅ¡oriÅ¡kai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimÄ arba atsisakyti vežti krovinį; iii) netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiÅ¡ka aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo iÅ¡vengti.

Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamÄ krovinį apima ir pareigÄ imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimÄ arba sumažintų žalÄ dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamÄ krovinio pakrovimÄ , keliančiÄ grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamÄ Å¾ymÄ važtaraÅ¡tyje; iv) vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik iÅ¡orinių ir aiÅ¡kiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio iÅ¡dėstymo automobilyje kontrole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės teiginiai, jog vairuotojas, pastebėjęs krovinio nestabilumÄ vežimo metu, atitinkamai turėjo imtis tam tikrų veiksmų (įgyvendinti protingo ir rÅ«pestingo vežėjo pareigÄ ) – pagrįsti. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, siuntėja (ieÅ¡kovė), perduodama krovinį vežti, nebuvo tiek rÅ«pestinga ir atidi, kiek turėjo bÅ«ti, atsižvelgiant į paties krovinio specifikÄ . IeÅ¡kovė, kaip siuntėja, žinojo arba turėjo žinoti, kaip svarbu, atsižvelgiant į pervežamo krovinio – medicininių lovų – savybes bÅ«ti subraižytoms pervežimo metu, užtikrinti, kad krovinys vežimui bÅ«tų pakrautas tinkamai.

Net ir sutinkant su ieÅ¡kove, jog vairuotojas galėjo pastebėti, jog krovinys nestabilus ir juda transporto priemonėje, ieÅ¡kovė neįrodė, kad vairuotojas turėjo galimybes ir priemones vežimo metu užtikrinti krovinio stabilumÄ .

36. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi, jog, reaguojant į atsakovės UAB „EDEM TRANS“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytas aplinkybes dėl neapmokėtos sÄ skaitos Nr. ET-295, patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2020-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-663-1023/2020 (teisminio proceso Nr. 2-34-3-01099-2019-3) priėmė UAB „EDEM TRANS“ ieÅ¡kinio UAB „Taneta“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo atsisakymÄ ir bylÄ nutraukė.

Aptartoje nutartyje nurodyta, kad UAB „EDEM TRANS“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ UAB „Taneta“ 1 355,20 Eur skolÄ , 48,60 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio atsisakoma todėl, kad UAB „Taneta“ su UAB „EDEM TRANS“ atsiskaitė. Bylos duomenimis nustatyta, jog bÅ«tent atsakovė UAB „EDEM TRANS“ ieÅ¡kovei UAB „Taneta“ iÅ¡rašė 1 355,20 Eur sÄ skaitÄ Nr. ET-295 už ginčo krovinio pervežimÄ (el. b. t. 1, b. l. 48).

Taigi nors UAB „Taneta“ ir siekia prisiteisti 4 520 Eur nuostolių pagal ginčo krovinio vežimÄ , tačiau atsakovei UAB „EDEM TRANS“ pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ už krovinio vežimÄ atliko apmokėjimÄ . Dėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB „Transona“ priteistų iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginti (ne)pagrįstumo 37. Apeliantė nurodė, kad atsakovės UAB „Transona“ kartu su 2019-04-17 praÅ¡ymu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog atsakovės UAB „Transona“ iÅ¡laidos realiai buvo patirtos, kadangi nėra duomenų, kurie patvirtintų sÄ sajÄ su nagrinėjama byla.

Atsakovės atstovas advokatas M. B. teikė tik sÄ skaitas, bet jos apmokėjimo patvirtinančio dokumento nepateikė.

38. Analizuojant aukščiau nurodytus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus nustatyta, kad atsakovė UAB „Transona“ pirmosios instancijos teismui, grįsdama patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje, pateikė: i) 2019-02-28 726 Eur sÄ skaitÄ Nr. ADV-2019/140 (el. b. t. 1, b. l. 101); ii) atsakovės UAB „Transona“ 2019-04-10 atliktÄ 726 Eur mokėjimo pavedimÄ pagal sÄ skaitÄ Nr. ADV-2019/140 (el. b. t. 1, b. l. 102); iii) 2019-04-17 371,07 Eur sÄ skaitÄ Nr. ADV-2019/238 (el. b. t. 1, b. l. 103); iv) atsakovės UAB „Transona“ 2019-04-17 atliktÄ 371,07 Eur mokėjimo pavedimÄ pagal sÄ skaitÄ Nr. ADV-2019/238 (el. b. t. 1, b. l. 104); v) 37,20 Eur sÄ skaitÄ už vertinimo paslaugas ir aptartos sÄ skaitos apmokėjimÄ pagrindžiančius dokumentus (el. b. t. 1, b. l. 105–106); vi) 2019-08-31 sÄ skaitÄ Nr. ADV-2019/601 (387,20 Eur) ir paslaugų suteikimo aktÄ (el. b. t. 3, b. l. 38–40).

Sutiktina su ieÅ¡kove, kad atsakovė UAB „Transona“ 2019-04-17 pirmosios instancijos teismui pateikė tik sÄ skaitas, be sÄ skaitas patvirtinančių dokumentų (suteiktų paslaugų aktų). Visgi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė UAB „Transona“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė 2019-02-28 sÄ skaitÄ pagrindžiantį atliktų paslaugų aktÄ (el. b t. 3, b. l. 169), taip pat pateikė 2019-04-17 atliktų paslaugų suteikimo aktÄ bei 2019-09-06 atliktÄ mokėjimo pavedimÄ pagal sÄ skaitÄ Nr. ADV-2019/601, sprendžia, jog nurodytos aplinkybės teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nesudaro (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Ä® bylÄ pateikti įrodymai rodo, kad atsakovė UAB „Transona“ bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė ir už jas sumokėjo iki skundžiamo sprendimo priėmimo (2019-11-12). Patikrinus informacinę teismų sistemos LITEKO duomenų bazę nuo 2018 m. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nenustatyta, kad atsakovė UAB „Transona“ bÅ«tų dalyvavusi kitoje civilinėje byloje ginčo teisenos tvarka.

39. Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė skundžiamu sprendimu priimtam teisiniam rezultatui, neliko prasmės pasisakyti dėl apylinkės teismo sprendimo argumentų, susijusių su (ne)tinkamomis atsakovėmis byloje, t. y. aplinkybe, jog atsakovė UAB „Transona“ yra netinkamas civilinės atsakomybės subjektas pagal tarptautinio krovinio vežimo sutartį. Nustačius, jog pagal aptariamÄ vežimÄ vežėjui civilinė atsakomybė nekyla, nėra teisinės prasmės analizuoti, kas aptariamu atveju turėtų atlyginti ieÅ¡kovės nuostolius – ar atsakovė UAB „EDEM TRANS“, ar atsakovė UAB „Transona“.

Aptariamo klausimo analizė neįtakoja Å¡alių teisių ir pareigų. Kiti (likę) ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (pvz., lovų dažų stiprumas) teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

40. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei aplinkybėmis nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkinamas nėra pagrindo jai priteisti jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinio proceso metu (CPK 93 straipsnis). Atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“, taip pat trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl ieÅ¡kovės inicijuoto apeliacinio proceso nepateikė, todėl aptartų subjektų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesvarstomas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus